pasiėmėme atostogų, <strong>ir</strong> vaikutis apsigyveno mūsų namuose svečio teisėmis. Jam viskas tapo aišku, jisturėjo mamą <strong>ir</strong> tėt<strong>į</strong>, bet mums vis dar buvo neramu, laukėme teismo.“V etapas. Vaikai šeimoje.Sunkiausia buvo išgyventi <strong>vaiko</strong> buvimo svečio teisėmis šeimoje etapą. Mažylis buvo atsidūręs dviprasmiškojesituacijoje, visiškai nesuprasdamas, kodėl <strong>ir</strong> kas čia darosi. Lyg <strong>ir</strong> viskas gerai, yra tėveliai,kurie j<strong>į</strong> myli, kurie atvažiuoja <strong>ir</strong> parsiveža j<strong>į</strong> namo, myli <strong>ir</strong> džiaugiasi juo. Sunkiausia buvo išgyventi sekmadieniųvakarus, kai reikėdavo parvežti vaiką atgal <strong>į</strong> globos namus. Š<strong>ir</strong>dis plyšdavo, kai būdavo užduodamasklausimas „Ką aš padariau blogai, kad vežate mane atgal <strong>į</strong> globos namus?“. Vaikas verkdavo,tylėdavo, užsisklęsdavo savyje. Globos namų darbuotojos pasakojo, kaip jis nemiegodavo parvežtas,verkdavo, visą savaitę laukdavo, kada atvažiuos tėveliai, klausinėdavo, ar negalės pasilikti visam laikui.Šis etapas vaikui buvo labai sunkus, sutriko ne tik jo miegas, bet <strong>ir</strong> elgesys: mažylis sunkiai sukaupdavodėmes<strong>į</strong>, nieko nenorėjo daryti, bet kokie paaiškinimai buvo nesuvokiami, jis visiškai nesuprato, kodėl taivyksta.“ (R. K.)„Praėjo laiko, kol pajutau, išmokau g<strong>ir</strong>dėti <strong>ir</strong> jausti vaiką naktimis, kai verkia. Išgyventi tą metą buvolabai sunku. Maniau, gal man kas negerai, gal man nesk<strong>ir</strong>ta būti mama. Dabar jaučiuosi gerai, tiesiogreikėjo tai išgyventi, <strong>į</strong>gyti pat<strong>ir</strong>ties, pasivyti tą prarastą laiką.“ (A. J.)„Mergaitė „užmušdavo“ klausimėliais: „o kodėl tu mano mama?“, „kodėl tu mano tėtis?“, „kodėl jūsmane mylite?“. Daugybę kartų paruošti atsakymai išgaruodavo, nes klausimai būdavo užduodami netikėčiausiosesituacijose. Gal po mėnesio, kai jau gyvenome kartu <strong>ir</strong> atrodė, kad viskas stoja <strong>į</strong> vietas, mergaitėpradėjo šokinėti naktimis, vėl prišlapindavo <strong>į</strong> lovą, klausinėdavo, ar tikrai neišvešime jos atgal <strong>į</strong>globos namus. Mums tai kėlė didžiul<strong>į</strong> nerimą. Sprendimą pasiūlė pati dukra. Vieną dieną ji surinko visusiš globos namų atsivežtus daiktelius <strong>ir</strong> pasiūlė mums nuvažiuoti ten aplankyti vaikų. Globos namuose jisavo daiktelius išdovanojo draugėms. O kai pamatė, kad jos kambaryje gyvena kita mergaitė <strong>ir</strong> jos lovaužimta, kaip suaugęs žmogus giliai atsiduso <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tai pasakė, kad tikrai jai nebėra kur gr<strong>į</strong>žti <strong>ir</strong> dabar tai jautikrai ji gyvens tėvų namuose.“ (J. <strong>ir</strong> D. M.)„Iš darželio parėjusi dukra paklausė: „Mama, ar tu netikra?“ Kai paklausiau, iš kur toks klausimas, jipasakė, kad viena mergaitė taip sakė. Kadangi dukra jau nemaža <strong>ir</strong> gerai prisimena globos namus, blankiaiprisimena <strong>ir</strong> ją pagimdžiusią mamą, ilgai kalbėjome, dėliojome viską <strong>į</strong> vietas. Nuramino jos pasakymas,kad ji turi dvi mamas, o ta kita mergaitė – tik vieną. Tiesiog atsitiko taip, kad viena mama, kuri jąpagimdė, negalėjo jos auginti, tada ats<strong>ir</strong>ado kita mama, kuri gali ją auginti <strong>ir</strong> mylėti, <strong>ir</strong> ji yra tikra. Toliausekė klausimas, ar ta mama, kuri pagimdė (penkerių metų mergaitei nelabai aišku, kas tai yra, bet ji tuometu <strong>ir</strong> nesigilino, jai rūpėjo visai kiti dalykai), <strong>ir</strong>gi ją mylėjo. Tv<strong>ir</strong>tai atsakiau, kad taip, tik negalėjo auginti.Tam kartui lyg <strong>ir</strong> viskas tapo aišku. Mergaitė nus<strong>ir</strong>amino, o mudu su vyru laukiame kito egzamino. Ilgaiverkiau, jaučiau nuoskaudą, apmaudą, suvokdama, kad gyvename tokioje visuomenėje, kur <strong>į</strong>vaikinimasdar nėra didelė vertybė, <strong>ir</strong> žmonės nėra tolerantiški tokiam žingsniui. Suvokiau, kad tos mažos mergaitėsmano dukrai pasakyti žodžiai – tik suaugusiųjų požiūris. Pasimeldusi palinkėjau savo šeimai tv<strong>ir</strong>tybės,p<strong>ir</strong>miausia mums, suaugusiesiems, <strong>ir</strong> visiems kitiems <strong>į</strong>vaikinantiesiems. Būkime tv<strong>ir</strong>ti dėl savo apsisprendimo,stovėkime kaip uola, ginkime, jei reikės, savo šeimą, tik mūsų tv<strong>ir</strong>tumas padės vaikams jaustismylimiems, turintiems šeimą.“ (J. <strong>ir</strong> M. B.)Baigdama noriu padėkoti visiems <strong>į</strong>tėviams, sutikusiems pasidalyti mintimis, patyrimu, džiaugsmais <strong>ir</strong>rūpesčiais. Ačiū Jums visiems už atv<strong>ir</strong>umą <strong>ir</strong> nuoš<strong>ir</strong>dumą. Stiprybės <strong>ir</strong> išminties linkiu Jums pas<strong>ir</strong>enkant.Alm<strong>ir</strong>a Didžiokienė, atestuota <strong>į</strong>tėvių <strong>ir</strong> globėjų mokytoja16
Justina S<strong>ir</strong>oit, 9 m.17
- Page 4 and 5: MOKYTOJŲ PASTEBĖJIMAIGlobėjų ir
- Page 6: Vykdant globėjų mokymus svarbuiš
- Page 11 and 12: Norint užtikrinti tolesnę pagalb
- Page 13 and 14: Kaip pasiekti, kad vaikas būtų la
- Page 15: II etapas. Laukimas.„Tuštuma tre
- Page 19 and 20: mokymus vis didėja ir labai daug p
- Page 21 and 22: Taigi pasibaigus mokymams ir pareng
- Page 23 and 24: tuvių šeimų įvaikintų mergaič
- Page 25 and 26: Žygimantas Anickas, 10 m.25
- Page 27 and 28: Autoritetingi tėvai. Jautrūs, ir
- Page 29 and 30: Virginija Bendoraitytė, 8 m.29
- Page 31 and 32: Kelias įvaikinimo linkGavusi pasi
- Page 33 and 34: mus, įėjusius į grupę, tiesis d
- Page 35 and 36: uvo blogas pats savaime. Tačiau pi
- Page 37 and 38: susivokiau, kad joms reikia riboti
- Page 39 and 40: MES REIK ALINGI VIENI KITIEMSBausti
- Page 41 and 42: kitais šeimos nariais.“ „Žaid
- Page 43 and 44: Arnoldas Petrauskas, 6 m.43
- Page 45 and 46: šimties metų. Tokia seminaro daly
- Page 47 and 48: Seminaro patirties tęstinumo galim
- Page 49 and 50: PASAKA...Jaukiame baltame namelyje
- Page 51 and 52: Pasaka apie briedžiuką Sebastijon
- Page 53 and 54: Agnė Petravičiūtė, 12 m.53
- Page 55 and 56: Pasaka apie SniegelįVieną kartą
- Page 57 and 58: Vieną dieną jis paklausė Dievuli
- Page 59 and 60: Samanta Balnytė, 9 m.59
- Page 61 and 62: „Gal žinai, kur mano tėveliai m