Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...

PASAKA...Jaukiame baltame namelyje gyveno Vyras irMoteris. Jie labai mylėjo ir rūpinosi vienas kitu,kiekvieną dieną sakė vienas kitam stebuklingąžodį Myliu, džiaugėsi būdami drauge ir dėkojoDievuliui, kad jiedu susitiko. Meilės jų širdysebuvo tiek daug, kad tryško per kraštus, todėl jareikėjo dalintis su kitais žmonėmis, gėlėmis irgyvūnėliais, kurie galbūt meilės negaudavo pakankamai.Žiemą jie žiūrėdavo pro langą į savosodą, medžiuose kabančias lesyklėles, pilnasgrūdų ir aplink čirpiančių paukščių. Kai ateidavopavasaris, jie eidavo į sodą pas savo medelius,krūmelius ir gėlytes, užuosdavo, kaip kvepia žemė,stebėdavo, kaip baltais žiedais snigdavo sodai.Vieną vasaros dieną Vyras ir Moteris nusprendėvažiuoti į gyvūnų globos namus, kur gyveno daugšuniukų ir katyčių, neturinčių juos labai mylinčiųšeimininkų. Ten jų laukė baltas kaip pūkelis priebūdos pririštas mažas šunelis, kuris sirgo ir kosėjo,kuriam labai trūko žmogaus meilės ir šilumos. Tengyveno daug gyvūnėlių, bet dirbo tik dvi moterys– jos nespėdavo kiekvieną šunelį ir katytę apdovanotisavo meile ir dėmesiu, o Meilė gydo didžiausiasligas ir skausmus. Mažas baltas Pūkelis, pamatęsdu nepažįstamus žmones, iš baimės ėmė drebėti.Vyras ir Moteris buvo visai svetimi, jis jų nepažinojo,tačiau sukaupęs visą drąsą sėdo kartu į automobilįir išvyko į savo naujus namus. Visą kelionę žiūrėjopro langą ir labai bijojo, nes nežinojo, kas jo laukiair kaip jis ten gyvens. Atvykęs į naujuosius namusPūkelis trupučiuką verkė, tačiau pajutęs, kad yramylimas, ėmė lakstyti kieme po žalią kvepiančiąžolytę. Susipažino su krūmeliais, medeliais, kaimynais,o vakare susirangęs savo naujame guolyjesaldžiai užmigo. Vyras ir Moteris labai rūpinosiPūkeliu, davė jam vaistukų, kad baigtųsi kosuliukas,skaniai maitino, glostydavo ir myluodavo,tad po savaitės šunelis jau lakstė sveikas irlaimingas po savo namų kiemą ir neįsivaizdavotolesnio gyvenimo be Vyro ir Moters, savo naujųšeimininkų. Jis nemokėjo žmonių kalbos, todėl kasrytą ir kas vakarą Pūkelis įsirangydavo šeimininkųlovoje ir vietoje žodžio Myliu išlaižydavo jiemsveidą ir rankas. Džiaugėsi Vyras ir Moteris Pūkeliu,tačiau jų širdyse vis tiek dar buvo likę labai daugmeilės, kuri liejosi per kraštus ir kuria reikėjo dalintissu tais, kurie meilės negauna pakankamai. Vienąrytą Vyras ir Moteris pradėjo auginti savo širdelėse,kur buvo labai daug meilės, sūnelį/dukrytę, kurisgyveno kažkur vaikų globos namuose ir kuriamlabai reikėjo Tėvelio ir Mamytės. Jie ilgai auginoširdelėse sūnelį/dukrytę tam, kad vieną dieną jįgalėtų įsivaikinti, panašiai kaip savo Pūkelį. Vyrasir Moteris labai mylėjo savo būsimą sūnelį/dukrytę,svajojo, kaip jis/ji susidraugaus su Pūkeliu, žais sujuo kieme, maudysis baseine, drauge su Tėveliaisdžiaugsis žydinčiu sodu, kvepiančia žeme ir mylėsvisą pasaulį. Kaip vakare prieš miegą visi keturisusirangę lovoje skaitys pasakas ir dainuoslopšines, kaip atsisveikindami nakčiai apdovanosvieni kitus bučkiais ir žodeliu Myliu, kaip Pūkelisvietoj žodelio Myliu išlaižys sūneliui/dukryteiveiduką ir rankytes. Vieną dieną paskambino Vyruiir Moteriai gera Teta ir pasakė, kad jų širdelėjeaugintas sūnelis/dukrytė verkdamas laukia vaikųglobos nameliuose savo Tėvelio ir Mamytės. Niekonelaukdami jie nuskubėjo pas savo vaikelį, nuvalėjam ašarėles, išbučiavo, išmylavo ir parsivežėnamo. Baugu buvo pirmą dieną sūneliui/dukryteinaujuose namučiuose su Tėveliu ir Mamyte, tačiauvakare susirangė pavargęs po kelionės savo naujojelovytėje, išgirdo Tėvelio ir Mamytės sekamąpasakėlę ir saldžiai nugrimzdo į sapnų karalystę.Bėgo dienos, Tėvelis ir Mamytė labai rūpinosiir mylėjo savo sūnelį/dukrytę, ir jie tapo pačiaismylimiausiais ir brangiausiais žmonėmis pasaulyje,baltas namas, kuriame visi gyveno, – pačiadidžiausia tvirtove, o pats ištikimiausias draugasbuvo Pūkelis. Rytais Tėveliai savo sūnelį/dukrytępažadina bučinuku, o Pūkelis – saldžiu lyžtelėjimu.Kiekvieną dieną jie skaito pasakėles, dainuojadaineles, žaidžia, myli vienas kitą, džiaugiasibūdami drauge ir dėkoja Dievuliui, kad jie susitikovienas kitą. Jų visų širdelėse dar labai daug meilės.Kuria jie dalijasi ir kurią dovanoja kitiems, mažiaujos gaunantiems.49