13.07.2015 Views

Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...

Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...

Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Pasaka apie briedžiuką SebastijonąKitą kartą tolimame krašte, žalio miškopakrašty gyveno briedžiukas, vardu Sebastijonas.Dieną ganėsi laukymėje, vaikėsi drugelius<strong>ir</strong> niūniuodavo briediškas daineles, kuriųlabai mėgdavo klausytis pievoje gyvenančiosvarlės. Išvargęs po dienos nuotykių, Sebastijonasgr<strong>į</strong>ždavo nakvoti pas tetą Apoloniją, labai seną,jau pražilusią briedę, kurios privengė daugumamiško gyventojų. Teta Apolonija buvo gera <strong>ir</strong>labai rūpinosi sūnėnu, tačiau per dienų dienasvis megzdavo kojines, piktai šna<strong>ir</strong>uodavo <strong>į</strong> kaimynus,neturėjo jokių draugų <strong>ir</strong> niekada niekonekviesdavo <strong>į</strong> svečius. Todėl Sebastijonui dažnaibūdavo liūdna, jis neturėjo nei brolių, nei seserų,o tėvai, kaip teta pasakojo, dingo per miško gaisrądar tada, kai briedžiukas buvo visiškai mažytis <strong>ir</strong>nieko neprisiminė.Vieną tamsų vakarą teta Apolonija, palinkusiprie mezginio, pažvelgė pro akinių v<strong>ir</strong>šų <strong>į</strong>briedžiuką Sebastijoną <strong>ir</strong> neskubėdama tarė:– Vaikeli, ar tau neliūdna vakarais prie televizoriaus?Gal norėtum suvyti man siūlų kamuoliuką– ką tik baigiau paskutin<strong>į</strong>.– Ne, teta, dabar rašau naujos dainelėsžodžius, bet niekaip nepritaikau melodijos, galgalėtum man padėti?– O ne, aš klausos neturiu, Sebastijonai. Betgalbūt žinau, kas tau galėtų padėti, – paslaptingaitarė teta Apolonija. – Rytoj tave aplankys<strong>į</strong>domūs svečiai!– Negali būti, – nusistebėjo Sebastijonas, –mūsų niekada neaplanko svečiai!Nakt<strong>į</strong> briedžiukas vartėsi nuo šono ant šono<strong>ir</strong> ilgai negalėjo užmigti – jam labai knietėjosužinoti, kas tie paslaptingieji svečiai, su kuriaissusitiks rytoj.Rytas išaušo saulėtas <strong>ir</strong> gaivus. Sebastijonaspakėlė galvą v<strong>ir</strong>š rasotos žolės <strong>ir</strong> išvydo dideliusragus, artėjančius prie jo. Šoko ant kojų <strong>ir</strong> pamatėbesišypsančias keturias akis.– Dabar mes būsime tavo mama <strong>ir</strong> tėtis, – tarėdidysis Briedis.– Sūneli, kaip ilgai mes tavęs ieškojome, –švelniai pritarė mama Briedė, priglausdamaSebastijoną. – Visada žinojome, kad tave rasime<strong>ir</strong> galėsime gyventi kartu.– O mes galėsime dainuoti daineles, kartužaisti <strong>ir</strong> eiti pas ką nors <strong>į</strong> svečius? – tyliai paklausėSebastijonas.– Žinoma, brangusis, – atsakė tėtis Briedis, –aplankysime <strong>ir</strong> tetą Apolonija, <strong>ir</strong> kiškių šeimyną,o savaitgaliais galėsi lankyti miško žvėrelių chorą.– Chorą?! – net pašoko Sebastijonas. – Ašniekada nebandžiau dainuoti kartu su kitais. Arpriims mane tokiom ilgom kojom <strong>ir</strong> kuprotu kaklu?– Būsi puikus baritonas, – briedžiukui galvąpaglostė tėtis, – o mama tau padės – ji baigėmuzikos mokyklą.Dar daug klausimų uždavė Sebastijonas, beperstojo plepėjo <strong>ir</strong> džiaugėsi naująją savo šeima.Kitą nakt<strong>į</strong> briedžiukas miegojo ramiai, buvopavargęs, bet laimingas. Tėtis <strong>ir</strong> mama dar ilgaivakarojo, žiūrėdami, kaip gęstančios saulės spinduliaižaidžia Sebastijono plaukučiuose. Visi laukėišauštančio ryto.51

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!