13.07.2015 Views

Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...

Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...

Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Pasaka apie briedžiuką SebastijonąKitą kartą tolimame krašte, žalio miškopakrašty gyveno briedžiukas, vardu Sebastijonas.Dieną ganėsi laukymėje, vaikėsi drugelius<strong>ir</strong> niūniuodavo briediškas daineles, kuriųlabai mėgdavo klausytis pievoje gyvenančiosvarlės. Išvargęs po dienos nuotykių, Sebastijonasgr<strong>į</strong>ždavo nakvoti pas tetą Apoloniją, labai seną,jau pražilusią briedę, kurios privengė daugumamiško gyventojų. Teta Apolonija buvo gera <strong>ir</strong>labai rūpinosi sūnėnu, tačiau per dienų dienasvis megzdavo kojines, piktai šna<strong>ir</strong>uodavo <strong>į</strong> kaimynus,neturėjo jokių draugų <strong>ir</strong> niekada niekonekviesdavo <strong>į</strong> svečius. Todėl Sebastijonui dažnaibūdavo liūdna, jis neturėjo nei brolių, nei seserų,o tėvai, kaip teta pasakojo, dingo per miško gaisrądar tada, kai briedžiukas buvo visiškai mažytis <strong>ir</strong>nieko neprisiminė.Vieną tamsų vakarą teta Apolonija, palinkusiprie mezginio, pažvelgė pro akinių v<strong>ir</strong>šų <strong>į</strong>briedžiuką Sebastijoną <strong>ir</strong> neskubėdama tarė:– Vaikeli, ar tau neliūdna vakarais prie televizoriaus?Gal norėtum suvyti man siūlų kamuoliuką– ką tik baigiau paskutin<strong>į</strong>.– Ne, teta, dabar rašau naujos dainelėsžodžius, bet niekaip nepritaikau melodijos, galgalėtum man padėti?– O ne, aš klausos neturiu, Sebastijonai. Betgalbūt žinau, kas tau galėtų padėti, – paslaptingaitarė teta Apolonija. – Rytoj tave aplankys<strong>į</strong>domūs svečiai!– Negali būti, – nusistebėjo Sebastijonas, –mūsų niekada neaplanko svečiai!Nakt<strong>į</strong> briedžiukas vartėsi nuo šono ant šono<strong>ir</strong> ilgai negalėjo užmigti – jam labai knietėjosužinoti, kas tie paslaptingieji svečiai, su kuriaissusitiks rytoj.Rytas išaušo saulėtas <strong>ir</strong> gaivus. Sebastijonaspakėlė galvą v<strong>ir</strong>š rasotos žolės <strong>ir</strong> išvydo dideliusragus, artėjančius prie jo. Šoko ant kojų <strong>ir</strong> pamatėbesišypsančias keturias akis.– Dabar mes būsime tavo mama <strong>ir</strong> tėtis, – tarėdidysis Briedis.– Sūneli, kaip ilgai mes tavęs ieškojome, –švelniai pritarė mama Briedė, priglausdamaSebastijoną. – Visada žinojome, kad tave rasime<strong>ir</strong> galėsime gyventi kartu.– O mes galėsime dainuoti daineles, kartužaisti <strong>ir</strong> eiti pas ką nors <strong>į</strong> svečius? – tyliai paklausėSebastijonas.– Žinoma, brangusis, – atsakė tėtis Briedis, –aplankysime <strong>ir</strong> tetą Apolonija, <strong>ir</strong> kiškių šeimyną,o savaitgaliais galėsi lankyti miško žvėrelių chorą.– Chorą?! – net pašoko Sebastijonas. – Ašniekada nebandžiau dainuoti kartu su kitais. Arpriims mane tokiom ilgom kojom <strong>ir</strong> kuprotu kaklu?– Būsi puikus baritonas, – briedžiukui galvąpaglostė tėtis, – o mama tau padės – ji baigėmuzikos mokyklą.Dar daug klausimų uždavė Sebastijonas, beperstojo plepėjo <strong>ir</strong> džiaugėsi naująją savo šeima.Kitą nakt<strong>į</strong> briedžiukas miegojo ramiai, buvopavargęs, bet laimingas. Tėtis <strong>ir</strong> mama dar ilgaivakarojo, žiūrėdami, kaip gęstančios saulės spinduliaižaidžia Sebastijono plaukučiuose. Visi laukėišauštančio ryto.51

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!