suprasti, kad dažno elges<strong>į</strong> modeliuoja jau turima pat<strong>ir</strong>tis, o ne koks nors specialus <strong>vaiko</strong> veiksmas.Mes visada dalyviams linkime prisiminti šią „saulutę“, kai jų <strong>ir</strong> būsimų <strong>į</strong>vaikių ar globotinių santykiaikels abipus<strong>į</strong> nerimą...Praktikoje per užsiėmimus labai pasiteisina diskusijos. Sudarome sąlygas <strong>ir</strong> leidžiame dalyviamspasidalyti mintimis. Diskusijų tikslas nėra rasti absoliučią tiesą, tai tik galimybė pareikšti savo nuostatasbei išg<strong>ir</strong>sti kitų nuomonę. Taip skatiname <strong>ir</strong> raginame mokytis iš jau turimos pat<strong>ir</strong>ties.Daug negatyvių jausmų iš dalyvių sulaukiame nagrinėdami požiūr<strong>į</strong> <strong>į</strong> <strong>vaiko</strong> biologinę šeimą, bendravimosu <strong>vaiko</strong> biologine šeima būtinybę. Didžioji dauguma mokymų dalyvių išreikšdavo negatyvųpožiūr<strong>į</strong> <strong>į</strong> tėvus, palikusius vaikus. Labai dažnai kalbant apie biologinius tėvus naudojami epitetai„alkoholikai“, „neatsakingi“, „amoralūs“ <strong>ir</strong> pan. Tačiau juk tų žmonių vaikus ruošiamasi priimti<strong>į</strong> savo šeimą, mylėti <strong>ir</strong> rūpintis jais... Tenka aiškinti, kad išreikšdami nepagarbą <strong>vaiko</strong> tėvams, kartuišreiškiame nepagarbą vaikui <strong>ir</strong> labai rizikuojame negr<strong>į</strong>žtamai sugadinti santykius su nauju šeimosnariu. Ypač tai gresia paauglystėje. Biologinių <strong>vaiko</strong> tėvų nepakeičia nei <strong>į</strong>tėviai, nei globėjai. Įvaikintiar globojami vaikai turi dvejus tėvus: tuos, kurie pagimdė, <strong>ir</strong> tuos, kurie juos užaugina. Šio faktoniekaip negalima pakeisti. Todėl PRIDE programoje išsk<strong>ir</strong>iamas <strong>į</strong>tėvių <strong>ir</strong> globėjų „<strong>vaiko</strong> ryšių su biologinešeima užtikrinimas“. Džiugu, kad dauguma <strong>į</strong>tėvių bent deklaruoja padėsiantys <strong>į</strong>vaikiui rastibiologines šaknis, o pats <strong>į</strong>vaikinimo faktas nebus diplomatiškai nutylimas.Mokymų metu <strong>į</strong>vyksta apsisprendimų pokyčiai. Iš pradžių poros dažniausiai turi konkrečių norimo<strong>vaiko</strong> <strong>į</strong>sivaizdavimų. Jos jau būna numačiusios jo amžių, lyt<strong>į</strong>, <strong>į</strong>vaikinamų ar ketinamų globotivaikų skaičių. Paprastai visi pageidauja sveiko <strong>vaiko</strong>. Per mokymus dažnas dalyvis dar kartą peržiūrisavo norus. Dažniausiai keičiasi pageidavimas dėl norimo <strong>vaiko</strong> amžiaus. Tam didžiausią poveik<strong>į</strong>daro esama <strong>į</strong>vaikinimo tvarka (dėl galimai <strong>į</strong>vaikinti norimo <strong>vaiko</strong> teisinio statuso sutvarkymo). Pageidaujamo<strong>į</strong>vaikinti amžius dažnai šiek tiek didinamas. Daugiausia norima <strong>į</strong>vaikinti vienerių metųvaiką. Tačiau turime pavyzdžių, kai sutuoktiniai padidino norimo <strong>į</strong>vaikinti <strong>vaiko</strong> amžių. Retkarčiaisbūsimi <strong>į</strong>tėviai apsisprendžia paimti iš karto du vaikus, žinoma, biologinius brolius,seseris. Tokssprendimas turi pranašumų: ateidami <strong>į</strong> šeimą vaikai jau turi vienas kitą, sutrumpėja adaptacijos periodas.Be to, sutrumpėja procedūrų laikas. Žinoma, imant kelis vaikus iš karto labai svarbu <strong>į</strong>vertintisavo būsimą emocin<strong>į</strong> <strong>ir</strong> fizin<strong>į</strong> krūv<strong>į</strong>.Svarbus <strong>į</strong>tėvių <strong>ir</strong> globėjų asmeninių nuostatų pokytis dėl <strong>vaiko</strong> biologinės šeimos bei <strong>į</strong>vaikinimo<strong>į</strong>slaptinimo. Beveik visi dalyviai mokymų eigoje dažniau sutinka su nuostata, kad būtina palaikyt<strong>ir</strong>yš<strong>į</strong> su biologine šeima, kad apie jo atėjimo <strong>į</strong> šeimą būdą būtina kalbėti su vaiku, kad netikslinganuo jo slėpti <strong>į</strong>vaikinimo faktą. Žinoma, visada lieka baimė, kaip vaikas reaguos <strong>į</strong> žinią apie <strong>į</strong>vaikinimą,kaip <strong>ir</strong> kada jam pasakyti tiesą.Pastebėjome, kad dažna pora apie savo sprendimus <strong>į</strong>vaikinti nebūna informavusi artimųjų. Vieniteigia, kad seneliams ar tetoms bus staigmena. Kiti žada pasakyti, kai sulauks tinkamos progos.Įva<strong>ir</strong>iai dalyviai išsisukinėja šiuo klausimu, bet kalbant apie saugią aplinką <strong>ir</strong> patvarių ryšių su vaikuužtikrinimą, juk neaps<strong>ir</strong>ibojame namų aplinka <strong>ir</strong> bendravimu savo šeimoje. Labai svarbu, kad būsimo<strong>į</strong>vaikio atėjimas <strong>į</strong> šeimą būtų laukiamas ne tik <strong>į</strong>tėvių, bet <strong>ir</strong> visų artimųjų. Todėl šiam klausimuiteikiame daug dėmesio <strong>ir</strong> primygtinai reikalaujame, kad dalyviai apie savo sprendimą artimiesiemspasakytų dar mokymams nesibaigus.20
Taigi pasibaigus mokymams <strong>ir</strong> parengus išvadas prasideda <strong>vaiko</strong> laukimo etapas. Šis tarpsnis būsimiems<strong>į</strong>tėviams yra labai neramus. Tai suprantama. Turime pat<strong>ir</strong>ties, kai mokymų grupės dalyviai sukuriasavo forumą <strong>ir</strong> jame dalijasi laukimo nerimu, naujienomis <strong>ir</strong> pat<strong>ir</strong>timi. Manyčiau, tai labai puikus pavyzdys,kaip „iškalbėti“ nerimą, o kartu dar syk<strong>į</strong> sužinoti apie vykstančias procedūras iš tiesioginių dalyvių, o ne išsocialinių tinklų. Laukiantiems <strong>į</strong>tėviams <strong>ir</strong> globėjams labai dažnai iškyla daug klausimų. Atsakymus <strong>į</strong> juosjie gali gauti iš <strong>į</strong>vaikinusių šeimų ar pan. Be to, mokytojų bendravimas su <strong>į</strong>tėviais <strong>ir</strong> globėjais nesibaigiaišvadų parengimu. Mokytojų pareiga – padėti <strong>į</strong>tėviams <strong>ir</strong> globėjams sulaukti <strong>vaiko</strong>. Minėtame forume mes<strong>ir</strong>gi rašome savo nuomones <strong>ir</strong> patarimus. Kad <strong>vaiko</strong> laukimas neprailgtų, dažnai būsimiems <strong>į</strong>tėviams siūlaudar kartą perskaityti vaikystės knygas, tarkime, „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Tokiu metu kantrybė,manau, yra vienas iš pagrindinių palydovų.Beje, laukiančių <strong>į</strong>tėvių „eilė“, suprantama, labai <strong>į</strong>va<strong>ir</strong>iai. Svarbu suvokti keletą dalykų: kiekviena <strong>į</strong>tėviųpora turi individualių norų (vaikų amžių, skaičių <strong>ir</strong> kt.), todėl vadinamoji eilė <strong>į</strong>gauna kitokią prasmę. Tai nėraeilės parduotuvėje analogas, kiekvienai šeimai siūlomas vaikas pagal jos pageidavimus. Ir dar labai svarbusuprasti, kad būsimiems <strong>į</strong>tėviams siūlomų vaikų teisinis statusas yra sutvarkytas (biologinių tėvų atžvilgiu).Todėl šioje vietoje susikerta visuomenėje sklandantis mitas apie aibę betėvių vaikų <strong>ir</strong> <strong>į</strong>vaikinti siūlomų vaikų.Deja, kartais taip susidėsto teisinės aplinkybės, kad tėvų globos netekę vaikai negali būti siūlomi <strong>į</strong>vaikinti.Jiems yra kita galimybė augti šeimoje – juos gali globoti PRIDE kursus baigę globėjai.Apibendrindamas išsakytas mintis, norėčiau akcentuoti, mano manymu, labai svarbias sąlygas, būtinastam, kad būsimi <strong>į</strong>tėviai bei globėjai <strong>ir</strong> vaikai, atėję <strong>į</strong> jų šeimas, jaustųsi laimingi. Tai – <strong>į</strong>tėvių <strong>ir</strong> globėjų norasišsiaiškinti klausimus, domėjimasis kitų šeimų pat<strong>ir</strong>timi, pas<strong>ir</strong>yžimas nuolat bendradarbiauti, atv<strong>ir</strong>umassprendžiant esamas problemas. Tėvystės <strong>į</strong>gūdžių mokomės nuolat, o užduočių <strong>ir</strong> išbandymų mums pateikiamūsų vaikai.Zigmas Giedrimas, atestuotas <strong>į</strong>tėvių <strong>ir</strong> globėjų mokytojasDovydas Balanas, 10 m.21
- Page 4 and 5: MOKYTOJŲ PASTEBĖJIMAIGlobėjų ir
- Page 6: Vykdant globėjų mokymus svarbuiš
- Page 11 and 12: Norint užtikrinti tolesnę pagalb
- Page 13 and 14: Kaip pasiekti, kad vaikas būtų la
- Page 15 and 16: II etapas. Laukimas.„Tuštuma tre
- Page 17 and 18: Justina Siroit, 9 m.17
- Page 19: mokymus vis didėja ir labai daug p
- Page 23 and 24: tuvių šeimų įvaikintų mergaič
- Page 25 and 26: Žygimantas Anickas, 10 m.25
- Page 27 and 28: Autoritetingi tėvai. Jautrūs, ir
- Page 29 and 30: Virginija Bendoraitytė, 8 m.29
- Page 31 and 32: Kelias įvaikinimo linkGavusi pasi
- Page 33 and 34: mus, įėjusius į grupę, tiesis d
- Page 35 and 36: uvo blogas pats savaime. Tačiau pi
- Page 37 and 38: susivokiau, kad joms reikia riboti
- Page 39 and 40: MES REIK ALINGI VIENI KITIEMSBausti
- Page 41 and 42: kitais šeimos nariais.“ „Žaid
- Page 43 and 44: Arnoldas Petrauskas, 6 m.43
- Page 45 and 46: šimties metų. Tokia seminaro daly
- Page 47 and 48: Seminaro patirties tęstinumo galim
- Page 49 and 50: PASAKA...Jaukiame baltame namelyje
- Page 51 and 52: Pasaka apie briedžiuką Sebastijon
- Page 53 and 54: Agnė Petravičiūtė, 12 m.53
- Page 55 and 56: Pasaka apie SniegelįVieną kartą
- Page 57 and 58: Vieną dieną jis paklausė Dievuli
- Page 59 and 60: Samanta Balnytė, 9 m.59
- Page 61 and 62: „Gal žinai, kur mano tėveliai m