Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...
Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...
Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
uvo blogas pats savaime. Tačiau pilnatvės trūko. Vis dažniau kartu melsdamiesi jau minėdavomeDievui <strong>ir</strong> Tą Vaiką, kurio dar nesutikome, bet kuris augs mūsų šeimoje.II dalisMes, gavę konkretų mūsų miesto Vaiko <strong>teisių</strong> <strong>apsaugos</strong> skyriaus pasiūlymą, sunerimome, nes vaikelisnebuvo visiškai toks, kok<strong>į</strong> <strong>į</strong>sivaizdavome. Be to, labai greitai mums pasiūlė konkretų žmogut<strong>į</strong>.Išmušė iš vėžių, nes kaip tik pradėjome remontą <strong>ir</strong> vieno iš mūsų po mėnesio laukė sudėtinga operacijasu narkoze. Tikėjomės vieno ar kelių mėnesių (visas procesas iki dokumentų gavimo <strong>ir</strong> <strong>vaiko</strong>parsivežimo namo turėjo trukti apie metus), tačiau po kursų baigimo praėjus tik mėnesiui (kai atostogavome)elektroniniu paštu atėjo pasiūlymas. Siūlė du vaikus iš karto, o ne vieną, kaip buvome prašę.Bet atsikvošėję pasižiūrėjome <strong>į</strong> <strong>į</strong>tėvių pavardes, kurios šiek tiek panašios <strong>į</strong> mūsų, <strong>ir</strong> supratome – taiklaida. Be to, siunčiama ne mums, o kitiems <strong>į</strong>tėviams. Tik elektroninio pašto adresas mūsų. Abu labaisusijaudinome <strong>ir</strong> išsigandome – kokių dar klaidų mūsų miesto <strong>vaiko</strong> <strong>teisių</strong> <strong>apsaugos</strong> skyrius privels,jei net elektroninio pašto adreso neperskaito (?!). Gal mūsų vaiką kitiems nudangino?Kai pagaliau išsiaiškinome, kad mus pasiekė siūlymas kitiems tėvams, nuraminome vienas kitą <strong>ir</strong>jau ėmėme planuoti, kaip tas atostogas reikės imti, kol vaikučiui sukaks treji metukai, darbo <strong>ir</strong> atlyginimųreikalus, vaikų daržel<strong>į</strong> <strong>ir</strong> panašiai. Bet vėl. Staiga maždaug po savaitės gauname jau mums sk<strong>ir</strong>tąpasiūlymą susipažinti su metukų <strong>ir</strong> devynių mėnesių berniuku. Jo sveikata neatitiko kriterijų (mesprašėme sveiko su galimai nedideliais sveikatos sutrikimais): diagnozuotos rimtos <strong>į</strong>gimtos bronchų,š<strong>ir</strong>dies, inkstų ligos, atsilikusi raida. Berniukas – beveik dvejų, bet nekalba, sunkiai rodo emocijas.Vaiką p<strong>ir</strong>mą kartą pamatėme miegant<strong>į</strong>. Pas<strong>ir</strong>odė gražus, taisyklingų bruožų, šviesiaplaukis. Auklėtojasakė, kad jis mėlynakis. Dar paspėliojau, koks jis bus užaugęs. Berniuko tėvų istorijos geriauneminėti – tipiniai g<strong>ir</strong>tuokliai, paliekantys savo vaikus. Motinai jis – antras sūnus, p<strong>ir</strong>mąj<strong>į</strong> <strong>ir</strong>gi paliko.Turbūt gyveno kokiose landynėse, kur <strong>vaiko</strong> net nenuprausdavo. Labiausiai nerimas apėmė dėl mūsųrealių, o ne <strong>į</strong>sivaizduojamų galimybių auginti ne<strong>į</strong>galų berniuką – patys jau nebe p<strong>ir</strong>mos jaunystės, suamžiui būdingomis diagnozėmis. Į sveikų vaikų daržel<strong>į</strong> jo gali nepriimti. Jei inkstai nefunkcionuos,ką daryti? Kai kosės dėl bronchito, kaip stabdyti priepuol<strong>į</strong>? Nė vienas iš mūsų giminaičių tokių ligųpuokštės neturėjo. Dar <strong>ir</strong> internete prisiskaitėme šiurpokų istorijų apie blogiausius tokios š<strong>ir</strong>dies kartusu ligotais inkstais scenarijus... Visa tai nepridėjo ryžto j<strong>į</strong> aplankyti, tačiau po savaitgalio vis dėltonuvykome. Aplinka tarsi <strong>ir</strong> graži vaikams augti, bet kai užeini <strong>į</strong> grupę... Tiek daug nelaimingų veidų,nors <strong>ir</strong> bandančių šypsotis, tiesti <strong>į</strong> tave rankeles. Vieni kūdikių namų vadovai nerekomendavo berniukoimti dėl sveikatos, kiti ramino <strong>ir</strong> sakė, kad tokios ligos išaugamos ar bent nesunkiai palaikomanormali sveikatos būklė. Paprašėme atlikti neeilin<strong>į</strong> sveikatos patikrinimą, Įvaikinimo tarnyba <strong>ir</strong>gi tarpininkavo<strong>ir</strong> leido mums dalyvauti, pakalbėti su gydytojais.Dar kitą dieną p<strong>ir</strong>mą kartą pabendravome su berniuku. Matėsi, kad jis mus suvokia kaip pavojų arbent nerimo šaltin<strong>į</strong>: trypčiojo nuo kojytės ant kojytės, nebandė išlaikyti akių kontakto. Gal <strong>ir</strong> žiaurokabuvo pasiimti j<strong>į</strong> <strong>į</strong> atsk<strong>ir</strong>ą patalpą <strong>ir</strong> mėginti „lipdyti“ bendravimą. Juk jis pateko <strong>į</strong> patalpą su vien suaugusiaisasmenimis, kur nėra kitų mažylių. Tik po geros valandos jis šypsena reagavo <strong>į</strong> mano žmonosžaidimą su jo rankutėmis. Namuose mes dar ilgai aptarinėjome, kaip jautėmės <strong>ir</strong> ko tikimės. Aišku,tikėjomės, kad jau kitą kartą mums kartu seksis vis geriau <strong>ir</strong> geriau. Bet taip pat aiškiai susitarėme, kadsveikatos būklė <strong>ir</strong>gi bus labai svarbi galutinai pas<strong>ir</strong>enkant.Būsimas tėvas (44 m.)35
Change language