Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...
Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...
Pakeliui į tėvystę: - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Autoritetingi tėvai. Jautrūs, <strong>ir</strong> reiklūs. Jų vadovavimas <strong>ir</strong> nurodymai vaikams aiškūs. Jie yra tv<strong>ir</strong>ti,bet negniuždantys <strong>ir</strong> nevaržantys. Jų disciplinos metodai yra labiau palaikantys nei baudžiantys. Šie tėvaisiekia, kad jų vaikai būtų savarankiški bei visuomeniškai atsakingi <strong>ir</strong> bendradarbiaujantys.Ne<strong>į</strong>sitraukę tėvai. Mažiau jautrūs <strong>ir</strong> mažiau atsakingi. Kraštutiniais atvejais šis auklėjimo būdaspastebimas apsileidusių <strong>ir</strong> asocialių tėvų šeimose. Vis dėlto dauguma šio tipo tėvų yra normalūs.Specialistų teigimu, vaikai ar paaugliai iš valdingų šeimų turi žemesn<strong>į</strong> savęs vertinimą <strong>ir</strong> blogesniussocialinius <strong>į</strong>gūdžius, tačiau neblogai mokosi <strong>ir</strong> elgiasi mokykloje.Atlaidžios šeimos dažniau užaugina vaikus <strong>ir</strong> paauglius su elgesio sutrikimais. Jiems blogiau sekasimokykloje, bet jie geriau save vertina <strong>ir</strong> turi aukštesnius socialinius <strong>į</strong>gūdžius.Autoritetingi tėvai sugeba išlaikyti pusiausvyrą tarp reikalavimų <strong>ir</strong> pagarbos savo vaikų individualumuibei asmenybei. Autoritetingas auklėjimas leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp aiškių aukštų tėvų reikalavimų,emocinio atsakingumo bei <strong>vaiko</strong> autonomijos pripažinimo. Tai yra vienas iš svarbiausių šeimos kompetencijosbruožų, turinčių <strong>į</strong>takos nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės.Kai kalbama dėl vaikų poreikių šeimoje tenkinimo, dažnai tėvai nerimauja, ar siekdami patenkinti <strong>vaiko</strong>poreikius netaps lepinantys tėvai. Specialistai išk<strong>ir</strong>ia du netinkamo auklėjimo metodus - vaikų lepinimą(problemų už j<strong>į</strong> išsprendimas) <strong>ir</strong> autokratiją (norą priversti vaiką (ypač paaugl<strong>į</strong>) paklusti). Daugiausiai šeimosedėl vaikų auklėjimo kyla problemų vaikui sulaukus paauglystės. Tai ypatingas laikotarpis. Jis sunkusne tik tėvams, bet <strong>ir</strong> patiems paaugliams. Tam, kad suprastume paauglius, pagalvokime, kas yra paauglystė.Specialistai paauglystę sk<strong>ir</strong>sto <strong>į</strong> du laikotarpius: tai ankstyvoji (10 m.-14 m.) <strong>ir</strong> vėlyvoji (16 m.-18 m.)bei pereinamasis laikotarpis (15–tieji metai). Šiame amžiuje pradeda formuotis individualus požiūris <strong>į</strong> tamtikrus reiškinius, sava nuomonė, vertybių sistema, požiūris <strong>į</strong> save <strong>ir</strong> aplinkinius <strong>ir</strong> t. t. Paauglystės pabaigosribos nėra aiškios. Jos baigt<strong>į</strong> galėtume diagnozuoti, kai jaunuolis subręsta lytiškai, psichiškai bei socialiai(susikuria savo vertybių sistemą, gali užmegzti <strong>ir</strong> palaikyti tarpusavio draugystės bei meilės santykius,geba numatyti savo ateities perspektyvas <strong>ir</strong> planus).Daugelis tėvų pritaria, kad lepinimas tikrai žalingas <strong>vaiko</strong> asmenybės vystymuisi. Turėtume nepam<strong>ir</strong>šti,kad lepinsime savo paaugl<strong>į</strong> tada, kai už j<strong>į</strong> viską atliksime kasdieniame gyvenime. Tokiu būdu jam suformuosimepožiūr<strong>į</strong>, kad jis gauna specialias, ypatingas paslaugas, kurioms pasibaigus, jaunuolis pasigesteikiančiojo specialiąsias paslaugas asmens. Pasaulis jam atrodys nesaugus, pavojingas bei nedraugiškas.Dažniausiai toks paauglys nemokės bendradarbiauti, prisiimti atsakomybės. Jis <strong>į</strong>sivaizduos, kad kiti privalojam tarnauti, o jo vieta gyvenime yra ypatinga. Neretai tėvai ima lepinti savo vaikus ar paauglius, tikėdamiesijų palankumo, tačiau reali situacija kitokia. Lepinantys tėvai vietoj tikėtino palankumo prarandapagarbą.Ką mes turėtume daryti, jeigu jau tapome lepinančiais tėvais? P<strong>ir</strong>miausia turėtume labai tv<strong>ir</strong>tai, betdraugiškai leisti suprasti, kad paauglys su tėvais turėtų pradėti bendradarbiauti. Ir bendradarbiauti ne jopadiktuotomis sąlygomis, bet bendrai sukurtomis taisyklėmis. Parodykime vaikui, kad be jo yra <strong>ir</strong> kitųžmonių, turinčių poreikių. Negailėkime laiko naujos kokybės santykių kūrimui. Mūsų pastangos nenueisveltui.27
Change language