sabWoSi gadawyvetilebis miReba xdeba ministrebis mier xmis micemis procedurisSedegad. aris xmis micemis sami procedura, imis mixedviT, Tu romelsakiTxze mimdinareobs kenWisyra: ubralo umravlesoba (prceduruli sakiTxebisaTvis),kvalificirebuli umravlesoba (xmis micemis dabalansebuli sistema,sadac yvela qveyanas aqvs Sesabamisi xmebis raodenoba misi mosaxleobis raodenobisgaTvaliswinebiT. ZiriTadad gamoiyeneba iseT sferoebSi, rogoricaa Sidabazari, ekonomikuri sakiTxebi, vaWroba) da erTsulovneba (sagareo politika,Tavdacva, iuridiuli da policiuri TanamSmromloba da sagadasaxado politika).xSirad sabWo gadawyvetilebas iRebs evrokomisiis mier gakeTebuli moxsenebisan winadadebis safuZvelze evroparlamentTan erTad. es xdeba an konsultaciebisproceduris saxiT (magaliTad, iseT sakiTxebSi, romlebic dakav-Sirebulia soflis meurneobasTan, iuridiul da policiur TanamSmrlobasTan dagadasaxadebTan), an gadawyvetilebebSi Tanamonawileobis (codecision) saxiT (SidabazarTan dakavSirebuli sakiTxebi).sabWos aRmasrulebeli funqciebi:miuxedavad imisa, rom sabWo ZiriTadad sakanondmeblo saqmianobiT arisdakavebuli mas aRamsrulebeli funqciebic aqvs. Tavis aRmasrulebel funqciebsministrTa sabWo axorcielebs oTxi formiT.1) xelSekrulebebis reformis dros sabWo isaxavs grZelvadian miznebsevrokavSirisaTvis da Semdeg am miznebis ganxorcielebis delegirebas axdensevrokomisaze:magaliTebad aq gamodgeba Sumanis da mones iniciativa SeeqmnaT supraerovnuliorgano, romelic ar daeqvemdebareboda mTavrobebs, magram gaatarebda im kurss,romelic germaniis da safrangeTis xelmZRvanelobam SeimuSava 1951 welsqvanaxSiris da foladis regulirebis sferoSi. sxva magaliTebidan aRsaniSnavia,1958 wlis romis xelSekruleba da saerTo agraruli politikis Seqmna, romlisganxorcilebac aseve komisias daevala. gansakuTrebiT aRsaniSnavaia 1991 wlismaastrixtis xelSekruleba, sadac sabWom sakmaod didi funqciebis delegirebamoaxdina evrokomisiaze, gansakuTrebiT evropis monetaruli politikis sferoSi,Tumca uari ganacxada komisiisaTvis iusticiis da saSinao saqmeebze da saerTosagareo da usafrTxoebis politikaze aRmasrulebeli funqciebis delegirebaze.2) evrokavSiris wevri saxelmwifoebis saxelmwifos meTaurTa sabWo isaxavssaSualo xangrZlivobis miznebs evrokavSirisTvis da axdens erovnuli makroekonomikuripolitikis monitorings “koordinaciis Ria wesis saxiT”: ministrTasabWos aqvs mudmivi kavSiri evrokavSiris wevri saxelmwifoebis saxelmwifosmeTaurTa sabWosTan, erovnuli administraciebis da xelisuflebis gavliT.Sesabamisad, xSirad ministrebi gamoiyeneben saxelmwifos meTaurTa Sexvedrebsda maT samitebs konkretuli sakiTxebis Sesrulebis uzrunvelsayofad. evropulisabWos ZiriTadi aRmasrulebeli roli gamoixateba komisiisaTvis ZiriTadimiznebis da miTiTebebis dasaxviT, komisiis muSaobis monitoringiT, komisiazemokle vad<strong>iani</strong> valdebulebebis delegirebiT, saerTo sagareo da usafrTxoebispolitikis, iusticiis da Sinagani saqmeebis da evropis monetaruli politikisimplementaciis zedamxedvelobiT da evrokavSiris axali kompetenciebis dapolitikis mimarTulebebis SemuSavebiT (muxli 308). es funqciebi aris ZiriTadadpolitikuri da ara iuridiuli xasiaTis.saxelmwifos meTaurTa sabWo ikribeba weliwadSi oTxjer, prezidentobisperiodis SuaSi da bolos (rogorc zemoT aRvniSneT, prezidentoba aris eqvsTv<strong>iani</strong>da mas morigeobiT iWeren wevri saxelmwifoebi). am Sexvedrebze, romlebic samitissaxeliTaa cnobili miiReba mTavari politikuri gadawyvetilebebi. rac mTavaria amgadawyvetilebebis umravlesoba winaswar mzaddeba ministrTa sabWoebis mier, magramimis gamo, rom maTi umravlesoba mniSvnelovania da ar SeiZleba gadawyvetili iqnesmxolod ministrebis doneze, saWiro xdeba maTi damowmeba ufro maRal doneze -saxelmwifos meTaurTa samitebze.strategiuli dagegmvis erT-erTi axali meTodi da “mmarTvelobis axaliforma” aris “koordinaciis Ria meTodi”, romelic miRebuli iqna lisabonisevropul sabWoze 2000 wlis martSi. am meTodis mixedviT, wevri-saxelmwifoebis14
mTavrobebi axdenen erTmaneTis saSinao politikis monitorings, gansakuTrebiTekonomikur sferoSi. lisabonis evropulma sabWom moaxdina am meTodis formalizebada SeimuSava gafrTxilebis sistema, Tu romelime mTavroba ekonomikurkurss gadauxvevs. dResdReobiT Ria meTodi moicavs sxva sferoebsac,rogorebicaa makroekonomika, dasaqmeba, kvleva, socialuri politika, mewarmeoba,ganaTleba, sapensio reformebi.3) wevri saxelmwifoebi valdebulni arian evropuli kanonmdeblobis implementaciamoaxdinon erovnul kanonmdeblobebSi: erovnuli administraciebipasuxismgebelni arian evrokavSiris politikis SemuSavebis procesis koordinaciazeevropul da saSinao doneebze. evropul doneze saxelmwifo moxeleebivaldebulni arian miiRon monawileoba da pre da post sakanonmdeblo etapebze.sakanondeblo iniciativebis SemuSavebis dros erovnuli xelisuflebebiswarmomadgenlebi Sedian eqspertTa da konsultaciur komitetebSi, romlebiciqmneba komisiis mier, xolo erovnuli administraciis sajaro moxeleebi dasaxelmwifo moRvawebi CarTulni arian koreperis samuSao jgufebSi, romlebicganixilaven komisiis SemoTavazebas. im SemTxvevaSi Tu kanonmdebloba mtkicdebaerovnuli administraciebis mier saxelmwifo moRvaweebi monawileoben evropulikanonmdeblobis implementaciis monitoringSi. erovnuli administraciiswarmomadgenlebi aseve aqtiur monawileobas iReben komitologiis komitetebSi.veselsis da rometSis mier 1996 wels naCvenebi iqna, rom 1994 wels kanonmdeblobisSemuSavebis procesSi monawileobda 25000-ze meti sajaro moxeleerovnuli administraicebidan.aq aRsaniSnavia ori Tezisi: pirveli Tezisi, romelic “Serwymis Tezisis”saxeliT aris cnobili pirvelad gamoyenebuli iqna volfgang veselsis mier. esTezisi ambobs, rom moxda administraciuli valdebulebebis Serwyma erovnul daevropul doneze da amasTan erovnul administraciebs Soris. Serwymis TeoriismixedviT erovnulma administrciebma Seqmnes evropuli institutebi dagadawyvetilebebis miRebis evropuli arena imisaTvis, rom Tavi daeRwiaTerovnul parlamentebis kontrolisagan da gaetarebinaT TavianTTvis misaRebipolitikuri kursebi.meore Tezisi, aris e.w. “evropeizaciis Tezisi”, romelic ambobs, romevrokavSiris politikis erT-erTi mniSvnelovani damaxasiaTebeli momenti arisevropeizacia, anu saerTo standartuli stilisadmi miyola. es gasagebicaa,radgan evrokavSiri xSirad mxars uWers konkretuli sakiTxis gadawyvetiskonkretul meTods, Sesabamnisad, imisaTvis rom es problema gadaiWras erovnuliadministraciebi iZulebulni arian miiRon iseTi gadawyvetilebebi, romlebicukve miRebuli iqna sxva erovnuli administraciebis mier. garda amisa arisinstitucionaluri konvergenciis, anu izomorfizmis Tezisi, romelic ambobs,rom institutebi, romlebic iqmneba evrokavSiris dakveTis an Carevis Sedegadmet-naklebad erTmaneTs hgavs, rac aseve ganpirobebulia evrokavSiris mierinstitutebis saqmianobis mimarT standartuli midgomiT;3) evrokavSiris wevri saxelmwifoebis mTavrobebi axorcieleben evrokavSirispolitikis sxvdasxva mimarTulebebis yoveldRiur administracias evrokomisiasTanerTad komitologiis principze dayrdnobiT: evrokomisia ar arismTlianad damoukidebeli evrokavSiris kanonmdeblobis implementaciis procesisdros. sabWom Seqmna komitetebis sistema, romlebic dakompleqtebulni arianerovnuli administraciebis warmomadgenlebis mier. es sistema cnobilia komitologiisprincipiT. komitologiis principis ZiriTadi mizania akontrolosevrokomisia kanonmdeblobis implementaciis procesSi. komitologiis zogierTiproceduris dros gvxvdeba Zalauflebis dayofa, sadac kanonmdeblebs (mTavroba)aqvT ufleba gaakontrolon aRmasrulebeli (komisia). sxva procedurebisdros ki, xdeba kompetenciebis aRreva. aseT SemTxvevaSi mTavrobebs SeswevT ZalaTavianTi survili Tavs moaxvion komisias, Sesabamisad, isini axorcieleben,rogorc sakanonmdeblo, ise aRmasrulebel funqciebs.komitologiis sistema Seiqmna 1987 wels sabWos gadawyvetilebiT, misireformireba ki moxda 1999 wlis ivnisSi sabWos sxva gadawyvetilebiT. amgadawyvetilebebis mixedviT, Seiqmna sami tipis komitetebi — mrCeveli, menejmentisda maregulirebeli; aseve Camoyalibda wesebis sistema, romelic are-15
- Page 4 and 5: leqcia 1evrokavSiris istoriuli ganv
- Page 6: am process xeli Seuwyo 1954 wels go
- Page 9 and 10: axali mwarmoebelis gamoCenis Sedega
- Page 11 and 12: miRebis procesi TiTqmis ori weli ga
- Page 13: leqcia 2evrokavSiris institucionalu
- Page 18 and 19: xmis micemis wesi sabWoSi.sabWo gad
- Page 20 and 21: Sekaveba ar unda iyos mizezi, rac x
- Page 22 and 23: cxrili I. saqmis warmoeba sabWoSimi
- Page 26 and 27: gadawyvetilebis miRebis meqanizmebi
- Page 28 and 29: evrokomisiis aRmasrulebeli funqcieb
- Page 30 and 31: TvalsazrisiT da ara realurad dablok
- Page 32 and 33: The young women expressed concern a
- Page 34 and 35: - mas ar aqvs saboloo ufleba Tqvas
- Page 36 and 37: leqcia 5saerTo agraruli politika (s
- Page 38 and 39: sap-is gardaqmnas daasaxelebda, mag
- Page 40 and 41: SemoReba), Tumca amas didi gavlena
- Page 43 and 44: evrogaerTianebis saxelmwifoebi, rom
- Page 45 and 46: politikis reformaze. SevexoT or ase
- Page 47 and 48: gamoyeneba, raTa SeenarCunebinaT er
- Page 49 and 50: omelic ZalaSi Sevida 1987 wels. ami
- Page 51 and 52: - TeTri wigni, romelsac daeyrdno sa
- Page 53 and 54: komisari, gamoaqveyna moxseneba, sa
- Page 55 and 56: Sedgenis ZaliT. SemoRebuli iqna daf
- Page 57 and 58: 1993 wlis reformis debulebebikoncen
- Page 59 and 60: leqcia 8marTlmsajuleba da saSinao s
- Page 61 and 62: protestSi (1983-84 zamTari), romels
- Page 63 and 64: ogorc wesi, samuSao jgufebi Sedgeba
- Page 65 and 66:
leqcia 9evropis sagareo da usafrTxo
- Page 67 and 68:
parlamentma unda moawyos yovelwliur
- Page 69 and 70:
sent maloSive safrangeTma da britan
- Page 71 and 72:
“regularulad informirebuli” ssu
- Page 73 and 74:
mZRvanelon operaciebs, romelic Cata
- Page 75 and 76:
leqcia 10saqarTvelos da evrokavSiri
- Page 77 and 78:
saqarTvelosaTvis da ramdenad wingad
- Page 79 and 80:
asociaciis damyarebas. am gamokvlev
- Page 81 and 82:
sabWosa da evropis parlamentSi, ras
- Page 83 and 84:
aris kidev erTi sayuradRebo faqtori
- Page 85 and 86:
Sergi KapanadzeEUROPEAN UNION POLIT
- Page 87 and 88:
3) European CommissionIn this chapt
- Page 89 and 90:
Then we talk about the reform of th
- Page 91 and 92:
Then we discuss articles K1-K9 of t
- Page 93 and 94:
In the end we take a look at the st