sap-is gardaqmnas daasaxelebda, magram did britaneTs ise Zalian surdaevrogaerTianebebSi Sesvla, rom es ar gaakeTa. 1971 wlis soflis meurneobisministrTa sabWos, romelzec manholtma Tavisi gegma wamoayena, mohyva didiareulobebi da <strong>80</strong>.000-<strong>iani</strong> demonstracia, romelzec fermerebi maTi uflebebisdacvas iTxovdnen. mansholtis Tavxedobam da gadawyvetilebam mainc gaetanagansaxilvelad sakiTxi, romelic aSkarad ar sargeblobda popularobiTevropul saxelmwifoebs Soris Zalian cudad imoqmeda mansholtis momavalkarieraze. am sakiTxma gansakuTrebiT ganarisxa safrangeTi, romelmac mtkivneuladmiiRo komisiis mxridan erovnuli suverenitetis morigi mcdeloba siko.mansholti gadadga Semdeg wels, Tumca Semdeg igi ambobda, rom misi ideebiagraruli reformis Sesaxeb iyo “warmatebuli dasawyisi”. safrangeTma miaRwisimas, rom reforma daiwyo nela, bevri Tanxebi ar daixarja restruqturizaciazeda reformis implementacia aRmoCnda erovnuli mTavrobebis xelSi.70-ian wlebSi msoflioSi agrarul produqciaze fasebi gaizrdas, ramac azridaukarga fasebis Semcirebas evrogaerTianebaSi. amis mizezi iyo cudi amindebi,cudi mosavali da msoflio moTxovnis gazrda. Semdeg daiwyo navTobis krizisi,ramac gamoiwvia umuSevrobis zrda, Sesabamisad, mansholtis ideam, rom fermerebsdaetovebinaT TavianTi samuSao adgilebi da sxva sferoebSi dasaqmebuliyvnenazri dakarga. amis gamo, mansholtis gegma 70-ian wlebSi daviwyebasmieca.soflis meurneoba 1970-ian wlebSi.problema britaneTsa da germaniaSi.70-<strong>iani</strong> <strong>wlebis</strong> recesiam gamoiwvia is, rom germania yvelaze mets ixdidaevrogaerTianebis biujetSi, Tumca gacilebiT naklebi Semosavali gaaCndaevrogaerTianebis programebisa da politikuri mimarTulebebisgan, radgan amperiodSi germaniaSi mkveTrad Semcirda gadasaxadebi. aseve, germanias dididanaxarjebi hqonda qveynis SigniT gazrdili socialuri SeRavaTebis gamo. 1974wels, rodesac Smidti gaxda dasavleT germaniis kancleri, man veto daadofermebis fasebis SeTanxmebas, romelsac soflis meurneobis ministrma iozefertlma xeli moawera. miuxedavad imisa, rom sabolood Smidtma veto gaauqma, misikanclerobis dros dasavleT germanias arasodes miuqcevia gansakuTrebuliyuradReba soflis meurneobis reformisTvis.evrogaerTianebaSi SesvlisTanave soflis meurneobis sferoSi reformirebislideroma xelT igdo didma britaneTma. es dakavSirebuli iyo imasTan, rom didibritaneTi did fuls kargavda saerTo agraruli politikis gamo, radgan didibritaneTis agraruli produqciis importi ZiriTadad sxva qveynebidan iyo. amisgamo, did britaneTs surda agraruli politikis dafinansebis sistemis Secvla,raTa britaneli gadasaxadebis gadamxdelebis mier evrogaerTianebis biujetSiSetanili fuli ar daxarjuliyo iseTi iniciativebze da politikaze, romelsacdidi britaneTisTvis mogeba ar mohqonda. am problemis gadaWris meore gza,SeiZleba misaRebic yofiliyo sxva qveynebisTvis, magram ara britaneTisaTvis.saqme imaSia, rom britaneTis danakargis anazRaureba SeiZleba kompensirebuliyo,Tu moxdeboda saerTo biujetis gazrda da amis xarjze britaneTisaTvis sxvasferoebSi dafinansebis gazrda. am midgomasTam dakavSirebiT problema is iyo,rom didi britaneTis leiboristul mTavrobas biujetis gazrdis da axaliprogramebis dawyebis gagonebac ki ar surda, radgan es “gadaRvrad” CaiTvlebodada britaneTis tradiciul suverenitets Selaxavda.garda zemoT naxsenebisa, iyo kidev erTi problema, ris gamoc didi britaneTiver axerxebda sakiTxis mkveTrad dayenebas. saqme imaSia, rom soflis meurneobisreformirebisadmi germaniis orWofuli da daniis da irlandiis mkveTraduaryofiTi poziciebis gamo didi britaneTi ver moaxerxebda gaerTianebaSimxardamWerebis mopovebas. sxvaTa Soris, analogiuri arCevanis winaSe idgamargaret teTCeris mTavrobac ramdenime wlis Semdeg da teTCeric winaaRmdegiiyo didi britaneTis danaxarjebis dabalansebisa evrogaerTianebis saerTobiujetis zrdis xarjze. gansxvaveba ubralod is iyo, rom teTCers, garda38
politikuri argumentisa, ekonomikuri argumentic gaaCnda, rac ganpirobebuliiiyo teTCeris ekonomikuri doqtriniT, rac sabiujeto danaxarjebis mkveTrSemcirebas iTvaliswinebda.saerTo agraruli politika 19<strong>80</strong>-ian wlebSi19<strong>80</strong>-<strong>iani</strong> <strong>wlebis</strong> dasawyisSi sap-is fasi Zalzed gaizarda, ramac dRis wesrigSikidev erTxel daayena reformirebis aucilebloba. swored amis Sedegad, 19<strong>80</strong>-ianwlebSi evrogaerTianebebSi saerTo agrarul politikaSi ganxorcielda orireforma. 1974-79 wlebSi sap-is fasi (dafinanseba gaerTianebis mxridan) gaizarda23 procentiT, maSin rodesac Semosavlebi igive periodis ganmavlobaSi mxolod10 procentiT gaizarda. 19<strong>80</strong>-82 wlebSi agrarul produqciaze fasebis met-naklebistabilizacia moxda, rac gamowveuli iyo dolaris didi RirebulebiT, ramac,Tavac mxriv, gamoiwvia sakvebze msoflio fasebis gazrda, Sesabamisad Semcirdaeqsportis subsidirebis xarjebi da intervenciis Sesyidvebis saWiroeba.1983 wels, rodesac dolaris kursi kvlav daeca sap-is fasi isev gaizarda,amjerad - 30 procentiT. am periodisaTvis gaerTianebis biujetma miaRwialimits, rodesac mas ukve aRar SeeZlo daefinansebina sakuTari biujetidanagraruli politika da fasebis mxardaWeris sistema. Sesabamisad, cxadi gaxda,rom konsensusi aucilebeli iyo reformebis gasatareblad.1984 wlis reforma: evrogaerTianebis saxelmwifoebi SeTanxdnen 1984 wlidanramdenime reformis gatarebaze: dawesda kvotebi rZis produqtebze dasabiujeto disciplinis wesebi, rac imas niSnavda, rom biujeti undagansazRvruliyo winaswar da mxolod Semdeg unda gansaRvruliyo agraruliseqtoris biujeti, rom gadaxarjva ar momxdariyo. aRsaniSnavia, rom am sistemamar imoqmeda. 1985-87 wlebSi 18 procentiT gaizarda sap-is dafinanseba. am drosfasebi met-naklebad daregulirebuli iyo rZis produqtebze, gansxvavebiT sxvaagraruli produqciisagan. amave dros gaerTianebis problemebs Tan daerTogafarToeba da masTan dakavSirebuli problemebi, rac saboloo jamSigaerTianebis 1987 wlis biujetze 4-5 milioni ekius deficitiT aisaxa.ekologiuri zewola19<strong>80</strong>-<strong>iani</strong> wlebidan evrogaerTianebebSi ekologiuri problemebi gaCnda.agrarul produqtebze fasebis zrdam ganapiroba sasuqebis raodenobis zrda.aman gamoiwvia mosaxleobaSi simpaTiis Semcireba sap-is mimarT, ramac, Tavismxriv, gaaiola reformis ganxorcieleba.gadmoRvra saerTo bazris programidan1985 wels evrokomisiis iniciativiT da ZalisxmeviT gaerTianebissaxelmwifoebi SeTanxmdnen, rom 1992 wlisTvis saerTo bazari sabolood undadasrulebuliyo. amavdroulad, gaerTianebis axali saxelmwifoebi - espaneTi,saberZneTi da portugalia moiTxovdnen struqturuli fondebis gazrdas,radgan winaaRmdeg SemTxvevaSi finansurad zaraldebodnen, radganevrogaerTianebis biujetidan SedarebiT mcire Tanxebs iRebdnen. Sesabamisad,xmelTaSuazRvispireTis qveynebTan miRweuli iqna SeTanxmeba, rom 1992 wlisTvisgaormagebuliyo struqturuli fondebis moculoba. am yvelafers azriekargeboda, agraruli politikis reformis gareSe, radgan agraruli seqtorisdafinansebis fazobrivi Semcirebis gareSe, evrogaerTianebis biujeti veraudioda sxva programebis dafinansebas, amitom politikuri neba agraruliseqtoris gardaqmnasTan dakavSirebiT <strong>80</strong>-<strong>iani</strong> <strong>wlebis</strong> bolosTvis saboloodCamoyalibda. es sakiTxi miT ufro mniSvnelovani iyo, rom evrogaerTianebamseriozulad daisaxa miznad 1992 wlisTvis saerTo bazris Seqmna.sagareo zewola1986 wlis urugvais raundisTvis evrogaerTianebis saxelmwifoebma daiwyespaketis SemuSaveba, romelic xels SeuSlida gaerTianebis agraruli produqtisdempings msoflio bazarze. am reformeba gamoiwvia zemoT aRniSnuli 1984 wlisreformebi (rZis produqtebze kvotebis daweseba da sabiujeto disciplinis39
- Page 4 and 5: leqcia 1evrokavSiris istoriuli ganv
- Page 6: am process xeli Seuwyo 1954 wels go
- Page 9 and 10: axali mwarmoebelis gamoCenis Sedega
- Page 11 and 12: miRebis procesi TiTqmis ori weli ga
- Page 13 and 14: leqcia 2evrokavSiris institucionalu
- Page 15: mTavrobebi axdenen erTmaneTis saSin
- Page 18 and 19: xmis micemis wesi sabWoSi.sabWo gad
- Page 20 and 21: Sekaveba ar unda iyos mizezi, rac x
- Page 22 and 23: cxrili I. saqmis warmoeba sabWoSimi
- Page 26 and 27: gadawyvetilebis miRebis meqanizmebi
- Page 28 and 29: evrokomisiis aRmasrulebeli funqcieb
- Page 30 and 31: TvalsazrisiT da ara realurad dablok
- Page 32 and 33: The young women expressed concern a
- Page 34 and 35: - mas ar aqvs saboloo ufleba Tqvas
- Page 36 and 37: leqcia 5saerTo agraruli politika (s
- Page 40 and 41: SemoReba), Tumca amas didi gavlena
- Page 43 and 44: evrogaerTianebis saxelmwifoebi, rom
- Page 45 and 46: politikis reformaze. SevexoT or ase
- Page 47 and 48: gamoyeneba, raTa SeenarCunebinaT er
- Page 49 and 50: omelic ZalaSi Sevida 1987 wels. ami
- Page 51 and 52: - TeTri wigni, romelsac daeyrdno sa
- Page 53 and 54: komisari, gamoaqveyna moxseneba, sa
- Page 55 and 56: Sedgenis ZaliT. SemoRebuli iqna daf
- Page 57 and 58: 1993 wlis reformis debulebebikoncen
- Page 59 and 60: leqcia 8marTlmsajuleba da saSinao s
- Page 61 and 62: protestSi (1983-84 zamTari), romels
- Page 63 and 64: ogorc wesi, samuSao jgufebi Sedgeba
- Page 65 and 66: leqcia 9evropis sagareo da usafrTxo
- Page 67 and 68: parlamentma unda moawyos yovelwliur
- Page 69 and 70: sent maloSive safrangeTma da britan
- Page 71 and 72: “regularulad informirebuli” ssu
- Page 73 and 74: mZRvanelon operaciebs, romelic Cata
- Page 75 and 76: leqcia 10saqarTvelos da evrokavSiri
- Page 77 and 78: saqarTvelosaTvis da ramdenad wingad
- Page 79 and 80: asociaciis damyarebas. am gamokvlev
- Page 81 and 82: sabWosa da evropis parlamentSi, ras
- Page 83 and 84: aris kidev erTi sayuradRebo faqtori
- Page 85 and 86: Sergi KapanadzeEUROPEAN UNION POLIT
- Page 87 and 88: 3) European CommissionIn this chapt
- Page 89 and 90:
Then we talk about the reform of th
- Page 91 and 92:
Then we discuss articles K1-K9 of t
- Page 93 and 94:
In the end we take a look at the st