SemoReba), Tumca amas didi gavlena ar hqonia msoflio bazarze, radganwinadadeba SeimuSava DGVI-ma da komisiam, xolo sabWos sxdomaze monawileobdnenministrebi, romlebic sasoflo-sameurneo interesTa jgufebis gavlenis qveSimyofebodnen. aqedan kidev erTxel Cans, rom komisiis mcdeloba gadaWril iqnesesa Tu is problema gaerTianebaSi, SeiZleba sruli warumateblobiT dasruldes,Tu ministrebze aris komisiis ideebTan dapirispirebuli jgufebis gavlena.1988 wlis stabilizatori reformis paketi:1987 wels mimdinareobda molaparakebebi saerTo agraruli politikisreformis Sesaxev or doneze — evropul da saerTaSoriso asparezze.saerTaSoriso masStabiT 1987 wels mimdinareobda urugvais raundismolaparakebebi, xolo evropis masStabiT gaaqtiurda agraruli politikis Sidareformis gatarebis sakiTxi. orive am process ganapirobebda sasoflosameurneo produqciis warmoebis gafarToeba da, Sesabamisad, danaxarjebissaocari zrda, rac, Tavis mxriv, iwvevda msoflio bazarze aSS-is daevrogaerTianebis eqspansionisturi agraruli politikebis Sejaxebas: aq CvenSevxedavT, Tu rogor mimdinareobda molaparakebebi agraruli politikisreformis garSemo 1988 wels da daveyrdnobiT an patersonis “sammagi TamaSebis”da robert putnamis “ormagi TamaSebis” Teoriebs. ormagi TamaSebis Teoria xsnismolaparakebebis Sedegad miRebul gadawyvetilebebs or doneze koncentrirebiT.pirveli done, aris qveynebs Soris mimdinare molaparakebebi, anu saerTaSorisoaspareze, xolo meore done aRniSnavs qveynis SigniT mimdinare procesebs. anpatersonis SemTxvevaSi pirvel dones warmoadgens evrogaerTianebas da aSS-sSoris mimdinare milaparakebebi urugvais raundis egidis qves, meore donea —evrogaerTianebis SigniT mimdinare molaparakebebi, xolo mesame done ki qveynisSigniT mimdinare process aRniSnavs.pirveli donis SeTanxmebebi 1988 wels1986 wels arc evropas da arc aSS-s sakuTari poziciebi jer kidev ar hqondaTCamoyalibebuli reformasTan dakavSirebiT. Tavdapirvelad GATT-is (GeneralAgreement on Trade and Tariffs) molaparakebebSi agraruli politika ar iyo CarTuli,Tumca krizisamde misulma situaciam aiZula evropis qveynebi rom gadawyvetilebisTvisgadaexedaT da agraruli politika paketSi CaerToT. amerikas sjeroda,rom evropuli soflis meurneobis sruli reforma, anu fasebismxardaWeris sistemis gauqmeba SesaZlebeli iqneboda 2-3 weliwadSi. aSS-is mierSemoTavazebuli zero-2000 programis mixedviT ki yvela subsidia undaaRmofxvriliyo 2000 wlisTvis. evropis pozicia am SemTxvevaSi calsaxa iyo —evropul saxelmwifoebs da aseve aSS-s unda gaeyinaT subsidiebi im momentisaTvisarsebul doneebze, rac niSnavda msoflio bazarze status kvos SenarCunebas.poziciebis mkveTri gansxvavebis gamo SeTanxmeba ver moxerxda.meore donis SeTanxmebebi 1988 wels1988 wlisTvis sap-is reforma aucilebeli gaxda, radgan danaxarjebikatastrofulad gaizarda. 1986 wlisTvis biujetis xarjviTma nawilma Seadgina59 miliard ekiu. 1984 wlis fontenblus SeTanxmebam Seamcira agraruli danaxarjebiszrda 2 procentamde, Tumca zrdis parametri mainc 18 procentamdeizrdeboda yovelwliurad. es problema TiTqos mogvarda sabiujeto wesrigisSemoRebiT, rac imas niSnavda, rom yoveli Svidi wliT isazRvreboda evrogaer-Tianebis biujeti, xolo Svidwl<strong>iani</strong> xarjviTi parametris SigniT dgindeboda e.w.yovelwliuri xarjviTi gegma. es gakeTda imisaTvis, rom ar aweuliyo saerToagraruli politikis danaxarjebi da misi araproporciuli zrdis gamo ardazaralebuliyo mTlianad gaerTianeba. 1987 wels Wkvianuri buRaltruli aRricxvebiTmogvarda wina wlis sabiujeto deficitis problema, Tumca naTeligaxda, rom sabiujeto deficitis damalvas kargi Sedegi ar moyveboda, amitom1988 wlis biujetis gadasarCenad miiRes gadawyvetileba, romlis erT-erTi umniSvnelovanesikomponenti saerTo agraruli politikis reformireba da efeqturadamoqmedeba iyo.40
mesame donis SeTanxmebebi 1988 welsgermaniaSi da safrangeTSi 1988 wels mimdinareobda arCvenebi, romelSicfransua miteransac da helmut kolsac mxars uWerdnen agraruli seqtorebisinteresebis gamomxatveli interesTa jgufebi. helmut kols hqonda naTelimagaliTi imisa, Tu rogori uaryofiTi gavlena SeiZleboda hqonoda arCevnebzearapopularul reformebs. 1984 wlis rZis kvotebis SemoRebis Sedegad qristiandemokratebma700.000 xmaze meti dakarges. 1985 wlisTvis qristian-demokratebs ukvedablokili hqondaT marcvleulis fasebis Semcirebis Sesaxeb gadawyvetileba, racimas niSnavda, rom kols Sida politikuri da germaniis agraruli seqtorisinteresebi ufro mniSvnelovnad miaCnda, vidre evrogaerTianebis interesebi.1988 wlisTvis safrangeTSic TiTqmis analogiuri situacia iyo. 1988 welssafrangeTSi dagegmili iyo saprezidento arCvnebi da saubari imaze, rom tradiciulisoflis meurneoba, romelic socialuri efeqtis matarebel seqtoradiTvleboda, unda Secvliliyo - damRupveli iqneboda nebismieri politikuriZalisTvis. Sesabamisad, safrangeTic ar iyo didad mowadinebuli radikalurireforma gaetarebina 1988 wels.britaneTSi SedarebiT gansxvavebuli situacia iyo. teTCerisTvis mniSvnelovaniiyo status-kvos SenarCuneba, an, ukeTes SemTxvevaSi, fasebis sistemis gardaqmna, iserom mis mier gadaxdili fuli ar moxmareboda britaneli fermerebis konkurentebisganviTarebas da konkurentunarianobis gazrdas. amasTan, soflis meurneoba ar iyoimdenad mniSvnelovani britaneTis mTavrobisTvis, ramdenadac sabiujeto kontribuciebissakiTxi. britaneTs surda saswrafod moegvarebina soflis meurneobasTanda sabiujeto sakiTxebTan dakavSirebuli dapirispireba, raTa gaadsuliyo misTvisufro mniSvnelovan sakiTxze - saerTo bazris Camoyalibebis dasrulebaze. saerTobazris mokle vadebSi dasruleba saSualebas aZlevda mogeba enaxaT britanelmrewvelebs da momsaxurebis mimwodeblebs. Sesabamisad, britanelebis vinseti 1 ufrofarTo iyo vidre danarCeni oris.saboloo SeTanxmeba: gamosavals 1988 wels miRebuli dilemidan metwiladganapirobebda filosofiuri kiTxva, Tu rogori iyo problemis arsi —safinanso/biujeturi xasiaTis, Tu socialuri aqcentis mqone. zogierTiqveynisTvis am problemas mxolod socialuri datvirTva gaaCnda da kompromisismoZebna maTTvis Zneli iyo, xolo sxva qveynebs, magaliTad did britaneTs amproblemis mxolod sabiujeto xedva gaaCnda. didma britaneTma Semoitanawinadadeba SeemcirebinaT fasebi 15 %-iT, im SemTxvevaSi, Tu bazarze arsebuliproduqcia gadaaWarbebda daSvebul zRvars (MGQ - maqsimalurad garantirebuliraodenoba); amasTan didi britaneTi iTxovda dawesebuliyo e.w. Tanapasuxismgeblobisgadasaxadi (coresponsibility levy), romelic unda gadaexada fermers, Tu is dasaSvebzemet raodenoba produqcias awarmoebda. am gadasaxadis mizani iyo gaeiolebinaSenaxvis da eqsportis subsidiis xarjebi. maqsimalurad garantirebuli raodenobaburRuleulze dawesda 155 milioni metruli tona (es raodenoba SerCeul iqna imisgamo, rom 1987 wels swored 155 milioni tona burRuleuli iqna nawarmoebi).safrangeTi da germania bolomde ar eTanxmebodnen am winadadebas. maTi azriT,misaRebi iyo fasis mxolod 3 %-<strong>iani</strong> Semcireba, xolo kvotis gansazRvra 165milioni metruli toniT.gadawyvetilebis miRebis saswrafoobaze metyvelebda isic, rom britaneTi daholandia uars amboben gaegrZelebinaT evrogaerTianebis biujetis dafinanseba,Tu ar mogvardeboda saerTo agrarul politikasTan dakavSirebuli problemebi.am ori qveynis xisti poziciis gamo 1988 wlis biujeti ver SeTanxmda, ris gamockomisiam ministrTa sabWos winaaRmdeg sarCeli Seitana marTlmsajulebissasamarTloSi. ministrTa sabWom sabolood moaxerxa biujetis damtkiceba, manamsanam marTlmsajulebis sasamarTlo mis gamamtyunebel verdiqts gamoitanda.sabWos mier biujetis miReba da agraruli politikis reformasTan dakavSirebiTkompromisis moZebna ganapiroba 1988 wlis ianvridan germaniis gaprezidentebam.1 winset, anu vinseti, aris termini, romelic Semoitana robert putnamma. es termini aRniSnavssaerTaSoriso doneze mimdinare molaparakebisas ama Tu im mTavrobis xelT arsebuliim SesaZlo SeTanxmebebis erTobliobas, romlebic mowonebuli iqneba qveynis SigniT.41
- Page 4 and 5: leqcia 1evrokavSiris istoriuli ganv
- Page 6: am process xeli Seuwyo 1954 wels go
- Page 9 and 10: axali mwarmoebelis gamoCenis Sedega
- Page 11 and 12: miRebis procesi TiTqmis ori weli ga
- Page 13 and 14: leqcia 2evrokavSiris institucionalu
- Page 15: mTavrobebi axdenen erTmaneTis saSin
- Page 18 and 19: xmis micemis wesi sabWoSi.sabWo gad
- Page 20 and 21: Sekaveba ar unda iyos mizezi, rac x
- Page 22 and 23: cxrili I. saqmis warmoeba sabWoSimi
- Page 26 and 27: gadawyvetilebis miRebis meqanizmebi
- Page 28 and 29: evrokomisiis aRmasrulebeli funqcieb
- Page 30 and 31: TvalsazrisiT da ara realurad dablok
- Page 32 and 33: The young women expressed concern a
- Page 34 and 35: - mas ar aqvs saboloo ufleba Tqvas
- Page 36 and 37: leqcia 5saerTo agraruli politika (s
- Page 38 and 39: sap-is gardaqmnas daasaxelebda, mag
- Page 43 and 44: evrogaerTianebis saxelmwifoebi, rom
- Page 45 and 46: politikis reformaze. SevexoT or ase
- Page 47 and 48: gamoyeneba, raTa SeenarCunebinaT er
- Page 49 and 50: omelic ZalaSi Sevida 1987 wels. ami
- Page 51 and 52: - TeTri wigni, romelsac daeyrdno sa
- Page 53 and 54: komisari, gamoaqveyna moxseneba, sa
- Page 55 and 56: Sedgenis ZaliT. SemoRebuli iqna daf
- Page 57 and 58: 1993 wlis reformis debulebebikoncen
- Page 59 and 60: leqcia 8marTlmsajuleba da saSinao s
- Page 61 and 62: protestSi (1983-84 zamTari), romels
- Page 63 and 64: ogorc wesi, samuSao jgufebi Sedgeba
- Page 65 and 66: leqcia 9evropis sagareo da usafrTxo
- Page 67 and 68: parlamentma unda moawyos yovelwliur
- Page 69 and 70: sent maloSive safrangeTma da britan
- Page 71 and 72: “regularulad informirebuli” ssu
- Page 73 and 74: mZRvanelon operaciebs, romelic Cata
- Page 75 and 76: leqcia 10saqarTvelos da evrokavSiri
- Page 77 and 78: saqarTvelosaTvis da ramdenad wingad
- Page 79 and 80: asociaciis damyarebas. am gamokvlev
- Page 81 and 82: sabWosa da evropis parlamentSi, ras
- Page 83 and 84: aris kidev erTi sayuradRebo faqtori
- Page 85 and 86: Sergi KapanadzeEUROPEAN UNION POLIT
- Page 87 and 88: 3) European CommissionIn this chapt
- Page 89 and 90: Then we talk about the reform of th
- Page 91 and 92:
Then we discuss articles K1-K9 of t
- Page 93 and 94:
In the end we take a look at the st