leqcia 7struqturuli da regionuli politikaevropuli gaerTianebis SeqmnisTanave warmoiSva udidesi problemebi regionebsSoris arsebuli sxvadasxvaobebis gamo. 1958 wels hamburgis mTl<strong>iani</strong> Sidaproduqti xuTjer aRemateboda kalabrias mSp-s. Tumca romis xelSekrulebaSi ariyo muxlebi, romlebic calke gamoyofda regionebis ganviTarebis programas.1970 wlisaTvis es sxvadasxvaoba daaxloebiT 3:1 - ze iyo.pirveli nabijebi:1961 wels komisiam moiwvia konferencia, sadac Seexo regionul problemebs.amas mohyva 1967 wels generaluri direqtoratis Seqmna komisiaSi, ramac xeliSeuwyo iseTi adamianebis erTad Sekrebas, vinc umaRlesi xelisuflebis arsebobisdros da Semde ukve evrokomisiis SigniT muSaobdnen regionul politikaze. 1969wels komisiam SesTavaza sabWos, rom momxdariyo wevri saxelmwifoebisregionuli politikis koordinacia da Seqmniliyo regionaluri ganviTarebisfondi. sabWom es idea ar moiwona. am ideis mimarT gansxvavebuli damokidebulebahqondaT sxvadasxva qveynebs. magaliTad, italias es idea moswonda, germanias —ara, rac ZiriTadad ganpirobebuli iyo am or qveyanaSi gansxvavebuliganviTarebis mqone regionebis arsebobiT. safrangeTic ewinaaRmdegeboda amideas da amisaTvis ekonomikuri da politikuri mizezebi gaaCnda. JorJ pompidusar surda moexdina golistebis antagonizireba, radgan pompidus mmarTvelobispirvel wlebSi golistebis pozicia safrangeTis SigniT sakmaod Zlieri iyo.amasTan, safrangeTis ekonomikuri zrdis tempi sakmaod maRali iyo, SesabamisadsafrangeTs eSinoda, rom ufro mets Seitanda gaerTianebis biujetSi, vidremiiRebda. 1970 wels gamoqveynda verneris moxseneba, romelic saubrobda aTiwlis vadaSi ekonomikuri da savaluto kavSiris dasrulebis Sesaxeb, aseveregionaluri gansxvavebebis gamo am procesebis Seferexebis saSiSroebaze. 1969wlis haagis samitze miRebuli iqna gadawyvetileba, rom raRac zomebi undayofiliyo miRebuli mzardi regionaluri gansxavebebis aRmosafxvrelad.amasTan, britaneTis Sesvla evrogaerTianebaSi niSnavda, rom is gacilebiT ufrodid sabiujeto Senatans gaakeTebda, vidre sxva romelime qveyana, Sesabamisad,masac eqneboda pretenziebi raRac formiT ukan mieRo es Tanxebi.britaneTisaTvis fulis dabruneba ki SesaZlebeli iyo regionebis aRdgenismizeziT, radgan did britaneTSi zogierTi regioni sakmaod CamorCenili iyo.regionuli ganviTarebis fondis da regionuli politikis Seqmnis kidev erTimizezi iyo komisiis survili ekontrolebina is daxmareba, romelsac wevrisaxelmwifoebi aZlevdnen TavianT warmoebebs. 1971 wels komisiam rekomendaciamisca sabWos, rom daxmareba unda yofiliyo transparentuli xasiaTis da romgansxvaveba unda yofiliyo gaerTianebis mdidari da Raribi regionebisTvis gaweuldaxmarebebs Soris. rekomendacia aseve ambobda, rom centraluri regionebisaTvisgaweuli daxmareba ar unda yofiliyo mTl<strong>iani</strong> investiciebis 20 procentzemeti. aman gamoiwvia wevri saxelmwifoebis mxridan regionebisaTvis daxmarebisgazrda.evropis regionaluri politikis Seqmna1972 wels evroparlamentma miiRo regionaluri politikis iniciativa, xolo1972 wlis parizis samitze axali wevrebic CaerTvnen diskusiaSi da naTeligaxades, rom regionuli politikis Seqmna savsebiT misaRebi iyo. sabolookomunikeSi naTqvami iyo, rom ekonomikuri da savaluto kavSiris Seqmnas xelsuSlida regionuli uTanasworobis arseboba. edvard hiTi, britaneTis premierministrimixvda, rom regionuli politikis Camoyalibeba da fondis Seqmna iyoerT-erTi gza, romliTac britaneTi SeZlebda ukan amoeRo gadaxdili Tanxisnawili mainc.Tomsonis moxsenebaTomsonma, romelic iyo gaerTianebis regionuli politikis britaneli52
komisari, gamoaqveyna moxseneba, sadac iTqva, rom zogierTi regionisCamorCeniloba aferxebda gaerTianebis ekonomikur ganviTarebas da Zlieriregionebis ekonomikur gavlenas am regionebze. aseve, moxsenebaSi iTqva, romwevri saxelmwifoebis Zalisxmeva SeeqmnaT erT<strong>iani</strong> savaluto kavSiri SeiZlebafuWi aRmoCeniliyo, Tu ar moxdeboda regionebs Soris uTanasworobis aRmofxvra.Tomsonma pirdapir miuTiTa im problemebze, romlebic dakavSirebuli iyoCamorCenili regionebis da cxovrebis SedarebiT cudi pirobebis arsebobasTan.navTobis krizisi1972 wlis parizis samitis gadawyvetilebas mohyva 1975 wels ERDF-is (evropisregionuli ganviTarebis fondi) Camoyalibeba, rac sakmaod rTuli da mtkivneulisakiTxi aRmoCnda. irlandiam, daniam da britaneTma moiTxoves fondis Seqmna,winaaRmdeg SemTxvevaSi uari ganacxades savaluto da ekonomikur kavSirSimonawileobaze. am dros daemTxva navTobkrizisi da britaneTisa da dasavleTgermaniis dapirispireba CrdiloeTis zRvis navTobTan dakavSirebiT, rasacmohyva seriozuli dapirispireba; germaniam scada CaerTo regionuliganviTarebis fondis idea am molaparakebebSi, magram britaneTma uari ganacxada,ramac germanias saerTod uari aTqmevina am sakiTxze. saboloo jamSi kriziss didirecesia mohyva, ramac savaluto da ekonomikuri kavSiris Seqmanis idea ukanaplanze gadaswia. krizisis Sedegad germaniam Secvala sakuTari pozicia daaRiara, rom fondis Seqmna ar unda dakavSirebuliyo sxva sakiTxebTan, ramacmwvane Suqi misca fondis Seqmnas.wveri saxelmwifoebis saSinao politika1974 wels germaniaSi, britaneTsa da safrangeTSi Catarebulma arCevnebmaaseve imoqmeda regionuli politikis Camoyalibebasa da fondis Seqmnaze. masSemdeg rac leiboristebi movidnen britaneTis xelisuflebaSi debatebma axalimniSvneloba SeiZina. axal mTavrobas surda gaerTianebaSi Sesvlis axalipirobebis miReba da gawevrianebis mizanSewonilobis Sesaxeb referendumisCatareba. erT-erTi ganmapirobebeli aseTi gadawyvetilebisa iyo gaerTianebiswevrebis uari britaneTis iniciativaze SeeqmnaT regionuli ganviTarebis fondi,rac, kidev erTxel unda aRvniSnoT, britaneTisaTvis warmoadgenda biujetSigadaxdili Tanxebis ukan amoRebis realur sasualebas. germaniaSi SmidtisarCevis Semdeg naTeli gaxda, rom kompromisi am sakiTxze ar iqneboda, radgangermaniac Zalian bevrs ixdida biujetSi, fondis Seqmnis Semdeg ki misi Senatanikidev metad gaizrdeboda, regionebis ganviTarebis problema ki germaniasyvelaze naklebad awuxebda. safrangeTSi Jiskar d’estenis mosvla da misidamegobreba SmidtTan niSnavda, rom es ori qveyana moaxerxebda britanelebTansaerTo enis gamonaxvas. msgavsi franko-germanuli aliansis arseboba bevrmaaRiqva regionuli daxmarebis fondis ideis dasasrulad, radgan miCneul iqna,rom kompromisi SeiZleba kidev 7 wliT gadaweuliyo, Tumca movlenebi sxvagvaradganviTarda. 1974 wlis parizis samitze Seiqmna evropis regionuli ganviTarebisfondi (European Regional Development Fund – ERDF) miuxedavad qveynebs Sorisarsebuli winaaRmdegobisa. kompromisi am sakiTxze gamowveuli iyo italiis dairlandiis aqtiurobiT, romlebsac surdaT damatebiTi Tanxebis miReba, radganganuviTarebeli regionebi hqondaT. 1974 wels d’estenis meTaurobiT Catardaparizis samiti. d’estens surda rom moexdina sakuTari Tavis warmoCena ZlierxelmZRvanelad, amitom mzad iyo mieRo ERDF-i da moeZebna kompromisi germaniasada did britaneTs Soris. sabolood germania daeTanxma fondis Seqmnis ideas,radgan mas ar surda irlandiis da italiis winaaRmdeg wasvla, amasTan germaniamise daxata viTareba, viTom is emorCileboda italiis da irlandiis interesebs daara didi britaneTisac, riTac SeinarCuna pativmoyvareoba. gasakviri ar undaiyos, rom 70-<strong>iani</strong> wlebi gamoirCeva did britaneTs da dasavleT germanias Sorisukiduresad mwvave da civi urTierTobebiT.parizis samitze SeTanxmebuli iqna gasacemi Tanxebis raodenoba dakriteriumebi, romlis mixedviTac Tanxebi unda mieRoT regionebs. SeTanxmdnen,rom SeeqmnaT fondi, romelic 1975 wlis 1 ianvridan daiwyebda muSaovas da sami53
- Page 4 and 5: leqcia 1evrokavSiris istoriuli ganv
- Page 6: am process xeli Seuwyo 1954 wels go
- Page 9 and 10: axali mwarmoebelis gamoCenis Sedega
- Page 11 and 12: miRebis procesi TiTqmis ori weli ga
- Page 13 and 14: leqcia 2evrokavSiris institucionalu
- Page 15: mTavrobebi axdenen erTmaneTis saSin
- Page 18 and 19: xmis micemis wesi sabWoSi.sabWo gad
- Page 20 and 21: Sekaveba ar unda iyos mizezi, rac x
- Page 22 and 23: cxrili I. saqmis warmoeba sabWoSimi
- Page 26 and 27: gadawyvetilebis miRebis meqanizmebi
- Page 28 and 29: evrokomisiis aRmasrulebeli funqcieb
- Page 30 and 31: TvalsazrisiT da ara realurad dablok
- Page 32 and 33: The young women expressed concern a
- Page 34 and 35: - mas ar aqvs saboloo ufleba Tqvas
- Page 36 and 37: leqcia 5saerTo agraruli politika (s
- Page 38 and 39: sap-is gardaqmnas daasaxelebda, mag
- Page 40 and 41: SemoReba), Tumca amas didi gavlena
- Page 43 and 44: evrogaerTianebis saxelmwifoebi, rom
- Page 45 and 46: politikis reformaze. SevexoT or ase
- Page 47 and 48: gamoyeneba, raTa SeenarCunebinaT er
- Page 49 and 50: omelic ZalaSi Sevida 1987 wels. ami
- Page 51: - TeTri wigni, romelsac daeyrdno sa
- Page 55 and 56: Sedgenis ZaliT. SemoRebuli iqna daf
- Page 57 and 58: 1993 wlis reformis debulebebikoncen
- Page 59 and 60: leqcia 8marTlmsajuleba da saSinao s
- Page 61 and 62: protestSi (1983-84 zamTari), romels
- Page 63 and 64: ogorc wesi, samuSao jgufebi Sedgeba
- Page 65 and 66: leqcia 9evropis sagareo da usafrTxo
- Page 67 and 68: parlamentma unda moawyos yovelwliur
- Page 69 and 70: sent maloSive safrangeTma da britan
- Page 71 and 72: “regularulad informirebuli” ssu
- Page 73 and 74: mZRvanelon operaciebs, romelic Cata
- Page 75 and 76: leqcia 10saqarTvelos da evrokavSiri
- Page 77 and 78: saqarTvelosaTvis da ramdenad wingad
- Page 79 and 80: asociaciis damyarebas. am gamokvlev
- Page 81 and 82: sabWosa da evropis parlamentSi, ras
- Page 83 and 84: aris kidev erTi sayuradRebo faqtori
- Page 85 and 86: Sergi KapanadzeEUROPEAN UNION POLIT
- Page 87 and 88: 3) European CommissionIn this chapt
- Page 89 and 90: Then we talk about the reform of th
- Page 91 and 92: Then we discuss articles K1-K9 of t
- Page 93 and 94: In the end we take a look at the st