leqcia 5saerTo agraruli politika (sap)agraruli politikis warmoSoba da Taviseburebebi:saerTo agraruli politika iyo Tavdapirvel oTx saerTo politikas Soris,romlebic 50-<strong>iani</strong> wlebidan safuZvlad udevs evrogaerTianebebis ganviTarebas.es oTxi politikaa - saqonlis, adamianebis, momsaxurebis da kapitalisTavisufali gadaadgileba. garda amisa, transporti da saerTo agrarulipolitika aseve iyo CarTuli romis xelSekrulebaSi moxsenebul politikurmimarTulebebs Soris.ormocdaaTian wlebSi safrangeTs hqonda didi agraruli seqtori, romelicmudmiv subsidirebas moiTxovda. Sesabamisad, safrangeTis interesSi iyo daculibazris arseboba. germaniasac gaaCnda daculi bazari, romelic agraruliseqtoris subsidirebas axdenda, amitom es ori qveyana uproblemod Tanxmdebodaimaze, rom Tavisufali bazris principebis Semotana agrarul bazarSi moitandasavalalo socialur da ekonomikur Sedegebs. problema is iyo, rom Tu agrarulseqtorSi iarsebebda Tavisufali bazari, realurad gamovidoda konkursiromeli mTavroba ufro mets gadaixdida Tavisi agraruli seqtorisTvis, racarc erT saxelmwifos ar awyobda. meores mxriv, aucilebeli iyo agrarulproduqciaze fasebis ekvalizacia, rom momxdariyo samrewvelo produqtebSiWeSmariti konkurenciis pirobebis Seqmna. logika Semdegi iyo: maRali fasebiganapirobebda maRal xelfasebs, rac Tavis mxriv ganapirobebda samrewvelowarmoebis xarjebis zrdas.analogiuri logikiT moxdeboda energiis Rirebulebis da gadasaxadebissistemis ekvalizacia. germanias es awyobda, radgan gadasaxadebi da energiiswarmoebis Rirebuleba germaniaSi dabali iyo, fasebi ki maRali, radgan fermerebsdidi politikuri gavlena gaaCndaT. ase rom am sakiTxze konsensusi germanias dasafrangeTs Soris miRweul iqna.safrangeTs surda industriuli zrdis SenarCuneba, ise rom ar daekargaagrarul seqtorSi dasaqmebuli eleqtorati. aqedan konsensusi — frangebmamiiRes subsidia, rom SeenarCunebinaT soflis mosaxleoba, xolo germaniammiiRo sakvebis fasebis ekvalizacia mTel bazarze.germania ukmayofilo iyo eqsportis subsidirebaze, radgan ar surda daekargaTavisi eqsport poziciebi argentinasTan. anu, Tu ar Semoitanda argentinulxorcs da sxva sakveb produqtebs, es cudad imoqmedebda mis eqsportzecargentinasTan. Sesabamisad ar surda evropuli nawarmis Semosvla. aq roliiTamaSa niderlandebis da safrangeTis erTobam. germaniam daTmo, radgan arsurda gaebrazebina patara qveynebi da aRedgina tradiciuli SuRli evropis sxvasaxelmwifoebTan.sap-is Tavdapirveli idea iyo fasebis SenarCuneba bazarSi CareviT, ise romuzrunvelyofili yofiliyo yvela fermeris da agrarul seqtorSi dasaqmebulipiris interesebi.pirvel wlebSi yovel wels ministrebis Sexvedraze Tanxmdeboda fasebi, anuminimaluri fasi, romladac unda gayiduliyo esa Tu is produqcia. komisiisCarevis Sedegad xdeboda fasebis regulireba, ras imas niSnavda, rom komisiasSeeZlo an Seesyida an gaeyida produqcia, imisaTvis, rom daeregulirebina fasebi.Tu fasebi Zalian vardeboda komisia gayidda Sesyidul produqts da fasidaregulirdeboda. amgvari politika dasawyisSi warmoadgenda udides stimulssolis meurneobis produqciis mwarmoeblebisTvis.evrogaerTianebebSi amgvari politikis Sedegad gaCnda sakvebis mTebi daRvinis tbebi (Food Mountains and Wine Lakes), romlebic warmoiSva imis Sedegad,rom komisia mudmivad yidulobda sasoflo prodqcias, raTa fasi aewia damwarmoeblebisaTvis zarali Seemcirebina. sabolood, imis gamo, rom naWarbiproduqcia Zalian didi iyo da komisiam aRar icoda rogor gaerTva Tavi amdeniproduqtis SenaxvisTvis, komisiam moZebna gamosavali da daiwyo eqsportissubsidireba. eqsportis subsidireba niSnavda, rom evrokomisia uxdida sxvaobasmsoflio bazarze arsebul fass da evrokavSirSi arsebul fass Soris36
mwarmoeblebs, riTac saSualebas aZlebda maT, gaetanaT produqtebi msofliobazarze SedarebiT dabal, dempingur fasebSi. aseTi politika iwvevda msxvilieqsportiori qveynebis, gansakuTrebiT ki, amerikis SeerTebuli StatebisgaRizianebas.agraruli sakiTxebis komisris siko mensholtis Sexeduleba am problemasTandakavSirebiT safuZvlad daedo soflis meurneobis reformebs, romlebic daiwyo70-ian wlebSi, magram bolomde dReisTvisac ar ganxorcielebula. mansholtisazriT, aucilebeli iyo nel-nela gadasvla fasebis mxardaWeris sistemidanfermebis industrializaciisa da maTi efeqturobis gazrdisken. amis Sedegadmoxdeboda bazris stabilurobis SenarCuneba da komisiisTvis Zalian mZimefinansuri tvirTis mocileba.mansholtis gegma da soflis meurneobis gardaqmna:1967 wlis oqtomberSi sabWom sTxova komisias rom Seeswavla da gamosavaliepovna agraruli politikis dafinansebis Sedegad arsebuli mZime finansurisituaciidan. fasebis mxardaWeris sistema mTavrobebs Zalian Zviri ujdebodaT,Sesabamisad politikuri neba reformasTan dakavSirebiT praqtikuladmomwifebuli iyo. 1967 wels germaniis mTl<strong>iani</strong> Sida produqti daeca 2procentiT. 1968 wels safrangeTSi Semovida vidalis gegma, romelic aseveiTvaliswinebda soflis meurneobis gardaqmnas.1968 wels Seiqmna mansholtis gegma, anu e.w. “soflis meurneoba 19<strong>80</strong>”.,romelic xels uwyobda mcire fermerebs, rom daetovebinaT miwebi da axdendadidi amalgamaciebis subsidirebas. masnholtis gegma aseve iTvaliswinebdagrantebs. pensiebs da sxva saxis finansur daxmarebas maTTvis, vinc 55 welze metiasakis iyo. gegmis mixedviT aseve unda momxdariyo axalgazrdebis mxardaWera sxvasamsaxuris mosaZebnad. amasTan, ise unda Semcirebuliyo fasi, rom araefeqturifermerebi iZulebulni gamxariyvnen daetovebinaT fermebi. evropis fermerTagaerTianebam, msoflios erT-erTma yvelaze gavlenianma organizaciam - COPA-mmiiCnia, rom es ukanaskneli gadawyvetileba fsiqologiri Secdoma iyo, radgangermaneli da frangi fermerebi erTmaneTs gadaamtera. bunebrivia, romgermaneli an frangi fermeri, romlebic samuSaos kargavdnen, mTavar damnaSavedamaSi sxva saxelmwifos fermerebs xedavdnen.im dros Zalian aqtualuri da popularuli gaxda lozungi “gadaarCine ojaxisferma” (Save the Family Farm). es iyo lozungi, romelic niSnavda, rom fermerebiiTxovdnen damatebiTi Semosavlis SenarCunebas.safrangeTis prezident Sarl de gols moswonda mansholtis gegma, magrammoiTxovda, rom misi Sesruleba yofiliyo mTavrobis da ara komisiis xelSi. amiTde gols surda uzrunveleyo safrangeTis kontroli gegmis ganxorcielebaze,rac SeuZlebeli iqneboda Tu gegmis ganxorcielebas komisia Seudgeboda. es iyonaTeli gamovlineba de golis realisturi, suverenitetis SenarCunebaze orientirebulipolitikisa, romelic mimarTuli iyo safrangeTis gaZlierebisken.masnholtis gegmas aseve mohyva winaaRmdegoba germaniis mxridan: germaniaSi1969 wels arCevnebi iyo dagegmili, rac gamoricxavda mTavrobis mxridan saoflismeurneobis reformis gatarebas, radgan es aucileblad gamoiwvevda samuSaoadgilebis dakargvas, rac mTavrobas ar surda arCevnebis wina periodSi. Sarl degols es problema aRar hqonda, radgan safrangeTSi arCevnebi ukve Catarebuliiyo da poziciis Secvla soflis meurneobis reformasTan dakavSirebiT mtkivneuladar imoqmedebda politikur situaciaze. germaniis mTavroba, miuxedavadimisa, rom ar surda agraruli reformis saswrafod ganxorcieleba, maincmosurne iyo rgorRac moegvarebina “Rvinis mdinareebis da karaqis mTebis”problema, radgan 60-<strong>iani</strong> <strong>wlebis</strong>Tvis evrogaerTianebis biujetSi yvelaze metTanxebs germania ixdida, am fulis udidesi nawili ki agraruli bazris regulirebisTvisixarjeboda. amitom germaniam wamoayena alternatiuli varianti,sadac gaTvaliswinebuli iyo Sesyidvis intervenciis dros kvotebis daweseba,raTa ar momxdariyo didi raodenobiT produqciis Sesyidva da gaerTianebisfinansuri saxsrebis flangva.siko mansholts imedi hqonda, rom agraruli politikis reformirebissakiTxSi britanelebs miimxrobda da gafarToebis erT-erT pirobad britaneTi37
- Page 4 and 5: leqcia 1evrokavSiris istoriuli ganv
- Page 6: am process xeli Seuwyo 1954 wels go
- Page 9 and 10: axali mwarmoebelis gamoCenis Sedega
- Page 11 and 12: miRebis procesi TiTqmis ori weli ga
- Page 13 and 14: leqcia 2evrokavSiris institucionalu
- Page 15: mTavrobebi axdenen erTmaneTis saSin
- Page 18 and 19: xmis micemis wesi sabWoSi.sabWo gad
- Page 20 and 21: Sekaveba ar unda iyos mizezi, rac x
- Page 22 and 23: cxrili I. saqmis warmoeba sabWoSimi
- Page 26 and 27: gadawyvetilebis miRebis meqanizmebi
- Page 28 and 29: evrokomisiis aRmasrulebeli funqcieb
- Page 30 and 31: TvalsazrisiT da ara realurad dablok
- Page 32 and 33: The young women expressed concern a
- Page 34 and 35: - mas ar aqvs saboloo ufleba Tqvas
- Page 38 and 39: sap-is gardaqmnas daasaxelebda, mag
- Page 40 and 41: SemoReba), Tumca amas didi gavlena
- Page 43 and 44: evrogaerTianebis saxelmwifoebi, rom
- Page 45 and 46: politikis reformaze. SevexoT or ase
- Page 47 and 48: gamoyeneba, raTa SeenarCunebinaT er
- Page 49 and 50: omelic ZalaSi Sevida 1987 wels. ami
- Page 51 and 52: - TeTri wigni, romelsac daeyrdno sa
- Page 53 and 54: komisari, gamoaqveyna moxseneba, sa
- Page 55 and 56: Sedgenis ZaliT. SemoRebuli iqna daf
- Page 57 and 58: 1993 wlis reformis debulebebikoncen
- Page 59 and 60: leqcia 8marTlmsajuleba da saSinao s
- Page 61 and 62: protestSi (1983-84 zamTari), romels
- Page 63 and 64: ogorc wesi, samuSao jgufebi Sedgeba
- Page 65 and 66: leqcia 9evropis sagareo da usafrTxo
- Page 67 and 68: parlamentma unda moawyos yovelwliur
- Page 69 and 70: sent maloSive safrangeTma da britan
- Page 71 and 72: “regularulad informirebuli” ssu
- Page 73 and 74: mZRvanelon operaciebs, romelic Cata
- Page 75 and 76: leqcia 10saqarTvelos da evrokavSiri
- Page 77 and 78: saqarTvelosaTvis da ramdenad wingad
- Page 79 and 80: asociaciis damyarebas. am gamokvlev
- Page 81 and 82: sabWosa da evropis parlamentSi, ras
- Page 83 and 84: aris kidev erTi sayuradRebo faqtori
- Page 85 and 86: Sergi KapanadzeEUROPEAN UNION POLIT
- Page 87 and 88:
3) European CommissionIn this chapt
- Page 89 and 90:
Then we talk about the reform of th
- Page 91 and 92:
Then we discuss articles K1-K9 of t
- Page 93 and 94:
In the end we take a look at the st