Nepalas - Vilniaus universitetas
25.01.2015 • Views
Share Embed Flag

Nepalas - Vilniaus universitetas

Nepalas - Vilniaus universitetas

Nepalas - Vilniaus universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
  • No tags were found...
ausis.gf.vu.lt

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

START NOW

2008<br />

5<br />

Ar reikalingas<br />

Lietuvai jûrinis<br />

mokslas<br />

<strong>Nepalas</strong><br />

Astronomijos<br />

ir<br />

astronautikos<br />

naujienos<br />

Lietuviðki<br />

Nemuno uostai<br />

Kurkime ir<br />

saugokime<br />

intelektinæ<br />

nuosavybæ<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 1

2008 m. kovo 4 d. Vilniuje, „Holiday Inn Vilnius“ konferencijø salëje, vyko<br />

seminaras tema „Europos elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius<br />

energijos iðteklius, paramos schemø harmonizavimas ir koordinavimas”.<br />

Ðá seminarà suorganizavo Lietuvos energetikos institutas kartu su<br />

projekto „Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijos<br />

iðteklius, Europos politikos ateities gairiø nustatymas“ konsorciumu.<br />

Europos<br />

elektros<br />

energijos gamybos, naudojant<br />

atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos<br />

schemø harmonizavimas ir<br />

koordinavimas<br />

Dr. Inga KONSTANTINAVIÈIÛTË<br />

Lietuvos energetikos instituto<br />

Energetikos kompleksiniø<br />

tyrimø laboratorija<br />

no seminaro pagrindiniais tikslais, t.y. aptarti<br />

galimø „þaliosios“ elektros energijos<br />

paramos schemø harmonizavimo ir koordinavimo<br />

ES lygiu pasekmes nacionaliniu<br />

poþiûriu; iðanalizuoti potencialià politiniø<br />

priemoniø koordinavimo tarp ES ðaliø<br />

naudà; aptarti tikëtinus ES politikos<br />

procesus po 2010 m. bei iðnagrinëti pasiûlytos<br />

ES atsinaujinanèiø energijos ið-<br />

Ágyvendinant uþsibrëþtus Europos<br />

energetikos politikos tikslus, „þaliosios“<br />

elektros energijos gamyba vaidina ypatingà<br />

vaidmená, todël ðis projektas remiamas<br />

„Paþangi energetika – Europai“ programos.<br />

Projektui vadovauja Vienos technikos<br />

universiteto Energetikos ekonomikos<br />

grupë, o konsorciumà sudaro net devyni<br />

partneriai: ávairios Vokietijos, Slovënijos,<br />

Nyderlandø, Italijos, Austrijos, Lenkijos,<br />

Lietuvos, Danijos mokslo organizacijos.<br />

Vienas pagrindiniø projekto tikslø –<br />

átraukti ES elektros energijos rinkos dalyvius<br />

á diskusijas, susijusias su „þaliosios“<br />

elektros energijos paramos schemø optimizavimu<br />

ir koordinavimu bei aptarti galimà<br />

politikos raidà ateityje (po 2010 m.)<br />

(www.futures-e.org). Siekiant ágyvendinti<br />

ðá pagrindiná projekto tikslà, ES mastu planuojama<br />

surengti šešis regioninius seminarus.<br />

Vilniuje ávykæs seminaras buvo skirtas<br />

Ðiaurës Rytø regionui (apimant Estijà,<br />

Danijà, Latvijà, Lietuvà, Suomijà ir Ðvedijà).<br />

Ðio regioninio seminaro dalyviai (jø<br />

buvo apie keturiasdeðimt) aktyviai dalyvavo<br />

diskusijose, iðsakë savo nuomonæ<br />

aptariamais klausimais.<br />

Áþanginëje seminaro dalyje prof. Vaclovas<br />

Miðkinis pasveikino gausiai susirinkusius<br />

regioninio seminaro dalyvius, pasidþiaugë<br />

galimybe seminaro dalyviams<br />

pasidalyti patirtimi, kaip ir kokiomis priemonëmis<br />

galima bûtø efektyviai padidinti<br />

„þaliosios“ elektros energijos gamybà<br />

Ðiaurës Rytø regione.<br />

Dr. Inga Konstantinavièiûtë supaþindino<br />

dalyvius su ðio Ðiaurës Rytø regio-<br />

Uþ pastangas kaupti ir<br />

skleisti þinias apie klimato kaità<br />

buvusiam JAV viceprezidentui<br />

ir aplinkosaugininkui<br />

Albertui Arnoldui Gorui ir Tarpvyriausybinei<br />

klimato kaitos<br />

grupei (IPCC) suteikta 2007<br />

metø Nobelio taikos premija.<br />

Ðio straipsnio autorë daktarë<br />

Inga Konstantinavièiûtë þenkliai<br />

prisidëjo rengiant Tarpvyriausybinës<br />

klimato kaitos grupës<br />

ataskaitos „Klimato kaita 2007:<br />

klimato kaitos maþinimas“ skyriø<br />

„Energijos tiekimas“. Ðià<br />

reikðmingà ataskaità rengë<br />

apie 200 mokslininkø ið viso pasaulio.<br />

Lietuvos energetikos<br />

instituto vyresnioji mokslo darbuotoja<br />

buvo vienintelë mûsø<br />

ðalies atstovë. Nobelio taikos<br />

premijos laureatai I.Konstantinavièiûtæ<br />

uþ indëlá pagrindþiant<br />

klimato kaità maþinanèias priemones<br />

energetikos sektoriuje<br />

ir rengiant iðskirtiná ávertinimà<br />

pelniusá darbà apdovanojo oficialiu<br />

padëkos raðtu.<br />

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Programos „Paþangi energetika – Europai“ logotipas<br />

Projekto „Elektros energijos gamybos, naudojant<br />

atsinaujinanèius energijos iðteklius, Europos<br />

politikos ateities gairiø nustatymas” logotipas<br />

Supirkimo tarifas<br />

Kvotos sistema<br />

Mokesèiø lengvatos /<br />

Investicijø subsidijos<br />

1 pav. ES ðalyse elektros energijos gamybos, naudojant<br />

atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemos<br />

tekliø direktyvos aspektus. Taip pat paskatino<br />

seminaro dalyvius aktyviai dalyvauti<br />

diskusijose, iðsakyti kiekvienos regiono<br />

ðalies pozicijà aptariamais klausimais,<br />

aptarti galimà bendradarbiavimà ir<br />

koordinavimà tarp Baltijos jûros ðaliø.<br />

Seminare sveèiai perskaitë ádomius<br />

praneðimus. Elektros energijos gamybos,<br />

naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius,<br />

tendencijas bei ðiuo metu taikomas<br />

paramos priemones ir egzistuojanèius barjerus<br />

Ðiaurës Rytø regione pristatë A.Leppimanas<br />

iš Eesti Energijos (Estija), P.Kuuva<br />

iš Suomijos darbo ir ekonomikos ministerijos<br />

(Suomija), D.Bite ið kainø komisijos<br />

(Latvija), L.Uþðilaitytë ið Energetikos<br />

agentûros (Lietuva) bei S.G.Jensen iš RI-<br />

SOE laboratorijos (Danija).<br />

Vienos technikos universiteto Energetikos<br />

ekonomikos grupës atstovas C.Panzeris<br />

perskaitë praneðimà „Analizuotø<br />

BAU (business as usual) ir nacionaliniø<br />

paramos priemoniø plëtotës scenarijø rezultatai<br />

(remiantis GREEN-X modeliu)“,<br />

kuriame pristatë GREEN-X modelá, jame<br />

taikomus pagrindinius modeliavimo principus<br />

bei pateikë skirtingø analizuotø scenarijø<br />

„þaliosios“ elektros energijos gamybos<br />

modeliavimo rezultatus atskiroms<br />

regiono šalims.<br />

Danijos technikos<br />

universiteto RISOE nacionalinës<br />

laboratorijos<br />

atstovë S.G.Jensen pristatë<br />

praneðimà „Politikos<br />

integracija bei sàsajos<br />

su kitais siektinais<br />

politiniais tikslais ir elektros<br />

energijos rinkomis“.<br />

Ðiame praneðime<br />

S.G.Jensen apibûdino<br />

ES vykdomos energetikos<br />

politikos ir ávairiø<br />

siektinø tikslø sàsajas<br />

bei svarbius politikos<br />

integracijos aspektus.<br />

Praneðëja akcentavo<br />

keletà pagrindiniø prieþasèiø,<br />

kurios skatina<br />

ðaliø bendradarbiavimà:<br />

tai optimalus iðtekliø<br />

naudojimas, elektros<br />

energijos rinkos<br />

funkcionavimo gerinimas<br />

bei naðtos pasidalinimas<br />

siekiant ágyvendinti<br />

tikslus. Taip pat<br />

S.G.Jensen atkreipë dëmesá á tai, kad, harmonizuojant<br />

atsinaujinanèiø energijos iðtekliø<br />

paramos schemas, jø visapusiðkà<br />

efektyvumà galima pasiekti tik gerai funkcionuojanèioje<br />

liberalizuotoje elektros<br />

energijos rinkoje.<br />

Fraunhoferio sistemø ir inovacijø mokslinio<br />

tyrimo instituto (FhG-ISI) atstovas<br />

M.Ragwitzas seminaro dalyviams pristatë<br />

2008 m. sausio mën. Europos Komisijos<br />

pasiûlymo dël atsinaujinanèiø energijos iðtekliø<br />

skatinimo direktyvos svarbiausius<br />

aspektus. Praneðëjas akcentavo direktyvos<br />

pasiûlyme pateiktus kilmës garantijø<br />

prekybos aspektus ir pristatë ES kilmës<br />

garantijø prekybos koncepcijos bei galimø<br />

ágyvendinimo variantø ávertinimà. Siekiant<br />

didesnio lankstumo ir maþesniø iðlaidø<br />

visuomenei, pirmenybë turëtø bûti teikiama<br />

kilmës garantijø prekybai ES ðaliø,<br />

o ne privaèiø kompanijø lygiu.<br />

M.Ragwitzas taip pat pristatë praneðimà<br />

„Europos elektros energijos gamybos,<br />

naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius,<br />

paramos schemø harmonizavimo ir<br />

koordinavimo charakteristikos“, kuriame<br />

apibûdino „þaliosios“ elektros energijos<br />

gamybos paramos schemø harmonizavimo<br />

tipus ir laipsnius bei galimus harmonizavimo<br />

kelius ES mastu. Ðiuo metu 19 ES<br />

ðaliø taiko supirkimo tarifo schemà, kaip<br />

pagrindiná paramos mechanizmà, o 5 ðalys<br />

yra ágyvendinusios kvotø sistemà, pagrástà<br />

þaliaisiais sertifikatais (1 pav.).<br />

M.Ragwitzas pabrëþë, kad paramos schemø<br />

harmonizavimas yra árankis, bet ne tikslas.<br />

Harmonizuojant paramos schemas<br />

siekiama suderinti paramos schemas tarpusavyje<br />

ir su vidaus elektros energijos rinka,<br />

padidinti paramos efektyvumà bei pasiekti<br />

uþsibrëþtus „þaliosios“ elektros energijos<br />

gamybos tikslus. Praneðëjas apibrëþë<br />

tris galimus harmonizavimo laipsnius:<br />

„centrinis koordinavimas“, kai nepriklausomai<br />

nuo paramos tipo apibrëþiama<br />

schemos struktûra ar minimalûs paramos<br />

schemos ágyvendinimo kriterijai, remiantis<br />

geriausios patirties pavyzdþiais; „konvergavimas“,<br />

kai taikoma viena paramos<br />

schema, bet išlieka nacionalinis dizainas;<br />

„visiškas harmonizavimas“, kai taikoma<br />

viena paramos schema su tokiu paèiu dizainu<br />

visose ES ðalyse. Visiškà harmonizavimà<br />

galima pasiekti diferencijuojant paramà<br />

atskiroms technologijoms. Pirmoji<br />

technologija, kuria remiantis galima bûtø<br />

harmonizuoti paramos schemas, tai jûrinës<br />

vëjo elektrinës, kadangi ES mastu reikalinga<br />

þenkli infrastruktûros plëtra dël optimalaus<br />

iðtekliø naudojimo.<br />

Vienos technikos universiteto atstovas<br />

C.Panzeris taip pat pristatë praneðimà<br />

„Analizuotø galimo harmonizavimo ir koordinavimo<br />

scenarijø rezultatai (remiantis<br />

GREEN-X modeliu)“, kuriame apibûdino<br />

analizuotus scenarijus bei pateikë modeliavimo<br />

rezultatus ES-25 lygiu. Modeliavimo<br />

rezultatai parodë, kad, siekiant efektyvios<br />

„þaliosios“ elektros energijos gamybos<br />

plëtros, bûtina paramà diferencijuoti<br />

atskiroms technologijoms kartu ágyvendinant<br />

paramos schemà. Taip pat modeliavimo<br />

rezultatai rodo, kad didþiausias efektyvumas<br />

gali bûti pasiektas optimizuojant<br />

nacionalines paramos schemas. O toliau<br />

didinti efektyvumà galima harmonizuojant<br />

paramos schemas ES lygiu esant bendrai<br />

Europos elektros energijos rinkai.<br />

Seminaras jo dalyviams leido geriau suprasti<br />

elektros energijos gamybos, naudojant<br />

atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos<br />

schemø harmonizavimo ir koordinavimo<br />

aspektus bei potencialià koordinavimo<br />

tarp ES ðaliø naudà. Seminaro dalyviai<br />

turëjo galimybæ iðsakyti savo pozicijà<br />

dël galimo Ðiaurës Rytø regiono ðaliø bendradarbiavimo<br />

ir veiksmø koordinavimo.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 3

Ðiø metø sausio 29 d. LR ðvietimo ir<br />

mokslo ministerija kartu su Ûkio ministerija<br />

pritarë „Integruoto mokslo, studijø ir<br />

verslo centro (slënio) Lietuvos jûrinio<br />

sektoriaus plëtrai” kûrimo vizijai.<br />

Ar reikalingas<br />

Lietuvai jûrinis<br />

Dr. Saulius GULBINSKAS,<br />

prof. Rimantas DIDÞIOKAS,<br />

dr. Zita GASIÛNAITË<br />

Šiandienës Lietuvos ekonomikà ir socialiná<br />

saugumà sunku ásivaizduoti be<br />

Klaipëdos jûrø uosto ir jame veikianèiø<br />

krovos bendroviø, laivø statybos ir remonto<br />

ámoniø, logistikos centrø, rekreaciniø<br />

paslaugø verslo ir kitø veiklø, naudojanèiø<br />

pajûrio gamtinius išteklius. Lietuvoje<br />

susiformavo savitas pramonës ir<br />

verslo klasteris, kurio ámonës savo veiklà<br />

sieja su jûrø ûkiu. Tiesiogiai su Klaipëdos<br />

uosto veikla yra susijæ daugiau<br />

kaip 800 ûkio subjektø, kurie 2004 m.<br />

gavo 2,7 mlrd. Lt pajamø. Dar didesnis<br />

indukuotas Klaipëdos uosto poveikis ðalies<br />

ekonomikai. 2004 m. jis sudarë 11<br />

mlrd. Lt, arba net 18 proc. viso Lietuvoje<br />

sukuriamo BVP. Klaipëdos apskrièiai tenka<br />

56,1 proc. eksportuojamos transporto<br />

árangos (vandens transportas). Dar<br />

reikðmingesnë jûrinio turizmo bei rekreacijos<br />

dalis (daugiau kaip 70 proc. viso<br />

turizmo sektoriaus) bei indëlis á þuvies<br />

pramonæ (99 proc. þuvies Lietuvos þvejai<br />

sugauna jûroje ir Kurðiø mariose). Ir<br />

nors intensyvi pramonës ir verslo plëtra<br />

pajûryje pastaraisiais deðimtmeèiais pritraukë<br />

milijardines valstybës bei privataus<br />

kapitalo investicijas, taèiau lëðos jûrinio<br />

mokslo ir technologijø paþangai bei<br />

mokslo infrastruktûros plëtrai nebuvo<br />

skiriamos. Tokia situacija ne tik sumaþino<br />

Lietuvos jûrinio mokslo ir technologijø<br />

konkurencingumà, bet ir neleido efektyviai<br />

spræsti tarptautinio ir valstybinio lygio<br />

kranto zonos valdymo konfliktø, susijusiø<br />

su naftos gavyba jûroje, Kurðiø<br />

nerijos ir Pajûrio juostos iðsaugojimu,<br />

uosto gilinimu ir þvejyba, giliavandenio<br />

uosto statyba, naujø saugomø teritorijø<br />

steigimu ir kt.<br />

Integruotas mokslo, studijø ir verslo<br />

centras (slënis) steigiamas Lietuvos jûrinio<br />

sektoriaus plëtrai. Paþymëtina tai,<br />

kad slënyje numatyta Lietuvos jûriná sektoriø<br />

plëtoti kaip kompleksinæ sistemà,<br />

jungianèià jûriná verslà (jûros transpor-<br />

jûrinis<br />

mokslas<br />

1 pav. Lietuvos jûrinis<br />

sektorius<br />

tas, uostai ir jø infrastruktûra, kranto zonos<br />

iðteklius naudojanti pramonë, rekreacija<br />

ir t.t.), fundamentiná ir taikomàjá<br />

jûriná mokslà bei jûriniø srièiø specialistø<br />

rengimà (1 pav.).<br />

Lietuvos jûrinio sektoriaus veikla koncentruojasi<br />

Pajûrio regione ir Lietuvai priklausanèioje<br />

Baltijos jûros akvatorijoje. Taèiau<br />

ji per laivybos ir kroviniø gabenimo<br />

kelius, mineraliniø ir biologiniø iðtekliø ásisavinimà,<br />

moksliná bendradarbiavimà tiesiogiai<br />

siejasi ne tik su visa Baltijos jûra,<br />

bet ir su Pasauliniu vandenynu. Lietuvos<br />

teritoriniuose vandenyse ir ekonominëje<br />

zonoje þvejojama, yra sukoncentruoti<br />

energetiniai, naftos, smëlio, þvyro iðtekliai,<br />

praeina tarptautiniai laivybos koridoriai,<br />

ávairios inþinerinës komunikacijos,<br />

vykdoma kita veikla. Ypaè didelis pajûrio<br />

regiono ir jûros rekreacinis potencialas.<br />

Tai svarbi valstybës strateginiø ir geopolitiniø<br />

interesø erdvë. Naudojant jûros ir<br />

kranto zonos gamtinius iðteklius neiðvengiama<br />

konfliktø. Daug problemø kyla dël<br />

Pajûrio juostos naudojimo, saugomø teritorijø<br />

(Kurðiø nerijos nacionalinis parkas,<br />

Pajûrio ir Nemuno deltos regioniniai parkai,<br />

europinës svarbos Natura 2000 teritorijos),<br />

gamtos ir kultûros paveldo objektø<br />

iðsaugojimo. Nauji iððûkiai atsiranda<br />

dël globaliø klimato pokyèiø. Kylant<br />

Pasaulinio vandenyno, kartu ir Baltijos jûros<br />

lygiui bei senkant smëlio iðtekliams,<br />

intensyvëja jûros krantø erozija.<br />

Lietuvos nacionalinë darnios plëtotës<br />

strategija numato nemaþa prioritetø, susijusiø<br />

su jûriniu sektoriumi: jûrinio komplekso<br />

ir kitø pagrindiniø ûkio ðakø poveikio<br />

aplinkai maþinimas; efektyvesnis<br />

gamtos iðtekliø naudojimas ir atliekø tvarkymas;<br />

pasaulio klimato kaitos ir jos padariniø<br />

ðvelninimas; geresnë biologinës<br />

ávairovës apsauga; geresnë kraðtovaizdþio<br />

apsauga ir racionalus tvarkymas;<br />

ðvietimo ir mokslo vaidmens didinimas;<br />

alternatyvios energetikos (geoterminiai<br />

vandenys, vëjo ir bangø energetika) iðtekliø<br />

naudojimas.<br />

Ekonomikos tendencijos ir didëjanti<br />

konkurencija pasaulinëse rinkose keièia<br />

tradiciná poþiûrá á jûras ir vandenynus, kaip<br />

neiðsenkanèiø iðtekliø ðaltinius. 2007 m.<br />

spalio mën. Lisabonoje ávykusioje Europos<br />

ministrø konferencijoje svarstytos<br />

naujos ES jûrø politikos nuostatos, kurias<br />

ketinama iðdëstyti Þaliojoje knygoje<br />

„Europos Sàjungos bûsimos jûrø politikos<br />

link: Europos vandenynø ir jûrø vizija“.<br />

Pabrëþiama, kad jûra yra labai svarbus<br />

ES pragyvenimo ir gerovës ðaltinis ir<br />

turi didelá ekonominio augimo potencialà.<br />

Siekiama, kad ðis potencialas subalansuotomis<br />

priemonëmis bûtø kuo geriau<br />

panaudotas. Kompleksinis poþiûris<br />

4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas laive „Nawigator XXI“<br />

Vienas naujausiø ir moderniausiø Lenkijos jûrø instituto moksliniø<br />

tyrimø laivø „IMOR“ Klaipëdos uoste<br />

padëtø iðvengti konfliktø ir padidintø ávairiø<br />

jûrinës veiklos srièiø sàveikà, sustiprintø<br />

jø ekonominá potencialà bei saugotø<br />

aplinkà. ES jûrø politika apima jûrø<br />

transporto, turizmo plëtros, gyvøjø ir mineraliniø<br />

iðtekliø, jûrø energetikos, aplinkosaugos<br />

ir kitø su jûra susijusiø veiklø<br />

klausimus. ES dokumentai nurodo svarbiausius<br />

jûrinës problematikos aspektus:<br />

ekosistemø valdymas, telekomunikacijos<br />

ir kabeliø klojimas, nuosëdø transporto<br />

Vibrogræþimo darbai jûroje<br />

(pernaðos) modeliai, naftos ir dujø industrija,<br />

þvejybos ir akvakultûros industrija, atsinaujinanti<br />

energija, mineraliniai iðtekliai<br />

(smëlio – þvyro agregatai), laivyba ir navigacija.<br />

Teritorinëje dimensijoje jau ágyvendinamos<br />

ES priimtos iniciatyvos: Vandenø<br />

direktyva tarpiniuose ir pakrantës vandenyse;<br />

rekomendacijos integruoto<br />

kranto zonos valdymui diegti; teminës<br />

strategijos – jûra, þemë, gyventojai; biologinës<br />

ávairovës apsaugos programa<br />

(Natura 2000 teritorijø iðplëtimas jûroje);<br />

strateginis poveikio aplinkai vertinimas<br />

ir poveikio aplinkai vertinimas pagal Arhus<br />

konvencijà; saugios laivybos garantavimas,<br />

jûros aplinkos apsauga nuo<br />

taršos ir kt.<br />

Integruoto mokslo, studijø ir verslo<br />

centro (slënio) Lietuvos jûrinio sektoriaus<br />

plëtrai tikslas – sukurti jûriná þiniø ekonomikos<br />

branduolá, sutelkiant teritoriðkai<br />

iðsibarsèiusias jûrinio mokslo ir studijø<br />

institucijas ir jø padalinius, su bendros<br />

infrastruktûros pagalba optimizuoti ðiø<br />

institucijø tarpusavio sàveikà bei sudaryti<br />

sàlygas glaudesnei jûrinio mokslo,<br />

studijø ir verslo sàveikai. Tokiø sëkmingai<br />

plëtojamø jûriniø klasteriø pavyzdþiø<br />

jau yra Prancûzijoje (Sea Innovation and<br />

Business Cluster PoleMer) ir Vokietijoje<br />

(Cluster of Excellence „The Future Ocean“),<br />

kur jie buvo sukurti siekiant stiprinti<br />

moksliná potencialà jûros mokslø srityje,<br />

intensyvinti mokslo ir verslo sàveikà<br />

bei didinti regionø konkurencingumà.<br />

Prancûzijos jûriniam klasteriui suformuoti<br />

2006–2008 metams buvo skirta 1,5 milijardo<br />

eurø, ið kuriø apie treèdalá sudarë<br />

tiesioginis valstybës finansavimas, kitas<br />

lëðas skyrë ávairûs fondai, pvz., nacionalinë<br />

tyrimø agentûra, industriniø inovacijø<br />

agentûra ir kt. Ðis klasteris, jungiantis<br />

68 tyrimø laboratorijas ir institutus<br />

bei 134 verslo ámones, jau dabar vykdo<br />

projektus, kuriø biudþetas siekia 230<br />

mln. eurø.<br />

Penkiasdeðimt metø trukusi sovietinë<br />

okupacija neleido Lietuvoje savarankiðkai<br />

plëtoti ne tik jûrinës pramonës, bet<br />

ir jûrinio mokslo. Vis dëlto Lietuvos<br />

mokslininkai sëkmingai darbavosi atskleisdami<br />

Pasaulinio vandenyno paslaptis.<br />

Prof. E.Jemeljanovas, prof.<br />

K.Ðimkus, prof. E.Trimonis, prof. O.Pustelnikovas,<br />

dr. M.Repeèka ir kiti, dirbdami<br />

Okeanologijos instituto Atlanto vandenyno,<br />

Tolimøjø Rytø ir Vidurþemio jûros<br />

skyriuose, áneðë svarbø indëlá plëtojant<br />

ðiuolaikinæ jûrø geologijà, tiriant vandenynø<br />

ir jûrø dugno sandarà ir paleogeografinæ<br />

raidà, metalogenezæ, sedimentacinius<br />

ir geocheminius procesus.<br />

Savo patirtá jie perdavë kolegoms Lietuvoje.<br />

Taèiau èia jûrinis mokslas faktiškai<br />

buvo atskirtas nuo jûros, nes galëjo plëtotis<br />

tik Vilniuje. Stipriausias mokslo<br />

branduolys formavosi Mokslø akademijos<br />

Geografijos skyriuje, kur akademikas<br />

V.Gudelis subûrë Jûriniø tyrimø laboratorijà,<br />

pradëjo leisti tarptautiná þurnalà<br />

„Baltica“. Geologijos institute buvo orientuojamasi<br />

á jûros geologiná kartografavimà,<br />

tiriamas Baltijos jûros dugno reljefas.<br />

Ðiø tyrimø rezultatas – vadovaujant<br />

akademikui A.Grigeliui sudaryti visos<br />

Baltijos jûros geomorfologinis ir dugno<br />

nuosëdø þemëlapiai, iðleista monografija<br />

„Baltijos jûros geologija“.<br />

1991 m. uostamiestyje ákurtas Klaipëdos<br />

<strong>universitetas</strong> padëjo naujus jûrinio<br />

sektoriaus specialistø rengimo sistemos<br />

ir jûrinio mokslo plëtotës pagrindus.<br />

Studijos organizuojamos plaèiu diapazonu<br />

nuo jûriniø technologijø ir laivavedybos<br />

iki jûros aplinkotyros ir humanitariniø<br />

profesijø. Norint garantuoti su<br />

jûriniu sektoriumi susijusiø specialistø<br />

rengimo konkurencingumà tarptautiniu<br />

mastu bûtina skatinti mokslo ir studijø<br />

integracijà, laiku ágyvendinti tyrimø ir mokymo<br />

inovacijas bei integruotis á ES jûriniø<br />

tyrimø ir studijø erdvæ.<br />

Be Klaipëdos universiteto, šiuo metu<br />

su jûriniu sektoriumi susijæ moksliniai<br />

ir taikomieji tyrimai vykdomi <strong>Vilniaus</strong> universitete,<br />

Gedimino technikos universitete,<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Ekologijos institute,<br />

Geologijos ir geografijos institute,<br />

Botanikos institute, Lietuvos energetikos<br />

institute, Aplinkos ministerijos Jûriniø tyrimø<br />

centre, Þemës ûkio ministerijos Þuvininkystës<br />

tyrimø laboratorijoje bei kai<br />

kuriose kitose akademinëse ir þinybinëse<br />

ástaigose.<br />

Atliekami kompleksiniai Baltijos jûros<br />

ir kranto zonos ekosistemø sàveikos bei<br />

ûkinës veiklos plëtros poveikio aplinkai,<br />

jûriniø technologijø, jûrinës ekonomikos<br />

bei kultûrinio paveldo tyrimai, kuriami integruoto<br />

kranto zonos valdymo teoriniai<br />

pagrindai. Vien 2004–2006 m. mokslininkai,<br />

Jûrinio slënio iniciatoriai, dalyvavo<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 5

35 tarptautiniuose projektuose pagal ES<br />

5 BP ir 6 BP, INTAS, LIFE, GEF, INTER-<br />

REG programas, kurioms parama siekë<br />

7 mln. litø. Dar didesnis indëlis mokslinës-techninës<br />

eksperimentinës plëtros<br />

srityje. Uþsakomøjø projektø vertë virðijo<br />

12 mln. litø. Pagrindiniai moksliniø tyrimø<br />

rezultatø vartotojai yra uosto krovos<br />

ir laivø statybos ámonës, laivybos bendrovës,<br />

naftos gavybos ir transportavimo<br />

kompleksas, þvejybos ir þuvininkystës<br />

ámonës, rekreacijos ir turizmo verslas, vietos<br />

savivalda, valstybinës ástaigos.<br />

Technologiniø mokslø krypties tyrimus<br />

atlieka ávairûs Klaipëdos universiteto<br />

padaliniai. Jûrø technikos fakultetas<br />

kuria ðiuolaikines laivø statybos ir remonto<br />

technologijas, atlieka konstrukciniø<br />

bei statybiniø medþiagø mechaniniøstruktûriniø<br />

savybiø tyrimus. Jûreivystës<br />

institute tiriamas energijos iðtekliø vartojimo<br />

efektyvumas jûrø transporte, nagrinëjamos<br />

oro ir vandens tarðos ið laivø maþinimo<br />

problemos. Mechatronikos mokslø<br />

institute kuriamos intelektualios laivø<br />

jëgainiø gedimø prevencijos sistemos.<br />

Fiziniø ir biomedicininiø mokslø kryptyse<br />

Klaipëdos universitete veikia ES pavyzdinis<br />

mokslo centras Baltijos pajûrio<br />

aplinkos tyrimø ir planavimo institutas.<br />

Pagrindinës jo veiklos yra jûros ir estuarijø,<br />

pajûrio ekosistemø ir geosistemø<br />

eksperimentiniai tyrimai ir modeliavimas.<br />

Gamtos ir matematikos mokslø fakultete<br />

vykdomi gamtinës ir kultûrinës aplinkos<br />

sisteminiai tyrimai Baltijos regiono<br />

darnios plëtros kontekste. Jûrinio kraðtovaizdþio<br />

mokslo institute vertinamas<br />

klimato kaitos poveikis Lietuvos Baltijos<br />

kranto zonos kraðtovaizdþiui ir Lietuvos<br />

jûrinei metropolijai. Sveikatos mokslø fakultete<br />

daugiausia dëmesio kreipiama á<br />

turizmo ir rekreacijos aplinkà, socialinius<br />

bei antropologinius procesus Baltijos jûros<br />

regione. Baltijos regiono istorijos ir<br />

archeologijos institutas kryptingai ir nuosekliai<br />

vykdo Vakarø ir Maþosios Lietuvos<br />

kultûros, istorijos, archeologijos, taip<br />

pat marinistinius ir povandeninius Baltijos<br />

jûros tyrimus. Kauno medicinos universiteto<br />

Psichofiziologijos ir reabilitacijos<br />

institutas, ásikûræs Palangoje, nagrinëja<br />

pajûrio geoklimatiniø veiksniø átakà<br />

sveikatai ir kuria naujas informacines<br />

technologijas medicinoje.<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Ekologijos institute<br />

veikia Jûros ekologijos, Hidrobiontø<br />

ekologijos ir fiziologijos, Paukðèiø ekologijos<br />

laboratorijos, kurios nagrinëja<br />

vandens ekosistemø funkcionavimà globalios<br />

kaitos ir antropogeninio poveikio<br />

sàlygomis, adaptacijos ir evoliucijos dësningumus<br />

ir mechanizmus. Nuolat vykdomi<br />

Baltijos jûros priekrantës ir Kurðiø<br />

mariø zoobentoso ir þuvø populiacijø iðtekliø<br />

tyrimai ir monitoringas, retø ir nykstanèiø<br />

þuvø rûðiø atkûrimo programos,<br />

ávairûs gamtosauginiai projektai. Botanikos<br />

instituto Hidrobotanikos bei Kraštovaizdþio<br />

ekologijos laboratorijose identifikuojama<br />

ir apibendrinama bendrijø lygiu<br />

Lietuvos pajûrio botaninë ávairovë, atliekamas<br />

kompleksinis vandens telkiniø<br />

eutrofikacijos ir ekotoksikologinis vertinimas.<br />

Geologijos ir geografijos institute jûrinë<br />

tematika koncentruojasi Jûros tyrimø<br />

skyriuje, kuris tyrinëja Baltijos jûros bei<br />

kranto zonos geosistemas. Taip pat paþymëtina<br />

Lietuvos energetikos instituto<br />

Hidrologijos laboratorija, kurioje atliekami<br />

reikðmingi Klaipëdos uosto plëtros<br />

eksperimentiniai ir modeliavimo darbai.<br />

Atsiþvelgiant á susiformavusià Lietuvos<br />

jûrinio sektoriaus struktûrà ir ávertinus slënio<br />

iniciatoriø, partneriø ir dalyviø galimybes<br />

bei mokslo þiniø ir inovacijø poreikius<br />

jûriniame slënyje numatoma plëtoti<br />

dvi pagrindines kryptis: jûros aplinka ir<br />

jûros technologijos (2 pav.).<br />

Slënio plëtros krypèiø sankirtoje bus realizuojami<br />

pagrindiniai veiklos tikslai: mokslo<br />

ir verslo konkurencingumo skatinimas,<br />

studijø kokybës gerinimas, darnios plëtros<br />

principø ágyvendinimas. Slënio veikla bus<br />

reikðminga ágyvendinant „Nacionalinæ darnaus<br />

vystymosi strategijà“, kurios pagrindinës<br />

nuostatos yra tausojantis gamtiniø iðtekliø<br />

naudojimas, gamtiniø, socialiniø ir<br />

ekonominiø interesø suderinamumas bei<br />

tarpsektorinë integracija.<br />

Slënio branduolio koncepcija yra<br />

grindþiama integracijos principu, t.y. visos<br />

laboratorijos yra formuojamos taip,<br />

kad kuo geriausiai tenkintø visø krypèiø<br />

interesus ir laiduotø vieðàjà prieigà<br />

mokslui, studijoms ir verslui.<br />

Tarp slënio iniciatoriø yra imlaus þinioms<br />

verslo ámoniø asociacijø, kuriø<br />

veikla yra tiesiogiai susijusi su Pajûrio regiono<br />

ekonomine plëtra, uostø technologijomis,<br />

jûros ir kranto zonos gamtiniø<br />

iðtekliø panaudojimu. Savo veiklà slënyje<br />

jau numatë plëtoti privaèios ámonës, uþsiimanèios<br />

laivø statyba ir remontu, laivininkyste,<br />

transportavimu ir logistika,<br />

uosto krovos darbais, jûrinëmis telekomunikacijomis,<br />

þemës gelmiø ir jûrinës<br />

aplinkos tyrimais. Pagal veiklas bei<br />

mokslo ir inovacijø srities absorbcinius<br />

gebëjimus visà jûriná verslà bûtø galima<br />

suskirstyti á tris grupes:<br />

– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios<br />

laivø statyba ir remontu, gamyba;<br />

– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios<br />

veikla, susijusia su jûriniø kroviniø gabenimu;<br />

– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios<br />

jûros ir pajûrio iðtekliø naudojimu, tyrimais,<br />

naujø technologijø kûrimu ir diegimu,<br />

serviso paslaugomis.<br />

Pirmos grupës ámonëse ðiuo metu dirba<br />

apie 400 tyrëjø, laivø projektuotojø ir<br />

inþineriniø-techniniø darbuotojø. Dirbant<br />

2 pav. Pagrindinës slënio veiklos kryptys<br />

iðskirtinai tarptautinei rinkai, kiekvienas laivas<br />

yra originalus kûrinys, reikalaujantis<br />

aukðtø technologijø ir inovacijø ádiegimo.<br />

Siekiant prisitaikyti prie naujø pasaulinës<br />

rinkos reikalavimø, ðiame sektoriuje bûtina<br />

didinti tyrëjø skaièiø, pakelti jø kvalifikacijà<br />

ir kompetencijà. Didelë problema<br />

yra ðiose ámonëse dirbanèiø tyrëjø amþius.<br />

Todël jau dabar laivø statybos ir remonto<br />

srityje yra susiformavusi jaunø tyrëjø<br />

paklausa ir palanki aplinka tyrëjo karjerai.<br />

Ðios ámonës yra suinteresuotos bendradarbiauti<br />

su jûriniø technologijø krypties<br />

laboratorijomis diegiant draugiðkus<br />

6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Prof. E.Trimonis ir<br />

geologë A.Damuðytë<br />

apraðo Baltijos<br />

dugno nuosëdas<br />

aplinkai laivø metalo konstrukcijø gamybos<br />

metodus, tiriant naujas suvirinimo<br />

technologijas ir medþiagas; kuriant laivø<br />

maðinø ir árangos bûklës stebësenos, vertinimo<br />

bei gedimø prevencijos sistemas;<br />

formuojant tæstinio mokymo ir kvalifikacijos<br />

këlimo sistemas laivø statybos ir remonto<br />

verslo segmente.<br />

Antros grupës ámoniø veikla iðsiskiria<br />

tuo, kad jos paèios nekuria naujø aukðtos<br />

technologijos produktø, bet jø veiklai<br />

palaikyti, modernizuoti, plëtoti nuolat reikalingi<br />

mokslinio tyrimo darbai. Ði grupë<br />

yra MTEP projektø rezultatø naudotoja ir,<br />

bendradarbiaudama slënyje, yra pasirengusi<br />

finansiðkai prisidëti prie bendrø<br />

MTEP projektø vykdymo. Ðios grupës interesai<br />

apima visas slënio kryptis. Planuojamø<br />

projektø tematika: uostø infrastruktûros<br />

techninës bûklës stebësenos ir vertinimo<br />

bei prognozavimo sistemos kûrimas;<br />

naftos produktø iðsiliejimo jûroje pasekmiø<br />

prognozavimas, reagavimo metodø<br />

ir technologijø tobulinimas; Klaipëdos<br />

uosto infrastruktûros tobulinimas ir<br />

plëtra, aplinkos tyrimai, reikalingi gyliams<br />

palaikyti ir poveikiui Kurðiø mariø bei jûros<br />

gamtinei aplinkai maþinti; Klaipëdos<br />

giliavandenio ir Ðventosios uostø rekonstrukcijos<br />

projektø plëtra. Specifinë bendradarbiavimo<br />

sritis yra aukðèiausios kvalifikacijos<br />

jûrininkø rengimas ir nuolatinis<br />

kvalifikacijos bei gebëjimø këlimas, perteikiant<br />

naujausius jûreivystës ir laivø technologijø<br />

laimëjimus.<br />

Treèiàjà grupæ sudaro smulkios ir vidutinës,<br />

tarp jø ir uþsienio kapitalo, ámonës,<br />

kuriø þmogiðkøjø iðtekliø pagrindas<br />

yra aukðtos kvalifikacijos tyrëjai ir mokslininkai.<br />

Ðios ámonës paèios vykdo MTEP<br />

projektus, kuria ir diegia naujas inovacines<br />

technologijas jûrinës krypties pramonëje.<br />

Jos turi ypaè didelá potencialà pritraukti<br />

tyrëjus á verslà ir komercinti tyrimø<br />

3 pav. Mokslinës-techninës eksperimentinës plëtros krypèiø ryðiai su slënio<br />

branduolio laboratorijomis<br />

rezultatus. Bendradarbiavimo interesai<br />

yra: naujø metodø taikymas biologiniø ir<br />

mineraliniø jûros iðtekliø paieðkai ir vertinimui;<br />

naujø natûraliø jûros kilmës fiziologiðkai<br />

aktyviø medþiagø tyrimai, akvakultûros<br />

plëtojimas; šiuolaikiniø kompiuteriniø<br />

technologijø taikymas tyrimø duomenims<br />

apdoroti, interpretuoti, modeliuoti;<br />

jûriniø telekomunikacijø, monitoringo<br />

ir saugos sprendiniai.<br />

Jûrinio sektoriaus slënio sukûrimu yra<br />

suinteresuoti uþsienio partneriai, su kuriais<br />

Lietuvos mokslo ir studijø institucijos<br />

jau dabar glaudþiai bendradarbiauja.<br />

Tai yra Lenkijos okeanografijos ir okeanologijos<br />

institutai, Latvijos vandenø ekologijos<br />

institutas, Nyderlandø ekologijos<br />

institutas, Vokietijos þuvø ekologijos institutas,<br />

Rygos technologijos <strong>universitetas</strong>,<br />

Latvijos MA Biologijos institutas, Talino<br />

technologijos <strong>universitetas</strong> ir Estijos jûros<br />

tyrimø institutas, Suomijos jûriniø tyrimø<br />

institutas, Ðvedijos pakranèiø tyrimo institutas,<br />

Stokholmo universiteto Sistemø<br />

ekologijos departamentas, Rusijos okeanologijos<br />

instituto Atlanto vandenyno<br />

skyrius bei Atlanto þuvininkystës ir okeanografijos<br />

institutas ir kt. Visi uþsienio partneriai<br />

pabrëþia bûtinumà ir galimybes suvienyti<br />

valstybiø technologiná ir intelektiná<br />

potencialà. Hidrografiniø ir geofiziniø jûros<br />

tyrimø lyderis PR Baltijoje, Gdansko<br />

jûrø tyrimø institutas pareiðkë iniciatyvà<br />

sukurti Baltijos ðaliø Europos ekonominiø<br />

interesø grupæ, teikianèià komercines<br />

paslaugas tarptautinei geofiziniø ir okeanologiniø<br />

moksliniø tyrimø rinkai.<br />

Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtra prisidës<br />

tiek prie ES formuojamos jûrø politikos<br />

tikslø ágyvendinimo, tiek prie ðalies<br />

socialinës ir ekonominës plëtotës. Tikimasi,<br />

jog padidës laivø statybos ir remonto<br />

pramonës, Klaipëdos valstybinio<br />

jûrø uosto veiklos galimybës konkuruoti<br />

ir didinti átakà pasaulinëje rinkoje, kartu<br />

ir indëlis á ðalies BVP augimà. Sukurta<br />

vieðoji infrastruktûra ir jûrinio mokslo potencialo<br />

sukoncentravimas sustiprins<br />

Lietuvos galimybes konkuruoti ir bendradarbiauti<br />

tarptautinëje jûrinio mokslo paslaugø<br />

rinkoje. Bus sudarytos sàlygos<br />

efektyviau realizuoti valstybei svarbius<br />

projektus, susijusius su jûriniø teritorijø<br />

planavimu, uostø infrastruktûros ir laivybos<br />

plëtojimu, akvakultûra, iðtekliø naudojimu,<br />

kranto zonos aplinkos monitoringu,<br />

jûros paplûdimiø atkûrimu ir krantø<br />

erozijos prevencija, vëjo energetikos<br />

plëtra ir kt. Kuriant naujas darbo vietas<br />

aukštos kvalifikacijos specialistams, bus<br />

gerinama studijø kokybë, maþinamas<br />

„protø nutekëjimas“, sudaromos sàlygos<br />

gráþti á Lietuvà iðvykusiems mokslininkams,<br />

skatinamas uþsienio mokslininkø<br />

pritraukimas.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 7

Ðiemet Lietuvos valstybinis<br />

mokslo ir studijø fondas paþymi<br />

savo veiklos 15-àsias metines.<br />

Priminsiu, kad Lietuvos Respublikos<br />

Vyriausybë ðio Fondo<br />

nuostatus patvirtino 1993 m.<br />

Lietuvos<br />

valstybinis mokslo ir studijø fondas:<br />

þingsniai á ateitá<br />

Dr. Sigitas RENÈYS<br />

Lietuvos valstybinio mokslo ir<br />

studijø fondo direktorius<br />

liepos 21 d., o Fondo valdybos<br />

sudëtá – 1993 m. spalio 12 dienà.<br />

Pirmuoju Fondo valdybos pirmininku<br />

tapo prof. Laimutis Telksnys.<br />

Jo vadovaujama valdyba jau<br />

kitais metais paskirstë paramà<br />

2008 m. Fondui buvo patvirtintas 65<br />

mln. 374 tûkst. litø bendras biudþetas.<br />

Pagal Vyriausybës patvirtintas programas<br />

asignavimai paskirstyti: programai<br />

„Ðalies mokslo plëtros skatinimas“ – 41<br />

mln. 862 tûkst. litø, „Studentø kreditavimo<br />

sistemos plëtojimas“ – 20 mln. 800<br />

tûkst. litø, programai „Veiklos uþtikrinimas“<br />

– 2 mln. 712 tûkst. litø. Detalesnis<br />

paskirstymas pateikiamas diagramose.<br />

Fondo misija – valstybës politikos<br />

mokslo ir studijø srityje ágyvendinimas,<br />

administruojant Fondui skirtas lëðas, uþtikrinant<br />

jø efektyvø panaudojimà, siekiant<br />

skatinti ðalies mokslo ir studijø raidà,<br />

jos paþangà, spartinti moderniøjø<br />

technologijø ágyvendinimà bei didinti<br />

mokslo konkurencingumà, administruojant<br />

stipendijas doktorantams bei valstybës<br />

paskolas studentams.<br />

Bûtent Fondui patikëtas programinis<br />

konkursinis moksliniø tyrimø ir ekspertinës<br />

veiklos finansavimas, kuris sëkmingai<br />

ágyvendinamas ir kurio vaidmená numatyta<br />

plësti ir ateityje. Fondas savo veikloje<br />

vadovaujasi LR Vyriausybës 2006 m.<br />

rugsëjo 11 d. nutarimo Nr. 855 „Dël Lietuvos<br />

Respublikos Vyriausybës strateginiø<br />

tikslø (prioritetø)“ nuostata „Skatinti<br />

šalies mokslo ir technologijø paþangà,<br />

plëtoti informacinæ ir þiniø visuomenæ,<br />

didinti ðvietimo, kultûros, mokslo<br />

ir sveikatos apsaugos finansavimà“.<br />

2007 m. Fondas pradëjo naujø konkursiniø<br />

programiniø projektø finansavimo<br />

etapà, kuris bus vykdomas programose<br />

nurodytà laikotarpá („Dël Lituanistikos<br />

moksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo<br />

2007–2008 metø programos patvirtinimo“,<br />

„Dël Aukðtøjø technologijø plëtros<br />

2007–2013 metø programos patvirtinimo“,<br />

„Dël Prioritetiniø Lietuvos moksliniø tyrimø<br />

ir eksperimentinës plëtros krypèiø patvirtinimo“,<br />

„Dël Pramoninës biotechnologijos<br />

plëtros Lietuvoje 2007–2010 metø programos<br />

patvirtinimo).<br />

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø<br />

fondas, remdamasis Praðymø teikimo,<br />

jø nagrinëjimo, lëðø skyrimo, ataskaitø<br />

teikimo ir vertinimo tvarkos apraðu, konkurso<br />

bûdu skiria paramà minëtø programø<br />

moksliniams projektams.<br />

Fondas kasmet siunèia ministerijoms<br />

kvietimus teikti siûlymus dël moksliniø<br />

tyrimø ir eksperimentinës plëtros darbø<br />

inicijavimo. Ministerijos, teikdamos konkursui<br />

temas, ásipareigoja ne maþiau<br />

kaip 30 proc. lëðø skirti kiekvienam konkursà<br />

laimëjusiam projektui ágyvendinti.<br />

2007 m. pradëta vykdyti Mokslininkø<br />

staþuoèiø programa. Ji ágyvendinama remiantis<br />

Lietuvos Respublikos Vyriausybës<br />

nutarimu „Dël kvalifikaciniø mokslininkø<br />

staþuoèiø pareigybiø reikalavimø,<br />

skyrimo á ðias pareigas ir mokslininkø staþuoèiø<br />

finansavimo tvarkos apraðo patvirtinimo“<br />

ir Fondo direktoriaus 2007 sausio<br />

15 d. ásakymu „Dël mokslininkø staþuoèiø<br />

vadovø vieðo konkurso nuostatø,<br />

kandidato á mokslininkø staþuoèiø vadovus<br />

praðymo formos patvirtinimo“. Mokslininkø<br />

staþuoèiø vadovai mokslininko staþuotei<br />

gali vadovauti nustatytà laikotarpá<br />

(2 arba 3 metus) ir kasmet Fondas gali<br />

paremti iki 20 mokslininkø staþuotojø. Jau<br />

parengtas Vyriausybës nutarimo projektas,<br />

numatantis labai pagerinti mokslininkø<br />

staþuotojø finansines galimybes.<br />

Fondas skiria stipendijas doktorantams,<br />

aktyviai vykdantiems mokslinius tyrimus<br />

(Lietuvos Respublikos Vyriausybës<br />

nutarimas „Dël valstybës paramos doktorantams<br />

ir meno aspirantams tvarkos“).<br />

Sëkmingai realizuojamos ir kitos Fon-<br />

8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Lietuvos mokslininkams ir doktorantams.<br />

Tai buvo 2,2 mln. litø.<br />

Paramà gavo 113 mokslininkø<br />

grupiø, 5 tarptautiniai projektai<br />

bei 68 doktorantai, aktyviai vykdæ<br />

mokslinius tyrimus.<br />

Lietuvos<br />

valstybinis<br />

mokslo ir studijø<br />

fondas<br />

A.Goðtauto g. 12-407,<br />

LT-01108 Vilnius<br />

www.vmsfondas.lt;<br />

vfondas@ktl.mii.lt<br />

Tel. (8~5) 2639 152,<br />

faks. (8~5) 2639 153<br />

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo lëðos, skirtos mokslui ir studijoms<br />

remti pagal veiklos kryptis 2008 m.<br />

Aukðtøjø technologijø plëtros programa<br />

Pramoninës biotechnologijos plëtros<br />

programa<br />

Moksliniø tyrimø ir eksperimentinës<br />

plëtros prioritetinës kryptys<br />

Lituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto<br />

ágyvendinimo programa<br />

Fondo inicijuotos programos<br />

Ministerijø uþsakomø programø<br />

projektai<br />

Mokslininkø grupiø projektai<br />

Projektai pagal tarptautines sutartis<br />

(NATO, Europos mokslo fondo<br />

kvietimu ir kiti)<br />

Ûkio subjektø uþsakymu vykdomi<br />

projektai<br />

Mokslo kûriniai<br />

Mokslo renginiai<br />

Doktorantø stipendijos<br />

Mokslininkø staþuoèiø programa<br />

Programa ,,Ðalies mokslo plëtros skatinimas” – 41 862 000 Lt<br />

Fondo ekspertø, ekspertø komitetø bei<br />

programø tarybø, valdybos nariø<br />

ekspertinë veikla<br />

do nuostatose numatytos paramos kryptys.<br />

Tai Fondo inicijuotoms aktualioms<br />

valstybei moksliniø tyrimø ir eksperimentinës<br />

veiklos programoms vykdyti; mokslininkø<br />

grupiø projektams paremti; projektams<br />

pagal tarptautines sutartis ágyvendinti;<br />

ûkio subjektø uþsakymu vykdomiems<br />

projektams; monografijø, vadovëliø<br />

ir kitø mokslo kûriniø parengimui;<br />

mokslo renginiams organizuoti; Fondo<br />

ekspertø, ekspertø komitetø, programø<br />

tarybø ir Fondo valdybos ekspertinei veiklai<br />

finansuoti.<br />

Kaip ðalies mokslo plëtros skatinimo<br />

programa buvo ágyvendinama 2007 metais<br />

Fondas, atsiþvelgdamas á ankstesniais<br />

metais prisiimtus ásipareigojimus ir<br />

patvirtintus Vyriausybës prioritetus bei<br />

programas, skyrë paramà moksliniø tyrimø<br />

ir eksperimentinës plëtros projektams<br />

vykdyti taip:<br />

Aukðtøjø technologijø plëtros programos<br />

2007 m. konkursiniams projektams<br />

remti skirta 7000 tûkst. litø, ðios lëðos<br />

paskirstytos 26 konkursà laimëjusiems<br />

projektams.<br />

Pramoninës biotechnologijos plëtros<br />

programos 2007 m. projektams remti<br />

skirta 4000 tûkst. litø, šiomis lëðomis finansuota<br />

15 konkursiniø projektø.<br />

Lietuvos moksliniø tyrimø ir eksperimentinës<br />

plëtros prioritetiniø krypèiø<br />

projektams – 5000 tûkst. litø, ðios lëðos<br />

paskirstytos 19 konkursiniø projektø.<br />

Lituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto<br />

ágyvendinimo programai – 2000<br />

tûkst. litø, ðiomis lëðomis paremti 22 konkursiniai<br />

projektai.<br />

Fondo inicijuotoms aktualioms<br />

valstybei moksliniø tyrimø ir eksperimentinës<br />

plëtros 4 programoms vykdyti 2007<br />

m. skirta 1300 tûkst. litø.<br />

2007 m. Fondas 13 ministerijø iðsiuntë<br />

kvietimus teikti siûlymus dël moksliniø<br />

tyrimø ir eksperimentinës plëtros darbø<br />

inicijavimo. Á kvietimà atsiliepë 5 ministerijos<br />

ir pateikë 23 temas. Atsiþvelgus<br />

á ekspertiniø institucijø ir Fondo ekspertø<br />

iðvadas, Fondo valdyba patvirtino 14 konkursiniø<br />

temø ministerijø uþsakomø programø<br />

projektams teikti. Ministerijø uþsakomø<br />

programø projektams buvo numatyta<br />

1300 tûkst. litø. Mokslo ir studijø institucijos<br />

ministerijø uþsakomø programø<br />

konkursui pateikë 14 projektø, Fondo parama<br />

(1146,9 tûkst. litø) skirta 13 konkursiniø<br />

projektø, likusios lëðos perskirstytos<br />

atitinkamoms Fondo veikloms.<br />

Mokslininkø grupiø projektams<br />

remti planuota 3000 tûkst. litø, ðios lëðos<br />

paskirstytos 103 konkursiniams projektams<br />

ir taip pat 20 projektø (esant galimybei)<br />

iš rezervo. Iš viso paremta 123<br />

projektai, jø finansavimui skirta 3551,64<br />

tûkst. litø, t.y. papildomai paskirta 551,64<br />

tûkst. litø ið kitø Fondo veiklos krypèiø<br />

nepanaudotø lëðø.<br />

Projektams pagal tarptautines sutartis<br />

skirta 1398,1 tûkst. litø, paremta 43<br />

projektai.<br />

Ûkio subjektø uþsakymu vykdomiems<br />

projektams paremti patvirtinta<br />

1897,28 tûkst. litø suma, ðios lëðos paskirstytos<br />

75 konkursiniams projektams.<br />

Mokslo kûriniø parengimui skirta<br />

300 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos 38<br />

tæsiamiems darbams ir ðiais metais konkursà<br />

laimëjusiems 52 mokslo kûriniø<br />

autoriams.<br />

Mokslo renginiams organizuoti skirta<br />

268 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos<br />

161 renginiui organizuoti.<br />

Doktorantø stipendijoms skirta 1440<br />

tûkst. litø, 595 doktorantams paskirstyta<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 9

1440,9 tûkst. litø. 2007 m. 7 doktorantai<br />

sustabdë doktorantûros studijas mokslo<br />

ir studijø institucijose ir 3 doktorantai<br />

nutraukë doktorantûros studijas (likusios<br />

lëðos perskirstytos kitoms Fondo veikloms).<br />

Mokslininkø staþuoèiø programai<br />

planuota 800,4 tûkst. litø suma 20 staþuotojø;<br />

konkursui buvo pateikta 13 praðymø.<br />

Fondo valdybos patvirtinta 12<br />

mokslininkø staþuoèiø vadovø (planuota<br />

160 080 litø 12 staþuotojø), taèiau pasiraðytos<br />

8 sutartys ir paremti 8 mokslininkai<br />

staþuotojai (jiems iðmokëta 105<br />

600 litø). Keturiø mokslo ir studijø institucijø<br />

mokslininkø staþuoèiø vadovø paskelbti<br />

konkursai mokslininkams staþuotojams<br />

priimti neávyko (nesulaukë praðymø),<br />

likusios lëðos perskirstytos atitinkamoms<br />

Fondo veikloms ágyvendinti.<br />

Dalis „Šalies mokslo plëtros skatinimas”<br />

programos lëðø (2,0 proc.) skirta<br />

Fondo ekspertø, ekspertø komitetø, programø<br />

tarybø ir Fondo valdybos nariø ekspertinei<br />

veiklai apmokëti. Fondas atnaujino<br />

ekspertø sutartis su 724 ekspertais. Ið<br />

viso ekspertai ávertino 1690 moksliniø projektø,<br />

232 ataskaitas. Uþ ðià veiklà šalies<br />

bei uþsienio ekspertams iðmokëta 352,7<br />

tûkst. litø. Á ekspertinæ veiklà átraukti mokslininkai<br />

ið JAV, Vokietijos, Suomijos, Estijos,<br />

mûsø tautieèiai mokslininkai, gyvenantys<br />

ir dirbantys uþsienyje.<br />

Fondas, vykdydamas „Ðalies mokslo<br />

plëtros skatinimas” programà, kasmet<br />

susilaukia vis daugiau konkursui teikiamø<br />

projektø, kaip ir kasmet didëja valstybës<br />

skiriamos lëðos projektams remti.<br />

Iš viso paremta 1156 projektai, jø vykdymui<br />

iðmokëta 29 mln. 540,9 tûkst. litø suma,<br />

t.y. ásisavinta 98 proc. skirtø lëðø, ið<br />

jø 7 mln. 725,8 tûkst. litø<br />

(25,7 proc. lëðø) mokslininkai<br />

iðleido naujai mokslinei<br />

bei programinei árangai ásigyti<br />

ir laboratorijoms atnaujinti.<br />

Tai didelis þingsnis ið<br />

esmës atnaujinant Lietuvos<br />

mokslo materialiàjà bazæ.<br />

2008 m. vasario 4 – 23<br />

dienomis Lietuvos valstybiniame<br />

mokslo ir studijø<br />

Fonde vyko metinës mokslinës<br />

ataskaitinës konferencijos.<br />

18 Fondo ekspertø<br />

komitetø ir programø tarybø<br />

nariai – þymûs mokslininkai<br />

ekspertai – iðklausë<br />

ir ávertino projektø vadovø<br />

99 ataskaitinius praneðimus<br />

bei ataskaitas.<br />

Mokslinës ataskaitos ið<br />

esmës buvo ávertintos tei-<br />

giamai, mokslininkø 2007 m. pradëtus<br />

didþiuosius projektus rekomenduota tæsti<br />

ir skirti 2008 m. Fondo paramà.<br />

Taip pat Fondo ekspertø komitetai ir<br />

programø tarybos Fondo valdybai pateikë<br />

rekomendacijas neskirti 2008 m. paramos<br />

3 projektø vykdytojams ir toliau<br />

ðiø projektø netæsti, kadangi projektø<br />

vykdytojai neávykdë projekto kalendoriniame<br />

plane numatytø darbø, o ataskaitose<br />

pateikti rezultatai kelia daug prieðtaravimø<br />

ir abejoniø tiek dël tyrimø objekto,<br />

tiek dël tyrimams taikomos metodikos.<br />

Keletui projektø vadovø rekomenduota<br />

nenukrypti nuo projekte ávardytø<br />

tikslø ir uþdaviniø, nekeisti tyrimø krypties.<br />

Visa tai rodo svarbius pokyèius<br />

mokslo politikoje: þenkliai sustiprëjo dëmesys<br />

jo kokybei ir konkurencingumui.<br />

Siekiant ágyvendinti Vyriausybës strateginius<br />

prioritetus ir stiprinti ðalies intelektualiná<br />

potencialà, siekiant ðvietimo ir<br />

mokslo kokybës bei veiksmingumo, bûtina<br />

ágyvendinti Lisabonos strategijà<br />

(bent dël 1 proc. BVP ið valstybës biudþeto<br />

2010 m.). O tai reiškia, kad Vyriausybës<br />

tvirtinamai Fondo programai<br />

„Ðalies mokslo plëtros skatinimas“ bûtina<br />

finansavimà 2009 m. didinti 16,3<br />

mln. litø.<br />

2008 m. yra baigiamieji lituanistikai<br />

skirtos programos metai. Todël programos<br />

taryba, mokslininkai lituanistai pageidauja,<br />

kad Lituanistikos moksliniø tyrimø<br />

prioriteto ágyvendinimo 2007 – 2008<br />

metø programa bûtø pratæsta 2009–2013<br />

metais, o Fondas 2009 m. vël galëtø<br />

skelbti konkursà projektams teikti.<br />

Fondui 2004 m. tapus Europos mokslo<br />

fondo tikruoju nariu, dar labiau iðsiplëtë<br />

tarptautinis bendradarbiavimas. Nuo<br />

2007 m. Fondas skiria paramà moksliniams<br />

projektams, dalyvaujantiems Lietuvos<br />

ir Prancûzijos dviðalio bendradarbiavimo<br />

moksliniø tyrimø ir eksperimentinës<br />

plëtros srityje programoje „Þiliberas“.<br />

Fondas taip pat skiria paramà projektams,<br />

pateiktiems pagal tarptautines<br />

bendradarbiavimo sutartis (NATO, VISBY,<br />

UNESCO), Lietuvos ir Ukrainos dviðalio<br />

bendradarbiavimo sutartá moksliniø tyrimø<br />

srityje 2007–2008 m.<br />

Tikimasi, kad ðiø vykdomø projektø<br />

rezultatai paskatins mokslo ir technologijø<br />

paþangà, sustiprins tarptautiná<br />

mokslo ir gamybos bendradarbiavimà<br />

per taikomøjø ir fundamentiniø mokslø<br />

sàsajas, suburs mokslininkø grupes, gebanèias<br />

sukurti bei ádiegti naujas – modernias<br />

technologijas, kurios bus patrauklios<br />

ðalies ûkiui ir pramonei.<br />

2007 m. Fondas ir toliau vykdë programà<br />

„Studentø kreditavimo sistemos plëtojimas”.<br />

Ðiai programai ið valstybës biudþeto<br />

lëðø buvo skirta 20 800 tûkst. litø.<br />

Fondo vykdomos programos “Studentø<br />

kreditavimo sistemos plëtojimas”<br />

tikslas – valstybës teikiamomis paskolomis<br />

skatinti ðalies þmogiðkøjø iðtekliø<br />

plëtrà, jos ekonominæ bei socialinæ paþangà.<br />

Studentø kreditavimo sistemos<br />

plëtojimas didina galimybæ asmenims<br />

ágyti aukðtàjá iðsilavinimà bei skatina tapti<br />

aukðtos kvalifikacijos specialistais.<br />

Valstybës paskolas gali gauti Lietuvos<br />

valstybiniø ir nevalstybiniø aukðtøjø<br />

mokyklø pagrindiniø, vientisøjø ir antrosios<br />

studijø pakopos studentai, pirmà<br />

kartà studijuojantys atitinkamoje studijø<br />

pakopoje, nepriklausomai nuo to, kokià<br />

studijø formà – dieninæ, vakarinæ ar neakivaizdinæ<br />

– jie pasirinko.<br />

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø<br />

fondo teikiamø valstybës paskolø rûðys ir<br />

dydþiai: (1) studijø ámokai mokëti, jeigu<br />

jos nebuvo sumokëtos valstybës lëðomis<br />

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo 2008 m. asignavimai pagal programas<br />

Ðalies mokslo plëtros skatinimas Veiklos uþtikrinimas<br />

Studentø kreditavimo sistemos plëtojimas<br />

2008 m. Fondo asignavimai programoms – 65 374 000 Lt<br />

10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

,<br />

ámokai<br />

Sudarytos sàlygos kiekvienam Lietuvos valstybiniø aukðtøjø mokyklø visø formø<br />

pagrindiniø, vientisøjø ir antrosios pakopos studentui be konkurso gauti paskolà<br />

studijø ámokai mokëti, jeigu ði ámoka neapmokama valstybës lëðomis. Todël kiekviena<br />

aukðtoji mokykla pirmiausia turi patenkinti visus praðymus dël paskolos studijø<br />

gauti, o likusià sumà skirti paskoloms gyvenimo iðlaidoms.<br />

– iki 520 litø semestrui; (2) gyvenimo išlaidoms<br />

iki 4680 litø metams; (3) dalinëms<br />

studijoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus<br />

– iki 4680 litø vienam studijø uþsienio<br />

aukðtojoje mokykloje semestrui.<br />

Nuo 2006 metø valstybës paskolos<br />

teikiamos 46 Lietuvos aukðtøjø mokyklø<br />

studentams. Per 2007 metus buvo sudarytos<br />

10 004 sutartys su studentais<br />

valstybës paskolai gauti. Tiek Vyriausybës<br />

priimtais nutarimais, tiek Fondo teisiniais<br />

norminiais aktais nuolat buvo tobulinama<br />

paskolø aukðtøjø mokyklø studentams<br />

suteikimo, administravimo ir<br />

gràþinimo tvarka. Nauja valstybës paskolø<br />

administravimo tvarka nuo 2007 metø<br />

uþtikrina, kad paskolø teikimui skiriamos<br />

lëðos kiekvieno konkurso metu bûtø<br />

panaudotos visos ir efektyviai. Aukðtosioms<br />

mokykloms paskolø lëðos studijø<br />

ámokoms mokëti bei gyvenimo iðlaidoms<br />

skiriamos bendra suma.<br />

Sudarytos sàlygos kiekvienam Lietuvos<br />

valstybiniø aukðtøjø mokyklø visø formø<br />

pagrindiniø, vientisøjø ir antrosios<br />

pakopos studentui be konkurso gauti<br />

paskolà studijø ámokai mokëti, jeigu ði<br />

ámoka neapmokama valstybës lëðomis.<br />

Todël kiekviena aukðtoji mokykla pirmiausia<br />

turi patenkinti visus praðymus<br />

dël paskolos studijø ámokai gauti, o likusià<br />

sumà skirti paskoloms gyvenimo<br />

iðlaidoms. Naujoji paskolø administravimo<br />

tvarka leidþia konkretaus konkurso<br />

metu vienø aukðtøjø mokyklø nepanaudotas<br />

paskoloms teikti lëðas perskirstyti<br />

kitoms aukðtosioms mokykloms.<br />

Pirmenybë gauti paskolas (konkurso<br />

bûdu) teikiama studentams: (1) kurie<br />

yra ið turinèios teisæ gauti piniginæ socialinæ<br />

paramà ðeimos; (2) kuriems iki<br />

pilnametystës ástatymø nustatyta tvarka<br />

buvo nustatyta globa (rûpyba) arba kuriø<br />

tëvai (turëtas vienintelis ið tëvø) yra<br />

miræ; (3) kurie teisës aktø nustatyta tvarka<br />

yra pripaþinti nedarbingais ar ið dalies<br />

darbingais, arba jiems yra nustatytas<br />

sunkus ar vidutinis neágalumo lygis.<br />

Ið viso 2007 m. pasiraðyta sutarèiø<br />

31,47 mln. litø sumai. Kaip matome, prie<br />

2007 m. skirtø biudþeto asignavimø dar<br />

prisidëjo 10,67 mln. litø ið sukauptø gràþinamøjø<br />

paskolø, palûkanø ir delspinigiø<br />

bei 2006 m. rudeninio konkurso metu<br />

nepanaudotø lëðø. Fonde nuolat vykdoma<br />

paskolø sutarèiø sàlygø laikymosi<br />

prieþiûra ir paskolø gràþinimo proceso<br />

kontrolë iki visiðko atsiskaitymo.<br />

Šiuo metu Fonde, siekiant uþtikrinti<br />

spartesná bei efektyvesná paskolø administravimà,<br />

tobulinama IS „Paskola – 2“,<br />

pervedant jà á aukðtesná technologiná lygá,<br />

t. y. sukuriant naujà IS „Paskola – 3“<br />

platformà.<br />

Á ðalies aukðtojo mokslo reformà,<br />

naujojo mokslo ir studijø ástatymo projekto<br />

parengimà deramai ásijungia ir Fonde<br />

kartu su UAB „PI konsultacijos“ parengta<br />

ir áteikta Vyriausybei, Ðvietimo ir<br />

mokslo ministerijai galimybiø studija<br />

„Valstybës paskolø Lietuvos aukðtøjø<br />

mokyklø studentams administravimo sistemos<br />

tobulinimas“.<br />

Ðiemet skirtos lëðos Fondo investiciniam<br />

projektui „Lietuvos valstybinio<br />

mokslo ir studijø fondo informaciniø sistemø<br />

optimizavimas“ leis per 2008–2010<br />

metus sukurti ir ádiegti informaciniø sistemø<br />

„Paskola – 3“ ir „Mokslas“ platformas,<br />

atnaujinti Fondo kompiuterinæ technikà,<br />

sukurti kompiuterizuotà dokumentø<br />

valdymo sistemà. Modernizuotos informacinës<br />

technologijos uþtikrins saugø<br />

ir operatyvø informacijos apdorojimà,<br />

iðdavimà, atskaitomybæ ir kontrolæ, leis<br />

sutrumpinti skelbiamø konkursø trukmæ,<br />

panaudoti informacijà, saugomà valstybës<br />

registre ir aukðtøjø mokyklø informacinëse<br />

sistemose.<br />

Susidoroti su didþiulëmis administracinio<br />

darbo apimtimis bei kompleksiðkais<br />

uþdaviniais bûtø neámanoma be Vyriausybës<br />

tvirtinamos programos „Veiklos<br />

uþtikrinimas“. Šios programos tikslas<br />

– siekti efektyvios veiklos bei uþtikrinti<br />

Fondo veiklos organizavimà, pavestø<br />

funkcijø atlikimà laiku ir kokybiðkai,<br />

veikti planingai siekiant ágyvendinti strateginius<br />

tikslus, uþtikrinti veiklos skaidrumà.<br />

Fondas, skirdamas lëðas mokslo ir<br />

studijø institucijoms, vykdë veiklà nepavaldþiø<br />

subjektø ir fiziniø asmenø atþvilgiu<br />

tam tikroje valstybës srityje, t.y. vykdë<br />

joje metodinës pagalbos, koordinavimo<br />

funkcijas.<br />

Ðiuo metu Fondas turi 29 etatus, taèiau<br />

akivaizdu, kad, iðaugus darbø ir finansavimo<br />

apimtims, Finansø ir apskaitos<br />

bei Paskolø skyriuje reikalingi 3 papildomi<br />

etatai. Kadangi kiekvienais metais<br />

didëja paskolø gràþinimø kiekis bei<br />

kartu atsiranda vis daugiau skolininkø,<br />

nauji etatai uþtikrintø efektyvø bei kokybiðkà<br />

darbà su skolininkais ir kartu praplëstø<br />

Fondo prevencinio darbo su potencialiais<br />

skolininkais efektà. Taip pat<br />

uþtikrintø gràþinamø paskolø uþskaitymo<br />

ir apskaitos kontrolës priemoniø rezultatyvumà.<br />

Fondui bûtinos ir papildomos<br />

patalpos.<br />

Ypatingas dëmesys buvo skiriamas<br />

nuolatiniam tarnautojø kvalifikacijos këlimui.<br />

2007 m. 21 Fondo valstybës tarnautojas<br />

këlë kvalifikacijà Lietuvos vieðojo<br />

administravimo institute, Finansø<br />

ministerijos mokymo centre, kitose valstybës<br />

tarnautojø mokymo bei tobulinimo<br />

ástaigose. 2007 m. Fondo valstybës tarnautojai<br />

dalyvavo 46 mokymuose pagal<br />

atskiras mokymo rûðis.<br />

Vykdant programà, buvo efektyviai<br />

koordinuojamas mokslo programø projektø<br />

ágyvendinimas ir paskolø gavëjø finansiniø<br />

ásipareigojimø prieþiûra, tobulinama<br />

lëðø valdymo ir administravimo<br />

sistema bei teisinis reglamentavimas.<br />

Buvo teikiama metodinë pagalba fondo<br />

lëðø gavëjams, kuri uþtikrino visuomenës<br />

informuotumà apie paramos galimybes<br />

mokslo ir studijø srityje, stiprino vadybinius<br />

gebëjimus teikti paramà moksliniø<br />

tyrimø ir eksperimentinës plëtros poreikiams<br />

tenkinti bei studentø kreditavimo<br />

sistemai plëtoti.<br />

Buvo siekiama, kad finansiniai iðtekliai<br />

bûtø naudojami racionaliai ir pagal<br />

paskirtá, asignavimai naudojami ekonomiðkai,<br />

efektyviai ir rezultatyviai, buvo toliau<br />

tobulinama bei stiprinama vidaus<br />

finansø kontrolës sistema.<br />

Dþiugu, kad nemaþai Fondo paremtø<br />

darbø, juos vykdþiusiø mokslininkø<br />

buvo ávertinti valstybës premijomis ir kitais<br />

apdovanojimais.<br />

Kad realø paramos poveiká pajustø<br />

ðalies mokslininkai, mokslo ir studijø institucijos,<br />

ûkio subjektai bei studentija,<br />

daug prisidëjo sutelktas Fondo valdybos,<br />

vadovaujamos prof. Juozo Þilio,<br />

darbas.<br />

Fondo specialistai, valdybos nariai,<br />

ekspertø komitetø ir programø tarybø nariai<br />

kartu su akademine bendruomene<br />

yra pasirengæ ðalies aukðtojo mokslo reformai,<br />

tiems reikðmingiems iððûkiams,<br />

kurie iðkyla tiek Europos moksliniø tyrimø<br />

erdvëje, tiek nemaþiau sudëtinguose<br />

mokslo globalizacijos procesuose.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 11

Lietuviðki<br />

Nemuno uostai<br />

Pabaiga. Pradþia Nr. 4<br />

1919–1940 metai<br />

ið pradþiø uostas turëtø bûti 11 000 kv.<br />

metrø ploto (dugnas), kad jame tilptø iki<br />

25 laivø. Paskui jis galësiàs bûti iðplëstas<br />

iki 19 125 kv. m ploto. Iš viso reikësià<br />

iškasti 88 000 m 3 þemiø, ið kuriø 35 000<br />

bûsià plento pylimui (tuo metu buvo baigiamas<br />

tiesti Smalininkø–Jurbarko plentas<br />

ir statomas tiltas per Mituvà). Reikia<br />

pasakyti, kad ðis projektas nebuvo iki galo<br />

ágyvendintas, nors ir buvo skubama.<br />

Skubëti rengti uostà paskatino 1935 m.<br />

pavasará Mituvos iðkrëstas pokðtas: pakilæ<br />

upës vandenys ir gausûs ledai paskandino<br />

èia þiemojantá garlaivá „Algirdas“. Vandens<br />

keliø direkcija, baimindamasi panaðiø<br />

nelaimiø ateityje, ëmë drausti statyti laivus<br />

Mituvoje ir reikalavo naudotis nebaigtu<br />

uostu. Taèiau 1937 m. pavasará ypaè<br />

didelis potvynis iðneðë kelis garlaivius ir<br />

baidokus ið Jurbarko uosto – ðiaip taip pavyko<br />

juos iðgelbëti. Vandens keliø direkcija,<br />

turëdama galvoje, kad Jurbarko uosto<br />

apsauginë damba nesanti galutinai baigta<br />

ir ne visai tinkamai saugojanti laivus nuo<br />

ledø (ji nesiekë projekte numatyto aukðèio),<br />

atsiþvelgdama á laivininkø atkaklias<br />

pastangas ir toliau laikyti laivus Mituvoje,<br />

1937 m. gruodá nusileido: „Ðiais metais<br />

leisti statyti laivus þiemoti ir Mituvos upëje,<br />

bet neimant jokios atsakomybës, jei pavasará<br />

laike ledø ejimø bûtø apgadinti“ (kalba<br />

netaisyta; b. 477, lp. 435). Tais 1937–<br />

1938 m., kaip matyti primityvioje schemoje<br />

(b. 473, lp. 15), uoste buvo uþimta 14<br />

vietø, o Mituvoje – 18. Tà kartà Jurbarke<br />

þiemojo 13 baidokø, 14 garlaiviø, 3 moniojoje<br />

jos pusëje. 1934 m. kovo 14 d.<br />

Plentø ir vandens keliø direktorius pasiraðë<br />

ðio varianto sàmatà, prie kurios pridëtas<br />

„Paaiðkinamasis raðtas prie Jurbarko<br />

þiemos uosto projekto III a varianto“ (b.<br />

341, lp. 2 ir 1), taip pat „Jurbarko þiemos<br />

uosto situacijos planas“ (ten pat, lp. 10).<br />

„Paaiðkinamajame raðte“ sakoma, jog<br />

Prof. habil. dr.<br />

Arnoldas PIROÈKINAS<br />

Vandens keliø direkcija, galiausiai ásitikinusi,<br />

kad Kalnënø uostas neduoda jokiø<br />

pajamø, o prieþiûrai vis dëlto reikia lëðø,<br />

1939 m. balandþio 18 d. su ðio kaimo<br />

ûkininku Antanu Babiliumi sudarë nuomos<br />

sutartá, kuria jam iðnuomojo patá uostà (plotas<br />

4,480 ha) þvejybai ir uostui priklausanèià<br />

1,325 ha ploto pievà ðienauti. Nuomininkas<br />

uþ viskà moka per metus 85 litus<br />

nuomos ir ásipareigoja taip pat sumokëti<br />

Garlaiviai Mituvoje (Jurbarko<br />

uoste). Apie 1930 m. Fotografas<br />

neþinomas. Iš Jurbarko krašto<br />

istorijos muziejaus fondø<br />

Jurbarko þiemos uosto<br />

projekto IIIa variantas.<br />

Pradëtas ágyvendinti<br />

1934 m. Originalas yra<br />

LCVA, f. 1059, ap. 1, b.<br />

341, lp. 10<br />

priklausanèius valstybës bei savivaldybës<br />

mokesèius. Jis privalo priþiûrëti, kad uosto<br />

pylime nebûtø ganomi þolëdþiai gyvuliai.<br />

Sutartis sudaryta vienø metø laikui, iki<br />

1940 m. balandþio 23 d. (b. 543, lp. 10).<br />

Kalnënø uostas vël atgijo po Antrojo<br />

pasaulinio karo, kai èia kurá laikà veikë<br />

laivø remonto dirbtuvë.<br />

Jurbarko uostas<br />

Jurbarkas nuo neatmenamø laikø buvo<br />

þymus Nemuno laivininkystës punktas.<br />

Dar nepasibaigus karams su kryþiuoèiais,<br />

XIV a. pabaigoje, per Jurbarkà Nemunu<br />

veþta á Lietuvà ir ið Lietuvos ávairiø<br />

prekiø. Taèiau iki pat XX a. ketvirtojo deðimtmeèio<br />

vidurio Jurbarke nebûta uosto.<br />

Navigacijos metu prekes kraudavo laikinose<br />

prieplaukose, o þiemà negausius<br />

laivus laikydavo Mituvoje, kiek toliau nuo<br />

jos þioèiø. Èia laivams stovëti per potvynius<br />

pavasará, kai Nemunu grësmingai<br />

plûsdavo ledai, bûdavo gana saugu: paèios<br />

Mituvos ledø bûdavo maþai.<br />

Neturint visø duomenø, kiek kuriais metais<br />

Jurbarke þiemodavo laivø, reikia tenkintis<br />

vienu kitu pavyzdþiu. Antai 1931–<br />

1932 m. þiemà, „Lietuvos aido“(1932, Nr.56<br />

(1431), p.7) þiniomis, Jurbarke, Mituvoje,<br />

stovëjæ 12 garlaiviø, 2 motorlaiviai ir 7 baidokai.<br />

1933–1934 m. þiemà „Jurbarko natûraliame<br />

uoste“, kaip informavo Vandens<br />

keliø tarnybà Kauno vandens keliø rajonas<br />

raðtu Nr.57 (1934 01 15), þiemojà 18 garlaiviø<br />

ir 4 baidokai (b. 346, lp. 1). Taèiau gamta<br />

daþnai iðkreèia nelauktø netikëtumø. Antai<br />

laivininkystës prievaizdas Smalininkuose,<br />

buvæs atsakingas ir uþ Jurbarko ruoþà,<br />

raðtu Nr.216 1934 m. gruodþio 14 d. praneðë<br />

Kauno vandens keliø rajono virðininkui,<br />

kad á Mituvà þiemoti áplaukæ 16 garlaiviø,<br />

10 baidokø ir 4 motorlaiviai. Vanduo upëje<br />

labai nusekæs, ir pusë laivø stovi ant þemës.<br />

Ið to kylàs pavojus, jog laivas, atsidûræs ant<br />

akmens, galás sugesti.<br />

Vandens keliø direkcija jau 1933 metais<br />

ar dar anksèiau ëmë svarstyti reikalà<br />

statyti Jurbarke tinkamà uostà. Bene<br />

1933 m. prasidëjo jo projektavimas. Projektø<br />

bûta ne vieno. Antai minëtoje V.Merkio<br />

knygoje „Vandens keliai“ (p. 255) ádëtas<br />

brëþinys projekto, kuris numatë árengti<br />

71 000 kv. metrø baseinà á rytus nuo Mituvos<br />

ir Imsrës santakos. Uostas bûtø prasidëjæs<br />

ten, kur Mituva áteka á Nemunà, ir<br />

bûtø tæsæsis 585 m á ðiauræ beveik iki pat<br />

Kauno gatvës. Galiausiai pasirinktas racionalesnis<br />

III a variantas, pagal kurá uostà<br />

ketinta statyti ne prie pat Nemuno, bet<br />

toliau nuo jo á vakarus nuo Mituvos, deði-<br />

12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Smalininkø uostas. Schema. Brëþ. 239. Ið<br />

knygos: Merkys V. Vandens keliai, p. 256<br />

torlaiviai ir po vienà keltà bei pontonai (jø<br />

schemoje bûta keturiø), kurie skaièiuoti<br />

kaip uþimà vienà vietà.<br />

Palyginti su kauniðkiu, Jurbarke statomas<br />

uostas ne tik maþesnis, bet gana<br />

specializuotas. Nors projektas numatë<br />

galimybæ jame krauti krovinius, bet ið tikrøjø<br />

jam skirta buvo tapti þiemos uostu.<br />

Kroviniø tokiame maþame miestelyje, kur<br />

nebuvo beveik jokios þaliavø reikalaujanèios<br />

pramonës ir iðplëtoto sauskeliø tinklo<br />

á artimus pramonës centrus, sunku tikëtis:<br />

visi jie praplaukdavo Nemunu Kauno,<br />

Klaipëdos ar Vokietijos miestø adresais.<br />

Tiems negausiems kroviniams, kuriø<br />

susikaupdavo Jurbarke arba buvo skiriami<br />

jam, visiðkai pakakdavo prie Nemuno<br />

árengtos prieplaukos.<br />

Smalininkø ir Uostadvario uostai<br />

Nors 1923–1939 m. Smalininkø ir Uostadvario<br />

uostai priklausë Lietuvai, bet juos<br />

administravo ne Kauno vandens keliø rajonas<br />

– jie buvo pavaldûs Rusnës vandens<br />

keliø rajonui. Toji aplinkybë ðiandien mums<br />

kelia nepatogumø, nes apie ðiuos uostus<br />

Lietuvos archyvuose iðliko maþa dokumentø,<br />

todël negalime iðsamiai ir nuosekliai<br />

nuðviesti jø veiklos per 16 metø.<br />

Smalininkø uostas. Apie 1936 m. Atvirukas.<br />

M.Woischwillo leidinys. Maþosios Lietuvos<br />

istorijos muziejaus rinkinys. Pakartota<br />

Domo Kauno parengtø „Maþosios Lietuvos<br />

veidø ir vaizdø“ 392-oji faksimilë (p. 237)<br />

Skirtingai nuo Kauno uosto, kurio<br />

1919 metais bûta tik uþuomazgos, ir beveik<br />

neeksploatuojamo Kalnënø uosto,<br />

Smalininkø uostui nereikëjo dideliø Lietuvos<br />

þinybø pastangø ir resursø. Pradëjæs<br />

kurtis bene XIX a. pradþioje, 1886–<br />

1887 m. Prûsijos valdþios lëðomis jis buvo<br />

árengtas toks, koks, kad ir dabar apleistas,<br />

atrodo mûsø dienomis. Prûsijos iþdui<br />

jo árengimas tada, V.Merkio „Vandens<br />

keliø“ (p. 106) duomenimis, kainavæs, skaièiuojant<br />

nepriklausomosios Lietuvos valiuta,<br />

258 730 litø. Uþ tuos pinigus atsirado<br />

visai graþus 5,8 ha ploto ir 1,6 m gylio<br />

uostas. Nuo Nemuno potvyniø já gana patikimai<br />

saugojo aukðtas pylimas. Lietuvos<br />

valdymo metais vis dëlto keliais atvejais<br />

rodësi, jog jis neatlaikysiàs ásisiautëjusio<br />

Nemuno. Didelis pavojus uoste þiemojusiems<br />

laivams grësë 1932 m. balandþio<br />

5–6 dienomis, kai ties Smalininkais Nemune<br />

susidarë tokia didelë patvanka, jog<br />

vanduo pradëjæs verþtis per pylimo virðø.<br />

Reikëjæ pylimà („uosto dambà“) aukðtinti<br />

pripiltais þemiø maiðais (V.Merkys, cit.<br />

veik., p. 153, 160). Áspûdingo potvynio<br />

Smalininkuose bûta taip pat 1937 m. kovo<br />

17 dienà. Laikraðèiø praneðimais, vanduo<br />

tada pakilæs 8–9 m virðum normalaus<br />

jo lygio. Ðio raðinio autorius, tada dar<br />

vaikas iðgyvenæs ðá Smalininkø potvyná,<br />

mena, kaip þmonës kalbëjo, jog nedaug<br />

betrûkæ, kad per pylimà bûtø ëmæ plûsti<br />

vandens srautai.<br />

Smalininkø uosto krantai buvo sutvirtinti<br />

– aplinkui tæsësi krantinës. Pagal uostà<br />

miestelio pusëje ëjo akmenimis grástas<br />

kelias, gana platus. Jo viduriu buvo<br />

nutiesti siaurojo geleþinkelio bëgiai. Nuo<br />

gatvës uosto link sviræs ðlaitas taip pat<br />

buvo grástas. Laivams buvo patogu prisiðvartuoti<br />

ir iki kranto nutiesti storas lentas<br />

(blankas) ar tiltelius, kurie tiko kroviniams<br />

vienraèiais („karais“) veþti. Kokiø<br />

kranø uostas neturëjo: viskas veþta ið laivo<br />

ir atvirkðèiai be jø. Savo paties akimis<br />

teko matyti pagal uostà nutásusias pakraðèiais<br />

dideles rietuves popiermalkiø, malkø<br />

ir kauges faðinø (þabø ryðuliø). Tai<br />

Smalininkø apylinkiø miðkø produkcija.<br />

Tikriausiai bûdavo ir kitokiø kroviniø. Smalininkø<br />

muitinës dokumentuose gana iðsamiai<br />

suregistruoti kroviniai, kuriuos baidokai<br />

ir garlaiviai gabendavo upe aukðtyn,<br />

á Kaunà, ar þemyn, á Tilþæ, Karaliauèiø<br />

ir Klaipëdà. Taèiau ðitais duomenimis<br />

negalima apibûdinti Smalininkø uosto<br />

apyvartos: krovinius gabenantys laivai<br />

daþniausiai në neuþsukdavo á já, nes jø<br />

vaþma nebûdavo skiriama Smalininkams.<br />

Smalininkø uostas Nemuno þemupyje<br />

buvo þymus prieglobstis laivams þiemà.<br />

Kaþkaip á Lietuvos centriná valstybës<br />

archyvà yra patekusi schema „Laivai<br />

Smalininkø uoste 1937–1938 m.“ (b. 473,<br />

lp. 16). Tà þiemà jame prisiglaudë 34 vandeniu<br />

plaukti galintys objektai. Ið jø net<br />

23 bûta baidokø. Ádomu, kad net devyni<br />

baidokai paþymëti kaip priklausà Vokietijai<br />

– atvykæ ne tik ið artimøjø panemunës<br />

miestø ir miesteliø Tilþës, Ragainës, Trapënø<br />

ir Þemøjø Eisuliø, bet ir ið tolimojo<br />

Karaliauèiaus. Vokieèius baidokininkus<br />

þiemoti Smalininkuose traukë palyginti<br />

nedideli mokesèiai, pragyvenimo pigumas<br />

ir galëjimas leisti vaikus á èia esanèià<br />

vokiðkà mokyklà. Aðtuoni baidokai priklausë<br />

Smalininkø gyventojams, po vienà<br />

– Vieðvilës, Jurbarko ir Vilkijos baidokininkams.<br />

Dviejø baidokø savininkai nenurodyti.<br />

Vienas baidokas, vardu „Þuvëdra“,<br />

gali priklausyti Lietuvos gyventojui.<br />

Antrasis baidokas uþraðytas vardu „Elvyra“.<br />

Moterø vardais mëgdavo baidokus<br />

vadinti vokieèiai. Labai stengiantis, skiriant<br />

laiko archyvinëms paieðkoms, gal<br />

bûtø ámanoma nustatyti tø baidokø priklausomybæ.<br />

Tik ar mûsø temai bûtina<br />

Tà þiemà uoste prisiglaudë penki motorlaiviai.<br />

Ið jø keturi priklausë Vokietijos<br />

pilieèiams. Motorlaivis, vardu „Smalininkai“,<br />

bus priklausæs smalininkiðkiui.<br />

Uoste dar þiemojo du keltai (savininkai<br />

nenurodyti), dvi prieplaukos (viena vokieèiø,<br />

kita Kauno vandens keliø rajono).<br />

Kauno vandens keliø rajonui priklausë viena<br />

ðalanda ir viena brandvachta. Baigiant<br />

tais metais Smalininkø uoste þiemojusiø<br />

laivø apþvalgà, vertëtø atkreipti dëmesá,<br />

kad èia nestovëjo në vienas garlaivis.<br />

Smalininkø uostas skyrësi nuo Kauno,<br />

Kalnënø ir Jurbarko uostø vienu bruoþu:<br />

jo bûta ne vien prekiø ir þiemos uosto, bet<br />

navigacijos metu aptarnaudavo ir keleivius.<br />

Skirtingai nuo pirmøjø trijø uostø, kuriuose<br />

nebuvo keleiviø prieplaukos, Smalininkø<br />

uoste tokia prieplauka stovëjo. Prie<br />

jos ðvartuodavosi reguliaraus susisiekimo<br />

keleiviniai garlaiviai. Jurbarkas ir Kaunas,<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 13

þinoma, turëjo taip pat keleiviø prieplaukas,<br />

bet jos buvo gana toli nuo uostø.<br />

Be to, verta paminëti, kad Smalininkø<br />

uoste buvo árengta visoje Europoje pagarsëjusi<br />

vandens matavimo stotis. 1886–<br />

1888 metais buvo iðmûryti puikûs laiptai<br />

matuoklëms pritvirtinti.<br />

Skirtingai nuo Smalininkø uosto, kurá<br />

galëtume apibûdinti kaip universaliausià<br />

Lietuvai priklausanèioje Nemuno dalyje,<br />

labiausiai specializuotas buvo Uostadvario<br />

uostas, árengtas Atmatos kairiajame<br />

Uostadvario uostas Nemuno šakoje<br />

Atmatoje. Schema. Iš knygos: Merkys V.<br />

Vandens keliai, p. 256<br />

krante, vos trys kilometrai nuo jos, o kartu<br />

ir Nemuno, ásiliejimo á Kurðiø marias.<br />

Kiek aukðèiau uosto, uþ poros ðimtø metrø,<br />

ið deðinës á Atmatà áteka Minija.<br />

V.Merkio knygoje raðoma, kad Uostadvario<br />

uostas árengtas nedideliame Vilkinës<br />

upelyje 1917 metais þiemoti ledlauþiams,<br />

kurie pavasará turëdavo ardyti paèiame Nemuno<br />

þemupyje susidaranèias ledø sangrûdas.<br />

Apraðomuoju laikotarpiu uoste<br />

stovëdavo vienas Lietuvai priklausantis<br />

ledlauþis „Èinè“ ir du Vokietijai, Tilþës vandens<br />

keliø rajonui, – „Skirwieth“ ir „Weichsel“<br />

(p. 145). Nepasitaikë rasti duomenø,<br />

kad jame bûtø þiemojæ kitø laivø – garlaiviø,<br />

motorlaiviø ir baidokø. Tad já galëtume<br />

laikyti savotiðku þinybiniu uostu, nepriklausanèiu<br />

ðalies transporto sistemai.<br />

1918–1940 metais Lietuvos upiniai laivai<br />

kiek ne kiek yra naudojæsi Klaipëdos<br />

uostu. Ðilutëje taip pat bûta nedidelio uosto.<br />

Spaudos uþuominos leidþia sakyti,<br />

kad vienas kitas baidokas þiemodavo Dubysoje<br />

ir Nevëþyje. Taèiau apie tokius atvejus<br />

duomenø neturime. Gal jø laivininkystës<br />

þinybos në nekaupë. Tad dabar,<br />

iðmirus anø metø þmonëms, surinkti þiniø<br />

apie individualiai þiemojusius laivus<br />

beveik nëra vilties. Vis dëlto jos galutinai<br />

nepraraskime...<br />

Aleksandras ÐIDLAUSKAS<br />

Kraštotyros draugijos pirmininkas<br />

Ir kraðtotyrininkai<br />

istorijà<br />

Gausûs ávairiatemiai Lietuvos<br />

kraðtotyrininkø raðiniai spausdinami<br />

monografijose, praneðimai<br />

skaitomi konferencijose, jais<br />

domisi istorikai (ypaè etnologai),<br />

Kasmetëse kompleksinëse kraðtotyros<br />

ekspedicijose, kuriose visados dalyvauja<br />

30–40 entuziastø, kraðto tyrëjø, per<br />

dvi darbo savaites surenkama gausi ir<br />

apimli medþiaga. Ja remiantis rengiamos<br />

monografijos. Pastaraisiais metais iðleistos<br />

knygos „Ðiaulënai“, „Tvereèiaus kraðtas“,<br />

„Vyþuonos“, „Raudënø kraðtas“ –<br />

tai iðsamûs pasakojimai apie gamtà ir geografijà,<br />

istorinæ praeitá, tradicinæ ir ðiandienæ<br />

kultûrà; istoriniuose, moksliniuose<br />

straipsniuose apraðomi paminklai,<br />

tremtiniø ir partizanø likimai, monografijose<br />

– þymiø to kraðto þmoniø biografijos,<br />

kalbos pavyzdþiai, dainuojamoji, pasakojamoji<br />

ir smulkioji tautosaka, bibliografiniai<br />

apraðai, fotonuotraukos, pieðiniai,<br />

brëþiniai, prisiminimai, laiðkai. Vartai<br />

ðitoká leidiná ir tarytum vaikðtai po valsèiø,<br />

parapijà, seniûnijà, susipaþásti su<br />

þmoniø gyvensena praeityje ir jø jausena,<br />

darbais, tampi ávairiausiø istoriniø ávykiø<br />

liudininku.<br />

Jeigu prireiktø iðvardyti paèius darbðèiausius<br />

Lietuvos rajonø ir miestø kraðtotyrininkus,<br />

nusidriektø didþiulis sàraðas.<br />

Ekspedicijose noriai dalyvauja ir <strong>Vilniaus</strong>,<br />

Kauno, Ðiauliø, Klaipëdos aukðtøjø<br />

mokyklø dëstytojai ir studentai.<br />

Ðiandien jau beveik nesurasime tokio<br />

rajono ar miesto, kuris nebûtø iðspausdinæs<br />

didelës istorinës savo kraðto knygos.<br />

Prisimintinos „Versmës“ leidyklos „Lietuvos<br />

valsèiø“ serijos monografinës knygos<br />

apie Þagaræ, Seredþiø, Raguvà, Laukuvà,<br />

Papilæ, Veliuonà, Þiobiðká, Platelius ir<br />

kt. Jau gausu lankstinukø apie paminklus,<br />

fotoapybraiþø apie þymias, lankytinas vietoves,<br />

albumø, parodø katalogø su iliustracijomis,<br />

kalendoriø, apybraiþø apie iðkilias<br />

asmenybes. Ðiuose spaudiniuose<br />

mirgëte mirga aktyviøjø visuomenininkø<br />

– kraðtotyrininkø darbai. Laimë, ne visa<br />

nusëda á archyvus, muziejø saugyklas, ne<br />

visa pasilieka tiktai rankraðèiuose. Tarp aktyviausiø<br />

darbininkø yra mokytojai, bibliotekininkai,<br />

muziejininkai, paminklosaugininkai,<br />

folkloro ansambliø vadovai. Ðie<br />

gimtøjø þemiø tyrëjai rengia parodas, daugelis<br />

spausdina savo gimtøjø kaimø ir<br />

miesteliø istorijas, globoja kultûros paminklus,<br />

domisi tremtiniø, kaliniø, partizanø<br />

veikla, gausina memorialinæ literatûrà, apraðo<br />

iðnykusiø ar benykstanèiø kaimø<br />

þmoniø likimus. Sunku bûtø surasti dvasinio<br />

gyvenimo sritá, kuria Lietuvos kraðtotyrininkai<br />

nesidomëtø. Tûkstanèiai eksponatø<br />

yra visuomeniniuose kraðtotyros<br />

muziejuose – mokyklose, kultûros ástaigose,<br />

pas privaèius asmenis. Jau iðleistos<br />

kelios deðimtys „Kraðtotyros“ knygø,<br />

iki ðiol eina neperiodinis leidinys „Mûsø<br />

kraðtas“.<br />

Kraštotyrininkas – tai kultûrinës veiklos<br />

mëgëjas, prasmingo laisvalaikio leidëjas,<br />

pirmasis savo seniûnijoje ágyjantis<br />

mokslinio darbo pradmenø. Suprasdami<br />

ðios veiklos darbø svarbà ir prasmæ,<br />

kai kurie ið jø tampa þymiais praeities<br />

tyrëjais. Kaip nepaminëti V.Stakevièiaus<br />

(Ðilalë), J.Volungevièiaus (Leipalingis),<br />

J.Ðliavo (Þeimelis), J.Mickevièiaus<br />

(Kretinga), V.Rimkaus (Uþventis), M.Èilvinaitës<br />

(Upyna), N.Manikienës (Kudirkos<br />

Naumiestis), G.Karalienës (Vilkaviðkis),<br />

S.Litvinavièiaus (Veliuona), R.Vitaitës<br />

(Zarasai), A.Vaièiaus (Kaunas), J.Krivicko<br />

(Ðiauliai).<br />

Tautos laimë, kad prie Kraðtotyros<br />

draugijos atsikûrimo stovëjo tokios ðviesios<br />

asmenybës, kaip prof. V.Jakelaitis,<br />

istorikas A.Stravinskas, J.Basanavièiaus<br />

premijos laureatë I.Seliukaitë. O apie<br />

1964–1966 m. prasidëjo folkloriniø ir et-<br />

14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

tautosakos tyrinëtojai, kalbininkai,<br />

muziejininkai. Per tris tûkstanèius<br />

ávairios apimties kraðtotyrininkø<br />

darbø yra sukaupta Kraðtotyros<br />

darbø saugykloje.<br />

raðo<br />

nografiniø ansambliø atgaiva. Jø programose<br />

daþnàsyk buvo naudojama kraðtotyrininkø<br />

surinkta ir uþraðyta tautosaka,<br />

paproèiai, apeigos. Kai tik prasidëjo didysis<br />

Lietuvos kaimø nykimas (dël masinës<br />

melioracijos), suskubta kas ámanoma<br />

surinkti ir uþraðyti. Kiek sukaupta fotonuotraukø,<br />

laiðkø, prisiminimø, uþraðø<br />

apie gamtà, aplinkà, savo ðeimà, giminæ,<br />

tremtá. Nuoðaliuose kaimuose ne vienà<br />

syká buvo surasti senø laikø dienoraðèiai,<br />

gyvensenos apraðai, mëgëjø literatûrinës<br />

kûrybos.<br />

Bûta nemaþai rajonø, kuriø ðvietimo ir<br />

kultûros skyriai suteikdavo kraðtotyrininkams<br />

didþià paramà (transportas, nakvynë,<br />

mityba). Bûtina paminëti Radviliðkio,<br />

Ðiauliø, Ðilalës, Kelmës, Utenos, Ignalinos,<br />

Lazdijø, Panevëþio, Ðilutës, Pakruojo, Jurbarko<br />

ðviesuomenæ, taip pat ðiø miestø<br />

muziejus, kurie visuomet talkino ekspedicijose.<br />

Ir patys kraðtø muziejai nuolat rengë<br />

ir rengia maþàsias ekspedicijas. Periodiniai<br />

leidiniai „Muziejininkystë“, „Kultûros<br />

aktualijos“, „Kultûros paminklai“<br />

spausdina paèià naujausià medþiagà ið<br />

ekspedicijø, raðo apie aktyvius gimtosios<br />

þemës tyrëjus. Kokios gausios ir turiningos<br />

yra Lietuvos rajonø kraðtotyros muziejø<br />

ekspozicijos, kaip daþnai èia lankosi<br />

jaunieji kraštotyrininkai!<br />

Kraðtotyros judëjimo iðtakos Lietuvoje<br />

– XX a. 3-iasis deðimtmetis. „Kraðtotyrininko“<br />

terminas bene pirmà kartà buvo<br />

pavartotas Antano Vireliûno apie 1919<br />

metus. O pirmieji duomenys apie mokyklinæ<br />

kraðtotyrà yra tokie: 1920 m. Panevëþio<br />

gimnazistai tyrinëjo gamtà, domëjosi<br />

tautosaka ir kalba. Kaune Pranas Dovydaitis<br />

tais metais suburia moksleiviø<br />

kraðtotyrininkø bûrelá. Ilgainiui visa tai ágavo<br />

organizuotà, nebe stichiná pobûdá.<br />

Apie 1925 metus ëmë garsëti Alytaus, Këdainiø,<br />

Rokiðkio, Ðakiø, Telðiø, Ukmergës<br />

kraðto tyrinëtojai. Taèiau pati veikliausia<br />

buvo Ðiauliø miesto kraðtotyros draugija,<br />

ásteigta 1927 metais. Jos pirmininku<br />

tapo ðviesuolis Feliksas Bugailiðkis, þinomas<br />

kultûros ir spaudos darbuotojas, teisininkas.<br />

Jis tvarkë „Auðros“ muziejø, redagavo<br />

leidinius „Ðiauliø metraðtis“ ir<br />

„Gimtasai kraðtas“ (1934–1943). Pastarasis<br />

þurnalas skelbë daug archeologijos,<br />

istorijos, tautosakos, muziejininkystës<br />

straipsniø. Buvo iðleistas 31 numeris.<br />

Daug gerø þodþiø galima pasakyti<br />

apie radviliðkënà Balá Buraèà, kuris su fotoaparatu<br />

ir uþraðø knygele pësèiomis ir<br />

dviraèiu apkeliavo kone visà Lietuvà ir sukaupë<br />

unikalø etniná palikimà.<br />

Tarpukario istorijos ir kraðtotyros bûreliø<br />

tikslai buvo labai artimi istorijos mokymo<br />

tikslams. Mokytojai kartu su moksleiviais<br />

rengdavo ekskursijas, domëjosi<br />

piliakalniais, pilimis, gynybiniais átvirtinimais,<br />

senamiesèiais, muziejø ekspozicijomis,<br />

áþymiø istoriniø ir politiniø veikëjø<br />

memorialinëmis vietomis ir paminklais.<br />

Nebuvo pamirðtos ir kaimyninës valstybës<br />

– Latvija ir Estija, diskutuota <strong>Vilniaus</strong><br />

ir Klaipëdos kraðto temomis. Steigiamuose<br />

mokyklø ar miesteliø muziejuose buvo<br />

kaupiama papildoma informacija ir<br />

eksponatai.<br />

1925 m. Þagarës mokytojai ir moksleiviai<br />

keliavo po Lietuvà pësèiomis, susipaþino<br />

su kaimo þmoniø gyvensena, rinko<br />

senienas, uþraðinëjo tautosakos kûrinius.<br />

Panaðiai darbuotasi Marijampolëje.<br />

Pokariu dël ideologinës represijos kraðtotyrininkø<br />

veikla buvo visiðkai nuslopinta,<br />

taèiau vienas kitas þidinëlis vis surusendavo.<br />

Ðtai Tolkiðkiø pradinës mokyklos<br />

mokytojai (Trakø r.) rinko valstieèiø<br />

darbo árankius. Varëniðkiai apie 1952 m.<br />

surinko per 700 eksponatø ir ásteigë mokyklos<br />

muziejëlá. Ávairiais bûdais pokaryje<br />

dirbo þymûs ðviesuoliai (vieðai ir slaptomis)<br />

– Marijona Èilvinaitë, Jurgis Dovydaitis,<br />

Juozas Petrulis, Mikalina Glemþaitë,<br />

Paulius Galaunë ir kiti.<br />

XI Kraðtotyros draugijos suvaþiavime<br />

(2005 m. gruodþio 2 d.) buvo apibendrintas<br />

pastarøjø metø kraðtotyrininkø darbas.<br />

Draugijos bûstinë ið Trakø gatvës persikëlë<br />

á Lietuvos liaudies kultûros centrà<br />

(B.Radvilaitës g. 8), o darbø saugykla su<br />

gausiais rinkiniais – á Lietuvos nacionaliná<br />

muziejø.<br />

Daug gerai dirbanèiø, nemaþai pastangø<br />

dedanèiø, kad kraðtotyrinis judëjimas<br />

nenusloptø. Tie rajonai, kurie iki to<br />

meto turëjo aktyvius atsakingus asmenis,<br />

áregistravo savo juridinius kraðtotyrinius<br />

subjektus (pagal naujus teisinius reikalavimus).<br />

Naujai ir kûrybingai pradëjo dirbti<br />

Kelmës, Skuodo, Anykðèiø, Ðilalës, Kauno,<br />

Jurbarko, Ðiauliø ir Këdainiø padaliniai.<br />

Kaip ir ankstesniais metais, pastaràjá<br />

laikotarpá iðryðkëjo trijø ðvietimo ir kultûros<br />

ástaigø darbuotojø entuziazmas. Tai<br />

mokyklos, bibliotekos ir muziejai. Mokyklø<br />

kraðtotyrininkus buria ir jiems itin sëkmingai<br />

vadovauja Lietuvos jaunimo turizmo<br />

centras (Ðvietimo ir mokslo ministerijos<br />

padalinys). Itin graþiø rezultatø pasiekia<br />

Akmenës, Panevëþio, Radviliðkio, Rokiðkio,<br />

Ðilutës, Ukmergës bibliotekininkai.<br />

Draugijoje iðaugo nemaþai tautamyliø,<br />

etninio kultûros paveldo þinovø ir mokovø.<br />

Jø triûso vaisiai puoðë daþnas<br />

(1964–1984 m.) respublikines kraðtotyros<br />

darbø parodas. Ðalia mëgëjø tyrinëtojø<br />

visuomet Draugijos veikloje pasireiðkë þymûs<br />

mokslo þmonës – A.Vyðniauskaitë,<br />

V.Milius, N.Vëlius (deja, jau iðkeliavæ Anapilin),<br />

tautosakos þinovës B.Stundþienë,<br />

G.Kadþytë. Ir kitø srièiø specialistai yra<br />

daþni sveèiai ekspedicijose. Èia bûtina<br />

paminëti garsø <strong>Vilniaus</strong> universiteto dëstytojà<br />

ekonomistà Venantà Maèiekø, kuris<br />

ketvirtà deðimtmetá ugdo studentø pamainà,<br />

bûsimus kraðto tyrëjus. Pirmosios<br />

vietoviø monografijos (Zervynos, Merkinë,<br />

Dieveniðkës, Erþvilkas, Ignalina, Dubièiai)<br />

buvo gaivus oro gurkðnis tiems,<br />

kurie domëjosi senàja ir naujàja Lietuva.<br />

Apytikrë statistika rodo, kad ðalyje apie<br />

2500 kraðtotyrininkø dirba nuolatos ir produktyviai,<br />

o mokyklose yra apie 4000 jaunøjø<br />

kraðtotyrininkø. Daugelis kraðtotyrininkø<br />

yra vienos temos autoriai, po kruopelytæ<br />

kasmet renkantys etninio paveldo<br />

medþiagà, kaimø istorijos faktus, pedagogikos<br />

pradmenis. Tai prof. L.Klimka, doc.<br />

I.Èepienë, I.Seliukaitë, P.Spurgevièius,<br />

K.Misius, R.Jasudienë, E.Prascevièius,<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 15

O.Lukoðevièius, L.Pranienë. O teminiø<br />

ekspedicijø per ketvirtá (1991–1995 m.)<br />

buvo surengta per 175. Pelesa, Punskas<br />

ir Seinai taip pat susilaukë Lietuvos kraðtotyrininkø<br />

dëmesio. Ðiauliø rajonas pirmasis<br />

ðalyje surengë ekspedicijas visose<br />

seniûnijose ir nuolat spausdina monografijas.<br />

Panaðiu keliu einama Ðilalës<br />

rajone. Dþiugina vis didëjantis studentø<br />

aktyvumas. Dëmesinga savo regionui<br />

Ðiauliø universiteto Etnologijos katedra.<br />

Etnoinstrumentologinëse ekspedicijose<br />

(jø vadovai muzikai A.Klova ir A.Lunys)<br />

susitinkama su senaisiais kaimø muzikantais,<br />

daromi áraðai, leidþiamos kasetës<br />

ir kompaktiniai diskai.<br />

Kraðtotyrininkai jauèia ir opias savo<br />

veiklos problemas. Nesinori ðnekëti apie<br />

finansinius ir ûkinius sunkumus, apie neapmokamà<br />

Draugijos organizatoriø veiklà<br />

ar apie nepaprastai sunkius leidybos<br />

reikalus. Visa tai nugalima. Ðiandien bûtina<br />

atnaujinti etninës medþiagos rinkimo<br />

anketas, supaþindinti su naujomis veiklos<br />

metodikomis, rengti daugiau seminarø<br />

ir konferencijø, fiksuoti kaimo þmoniø<br />

gyvensenos pasikeitimus. Be to, gerokai<br />

priblëso kolektyvø istorijø raðymas,<br />

metraðèiø ir kronikø pildymas. Ádomu bûtø<br />

patyrinëti, kaip naujajame amþiuje kinta<br />

lietuviø kulinarinis paveldas ir tradiciniai<br />

amatai (kalvystë, malûnininkystë, linø<br />

apdirbimas, puodininkystë, verbø gaminimas,<br />

þûklavimas, medþioklë ir kt.).<br />

Visà laikà nepaprastai daug problemø<br />

këlë etnografiniø kaimø iðsaugojimas,<br />

kaimo medinës architektûros prieþiûra.<br />

Juk ir langø bei durø puoðyboje iðliko labai<br />

daug bûdingø regioniniø bruoþø, kaip<br />

ir audiniø raðtuose, droþybos graþmenose,<br />

dainavimo savaimingume.<br />

Kraštotyrininkø entuziazmà pakelia jø<br />

darbø vertinimas. Didelis ðiø darbðtuoliø<br />

bûrys eiliniuose suvaþiavimuose gauna<br />

Garbës kraðtotyrininko vardà. Ir J.Basanavièiaus<br />

premijos teikëjai nepamirðta<br />

kraðtotyros veteranø. Ðiaulieèiai iðsaugojo<br />

jaunojo Mikelio mokyklëlæ, ásteigë P.Bugailiðkio<br />

premijà. O Joniðkio rajonas atgaivino<br />

tautosakos rinkëjo Mato Slanèiausko<br />

premijà uþ aktyvø tautosakos rinkimà<br />

ir populiarinimà. Kupiðkënai jau senokai<br />

turi ásteigæ seserø Glemþaièiø premijà.<br />

Anykðtënai bene pirmieji Lietuvoje<br />

ávairius rankraðèius ir autorinius tekstus<br />

perkelia á elektroninæ laikmenà.<br />

Ðvietimo ir mokslo ministerija po ilgos<br />

pertraukos pagaliau pripaþino, kad<br />

kraðtotyrinë veikla yra itin aktuali pilietiðkumo<br />

ir tautiðkumo (patriotizmo) ugdymo<br />

mokykla, bûdas paþinti savo vietovæ<br />

ir jos þmones, pajausti kraðtotyrinio darbo<br />

aistrà. Átraukti jaunà þmogø á ðá darbo<br />

barà reiðkia tikëtis, kad ir rytoj bus kam<br />

dirbti kraðtotyriná darbà. Juk tai nesibaigiantis<br />

procesas. Pastebëtina, kad ir didmiesèiuose<br />

bei rajonø centruose vis daugiau<br />

atsiranda stropiø mokytojø ir noriai<br />

dirbanèiø moksleiviø (Ðiauliuose, Klaipëdoje,<br />

Panevëþyje, Vilniuje, Jurbarke, Kaiðiadoryse,<br />

Ðvenèionyse, Telðiuose, Tauragëje,<br />

Ðilalëje). Senokai yra gyvas posakis,<br />

jog ábridus á kraðtotyros upelá niekada<br />

nesinorës ið jo iðlipti. Tokios veiklos<br />

tradicijos atsiranda per ilgesná laikà.<br />

Ypaè paþymëtini maþieji rajonai – Ðilalë,<br />

Pakruojis, Kupiðkis, Zarasai, Ðirvintos, Varëna,<br />

Lazdijai, Ignalina, Akmenë, kuriuose<br />

gausu ir suaugusiøjø, ir moksleiviø folkloro<br />

ansambliø.<br />

Tiesa, reikëtø paakinti moksleivius labiau<br />

domëtis buvusiais mokytojais, ðeimø<br />

genealoginiais medþiais. Pirminë<br />

medþiaga apie savo gimtàjá kaimà, parapijà,<br />

seniûnijà, gatvæ, mikrorajonà, nesvarbu,<br />

kokiuose ðaltiniuose ji bus surasta,<br />

tai taip pat kraðto savastis, tëvø<br />

kraièio skryniø naujoji perþvalga. Ir kultûros<br />

paminklø dar esama nepriþiûrimø,<br />

ir kapinës laukia talkininkø.<br />

Kà fotografuoti ir filmuoti, áraðyti bei<br />

apraðyti, visuomet patars mokytojai, jeigu<br />

jie nëra abejingi ðiam popamokiniam<br />

veiklos barui. Kas jau padaryta, ávertino<br />

istorikai ir muziejininkai, kalbininkai ir<br />

tautosakininkai, archyvininkai. Taèiau<br />

rytdiena nelaukia, o ðiandiena prašyte<br />

prašosi suskubti kaupti tai, kas liko ir atmintyje,<br />

ir seno namo podëlyje.<br />

Dþiugina tai, kad pagausëjo atsiminimø<br />

raðymas ir rinkimas, kad domimasi,<br />

kaip ðventës ðvæstos, duona auginta,<br />

kaip melstasi ir pramogauta. Kol dar<br />

gyvena aðtuoniasdeðimtmeèiai seneliai,<br />

belskimës á jø duris. Tai paskutinë senojo<br />

kaimo karta, gyvenusi jaunystëje<br />

natûraliomis patriarchalinëmis sàlygomis.<br />

Sodyba, kiemas, sodas, uogynas,<br />

kambario áranga, kraðtovaizdis, laukas,<br />

vietovardþiai ir pavardës (vardai bei pravardës)<br />

– tai vertinga, ilgalaikiðka.<br />

Tad kaip neprisiminti garsiojo Balio<br />

Buraèo, kuris visà gyvenimà ëjo á kaimus,<br />

rinko, uþraðinëjo. Iðliko 11 000 fotonegatyvø<br />

– tai unikalus europinës vertës<br />

palikimas, kuris praðyte praðosi kuo<br />

greièiau iðspausdinamas daugiatomiuose<br />

albumuose. Kas tai padarys Jo tautiniø<br />

juostø, marguèiø kolekcijos, per<br />

600 straipsniø spaudoje, prisiminimai ir<br />

uþraðai, kelioniø áspûdþiai, jo paties medþio<br />

droþiniai, knygø iliustracijos – sunkiai<br />

ásivaizduojamas darbas.<br />

Praeitis praðosi bûti neuþmirðta. Jos<br />

darbai turi bûti áamþinti ateisianèioms<br />

kartoms. Mûsø þemë ðimtmeèiais buvo<br />

grobta, naikinta ir niekinta, bet sugebëjo<br />

iðsaugoti didájá turtà – etniná paveldà,<br />

kaip savaimingiausià senoliø palikimà,<br />

kaip didþiàjà dvasios savastá.<br />

„Sci<br />

Tokiu tradiciniu pavadinimu Lietuvos<br />

mokslo istorikø ir filosofø metinë konferencija,<br />

vykusi paèioje kovo pabaigoje,<br />

ðiemet sutraukë per dvi deðimtis praneðëjø<br />

ir gausø bûrá klausytojø. Visus<br />

juos svetingai priëmë Lietuvos mokslo<br />

istorikø ir filosofijos bendrijà globojantis<br />

Kultûros, filosofijos ir meno institutas. Todël<br />

buvo simboliðka atidarant konferencijà<br />

iðgirsti naujosios instituto direktorës<br />

dr. Jolantos Ðirkaitës ðiltus linkëjimo þodþius,<br />

skirtus šios jau keturioliktà kartà<br />

vykstanèios konferencijos dalyviams.<br />

Pagal susiklosèiusià tradicijà pirmàjà<br />

konferencijos dienà susirinko mokslo filosofijos<br />

sekcija, o jos darbà pradëjo<br />

Þ.Jackûnas praneðimu „Interpretacija ir<br />

tiesa“. Jame autorius, iðdëstæs ávairiø<br />

autoriø sampratas ir jø taikomumà skirtingose<br />

paþinimo srityse, teigë, jog tikrovë<br />

atsiveria tik kaip subjektyvi interpretacija.<br />

A.Konickis kalbëjo tema „Antanas<br />

Maceina. Jubiliejinës postmodernistinës<br />

interpretacijos“ ir plaèiau aptarë kanèios<br />

metaforà. Praneðëjo nuomone, filosofija<br />

negali bûti mokslas – ji tiktai interpretacija.<br />

E.Adomonis parengë praneðimà<br />

,,Apie kuklumo svarbà filosofijoje“. Pasak<br />

praneðëjo, stebint pasaulio objektus,<br />

pripaþástama, kad jie tokie ir egzistuoja,<br />

bet juos paaiðkinti galima tik pasitelkus<br />

nestebimus dalykus.<br />

G.Vyðniauskas nagrinëjo temà „Pasaulio<br />

sandara pagal Tomà Akvinietá“.<br />

Autorius – lotyniðkai raðytø T.Akvinieèio<br />

darbø vertëjas á lietuviø kalbà, todël praneðimas<br />

pasiþymëjo metodiðkumu ir<br />

pavyzdingumu. Be to, buvo akcentuoti<br />

šio Šventojo nuopelnai viduramþiø<br />

mokslui.<br />

Aktualià nûdienai temà „Mokslas neturi<br />

tëvynës. Ar turi jà mokslininkas“ plëtojo<br />

prof. K.Makariûnas. Tai sudëtingi<br />

mokslo sociologijos klausimai, sukeliantys<br />

asmens dvilypumà, nes jam tenka<br />

galvoti apie tapatumà, pareigà darbui,<br />

valstybei ir tai sieti su pilietine savimone.<br />

D.Dranseika praneðime „Kiek socialinio<br />

konstruktyvizmo nëra per daug“<br />

mëgino aptarti mûsø pasaulio vaizdà<br />

formuojanèius veiksnius – empirikà, socialines<br />

prieþastis, kitas „þmogiðkàsias“<br />

átakas.<br />

A.Rimaitë, pristatydama savo naujausius<br />

tyrimus, kalbëjo tema „Sociokultûrinis<br />

rizikos suvokimo konstravimas:<br />

genetiðkai modifikuotø organizmø dis-<br />

16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

entia et historia – 2008“<br />

Doc. dr. Juozas BANIONIS<br />

kurso atvejis“ ir áþvelgë didþiuliø pavojø<br />

ateièiai.<br />

P.Pukelis, nagrinëdamas temà „Wittgensteinas<br />

ir mokslas“, siekë paaiðkinti<br />

sàsajas tarp þinojimo ir tikrumo.<br />

J.Èiurlionis, prieð porà metø apgynæs<br />

disertacijà, gvildeno „Tapatybës ir vienalaikiðkumo<br />

problemà“. Tam jis pasitelkë<br />

filosofijos teiginius ir ðiuolaikinës fizikos<br />

faktus.<br />

Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø<br />

bendrijos pirmininkas prof. J.A.Krikðtopaitis,<br />

plëtodamas temà „Kas vienija temø<br />

ávairovæ“, originaliai apibendrino<br />

sekcijos darbà ir pastebëjo, kad visose<br />

temose ryðkiai skambëjo sàvokos: tiesa,<br />

paþinimas, interpretacija.<br />

Antroji konferencijos diena buvo skirta<br />

istoriniams tyrimams. Mokslo istorijos<br />

sekcijos darbo pradþia paþymëta R.Juzefovièiaus<br />

knygos „Lietuvos humanitarø<br />

mokslo organizacijos (1918–1940)“<br />

pristatymu. Tai keleriø metø autoriaus<br />

kruopðtaus ir nuoseklaus darbo rezultatas.<br />

Monografijoje atskleista daug ádomiø,<br />

neskelbtø duomenø apie literatûrologø,<br />

filosofø, karo istorikø ir kitø visuomeniniø<br />

mokslo institucijø darbuotæ.<br />

Kitas praneðëjas – prof. A.Nakas, apþvelgdamas<br />

jau antrà deðimtmetá skaièiuojamas<br />

mokslo ir technikos istorijos<br />

konferencijas, organizuojamas <strong>Vilniaus</strong><br />

Gedimino technikos universitete, pristatë<br />

galimybæ leisti mokslo istorijos þurnalà.<br />

Belieka tiktai pasidþiaugti, jog sena<br />

mokslo istorikø svajonë turëti Lietuvoje<br />

Juozo Algimanto KRIKÐTOPAIÈIO nuotr.<br />

moksliná ðios srities þurnalà, regis, tampa<br />

realybe.<br />

Netikëtà atradimà, padarytà neseniai<br />

vieðint Londone, nuðvietë prof. L.Klimka.<br />

Jis, lankydamasis Britø muziejuje surengtoje<br />

parodoje, atkreipë dëmesá á ten<br />

eksponuotà laikrodá, buvusá mûsø Valdovø<br />

rûmuose. Tai karaliaus Þygimanto<br />

Senojo uþsakymu 1525 m. pagamintas<br />

astronominis laikrodis, dedikuotas jo antrajai<br />

þmonai Bonai Sforzai.<br />

H.Ilgeviè, tæsdama XIX–XX a. <strong>Vilniaus</strong><br />

kraðto kultûros tyrinëjimus, aptarë <strong>Vilniaus</strong><br />

mylëtojø draugijos veiklà 1919–1933 metais.<br />

Ðios organizacijos rûpesèiu buvo pradëti<br />

Gedimino pilies bokðto konservavimo<br />

darbai, imtasi istorijos paminklø inventorizavimo,<br />

telkta istorinë medþiaga apie miesto<br />

gatviø istorinius pavadinimus.<br />

J.Olechnovièienë, nuðviesdama ichtiologijos<br />

mokslo raidà Lietuvoje, plaèiau<br />

apsistojo ties XX amþiumi ir paþymëjo<br />

ðio mokslo pradininkà M.Girdvainá bei þymiausià<br />

atstovà – J.Virbickà.<br />

Kunigas S.Krumpliauskas atskleidë<br />

kunigo Stasio Ylos, pasiþymëjusio pastoracine,<br />

þurnalistine, moksline veikla,<br />

maþai þinomà jo inþinerinæ veiklà JAV.<br />

Šiemet sukanka 80 metø nuo Tautinio<br />

atgimimo, katalikø visuomenës veikëjo,<br />

enciklopedininko prelato Aleksandro<br />

Jakðto-Dambrausko mirties. Ta proga<br />

A.Vasiliauskienë pristatë prelato nuopelnus<br />

kuriant ir puoselëjant Lietuviø katalikø<br />

mokslo akademijos veiklà prieðkariu.<br />

Ðiø eiluèiø autorius, paþymëjæs ypatingà<br />

A.Jakðto domëjimàsi matematikos<br />

mokslu, aptarë jo pagrindinius matematinius<br />

raðtus, akcentuodamas darbø pripaþinimà,<br />

paminëjo prelatui suteiktà Lietuvos<br />

universiteto matematikos garbës<br />

daktaro titulà.<br />

V.Bûda ir A.Ðveistytë, jungdamiesi<br />

prie suomiø tyrinëjamos temos, kalbëjo<br />

apie È.Darvino evoliucines idëjas Lietuvoje<br />

bei jø terpiø ir sklaidos ypatumus.<br />

E.Makariûnienë iðkëlë tautosakininko<br />

ir pedagogo A.Vireliûno nuopelnus<br />

kuriant lietuviðkus fizikos terminus bei<br />

plëtojant ðá mokslà.<br />

D.Juodis, toliau gilindamasis á sovietinio<br />

saugumo veiklos vingius, palietë lietuviø<br />

mokslininkø padëtá stalinizmo metais.<br />

Likdamas iðtikimas matematikos<br />

mokslo senajame <strong>Vilniaus</strong> universitete tyrimams,<br />

E.Geèiauskas pristatë XIX a. pirmosios<br />

pusës matematikos profesoriø<br />

M.Polkà-Polinská, kuris pasiþymëjo ne tik<br />

visuomeninëje veikloje, bet ir tapo þinomu<br />

bibliografu.<br />

Baigdamas sekcijos darbà, prof.<br />

J.A.Krikðtopaitis savo praneðime apþvelgë<br />

praëjusio amþiaus antrojoje pusëje<br />

nueità Lietuvos mokslo kelià. Šiuo dar<br />

daugelio atmintyje neišdilusiu laikotarpiu<br />

prelegentas pagal þymesnius istorinius<br />

ávykius iðskyrë tam tikrus mokslo raidos<br />

etapus ir, lygindamas juos, apibûdino.<br />

Visos konferencijos darbà tradiciškai<br />

apvainikuoja garbingo sveèio – kviestinio<br />

profesoriaus paskaita. Ðákart vieðëjo<br />

Lietuvos mokslø akademijos narys korespondentas<br />

prof. A.Grigelis, pristatæs<br />

geologà, ðvietëjà, filosofà Stanislowà<br />

Staszicziø (1755–1826). Jo atlikti Rytø<br />

Europos geologiniai tyrinëjimai ir prieð<br />

du ðimtus metø sudarytas þemëlapis<br />

reikðmingas ir Lietuvai. Ten atspindëta ir<br />

mûsø valstybës teritorija.<br />

Abiejose konferencijos sekcijose vyravo<br />

tolerantiðkas dëmesys iðsakomiems<br />

teiginiams, o daþnà praneðimà<br />

lydëjo klausimai, kartais sukeliantys ádomias<br />

diskusijas. Konferencijà viltingai nuteikë<br />

jauni dalyviai. Apskritai, kaip matyti,<br />

nagrinëtø temø ratas buvo margas ir<br />

tai bylojo Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø<br />

ávairialypæ veiklà. Tikëtina, kad per<br />

ateinanèius metus ji dar labiau sutvirtës,<br />

nes kitàmet Lietuvos mokslo istorikai ir<br />

filosofai rinksis á jubiliejinæ – penkioliktàjà<br />

konferencijà.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 17

Atsiliepimas<br />

„KODËL ÐVEICARIUKAI<br />

ÐOKO „AGUONËLÆ“<br />

Ðito klausëme praëjusiø<br />

metø pirmajame numeryje. Ir<br />

atsakëme: tai ðveicarës Ursulos<br />

Siegg-Suter, kuri, jaunystëje<br />

draugës pakviesta, ðoko lietuviðkø<br />

ðokiø ratelyje, o vëliau<br />

pati ëmë burti ðveicarø vaikuèius<br />

mûsø tautiniams ðokiams,<br />

nuopelnas. Jos dëmesá Lietuvai<br />

stiprino ir mûsø kraðtui, ir<br />

savo gimtinei daug nusipelnæs<br />

profesorius Juozas Eretas (Joseph<br />

Ehret). Raðinyje plaèiau<br />

Juozas Eretas<br />

supaþindinome su maþai pas<br />

mus þinoma jo studija „Apie<br />

europieèiø Adomà“, penkiomis<br />

kalbomis iðleistà publicistikos<br />

kûriná, pasakojusá apie<br />

Lietuvà ir lietuvius.<br />

Neseniai sulaukëme ádomaus<br />

ðio raðinio tæsinio. Ursula<br />

ðá mûsø raðiná ðiemet nusineðë<br />

á Vasario 16-osios minëjimà,<br />

kurá kasmet organizuoja<br />

Ðveicarijos Lietuviø bendruomenë.<br />

Ten jis susilaukë nemaþo<br />

susidomëjimo. Pasirodo, kitais<br />

metais ketinama áamþinti<br />

profesoriaus atminimà, kuriuo<br />

ypaè susirûpinæ mûsø tautieèiai.<br />

Ðia prasme raðinys<br />

„Moksle ir gyvenime“ jiems yra<br />

labai aktualus.<br />

Juozas BAUŠYS<br />

Francas<br />

Bronius AMBRAZIEJUSkinas<br />

Leharas ir<br />

Naujosios Vienos operetës pradininko,<br />

šio þanro reformatoriaus ir klasiko, kompozitoriaus<br />

ir dirigento Franco Leharo<br />

(1870–1948) muzikinës sceninës veiklos<br />

pradþia beveik sutapo su kinematografo<br />

gimimu bei jo pirmaisiais dar labai naiviais<br />

kûrybiniais bandymais ir pastangomis atsikratyti<br />

jam perðamo „judanèios“, „gyvos<br />

fotografijos“ ávaizdþio. 1895 metø pradþioje<br />

kompozitorius intensyviai kûrë savo pirmàjá<br />

(neskaitant kitø dviejø, tik pradëtø, bet nebaigtø<br />

ankstyvøjø – „Kirasiras“ ir „Rodrigas“<br />

– operø) stambø sceniná muzikiná<br />

dramatiná kûriná – 3-jø veiksmø operà „Ge-<br />

Kino iðradëjai broliai Luji ir Ogiustas Liumjerai<br />

gutë“ (ið caro Nikalojaus I laikø rusø Sibiro<br />

tremtiniø gyvenimo), kurios klavyrà jis<br />

baigë jau geguþës mënesá. O kiek anksèiau,<br />

tø paèiø metø vasario 13 dienà, du<br />

ið Liono kilæ prancûzai iðradëjai broliai Luji<br />

(1864–1948) ir Ogiustas (1862–1954)<br />

Liumjerai Paryþiuje uþpatentavo savo sensacingà,<br />

labai originalø iðradimà, kurá pavadino<br />

kinematografu (ilgà laikà jis buvo<br />

vadinamas sinematografu), ir jau kovo 22<br />

dienà Nacionalinës industrijos rëmimo<br />

sàjungos susirinkime gausiai auditorijai<br />

(tarp jos dalyviø buvo ir þymus iðradëjas,<br />

prancûzø kino industrijos pionierius L.Gomonas<br />

(1864–1946), vëliau ákûræs kino studijà,<br />

veikianèià iki ðiol) padarë praneðimà<br />

šia tema ir pademonstravo naujàjá išradimà<br />

– projekciná kino aparatà ir vienà trumpà<br />

parodomàjá filmukà.<br />

Vieðà kinematografo pristatymà plaèiajai<br />

publikai bei komercinæ jo eksploatacijà<br />

Liumjerai nusprendë pradëti tø paèiø<br />

1895 metø gruodþio 28 dienà, ðeðtadiená.<br />

Beveik visi istorikai šià datà laiko<br />

kino gimimo diena,<br />

priskirdami šio išradimo<br />

garbæ broliams<br />

Liumjerams, nors á jà<br />

pretendavo (ir iki ðiol<br />

tebepretenduoja) ne<br />

vienas ávairiø tautø iðradëjas<br />

– kino pionierius:<br />

anglai V.Fryz-Grynas<br />

(1855–1921) ir<br />

Francas Leharas<br />

R.V.Polis (1869–1943), amerikieèiai broliai<br />

Lathamai ir T.A.Edisonas (1847–1931),<br />

italas F.Alberinis (1865–1937), vokietis<br />

M.Skladanovskis (1863–1939), lenkas<br />

K.Pruðynskis (1875–1945, þuvo vokieèiø<br />

koncentracijos stovykloje), rusai J.A.Tymèenka<br />

(1852–1924) ir M.F.Freidenbergas<br />

(1858–1920) ir daugelis kitø.<br />

Kinematografo inauguracija ávyko paties<br />

elegantiðkiausio ir madingiausio tuo<br />

metu Paryþiaus kvartalo centre, Kapucinø<br />

bulvare Nr.14, visai ðalia Operos ásikûrusioje<br />

kavinëje „Grand Café“ (ji iðliko iki mûsø<br />

dienø), tiksliau – jos rûsyje, kuris dël<br />

savo praðmatnaus, pretenzingo rytietiðko<br />

dekoro buvo vadinamas „Indiðku salonu“.<br />

Palyginti nedidelë, prabangiai árengta, apie<br />

100 sëdimø vietø turinti patalpa buvo skirta<br />

biliardui, bet já tuo metu kavinëse buvo<br />

draudþiama þaisti, tad „Grand Café“ savininkas<br />

M.Volpini, neþinodamas kà daryti<br />

su nenaudojamu „Indišku salonu“, mielai<br />

perleido já broliams Liumjerams, kurie, neabejodami<br />

savo iðradimo finansine sëkme,<br />

išsinuomojo patalpà visiems metams. Pats<br />

kavinës savininkas ir jo valdytojas M.Borgo<br />

tiek á renginá, tiek á patá iðradimà þvelgë gana<br />

skeptiðkai, su nepasitikëjimu, ir nuo<br />

Liumjerø pasiûlymo kartu organizuoti komercinius<br />

kino seansus bei 20 proc. pajamø<br />

pelno atsisakë, pasitenkindamas 30-<br />

èia frankø dienai nuoma.<br />

O Liumjerai kinematografo vieðam pristatymui<br />

rengësi labai kruopšèiai, jame dalyvauti<br />

buvo pakviesti spaudos atstovai,<br />

specialiai pasamdytas þmogus visà dienà<br />

stovëjo lauke prie kavinës durø dalindamas<br />

praeiviams renginio programas, taèiau, nelaimei,<br />

tà dienà oras netikëtai labai atðalo ir<br />

suþvarbæ praeiviai skubëjo pro ðalá, visai nesidomëdami<br />

ar tik trumpai þvilgtelëdami á<br />

kabantá skelbimà su uþraðu „Liumjerø Kinematografas.<br />

Áëjimas – 1 frankas“. Matyt,<br />

18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Štai kaip recenzavo pirmøjø Liumjerø<br />

filmø seansus Niþnij Novgorode pseudonimu<br />

M.Pacatus prisidengæs þymus rusø<br />

raðytojas Maksimas Gorkis 1896 m. liepos<br />

16 dienà vietos laikraðtyje: „Vakar að buvau<br />

ðeðëliø karalystëje. Kad jûs þinotumëte,<br />

kaip keistai jautiesi ten atsidûræs! Ten<br />

nëra garsø, nëra spalvø. Ten viskas – þemë,<br />

medþiai, þmonës, vanduo ir oras – nuspalvinti<br />

pilka, vienoda spalva; pilkam danguj<br />

– pilki saulës spinduliai; pilkuose veiduose<br />

– pilkos akys. Tai ne gyvenimas, o<br />

tik jo ðeðëlis, tai ne judëjimas, o tik begarsis<br />

judëjimo ðeðëlis. Ir visa tai taip keista –<br />

be garso, tyloje, nesigirdi nei ratø bildëjimo,<br />

nei þingsniø ðnarëjimo, nei kalbø –<br />

Ðiame turtingo ir elegantiðko Kapucinø bulvaro Paryþiuje pastate Nr. 14 buvo ásikûrusi<br />

,<br />

madinga kavinë ,,Grand Cafe”, kurios rûsyje istorinæ 1895 m. gruodþio 28 d. ávyko pirmasis<br />

vieðas komercinis kino seansas<br />

dël tos prieþasties á pirmàjá istorijoje vieðà<br />

kino seansà atëjo tik 33 þiûrovai (neskaitant<br />

keliø kviestiniø sveèiø ir 9 korespondentø),<br />

tad nesunku suskaièiuoti, kad renginio<br />

pajamos vos padengë jo iðlaidas.<br />

Seansas, prasidëjæs 6 valandà vakare,<br />

truko apie 20 minuèiø, jame Liumjerai<br />

parodë 10 trumpø 38–49 sekundþiø trukmës<br />

filmukø (toká neilgà laiko limità ribojo<br />

tik 17 m ilgio tuo metu gaminamos standartinës<br />

„Edison-Kodak“ kino juostø ritës<br />

bei jø projekcijos greitis), kuriuose buvo<br />

natûroje nufilmuotos ávairios buitinës,<br />

paprastos gyvenimiðkos scenos („Vaiko<br />

maitinimas “, „Kalviai“) ar tiesiog dokumentiniai<br />

reportaþai („Darbininkai, po darbo<br />

iðeinantys ið fabriko“, „Sienos nugriovimas“,<br />

„Aikðtë Lione“, „Maudynës jûroje“)<br />

ir net viena vëliau labai iðpopuliarëjusi<br />

komiðka scenelë „Aplietas laistytojas“.<br />

Visi jie þiûrovus tiesiog apstulbino.<br />

Vienas to vakaro dalyviø, kurio pavardë<br />

taip pat siejama su prancûziðko kino<br />

pradþia, vëliau garsëjæs kaip kino efektø<br />

bei triukø meistras-burtininkas, Þorþas Meljesas<br />

(1861–1938), po keliolikos metø prisimindamas<br />

tà istoriná vakarà, taip apibendrino<br />

savo ir visø renginyje buvusiøjø áspûdþius:<br />

„Pasibaigus pristatymui mes visi,<br />

apimti ekstazës, klausëme save – kaip buvo<br />

ámanoma pasiekti tokiø rezultatø, ir iðsivaþinëjome<br />

nepaprastai suþavëti, ið karto<br />

supratæ, kokios galimybës slypi ðiame<br />

naujame atradime“. Tad nenuostabu, kad<br />

jau kità dienà Paryþiuje kilo didelis sujudimas<br />

ir susidomëjimas renginiu, o vakare<br />

prie „Grand Café“ nutáso ilga eilë smalsuoliø,<br />

norinèiø savo akimis išvysti tà dar sunkiai<br />

prancûzams iðtariamà „kinematografà“<br />

ir jame rodomus stebuklus. Po seanso<br />

jie iðeidavo iðsiþiojæ ir nustëræ, apstulbæ ið<br />

nustebimo. Ir ðis aþiotaþas truko net keletà<br />

metø, beveik nekeièiant rodomø kino<br />

filmø programos, o vieno vakaro, kurio metu<br />

bûdavo parodoma net 20 seansø, pelnas<br />

kartais siekdavo net 2500 frankø.<br />

Tai buvo Liumjerø iðradimo triumfas,<br />

kuris greit susilaukë ir pasaulinio atgarsio,<br />

skelbdamas, kad laboratoriniø tyrinëjimø<br />

bei atradimø laikotarpis kine baigësi,<br />

o pats kinas, pamaþu iš „gyvos fotografijos“<br />

virsdamas menu, ima vieðpatauti,<br />

pradëdamas kino erà.<br />

Su dideliu pasisekimu (nors ir ne tokiu<br />

stulbinanèiu, kokia buvo Liumjerø kinematografo<br />

inauguracija) praëjo ir Leharo<br />

operos „Gegutë“ premjera, ávykusi<br />

kiek vëliau – 1896 m. lapkrièio 27 dienà<br />

Leipcige. Deja, klausytojø dëmesys jai<br />

greit iðblëso ir opera repertuare ilgai neiðsilaikë.<br />

1904–1905 metais Leharas parengë<br />

naujà jos redakcijà, pavadintà „Tatjana“,<br />

taèiau ir jà iðtiko panaði sceninë<br />

lemtis. Ádomu, kad ir vëliau ðis Leharo kûrinys,<br />

nors ir niekada nebuvo nuðvilptas<br />

(ðiuo metu abu operos variantai bei keli<br />

pavieniai jø numeriai net yra áraðyti á CD),<br />

taèiau tikros sëkmës ir klausytojø pripaþinimo<br />

taip ir nesulaukë: laikas parodë,<br />

kad Leharo sritis – ne opera, ir prie šio<br />

þanro jis daugiau niekada nebegráþo.<br />

O per tà laikà kinas kasdien vis labiau<br />

populiarëjo, vis labiau ëjo á madà,<br />

jo techninës meninës priemonës sparèiai<br />

plëtojosi, tobulëjo ir toli paþengë á<br />

prieká, deja, neáveikdamos vienos kliûties<br />

– garso barjero.<br />

Kinas gimë nebylys, ir tai leido skeptikams<br />

vis dar vadinti já tik „judanèia fotografija“<br />

(o vëliau ir „didþiuoju nebyliu“).<br />

Ekrane rodomi þmogø supanèios tikrovës<br />

vaizdai bei scenos ið pradþiø stulbino<br />

þiûrovus, bet netrukus pradëjo nemaloniai<br />

juos ðokiruoti ir net gàsdinti labai<br />

neáprasta, gyvenimui nebûdinga tyla, kuriai,<br />

beje, trûko ir spalvø – kinas gimë tik<br />

juodai baltas. Matyt, visa tai ir nulëmë,<br />

kad tam tikra dalis þiûrovø Liumjerø iðradimà<br />

priëmë, nors ir su nuostaba, bet be<br />

didesnio susiþavëjimo.<br />

F.Leharo pirmojo sceninio kûrinio, 3-jø<br />

veiksmø operos ,,Gegutë” (vëliau<br />

pavadintos,,Tatjana”) mûsø dienø afiða. Po jos<br />

kompozitorius raðë iðimtinai tik operetes bei<br />

ávairià lengvàjà, taip pat ir kino filmø, muzikà<br />

nieko. Në vienos natos ið tos sudëtingos<br />

simfonijos, kuri visada lydi þmoniø judëjimà.<br />

Be garso, tarsi ðeðëliai pilka þeme juda<br />

pilkos þmoniø figûros, lyg prakeiktos<br />

amþino tylëjimo prakeiksmu ir þiauriai nubaustos,<br />

atimant ið jø visas gyvenimo spalvas.<br />

Kokios negyvos jø ðypsenos, nors judesiai<br />

nepaprastai greiti ir kupini energijos,<br />

jø juokas – begarsis, nors jûs regite jø<br />

pilkø veidø muskulø virpesá. Prieð jus verda<br />

gyvenimas – beþodis, pilkas, bespalvis,<br />

prislëgtas, nelaimingas, gyvenimas,<br />

kurá kaþkas apiplëðë. Kraupu þiûrëti á ðá ðeðëliø<br />

– ir tik ðeðëliø – judëjimà. Vaizduotë<br />

nukelia jus á kaþkoká nerealø vaiduokliø ir<br />

piktø burtininkø, savo burtais uþmigdþiusiø<br />

ištisus miestus, pasaulá, ir atrodo, kad<br />

prieš jus – piktas Merlino (legendinio britø<br />

karaliaus Artûro dvaro burtininko. – B.A.)<br />

pokðtas. Ar tai ne uþuomina á gyvenimà<br />

ateityje“ Kaip skiriasi ðie kupini abejoniø<br />

ir nusivylimo Gorkio þodþiai nuo entuziastingø<br />

Meljeso þodþiø, kurie laiko perspektyvoje<br />

vis dëlto pasirodë pranaðiðkesni.<br />

Nors ir pats Gorkis savo recenzijà vis dëlto<br />

baigia optimistiðkai: „Kad ir kaip ten<br />

bûtø, ðiam iðradimui, atsiþvelgiant á jo stulbinantá<br />

originalumà, galima be abejonës<br />

pranaðauti platø pritaikymà“.<br />

(Bus daugiau)<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 19

Istorikas, Vytauto Didþiojo universiteto<br />

profesorius Zigmantas Kiaupa, klausiamas,<br />

kas juodu su habilituota mokslø<br />

daktare Jûrate Kuzmaite-Kiaupiene suartino<br />

jaunystës metais, sako, jog tai paslaptis,<br />

bet dël to bus kaltas ir darbas,<br />

bendri tikslai.<br />

Jiedu tada dirbo anuometiniame ne<br />

itin valdþios mëgtame, dël to negausiame<br />

Istorijos instituto Feodalizmo istorijos<br />

skyriuje. Sovietmeèiu senoji Lietuvos<br />

(LDK) istorija oficialioje tyrimø erdvëje nebuvo<br />

geidþiama. Taèiau ðalia dirbæ Feodalizmo<br />

istorijos skyriaus darbuotojai –<br />

Antanas Tyla, Feliksas Sliesoriûnas, Ingë<br />

Lukðaitë – sugebëjo puoselëti ðiltus, kolegiðkus<br />

santykius, átraukti jaunesnius<br />

skyriaus kolegas á bendrà darbà. Iki šiol<br />

profesorius savo interesø lauko – miestø<br />

istorijos tyrimø – archyve saugo per ðimtà<br />

korteliø, kurias jam yra áteikæ kolegos.<br />

Skyriuje buvo áprasta – dirbant savo darbà<br />

radus medþiagos, kuria domisi bendradarbis,<br />

visada jà iðraðyti ir atnešti. Tuo<br />

Zigmantas Kiaupa iki šiol didþiuojasi,<br />

ypaè Antano Tylos, Edmundo Rimðos, Elmanto<br />

Meilaus ánaðu, ir sako, kad galbût<br />

tiek pat ir jo korteliø turi kolegos. Todël<br />

mes pasiteiraujame – ar toje ðimtinëje<br />

draugiðkos pagalbos yra ir Jûratës Kuzmaitës<br />

korteliø Arba ji savo archyve saugo<br />

Zigmanto iðtiestà rankà Gal èia bus<br />

tos paslapties raktas<br />

Duetas,<br />

kurá suartino Lietuvos<br />

senovë<br />

O konkretø pokalbá apie Jûratës ir Zigmanto<br />

Kiaupø dueto darbus mes pradedame<br />

nuo savotiðkos sensacijos: neseniai<br />

jiedu gráþo ið Lenkijos, kur buvo suorganizuota<br />

tarptautinë „Lietuvos istorijos<br />

iki 1795 metø“, parengtos prieð trylika metø,<br />

pirmiausia iðverstos á anglø kalbà, dabar<br />

pasirodþiusios ir lenkiðkai, pristatymo<br />

ceremonija. Kodël ðis leidinys sukëlë toká<br />

susidomëjimà, komentuoja Jûratë Kiaupienë,<br />

pirmaisiais atkurtojo valstybingumo<br />

metais Lietuvos istorijos instituto direktoriaus<br />

prof. Vytauto Merkio dëka tapusi<br />

knygos organizatore. Tai buvo pirma<br />

posovietinë senosios Lietuvos istorijos<br />

sintezë. Jos autoriai – dr. Albinas Kuncevièius<br />

bei Jûratë ir Zigmantas Kiaupos<br />

– galëjo raðyti nebevarþomi cenzûros,<br />

skaitytojams pateikti savà Lietuvos proistorës<br />

ir istorijos iki XVIII a. pabaigos interpretacijà.<br />

Lenkijos skaitytojams ði, kad<br />

Juozas SKOMSKIS<br />

ir po trylikos metø nuo pirmojo lietuviðko<br />

leidimo pasirodymo iðleista, knyga tapo<br />

naujiena. Iki tol lenkai paþinojo tik savàjà,<br />

lenkiðkà Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës<br />

istorijos interpretacijà. Lenkijos<br />

ir Lietuvos istorikø poþiûris á glaudþiai<br />

susipynusià dviejø valstybiø ir tautø praeitá<br />

gerokai skiriasi. Todël nenuostabu,<br />

kad „Lietuvos istorija iki 1795 metø“, išleista<br />

Lenkijoje gerai þinomos leidyklos PWN<br />

lenkø kalba, patraukë ne tik profesionalø,<br />

bet ir plaèiosios visuomenës dëmesá.<br />

Zigmantas Kiaupa pasakoja, jog vertinio<br />

pristatymà suorganizavo Lietuvos ambasada<br />

ir jos Kultûros centro vadovas Jurgis<br />

Giedrys, dalyvavo ir áþangos þodá tarë<br />

Lietuvos ambasadorius Egidijus Meilûnas.<br />

Ceremonijà vedë Varðuvos universiteto<br />

profesorë, keliø knygø apie Lenkijos ir Lietuvos<br />

istorijà, tarp jø ir apie Radvilas, autorë<br />

Urszuùa Augustyniak. Pokalbio atmosfera<br />

buvo palanki, konstruktyvi, dalyvaujant<br />

daugeliui jaunimo, istorijos mëgëjø bei kitø<br />

mokslø arba ðiaip inteligentijos atstovø.<br />

Kadangi lietuviø ir lenkø istorikø poþiûriø<br />

kampai á kai kuriuos LDK procesus pasirodë<br />

skirtingi, diskusijose buvo išsakyta<br />

mintis, kad toliau plëtojant temà bûtø pravartu<br />

kai kà ryðkinti, pavyzdþiui, plaèiau<br />

pateikti kaimynø – baltarusiø, ukrainieèiø,<br />

rusënø – ánaðà á bendros valstybës – LDK<br />

– istorijà. Pastaba visiðkai teisinga, jei kalbama<br />

apie LDK, valstybæ, kurioje gyveno<br />

keliø tautø, skirtingø tikybø ir kultûrø þmonës.<br />

Aptariamoje knygoje pagrindinis dëmesys<br />

sutelktas á lietuviø tautos vietà LDK<br />

istorijoje. Visuminis ðio savito visuomeninio-valstybinio<br />

darinio vaizdas, jo interpretacija<br />

iðryðkës Lietuvos istorijos instituto suburtø<br />

autoriø kolektyvo raðomoje naujoje<br />

daugiatomëje Lietuvos istorijoje, – sako Jû-<br />

20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

atë Kiaupienë. Programoje numatyti penki<br />

tomai, skirti LDK laikotarpiui, kuriuose keliamas<br />

uþdavinys aprëpti ne vien lietuviðkàjà,<br />

bet ir rusëniðkàjà visuomenës dalis.<br />

O baigiant kalbà apie Varðuvoje iðleistà senosios<br />

Lietuvos istorijos sintezæ, pokalbininkai<br />

linkæ pasidþiaugti susidomëjimu ðia<br />

knyga (á pristatymà leidyklos atveþtos knygos<br />

buvo beveik visos nupirktos, neuþsiguli<br />

ji ir knygynuose), liudijanèiu ðiuolaikinës<br />

Lenkijos visuomenës norà paþinti Lietuvos<br />

istorikø darbus.<br />

Toliau mûsø paðnekovai atidengs tiek<br />

atskiras savo knygø lentynas, tiek bendrà<br />

darbà.<br />

Pirmoji Jûratës Kiaupienës knyga buvo<br />

apie agrarinius santykius – „Kaimas ir<br />

dvaras Þemaitijoje XVI–XVIII a.“. Autorë sako,<br />

kad ûkio istorijos tema, parinkta mokslø<br />

daktarës disertacijai, nekëlë ano meto<br />

sovietiniø politiniø, ideologiniø problemø,<br />

nereikëjo per daug dangstytis ir ideologiniais<br />

ðtampais. Tuo tarpu kita jos monografija<br />

– „Mes, Lietuva“, Lietuvos Didþiosios<br />

Kunigaikštystës bajorija XVI a. (vieðasis ir<br />

privatus gyvenimas) („Kronta“, 2003) nagrinëja<br />

XVI a. LDK bajorijos luomà. Jie taip<br />

save ir vadino: mes, Lietuva, arba – mes,<br />

lietuviø tauta. Knygoje aiðkinama, jog tai<br />

reikia suprasti taip: mes, Lietuvos tauta.<br />

Nors toji bajorija buvo ir lietuviai, ir bræstanèios<br />

Baltarusijos þmonës, ir ukrainieèiai,<br />

ir rusënai, gyvenæ netoli Okos. Taigi<br />

to meto bajorija buvusi miðri. Taèiau, vadindami<br />

save Lietuva arba Lietuvos tauta,<br />

norëjo pasakyti, jog jie yra Lietuvos Didþiosios<br />

Kunigaikðtystës þmonës, kad jie sudaro<br />

kunigaikðtystës valdantá luomà ir jauèia<br />

atsakomybæ uþ tà valstybæ. Jiems Lietuva<br />

buvo jø valstybë. Dël to kai kam buvo<br />

nesuprantama, kaip staèiatikis rusënas kovoja<br />

prieð Maskvos staèiatiká karo lauke ir<br />

dþiaugiasi pastarojo pralaimëjimu. Toks<br />

buvo kunigaikðtis Konstantinas Ostrogiðkis.<br />

Tai buvo dviejø valstybiø – Lietuvos ir<br />

Rusijos – susidûrimas. Ávairiø tautø Lietuvos<br />

þmonës XVI a. tapatinosi su Lietuvos<br />

Didþiàja Kunigaikštyste kaip valstybe. Kai<br />

XIX a. bei XX a. pradþioje pamëginta juos<br />

ástatyti á tautinius rëmus, tada atsirado ir<br />

prieðtaravimø, nesusikalbëjimo. Bajorija<br />

nekëlë klausimo, kaip kaimynai<br />

kalba namie, jie vieðajame<br />

valstybiø valdyme bendravo viena<br />

kalba, ir valstybë buvo bendra jø visø<br />

vertybë.Tai ir sudaro LDK, kaip daugiatautës,<br />

daugiakonfesinës, daugiakultûrinës<br />

valstybës, ypatumà, – aiðkina autorë.<br />

„Lietuvos kultûros vertybiø kelionës iki<br />

1990 m.“ („Versus Aureus“, 2006). Jos atsiradimo<br />

istorija Zigmanto Kiaupos lentynoje<br />

uþima ypatingà vietà. Sàjûdþio metais<br />

istorikai bei atkurtoji Lietuvos istorijos<br />

draugija këlë klausimà dël Lietuvos<br />

kultûros vertybiø, atsidûrusiø uþsienyje,<br />

gràþinimo. Po Kovo 11-osios, kai jau buvo<br />

pradëtos derybos su Sovietø sàjunga,<br />

vienas derybø delegacijos uþdaviniø<br />

buvo derëtis dël ten iðveþtø vertybiø. Jam<br />

teko dalyvauti parengiamuosiuose darbuose.<br />

1991 m. vasarà Vilniuje ávyko pirmasis<br />

ekspertø posëdis, nagrinëjæs kultûros<br />

klausimus. Sutarta rugsëjo mën. suðaukti<br />

specialø posëdá dël vertybiø gràþinimo.<br />

Taèiau Maskvos puèas já nubraukë.<br />

Puèas ir jo þlugimas buvo naudingas Lietuvos<br />

nepriklausomybei politine prasme,<br />

bet kultûros vertybiø gràþinimui jis sudavë<br />

mirtinà smûgá: griuvus TSRS, ið naujo<br />

buvo formuojamas derybø klausimynas su<br />

Rusija. Ir mûsø valstybës tuometë vadovybë<br />

nepasirûpino, kad ir ðis klausimas<br />

liktø ant derybø stalo. Nors sàlygos, kaip<br />

teigia paðnekovas, buvusios palankios.<br />

Nuo to laiko problemà daugiausia judino<br />

Zigmantas Kiaupa ir su kolegomis istorikais,<br />

ir kaip Valstybinës kultûros paveldo<br />

komisijos narys. Pagaliau á Vyriausybës<br />

strategines programas buvo áraðytos<br />

Lietuvai reikðmingo kultûros paveldo tyrimø<br />

bei derybø dël vertybiø gràþinimo nuostatos.<br />

Deja, ir ðis reikalas daugiau priminë<br />

proceso imitacijà, bet ne konkreèius<br />

veiksmus. Bet vis dëlto buvo uþsakyta parengti<br />

informacinës medþiagos politikams<br />

ir valdininkams. Ta informacija ir tapo pagrindu<br />

minimos Zigmanto Kiaupos knygos,<br />

kurioje apybraiþos metodu apþvelgtas<br />

kilnojamøjø kultûros vertybiø judëjimas<br />

ið Lietuvos ir retais atvejais á Lietuvà. Ypaè<br />

akcentuotas jø prievartinis iðveþimas bei<br />

pastangos susigràþinti. Kai kà ir pavyko susigràþinti,<br />

pavyzdþiui, <strong>Vilniaus</strong> viešosios bibliotekos<br />

pergamentø kolekcijas, <strong>Vilniaus</strong><br />

universiteto privilegijas. Taèiau<br />

garsiausia ið likusiø svetur vertybiø<br />

yra Lietuvos Metrika, kuri á<br />

gràþintinø tautos turtø sàraðus<br />

áraðytina pirmuoju punktu.<br />

Kartais kai kà galima prikelti<br />

ir ið þûties, – kalba paðnekovas.<br />

Ir deda ant stalo<br />

jau bendro ðeimos darbo<br />

rezultatà – knygelæ, kuri ið<br />

paþiûros nedaro solidaus<br />

áspûdþio. Tai „Praeitis” (t.<br />

III). Paaiškindamas sako,<br />

jog tai Lietuvos istorijos<br />

draugijos reliktas. Prieškario metais<br />

parengtas draugijos leidinio „Praeitis“<br />

treèiasis tomas 1940 m. nebuvo iðleistas.<br />

1989 m., atkûrus draugijà, kuruojant<br />

profesoriui Broniui Dunduliui, kuris<br />

buvo tarsi gyva skirtingø istorikø kartø<br />

jungtis, nutarta surinkti nepaskelbtà medþiagà<br />

ir jà iðleisti. Pavyko surasti Adolfo<br />

Ðapokos, Zenono Ivinskio, Konstantino<br />

Aviþonio, Konstantino Jablonskio, Elijo<br />

Borðèako straipsnius ir kità medþiagà. Be<br />

to, reiškiant pagarbà pirmtakams, pateiktos<br />

visø praeityje iðleistø Draugijos tomø<br />

autoriø biogramos. Tai buvo tarsi Lietuvos<br />

istorikø biografijø þodyno pradþia, padaryta<br />

1992 metais. Gaila, ir vël sustojusi.<br />

Taèiau kiekviena pradþia visada iðlieka<br />

brangi – net knygelës virðelyje pakartotas<br />

prieðkarinis pieðinys.<br />

„Lietuvos valstybës istorija“ bei jos vertimas<br />

á anglø kalbà – viena didþiausiø ir<br />

reikðmingiausiø Zigmanto Kiaupos knygø.<br />

Pirmasis jos leidimas pasirodë 2004 metais.<br />

Rankraštis iš karto buvo verèiamas á<br />

anglø kalbà ir knyga iðsiøsta á Frankfurto<br />

knygø mugæ. Kaip autoriui pasakojo knygos<br />

uþsakovas ir leidëjas Saulius Þukas,<br />

jau pirmàjà dienà knyga ið parodos stendø<br />

buvo pavogta. Nuostolis. Bet galbût dþiugus..<br />

Zigmantas Kiaupa sako, jog jam mieliausia<br />

raðyti ne knygas, o straipsnius. Pripaþásta,<br />

jog knygose daþnai pasitaiko spragø,<br />

nes tenka rašyti ir apie nepakankamai<br />

iðtirtus dalykus, stinga vietos analizei, kai<br />

kas paèiam autoriui dar bûna neaiðku. Tuo<br />

tarpu straipsnyje tokiø pavojø maþiau.<br />

O iðskirtinæ vietà tarp Jûratës Kiaupienës<br />

knygø, be abejonës, uþima publikacija<br />

„1385 m. rugpjûèio 14 d. Krëvos aktas“.<br />

Ji svarbi ir Lietuvos, ir Lenkijos istorikams,<br />

kadangi daugiau kaip ðimtmetá Lenkijos ir<br />

daugelio Europos ðaliø istoriografijoje buvo<br />

suformuota Krëvos unijos koncepcija,<br />

teigianti, kad Lietuvos didysis kunigaikštis<br />

Jogaila ir kiti Gediminaièiø dinastijos nariai<br />

inkorporavo Lietuvos valstybæ á Lenkijos<br />

karalystës sudëtá.Tos koncepcijos ðalininkø<br />

ir propaguotojø ir ðiandien yra gana<br />

daug. Krëvos sutarties originalas yra<br />

iðlikæs. Jis guli Krokuvos kapitulos archyve,<br />

Vavelio pilyje. Knygoje skelbiamas dokumento<br />

tekstas bei tyrinëjimai. Jûratë<br />

Kiaupienë apraðo dokumento tyrimø ir vertinimø<br />

istorijà. Ji ádomi tuo, kad èia pateikiama<br />

diskusija su JAV istoriku Jonu Dainausku,<br />

teigusiu, kad Krëvos aktas yra falsifikatas.<br />

Skandalingas teiginys istorikø ið<br />

pradþiø sutiktas santûriai. Juo ypatingai<br />

nesusidomëta tol, kol profesorius Jeþis<br />

Ochmanskis ið Poznanës paskelbë Jono<br />

Dainausko versijos vertimà á lenkø kalbà,<br />

pridëdamas raginimà Lietuvos istorikams<br />

ásiterpti á ginèà ir iðsiaiðkinti, kaip yra su<br />

tuo aktu.<br />

Nukelta á 38 p.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 21

<strong>Nepalas</strong>. Aukðtis<br />

Prof. habil. dr.<br />

Gintautas TAMULAITIS<br />

Ðikaros pavidalo<br />

ðventykla Patano<br />

Durbaro aikðtëje<br />

virð jûros lygio: nuo<br />

60 iki 8848 metrø,<br />

apðvietimo<br />

technologijos: nuo<br />

balanos<br />

iki ðviestuko<br />

sujauktø senøjø tradicijø ir vertybiø.<br />

1972 m. á sostà sëdæs karalius Jigme Singye<br />

Wangchuckas siûlo šalis vertinti ne<br />

pagal visame pasaulyje naudojamà bendràjá<br />

nacionaliná produktà (Gross National<br />

Product, GNP), bet pagal bendràjá<br />

nacionaliná laimingumà (Gross National<br />

Happiness, GNH).<br />

<strong>Nepalas</strong> ilgà laikà irgi buvo uþdara<br />

valstybë. Net Nepalo teritorijoje (tiksliau,<br />

ant Nepalo ir Tibeto sienos) esanèios<br />

aukðèiausios pasaulio virðukalnës aukðtá<br />

britø kartografai pirmiausia trianguliaciniais<br />

metodais ávertino ið Indijos teritorijos,<br />

nes nei <strong>Nepalas</strong>, nei Tibetas jø neásileido.<br />

Nepalieèiai net pavadinimo ðiai virðûnei<br />

neturëjo, todël Didþiosios Britanijos<br />

generalinis topografas Indijoje<br />

A.Waughas jai suteikë ankstesnio generalinio<br />

topografo Indijoje, sero George‘o<br />

Everesto vardà. Tibetieèiai ðá kalnà nuo<br />

seno vadina Dþomolungma (Chomolungma),<br />

o nepalieèiai nuo 1960-øjø áteisino<br />

vardà Sagarmata (Sagarmatha).<br />

Taèiau pastaraisiais deðimtmeèiais <strong>Nepalas</strong><br />

atsiveria pasauliui daug sparèiau nei<br />

Butanas. Uþsienieèiai á ðalá gali patekti gan<br />

daþnais lëktuvø reisais ið Delio, Bankoko<br />

ir kitø pasaulio miestø bei nesunkiai rasti<br />

sau bûstà nuo iðtaigingø keturiø þvaigþduèiø<br />

vieðbuèiø sostinëje Katmandu ar Pokharoje<br />

iki kukliø nakvynës namø uþ vienà<br />

eurà Anapurnos ar Everesto priekalnëse.<br />

O svetimšaliams Nepale yra kà paþiûrëti.<br />

Kaip matyti ið 1 lentelës, ið keturiolikos<br />

pasaulio virðukalniø, kuriø aukðtis<br />

virðija 8 km, net aðtuonios yra Nepalo<br />

teritorijoje ar ant jo sienos su Tibetu (Kinija).<br />

Tai ir aukðèiausioji virðukalnë Sagarmata,<br />

ir lengviausiai pasiekiama aðtuoniatûkstantinë<br />

virðukalnë Cho Oyu, ir<br />

atšiaurioji Anapurna, á kurià pavyko álipti<br />

tik 130 alpinistø ir ið kurios ðturmo negráþo<br />

net 40 proc. bandþiusiøjø á jà ákopti. Daugelis<br />

atvykstanèiø á Nepalo kalnus nëra alpinistai<br />

ir renkasi paprastesnius trekingo<br />

Po to, kai tarp Kunluno ir Didþiøjø Himalajø<br />

ásiterpusi Ladako (Ladakh) valstybëlë<br />

1842 m. buvo prijungta prie Indijos,<br />

1950 m. Kinija uþvaldë Tibetà, o<br />

1975 m., padedant nepalieèiø emigrantø<br />

balsams ir Indijos kariuomenei, po referendumo<br />

prie Indijos buvo prijungta Sikimo<br />

(Sikkim) kunigaikðtystë, Himalajø<br />

kalnuose liko tik dvi niekada nenugalëtos<br />

valstybës: budistinis Butanas ir induistinis<br />

<strong>Nepalas</strong>. Ilgà laikà Butanas buvo<br />

visiðkai uþdara, nuo svetimðaliø atsiribojusi<br />

valstybë. Nuo 1960 m. Butano<br />

sienos pamaþu šiek tiek prasivërë, taèiau<br />

labai stengiantis, kad svetimø „kultûringø“<br />

prekiø ir prekiniø kultûrø lavina ne-<br />

22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

tës. Tai áspûdingi architektûriniai kompleksai,<br />

kuriuose, be rûmø, gausu ðventyklø<br />

ir kitø pastatø. Ðventyklos gausiai<br />

puoðtos medþio droþiniais ir akmens raiþiniais.<br />

Kiekviena puoðybos detalë yra<br />

prasminga: nuo ávairias emocijas reiðkianèiø<br />

dievø, kuriø, áskaitant inkarnacijas,<br />

yra daugiau nei Nepalo gyventojø,<br />

iki Kamasutros pozø. Induistø dievai vaizduojami<br />

su daugeliu rankø, kad jomis<br />

Gintauto TAMULAIÈIO nuotr.<br />

Budos stupa<br />

Katmandu<br />

Pagodos<br />

pavidalo<br />

ðventykla Èangu<br />

Narajan<br />

Paskutinë mirusiojo kelionë prie<br />

Paðupatinat ðventyklos<br />

Grësmingas dievo Ðivos<br />

atvaizdas Katmandu rûmø<br />

komplekse<br />

(trekking) marðrutus, daþniausiai Everesto<br />

arba Anapurnos kalnø masyvuose.<br />

Nepalo teritorija – maþdaug 800 km ilgio<br />

ir 200 km ploèio pietinio Himalajø ðlaito<br />

gabalas. Teritorija prasideda pietuose<br />

su Indija besiribojanèiomis lygumø dþiunglëmis,<br />

o ðiaurëje vainikuojasi aukðèiausiomis<br />

Himalajø virðukalnëmis. Nors yra<br />

keletas perëjø, jungianèiø Nepalà su Tibetu,<br />

judëjimas per ðià sienà nëra aktyvus.<br />

Daug aktyvesni ryðiai su pietine kaimyne<br />

Indija. Nepale, kurio plotas lygus<br />

140 800 kv. km, t.y. maþdaug dukart didesnis<br />

nei Lietuvos, gyvena apie 28 mln.<br />

gyventojø, t.y. aðtuonis kartus daugiau nei<br />

Lietuvoje. Kadangi didþioji dalis Nepalo<br />

teritorijos nuolatiniam gyvenimui netinkama,<br />

þmonës spieèiasi didesniuose ir maþesniuose<br />

slëniuose.<br />

Nepalo didþiausias miestas – sostinë<br />

Katmandu – yra ásikûrusi apie 1300 m<br />

virð jûros lygio esanèiame Katmandu slënyje.<br />

Anksèiau ðiame slënyje, be Katmandu,<br />

tilpo dar du miestai – Patanas<br />

(Patan) ir Baktapûras (Bhaktapur). Dabar<br />

visi trys miestai yra susiliejæ á vienà<br />

tankiai apgyvendintà, daugiausiai triaukðèiais<br />

ir penkiaaukðèiais namais uþstatytà<br />

miestà. Taèiau kiekviename ið trijø<br />

miestø dar iðlikusios rûmø (Durbar) aikðrodomais<br />

gestais ir jose laikomais daiktais<br />

bûtø galima tiksliau iðreikðti dievø<br />

nuotaikas. Tas pats dievas gali ágauti labai<br />

ávairius pavidalus. Ðtai Katmandu<br />

Durbaro aikðtëje esanèiame bareljefe<br />

dievas Šiva yra pavaizduotas tokia grësminga<br />

poza, kad prie jo netgi vesdavo<br />

prisaikdinti liudytojus teisme.<br />

Pagal ðventyklos architektûriná suplanavimà,<br />

o juo labiau pagal puoðybà, þinovai<br />

nesunkiai gali pasakyti, kokiam dievui ta<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 23

šventykla skirta. Bendriausiu poþiûriu induistø<br />

ðventyklos Nepale yra dviejø tipø:<br />

pagodos ir ðikaros. Greta induistiniø Katmandu<br />

slënyje gausu ir budistiniø ðventyklø.<br />

Daugelis jø yra stupos formos . Nors tarp<br />

Katmandu gyventojø tëra ne daugiau nei<br />

10 proc. budistø, mieste yra daug stupø,<br />

kai kurios jø reikðmingos viso pasaulio budistams.<br />

Budizmas ir induizmas Nepale yra<br />

glaudþiai susijæ. Kai kuriuos dievus garbina<br />

ir induistai, ir budistai. Juk ir pats Buda<br />

yra laikomas devintàja ið deðimties pagrindiniø<br />

dievo Viðnu inkarnacijø.<br />

Katmandu mieste prie Bagmati upës<br />

stovi viena ið keturiø svarbiausiø induizmo<br />

ðventøjø vietø – Paðupatinat (Pashupatinath)<br />

ðventyklos architektûrinis kompleksas.<br />

Ið vien induistø lankomos pagrindinës<br />

ðventyklos á upæ nuolat teka pieno<br />

Balana Nepalo kalnieèiø<br />

dûminëje pirkioje<br />

Nepalo kaimieèiø bûstas<br />

su metaline krosnele ir<br />

ðviestukine lempa.<br />

A.Zahndo nuotr.<br />

upeliukas. Ten viskas vienoje vietoje: jaunavedþiai<br />

ateina praðyti vaisingumo, á<br />

paskutinæ kelionæ ðventojo lauþo liepsnose<br />

iškeliauja mirusieji, o vaikai braidþioja<br />

upëje þemiau deginimo vietø ir ieðko kokiø<br />

nors iðlikusiø vertingø daiktø, kai lauþo<br />

liekanos sumetamos á ðventàjà upæ.<br />

Net aštuoni objektai Katmandu slënyje<br />

yra átraukti á UNESCO Pasaulio paveldo<br />

sàraðus. Taèiau, pavaikðèiojus po Baktapûro<br />

ar Patano senamiesèius, nesunku<br />

rasti daugybæ ádomiø, gausiai puoðtø<br />

religiniø ir civiliniø statiniø, kurie paþymëti<br />

tik detaliuose leidiniuose apie Katmandu.<br />

Kai kurias architektûrines groþybes<br />

jau baigia uþgoþti naujesni gyvenamieji<br />

namai ar net elektros transformatorinës.<br />

Net 76 proc. nepalieèiø dirba þemës<br />

ûkyje, 18 proc. – paslaugø sferoje ir tik 6<br />

proc. – pramonëje. Nepale vyrauja terasinë<br />

þemdirbystë. Paþiûrëjus á kruopðèiai<br />

sutvirtintas ir primityviais kapliais supurentas<br />

terasas, darosi gëda dël apleistø<br />

laukø, kuriuos gali pamatyti vaþiuodamas<br />

ið <strong>Vilniaus</strong> á Trakus ar Kernavæ. Didesnës<br />

terasos ariamos jauèiais su medinëmis<br />

þagrëmis. Kylant á kalnus, popierius nuo<br />

ledø ir laikraðèius ëdanèias ðventas miestø<br />

ir miesteliø karves vis labiau keièia su<br />

jakais (avijauèiais) sumiðæ hibridai, suge-<br />

bantys prasimaitinti<br />

skurdþia þole,<br />

iðtverti ðaltas þiemas<br />

ir dar duoti<br />

ðiek tiek pieno.<br />

Pagrindinës<br />

Nepalo eksporto<br />

prekës – kilimai, rûbai,<br />

odos ir dþuto<br />

pluoðto gaminiai.<br />

Didþioji dalis pramonës<br />

yra orientuota<br />

á vietinæ rinkà.<br />

Tik 65 proc. vyrø ir<br />

35 proc. moterø<br />

yra raðtingi, taèiau jaunimo raštingumas<br />

jau viršija 70 proc., ir raštingumo skirtumas<br />

tarp vaikinø ir merginø nëra toks didelis<br />

kaip tarp skirtingø lyèiø vyresnio amþiaus<br />

Nepalo gyventojø. Iki 1985 m. Nepale<br />

buvo tik vienas Tribhuvano <strong>universitetas</strong>.<br />

Dabar yra ðeði universitetai. Katmandu<br />

<strong>universitetas</strong>, su kurio mokslininkais<br />

vykdau bendrà projektà, buvo ákurtas<br />

1991 metais. Pagrindinis ðio universiteto<br />

studentø miestelis yra ásikûræs ant vienos<br />

kalvos apie 30 km nuo Katmandu<br />

centro. Toliau nuo Katmandu – toliau nuo<br />

pagundø dalyvauti politinëse akcijose.<br />

Mokymas ðiame universitete yra orientuotas<br />

á Nepalo vietinius poreikius, laboratorijø<br />

áranga kaupiama ið tarptautiniø projektø,<br />

dauguma profesoriø ir docentø –<br />

uþsienio universitetus baigæ nepalieèiai,<br />

nepasilikæ, kaip dauguma jø kolegø, uþsienyje.<br />

Katmandu <strong>universitetas</strong> – privati<br />

aukðtojo mokslo institucija. Studentai uþ<br />

studijas moka po 1000 eurø per metus<br />

(o euras Nepale yra daug didesnis pinigas<br />

nei Lietuvoje!).<br />

<strong>Nepalas</strong> yra vienintelë pasaulyje induistinë<br />

monarchija, tiksliau pasakius, buvo, nes<br />

karaliaus valdþia šiuo metu yra apribota, ir<br />

Nepale ruošiamasi steigiamajam susirinkimui.<br />

Paskutinysis Nepalo karalius Gyanendra<br />

Bir Birkam Shahas sostà perëmë 2001<br />

metais labai neaiðkiomis aplinkybëmis. Jo<br />

sûnënas ir sosto paveldëtojas Bipendra Bir<br />

Birkam Shahas, neva apsvaigæs nuo narkotikø<br />

ir alkoholio, neva uþpykæs, kad negali<br />

vesti mylimos merginos, karaliðkuosiuose<br />

rûmuose pradëjo ðaudyti á savo artimuosius,<br />

nepagailëdamas nei savo motinos,<br />

nei savo tëvo karaliaus. Po ðiø skerdyniø<br />

paaiðkëjo, kad þuvo visi sosto paveldëtojai,<br />

iðskyrus princo Bipendros dëdæ – dabartiná<br />

karaliø. Paslaugiai paleido sau kulkà<br />

ir pats princas Bipendra. Jis, tiesa, buvo<br />

karûnuotas Nepalo karaliumi, bet ðalá valdë<br />

tik tris dienas, ir tas paèias ištiktas komos.<br />

Po sûnëno mirties Gyanendra tapo<br />

Nepalo karaliumi.<br />

Valdyti ðalá Jo Didenybei Gyanendrai<br />

sekësi sunkiai. Vargingoje ðalyje sparèiai<br />

plito maoistinës idëjos. Prieð maþdaug<br />

Budistinei stupai nedidelëje Katmandu<br />

aikðtëje tenka dalintis vieta su elektros<br />

transformatorine<br />

24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Terasos Anapurnos priekalnëse<br />

Nepalo artojas<br />

Taip Everestas atrodo ið<br />

apþvalginio skrydþio lëktyvu<br />

palei pietiná Himalajø<br />

kalnagûbrá<br />

1 lentelë. Virðukalnës, kuriø aukðtis virð<br />

jûros lygio virðija 8000 m<br />

Virðûnë Metrai Kur<br />

Everest 8848 <strong>Nepalas</strong>/Kinija<br />

K2 8611 Kinija/Pakistanas<br />

Kanchenjunga 8586 <strong>Nepalas</strong>/Indija<br />

Lhotse 8516 <strong>Nepalas</strong>/Kinija<br />

Makalu 8463 <strong>Nepalas</strong>/Kinija<br />

Cho Oyu 8201 <strong>Nepalas</strong>/Kinija<br />

Dhaulagiri 8167 <strong>Nepalas</strong><br />

Manaslu 8163 <strong>Nepalas</strong><br />

Nanga Parbat 8125 Kašmyras<br />

Annapurna 8091 <strong>Nepalas</strong><br />

Gasherbrum I 8068 Kinija/Pakistanas<br />

Broad Peak 8047 Kinija/Pakistanas<br />

Gasherbrum II 8035 Kinija/Pakistanas<br />

Sishapangma 8027 Kinija<br />

deðimtá metø kalnuose pradëjo formuotis<br />

maoistø bûriai. Jø taktika buvo karaliðkosios<br />

kariuomenës puldinëjimas ir ginklø<br />

ið jos atiminëjimas. Tai leido maoistø<br />

grupuotëms plësti kontroliuojamas teritorijas.<br />

Á maoistiniø grupuoèiø gretas ásijungë<br />

daug merginø, kurias þavëjo maoistø<br />

deklaruojama lyèiø lygybë. Dalis<br />

þmoniø á maoistø kariuomenæ pateko dël<br />

skurdo. Jei kalnieèiø ðeima nesugebëdavo<br />

sumokëti maoistams duoklës, ji bûdavo<br />

priversta á maoistø kariuomenæ atiduoti<br />

ðeimos nará.<br />

Susilpnëjus karaliaus valdþiai, pradëjo<br />

reikðtis ir kitos politinës jëgos, kilo neramumai<br />

net paèioje sostinëje Katmandu,<br />

iki kurios maoistams iki tol nepavykdavo<br />

prasiskverbti. Po netrumpø demonstracijø<br />

ir debatø karalius perdavë valdþià laikinajai<br />

vyriausybei, maoistai atidavë dalá savo<br />

ginklø, ir buvo nuspræsta suðaukti steigiamàjá<br />

susirinkimà, kuriame turëtø bûti sukurta<br />

nauja Nepalo konstitucija. Tai buvo<br />

prieð pusantrø metø. Visà ðá laikà Nepalo<br />

politinës partijos, etninës grupës, miestø<br />

ir miesteliø bendruomenës stengësi pademonstruoti<br />

savo reikðmingumà, kuris turëtø<br />

bûti ávertintas vietø skaièiumi steigiamajame<br />

susirinkime. Katmandu nuolat<br />

skelbiami vadinamieji streikai, t.y. dienos,<br />

kai mieste yra uþdraustas eismas. Samdyti<br />

jaunuoliai priþiûri, kad streiko metu Katmandu<br />

gatvëmis nevaþinëtø automobiliai,<br />

iðskyrus specialius valstybinius bei tarptautiniø<br />

misijø ir automobilius, ið vieðbuèiø<br />

á oro uostà veþanèius uþsienieèius. Katmandu<br />

gyventojai taip priprato prie ðiø<br />

streikø, kad juos traktuoja kaip meteorologines<br />

sàlygas: prieð planuodami dienos<br />

darbus, paþiûri televizijà ar paskaito laikraðèius<br />

ir pasidomi, ar rytoj nebus Katmandu<br />

streiko, kaip kad mes pasidomime, ar<br />

rytoj nebus lietaus.<br />

Visiðkai normaliu reiðkiniu Katmandu<br />

mieste tapo ir elektros tiekimo iðjungimas.<br />

Elektra centralizuotai ðiuo metu tiekiama<br />

tik aðtuonias valandas per parà. Visi vieðbuèiai,<br />

universitetai ir kitos svarbios ástaigos<br />

turi autonominius dyzelinius elektros<br />

generatorius. Atjungus centralizuotà elektros<br />

tiekimà, per keliasdeðimt sekundþiø<br />

persijungiama prie autonominio elektros<br />

tiekimo. Katmandu universiteto studentai<br />

labai ramiai reaguoja á elektros iðjungimà.<br />

Teko ir man prie to priprasti.<br />

Skaityti paskaitas Katmandu universitete<br />

man trejetà kartø teko vykdant Europos<br />

Sàjungos ir Azijos ryðiø programos<br />

projektà ENLIGHTEN, kurio pagrindinis<br />

uþdavinys – nepalieèiams perduoti šviestukinio<br />

apšvietimo patirtá. Šviestukai (šviesos<br />

diodai) – palyginti nauja ðviesos ðaltiniø<br />

rûðis, bet jie jau plaèiai naudojami<br />

naujuosiuose ryðkiuose ðviesoforuose, judanèius<br />

vaizdus rodanèiose ðvieslentëse,<br />

avariniame apðvietime, naujø automobiliø<br />

stabdymo bei posûkiø lempose, þibintuvëliuose<br />

ir kitur. Šviestukai pranašesni<br />

uþ tradicinius šviesos šaltinius našumu<br />

(šiuo metu gaminamuose šviestukuose<br />

šviesa jau virsta iki 50 proc. sunaudotos<br />

elektros energijos, o kaitrinëje lemputëje<br />

– tik 5 proc.), ilgaamþiškumu (gali šviesti<br />

iki 11 metø), maþais matmenimis. Jiems<br />

nereikalingos aukðtos átampos ir stiprios<br />

srovës. Dabar jau ámanoma pagaminti<br />

ávairiø spalvø, taip pat ir baltus šviestukus.<br />

Kol kas daugiausiai baltø ðviestukø<br />

naudojama mobiliuosiuose telefonuose,<br />

taèiau didþiausia rinka, kurià, manoma,<br />

greitai uþkariaus balti ðviestukai, yra bendrasis<br />

apðvietimas. Bendrajam apšvietimui<br />

yra sunaudojama apie 20 proc. visame<br />

pasaulyje pagaminamos elektros<br />

energijos. Ádiegus šviestukus, ðias sànaudas<br />

bûtø galima sumaþinti bent perpus.<br />

Ilgà laikà ðviestukinio apðvietimo trûkumas<br />

buvo didelë ðviestukø kaina, taèiau,<br />

didëjant pramoniniu bûdu gaminamø<br />

ðviestukø naðumui ir augant gamybos apimtims,<br />

ðviestukinës apðvietimo sistemos<br />

pradeda lenkti daugelá tradiciniø ir ekonomiðkumu.<br />

Taèiau viena problema vis<br />

dar išlieka: esant šviestukiniam apšvietimui<br />

objektø spalvos atrodo ðiek tiek ne-<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 25

Moneta su<br />

marsieèiu<br />

tyrimais<br />

Vidas ÞIGAS<br />

Dizaineris<br />

Liberijà Europai 1461 m. atrado portugalø<br />

navigatorius P.Cintra (Pedro de Cintra).<br />

Ði valstybë yra ásikûrusi Afrikos þemyno<br />

pietvakariø teritorijoje prie Atlanto vandenyno.<br />

Liberija yra pirmoji Afrikos respublika.<br />

1847 m., talkinant JAV vyriausybei, Liberija<br />

buvo paskelbta respublika. Ðiandien<br />

èia gyvena 2,2 mln. gyventojø.<br />

1996 m. gausià ir margà temø poþiûriu<br />

Liberijos numizmatikà papildë nauja 50<br />

doleriø vertës vario-nikelio lydinio kolekcinë-apyvartinë<br />

moneta su vadinamuoju<br />

Marso veidu. Monetos<br />

reverse pavaizduotas<br />

Amerikos kosminës<br />

stoties 1976<br />

m. nufotografuotas<br />

objektas, primenantis<br />

milþiniðkà<br />

þmogaus veidà.<br />

Moneta turi dvi<br />

atmainas. Vienoje<br />

„veidas“ nukaltas su<br />

ðiurkðèia tekstûra , kitoje<br />

– su ðvelnia tekstûra.<br />

Aplink „veidà“ lanku iðkaltas tekstas<br />

anglø kalba FIGHT HUNGER THROUGH<br />

SPACE EXPLORATION (troðkimø lenktynës<br />

dël visatos tyrinëjimo). Po „veidu“ horizontalia<br />

eilute smulkesniu ðriftu iðkaltas<br />

antras tekstas – THE „FACE“ OF MARS<br />

(Marso „veidas“).<br />

Kosminë stotis Viking I Orbiter 1976<br />

m. liepos 25 d. fotografuodama Marso pavirðiø<br />

Cidonijos teritorijoje, ið 1873 km<br />

aukðèio uþfiksavo objektà, turintá þmogaus<br />

veidà. Ðis objektas daugybæ metø<br />

riogso Marso pavirðiuje.<br />

Kosminio aparato atsiøstos fotonuotraukos<br />

sukëlë daugybæ spëliojimø, teorijø ir<br />

ginèø. Kartais literatûroje ðis objektas yra<br />

vadinamas MARSO SFINKSU. Vëlesniais<br />

nustatyta, kad „veido“ plotas yra<br />

1,5x3,0 km, o aukðtis siekia 330 metrø.<br />

„Lyginamosios planetologijos specialistas,<br />

geografijos mokslø kandidatas<br />

R.Kuzminas net neabejoja, kad sfinkso<br />

„veidas“ Marso nuotraukose áþiûrimas tik<br />

dël atsitiktinio ðviesos ir ðeðëliø þaismo,<br />

panaðaus á tà, kai Mënulio pilnatyje regime<br />

kaþkà panaðø á þmogaus veidà. Ði optinë<br />

iliuzija pastebima, kai Saulës spinduliai<br />

gana nuoþulniai krinta á Marso pavirðiø.<br />

Iliuzijà sustiprina meteoritinis krateris<br />

Marso kalvoje. Savo kontûru jis primena<br />

þmogaus akies, nosies ir burnos linijas“, –<br />

raðë Saulius Kaniðauskas savo knygoje<br />

„Kur jûs, ateiviai ið Kosmoso“ (1988).<br />

2001 m. balandá „veidas“ buvo fiksuojamas<br />

ið naujo. Ðá kartà esant kitam<br />

apðvietimui statmenai ið virðaus áamþintas<br />

objektas visai neprimena þmogaus<br />

portreto.<br />

Vëliausiai Marso „veidas“ buvo nufotografuotas<br />

2006 metais. Þemai skrendantis<br />

kosminis fotografas uþfiksavo erozijos<br />

apgadintà kalvà, kurios aksonometrija<br />

greièiau primena piliakalná.<br />

Amerikieèiø NASA planuose yra numatytas<br />

ir astronautø ekspedicijos iðlaipinimas<br />

Marse. Tai turëtø ávykti apie 2016<br />

metus. Gal bûsimoji ekspedicija uþsuks<br />

ir á Cidonijà Kad ir kaip ten bûtø, Marso<br />

„veidas“ laukia savo istorijos tæsinio.<br />

natûraliai. Beje, ta pati ir apšvietimo fluorescencinëmis<br />

lempomis problema.<br />

Taèiau nedidelis spalvø iðkraipymas<br />

yra visiðkai nesvarbus atokiuose Nepalo<br />

kaimuose, kur iki ðiol apðvietimui yra<br />

naudojamos „dþaro“ – specialiai paruoðtos<br />

himalajinës puðies balanos. Puðies<br />

kamiene padarius horizontalià ákirtà, medienoje<br />

virð ðios ákirtos susikaupia daug<br />

sakø. Ið ðios sakingos kamieno dalies ir<br />

skeliamos balanos. Þibalinës lempos<br />

ðiems þmonëms yra per didelë prabanga.<br />

Kol kas per brangus ir ðviestukinis<br />

apðvietimas. Taèiau jo eksploatacijos<br />

kaðtai yra visiðkai menki, o visos sistemos<br />

kaina turi realiø perspektyvø dar gerokai<br />

atpigti. Labiausiai pasiteisina šviestukinës<br />

sistemos visam kaimui ar nemaþai<br />

jo daliai. Energija gaunama ið Saulës<br />

elementø (<strong>Nepalas</strong> – labai saulëtas<br />

kraðtas), vëjo turbinø ar maþø hidroelektriniø.<br />

Tiek elektros energijos, kiek mes<br />

sunaudojame vienam kambariui<br />

apšviesti nenaðiomis kaitrinëmis lemputëmis,<br />

pakanka apðviesti ðviestukais visus<br />

bûstus nemaþame kaime. Þinoma,<br />

apðviestumas tokiose pirkiose toli graþu<br />

neprilygsta pas mus priimtiems standartams,<br />

bet yra daug geresnis nei naudojant<br />

„dþaro“. Ádiegus ðviestukiná apðvietimà,<br />

pailgëja kaimieèiø aktyvaus<br />

Katmandu firmos Pico Power Nepal vadovas<br />

ir produkcijos pavyzdþiai<br />

26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Þmogaus<br />

Prof. Domicëlë<br />

MIKALAUSKAITË<br />

Pastaruoju metu susidomëta vadinamàja<br />

pagyvenusiø suaugusiøjø þmoniø<br />

grupe, kurià sudaro daugiau kaip 70 metø<br />

ir vyresni þmonës. Suaugusiøjø grupei<br />

dabar priskiriami 51–70 metø þmonës, o<br />

vyresnio amþiaus – pagyvenusiø suaugusiøjø<br />

grupei. Suprantama, turimi galvoje<br />

sveiki ir gyvybingi þmonës.<br />

Troškulio centro jautrumas þmogui<br />

senstant kiek sumaþëja, taèiau vandens suvartojimo<br />

normos iðlieka tos paèios. Organizmà<br />

aprûpinti vandeniu yra labai svarbu,<br />

nes nuo to priklauso organizmo skysèiø cirkuliacija,<br />

normaliø apykaitos procesø làstelëse<br />

palaikymas bei jø aprûpinimas maisto<br />

medþiagomis ir apvalymas nuo apykaitos<br />

produktø. Skysèiai padeda palaikyti làsteliø<br />

fiziniø ir cheminiø savybiø, kûno temperatûros<br />

pastovumà, màstymo procesus<br />

ir kt. Manoma, kad aprûpinti organizmà vandeniu<br />

pagyvenusiems þmonëms dar svarbiau<br />

negu jauniems, nes dehidratacijos procesai<br />

ðio amþiaus laikotarpiu þmogui yra<br />

pavojingesni. Þmogus vandená gauna su<br />

skysèiais ir maisto produktais.<br />

Dabar pripaþástama, kad septyniasdeðimties<br />

metø þmogui vandens su skysèiais<br />

ir maistu reikia gauti tiek pat, kiek ir<br />

kitoms suaugusiøjø grupëms – 2,7 l per<br />

dienà moterims ir 3,7 l vyrams. Su skystàja<br />

maisto dalimi organizmas gauna ir<br />

dalá reikalingø mineraliniø medþiagø bei<br />

kai kuriø vitaminø, kuriø pagyvenusiems<br />

þmonëms reikia daugiau. Be abejo, vandens<br />

poreikis visiems þmonëms priklauso<br />

ir nuo aplinkos temperatûros, ir nuo<br />

fizinio aktyvumo bei prakaitavimo.<br />

Skysèiams papildyti netinka natûrali<br />

kava, kadangi ji skatina vandens iðskyrimà<br />

per inkstus ir taip didina organizmo<br />

dehidratacijà.<br />

Sveikos mitybos principai yra glaudþiai<br />

susijæ su þmogaus amþiumi. Iki ðiol<br />

turbût maþiausiai skirta dëmesio<br />

senesnio amþiaus þmoniø mitybai.<br />

mityba ir amþius<br />

rims – 14 g, vyrams – 15 gramø. Folatai<br />

yra bûtini medþiagø apykaitos procesams,<br />

todël JAV á miltus dedama folio<br />

rûgðties, taèiau dabar siûloma tà priedà<br />

kiek sumaþinti. Toks yra mokslo paþinimo<br />

kelias. Pagyvenusiø þmoniø vartojamø<br />

folatø, kaip vaisto dozës taip pat patikslintos.<br />

Þmogui senstant atsiranda problemø<br />

dël reikiamo kalcio kiekio. Þmogus kalcá<br />

gauna ið esmës su ávairiais pieno produktais.<br />

Taèiau daliai þmoniø trûksta pieno cukrø<br />

virðkinanèio fermento laktazës. Medikø<br />

tyrimo duomenimis, Lietuvoje tokiø pieno<br />

netoleruojanèiø þmoniø esama apie 30 procentø.<br />

Tokiais atvejais pagelbsti pramoniniu<br />

bûdu gaminamas fermentas laktazë.<br />

Kuo þmogus vyresnis, tuo labiau didëja<br />

ir netolerancija pieno cukrui – laktozei.<br />

Dël tø prieþasèiø þmogaus organizmas blogiau<br />

aprûpinamas kalciu. Todël pagyvenusiems<br />

þmonëms kalcio reikia daugiau.<br />

Kai kuriose ðalyse yra iðleidþiami gërimai,<br />

papildyti kalciu, pvz., apelsinø sultys,<br />

sojø pienelis ir kt. Vaistinëse yra kalcio<br />

preparatø, taèiau jø negalima perdozuoti.<br />

Dël kalcio trûkumo sumaþëja kaulø<br />

tankis, jie greièiau lûþta. Kalcio preparatai<br />

su D vitaminu pagerina kalcio ásisavinimà.<br />

Kadangi D vitaminas iš dalies yra<br />

sintezuojamas þmogaus odoje veikiant<br />

saulës ultravioletiniams spinduliams, o<br />

senesni þmonës paprastai maþiau jais pasinaudoja,<br />

dël to gauna maþiau šio vitamino.<br />

Taèiau, turint galvoje, kad D vitamino<br />

perteklius yra pats toksiðkiausias ið<br />

visø kitø vitaminø, kalcio preparatai su vitaminu<br />

D nuosekliai dozuojami.<br />

Pagyvenusiems þmonëms rekomenduojamas<br />

ir grûdø aliejus, ypaè su tirpiosiomis<br />

maistinëmis skaidulomis, nes jis<br />

pagerina cholesterolio apykaità ir padeda<br />

iðvengti tulþies akmenligës; be to, jame<br />

paprastai bûna maþiau transriebalø<br />

rûgðèiø, kurios veikia kaip ir soèiøjø riebalø<br />

rûgðèiø perteklius.<br />

Aptartosios grupës þmonëms reikëtø<br />

vengti valgomosios druskos pertekliaus, tai<br />

padëtø sumaþinti kraujospûdá ir apskritai ðirdies<br />

ir kraujagysliø ligø bei insulto rizikà.<br />

darbo diena, vaikai gali mokytis skaityti,<br />

pagerëja þmoniø sveikata ir apskritai gyvenimas.<br />

Taèiau jokie ðviestukai nepadës,<br />

jei jie bus árengti dûminëje pirkioje.<br />

Tenka atvirus ugniakurus keisti metalinëmis<br />

krosnelëmis. Tai labai naudinga<br />

kaimieèiø sveikatai, nes dël ligø, sukeltø<br />

nuolatinio nuodijimosi dûmais bûsto<br />

viduje, per metus pasaulyje mirðta apie<br />

1,6 mln. þmoniø. Didelë dalis Nepalo kalnieèiø<br />

serga ligomis, kurias sukelia<br />

uþterštas vanduo, kurá patys kaimieèiai<br />

ir uþteršia. Taigi ðviestukinis apðvietimas<br />

atokiose Nepalo vietovëse yra labai su-<br />

dëtingas uþdavinys, apimantis ir palankios<br />

kaimo bendruomenës bei religiniø<br />

autoritetø nuomonës sudarymà, ir susitarimus<br />

su kariðkiais dël kroviniø pergabenimo<br />

malûnsparniais á atokius rajonus,<br />

ir neretai maoistø netrukdymo garantavimà.<br />

Toks atokiø kaimø apðvietimas prasidëjo<br />

bûtent Nepale. Po vieðnagës Tribhuvano<br />

universitete Katmandu mieste<br />

Kalgario universiteto profesorius Dave‘-<br />

as Irvine-Halliday‘us pradëjo populiarinti<br />

iniciatyvà Light Up The World („Apðvieskime<br />

pasaulá“). Dabar ðviestukinis<br />

Nors prakaituojant daug prarandama<br />

vandens, taèiau ir pagyvenusiems þmonëms<br />

bûtina judëti ar dirbti ne per sunkø<br />

fiziná darbà, daryti specialius fizinius pratimus.<br />

Fizinis aktyvumas pagyvenusiems<br />

þmonëms maþina depresijà, turi teigiamos<br />

átakos kaulø tankiui, maþina osteoporozës<br />

ir kardiovaskuliniø susirgimø rizikà, gerina<br />

insulino jautrumà ir gliukozës tolerancijà,<br />

maþina kraujospûdá, kelia nuotaikà,<br />

padeda palaikyti ir sveikesná kûno svorá.<br />

Labai svarbios maisto medþiagos yra<br />

maistinës skaidulos, gaunamos su augalinës<br />

kilmës produktais. Jos turi didelæ fiziologinæ<br />

reikðmæ visø grupiø þmoniø mitybai.<br />

Ir tirpiosios, ir netirpiosios maistinës skaidulos<br />

svarbios virðkinimo ir medþiagø apykaitos<br />

procesams, taèiau su augaliniais produktais<br />

dar gaunama ir mineraliniø druskø,<br />

vitaminø bei ávairiø fitocheminiø medþiagø.<br />

Todël reikia atkreipti dëmesá, koks yra<br />

jø tarpusavio santykio poveikis.<br />

Pagyvenusiems þmonëms ið dalies<br />

keièiasi maistiniø skaidulø suvartojimo<br />

normos. Reikia atkreipti dëmesá, kad bûtø<br />

subalansuotas bendras skaiduliniø<br />

maisto medþiagø, folatø ir B 12<br />

vitamino<br />

vartojimas. Maistinës skaidulos gaunamos<br />

su augaliniais produktais, kuriuose<br />

gausu ir folatø. Pastaruoju metu iðaiðkëjo,<br />

kad nuolatinis folatø perteklius slopina<br />

B 12<br />

vitamino ásisavinimà, kadangi<br />

maþina vidinio faktoriaus sintezæ skrandþio<br />

gleivinëje. Per ilgà laikà tai gali sukelti<br />

maþakraujystæ ir pakenkti skrandþio<br />

gleivinei. Tarp visø kitø ir ðis faktas rodo,<br />

kad sveika mityba turi bûti subalansuota.<br />

Suaugusiø þmoniø maistiniø skaidulø norma<br />

moterims per dienà vidutiniškai yra<br />

21 g, vyrams – 30 g, o pagyvenusiems<br />

rekomenduojama dienos norma moteapðvietimas<br />

jau ádiegtas 14 000 namø<br />

trisdeðimt dviejose pasaulio ðalyse. Kol<br />

kas tà darbà vykdo tarptautiniø projektø<br />

dalyviai ir nesiekianèios pelno organizacijos.<br />

Taèiau á ðá procesà ásijungia ir vietinë<br />

pramonë. Katmandu firmos Pico Power<br />

Nepal vadovas ir vienintelis nuolatinis jos<br />

darbuotojas demonstruoja savo firmos<br />

produkcijà (þr. nuotraukà), kuri pasiþymi<br />

maþa kaina, patikimumu ir atitikimu realias<br />

eksploatavimo sàlygas. Galima tikëtis,<br />

kad šviestukai toliau pigs ir vietinës apðvietimo<br />

firmos plësis. O ðiam procesui bûtini<br />

iðsilavinæ Nepalo inþinieriai.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 27

Viena svarbiausiø þmogaus savybiø – kûrybingumas ir<br />

protinë, t.y. intelektinë, veikla, o jos rezultatas – intelektinë<br />

nuosavybë. Kurdami ugdome savo intelektà ir kûrybinius<br />

sugebëjimus, todël domëkimës ir intelektine nuosavybe.<br />

Doc. Petras<br />

KASPERAVIÈIUS<br />

Kurkime ir<br />

saugokime intelektinæ<br />

nuosavybæ<br />

Intelektinë nuosavybë teisiðkai saugoma<br />

valstybiø ástatymais. Lietuvos Respublikos<br />

(toliau LR) Konstitucijos 42 straipsniu<br />

deklaruota, kad „dvasinius ir materialius<br />

autoriaus interesus, susijusius su<br />

mokslo, technikos, kultûros ir meno kûryba,<br />

saugo ástatymas“.<br />

Balandþio 26-oji yra paskelbta Pasauline<br />

intelektinës nuosavybës diena. LR<br />

ji pradëta minëti 2000 metais. Pasaulinës<br />

intelektinës organizacijos PINO (WIPO)<br />

Generalinis direktorius ðià dienà apibûdino<br />

taip: „Pasaulinë intelektinës nuosavybës<br />

diena – tai galimybë paskatinti þmones<br />

susimàstyti apie intelektinës nuosavybës<br />

vaidmená kasdieniame gyvenime,<br />

jos svarbà skatinant ir uþtikrinant inovacijas<br />

ir kûrybiðkumà“. Taigi kas yra ta intelektinë<br />

nuosavybë<br />

1967 m. Stokholme pasiraðytoje konvencijoje,<br />

ákûrusioje Pasaulinæ intelektinës<br />

nuosavybës organizacijà – PINO<br />

(WIPO), intelektinës nuosavybës apibrëþimas<br />

yra taip suformuluotas:<br />

„Intelektinë nuosavybë apima teises,<br />

susijusias su literatûros, meno ir mokslo<br />

kûriniais, artistø vaidyba, garso áraðais, radijo<br />

ir televizijos programomis, iðradimais<br />

visose þmogaus veiklos srityse, mokslo<br />

atradimais, pramonës dizainu, prekiø ir<br />

paslaugø þenklais, firmø vardais, komerciniais<br />

þymëjimais, apsauga nuo nesàþiningos<br />

konkurencijos, taip pat kitas teises,<br />

susijusias su intelektine veikla gamybos,<br />

mokslo, literatûros ir meno srityse“.<br />

LR Pasaulinës intelektinës nuosavybës<br />

organizacijos narë nuo 1962 m. balandþio<br />

30 dienos. Svarbiausi šios organizacijos<br />

tikslai – tai kûrybinës veiklos skatinimas ir<br />

ðios veiklos rezultatø apsaugos gerinimas<br />

bei vadovavimas sàjungoms, sudarytoms<br />

intelektinei nuosavybei saugoti.<br />

Teisës normos, kurios teisiškai reguliuoja<br />

intelektinæ veiklà, skirstomos á: autoriø teisiø<br />

ir gretutiniø teisiø normas bei pramonës<br />

nuosavybës (patentø) teisës normas.<br />

Taip ðios normos sugrupuotos ir pavadintos<br />

pagal pirmàsias tarptautines konvencijas,<br />

kurios ákûrë dabar veikianèias tarptautines<br />

sàjungas. Tai 1883 m., pasirašius<br />

Paryþiaus konvencijà, ákurta Tarptautinë<br />

sàjunga pramonës nuosavybei saugoti (LR<br />

jos narë nuo 1994-05-22) ir 1886 m., pasirašius<br />

Berno konvencijà, – Tarptautinë sàjunga<br />

literatûros ir meno kûriniams saugoti<br />

(LR jos narë nuo 1964-12-14). 1952 m.<br />

Þenevoje buvo pasiraðyta Pasaulinë autoriø<br />

teisës konvencija, 1961 m. – Tarptautinë<br />

Romos konvencija, skirta gretutiniø teisiø<br />

apsaugai (LR jos narë nuo 1999-06-22),<br />

1971 m. – Þenevos konvencija dël fonogramø<br />

gamintojø apsaugos nuo neteisëto<br />

jø fonogramø kopijavimo (LR jos narë nuo<br />

2000-01-27), 1996 m. – Pasaulinës intelektinës<br />

nuosavybës autoriø teisiø sutartis (LR<br />

jos narë nuo 2002-03-06).<br />

Autoriø teisës normomis reguliuojami<br />

visuomeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai,<br />

atsirandà sukûrus mokslo, literatûros<br />

ir meno kûrinius. Autoriø neturtinës<br />

teisës saugomos neterminuotai, o turtinës<br />

– valstybëje nustatytà laikà (pvz., iki<br />

autoriaus mirties ir 70 metø po jo mirties).<br />

Gretutiniø teisiø normomis reguliuojami<br />

visuomeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai,<br />

atsirandà atlikus kûriná (tiek tiesiogiai,<br />

tiek áraðytà á garso ar vaizdo laikmenà),<br />

padarius audiovizualinio kûrinio pirmàjá<br />

áraðà, fonogramà, sukûrus duomenø<br />

bazæ, televizijos laidà bei programà.<br />

Gretutiniø teisiø subjektø turtinës teisës<br />

galioja ávairø valstybëje nustatytà laikà<br />

(pvz., 50 metø). Autoriø teisiø ir gretutiniø<br />

teisiø subjektø teisës saugomos be jø registracijos<br />

valstybës tarnybose.<br />

Pramonës nuosavybës (patentø) teisës<br />

normomis reguliuojami neturtiniai ir turtiniai<br />

visuomeniniai santykiai, atsirandà, padarius<br />

iðradimà ar naudingàjá modelá, sukûrus<br />

pramonës dizainà, prekiø ar paslaugø<br />

þenklà, firmos vardà ar kità pramonës<br />

nuosavybës objektà. Pagal ðias normas<br />

pramonës nuosavybës objektai teisiðkai<br />

saugomi ribotà laikà (15–20 metø), ir ði teisinë<br />

apsauga uþtikrinama tik po to, kai jie<br />

nustatyta tvarka áregistruojami valstybës patentø<br />

tarnyboje (LR – Valstybiniame patentø<br />

biure, kuris yra Vilniuje, Kalvarijø g. 3),<br />

paskelbiami oficialiuose ðiø tarnybø biuleteniuose<br />

ir autoriams iðduodami apsaugos<br />

dokumentai – patentai arba liudijimai.<br />

Norint pramonës nuosavybës objektus<br />

teisiðkai apsaugoti uþsienyje, reikia<br />

kiekvienoje valstybëje ar valstybiø patentinëje<br />

sàjungoje pateikti patentines paraiðkas<br />

jø patentø tarnyboms ir gauti apsaugos<br />

dokumentus. Autoriø ir pareiðkëjø teisës<br />

saugomos, jei per visà valstybëje galiojantá<br />

apsaugos laikà periodiðkai mokamas<br />

nustatytas valstybinis mokestis.<br />

Dabar LR pramonës ámonës, mokslinio<br />

tyrimo institutai, aukðtosios mokyklos ir verslininkai<br />

vis daugiau bendradarbiauja su<br />

ávairiomis uþsienio organizacijomis bei firmomis,<br />

steigia bendras ámones. Tariantis<br />

yra sudaromos sutartys, kuriomis aptariamos<br />

ávairios sàlygos, tarp jø ir patentinës.<br />

Taigi ðiais laikais efektyvi uþsienio prekyba<br />

ir bendradarbiavimas neámanomi be patentø<br />

ir licencinës veiklos. Kaip þinoma, visose<br />

valstybëse viena komercinës veiklos srièiø<br />

yra visapusiðka pramonës nuosavybës<br />

objektø, t.y. iðradimø, naudingøjø modeliø,<br />

pramonës dizaino, prekiø ir paslaugø þenklø,<br />

firmø vardø, puslaidininkiniø gaminiø<br />

topografijø, geografiniø nuorodø teisinë apsauga,<br />

t.y. patentavimas ir licencinë prekyba.<br />

Taigi, tariantis bendradarbiauti verslo<br />

srityje ar steigiant bendras ámones, firmas<br />

ir sudarant dël to sutartis, o paskui gaminant<br />

ir vidaus bei uþsienio rinkose realizuojant<br />

gaminius, reikia gerai þinoti, kas<br />

kiekvienoje valstybëje, su kurios ámonëmis<br />

ar firmomis bendradarbiaujama arba kurios<br />

rinkoje realizuojami pramonës gaminiai, gali<br />

bûti pripaþástama iðradimais, naudingaisiais<br />

modeliais, pramonës dizainu ir kitais pramonës<br />

nuosavybës objektais.<br />

Reikia þinoti, kokie reikalavimai keliami<br />

patentinëms paraiðkoms, kaip jos<br />

svarstomos, kokios yra patentinës ekspertizës<br />

sistemos (pareikðtinë, neatidëtoji<br />

ar atidëtoji ekspertizinë, miðri ir kt.). Taip<br />

pat reikia þinoti, kokias teises ágyja patentø<br />

ar liudijimø savininkai, kokios sankcijos<br />

taikomos ðiø apsaugos dokumentø<br />

savininkø teisiø paþeidimams, kaip galima<br />

atskleisti tuos paþeidimus, á kokius<br />

valstybës organus kreiptis dël tokiø paþeidimø,<br />

kaip apskaièiuoti paþeidëjams<br />

pateikiamø ieðkiniø dydþius.<br />

Taip pat reikia þinoti, kokias teises suteikia<br />

iðimtiniø ar neiðimtiniø teisiø papil-<br />

28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

domi, priklausomi, patvirtinti ir kitokie patentai<br />

bei liudijimai, kiek laiko jie gali galioti,<br />

nuo kokio momento (nuo patentinës paraiškos<br />

pateikimo, nuo jos paskelbimo,<br />

nuo apsaugos dokumento išdavimo ir t.t.)<br />

pradedamas skaièiuoti tas jø galiojimo terminas.<br />

Taip pat reikia þinoti, kaip pramonës<br />

nuosavybës objektus teisiðkai apsaugoti<br />

Lietuvos Respublikoje bei uþsienyje,<br />

kà tikslinga ir ko neverta patentuoti. Svarbu<br />

teisingai pasirinkti ir patentavimo ar registravimo<br />

tikslà (eksportas, licencijø prekyba,<br />

demonstravimas tarptautinëse parodose,<br />

prestiþas ir kt.). Pagaliau reikia<br />

tinkamai pasirinkti ir valstybes, kuriose norima<br />

gauti apsaugos dokumentus.<br />

Kuriant naujus gaminius, prieð juos<br />

eksportuojant, siunèiant á tarptautines parodas<br />

ar rengiantis iðduoti licencijas, konstruktoriai<br />

turi patikrinti jø patentiná grynumà,<br />

t.y. išsiaiškinti, ar tie gaminiai nëra<br />

kitø tose valstybëse uþpatentuoti. Tai<br />

darant, vël reikia gerai þinoti pramonës<br />

nuosavybës teisës normas.<br />

Daug tokiø þiniø reikia ir tariantis dël licencijø<br />

iðdavimo. Reikia þinoti, kokias teises<br />

apsaugos dokumento savininkas (licenciaras)<br />

perduoda licencijos gavëjui (licenciatui),<br />

jei yra iðduodama paprastoji, iðimtinë,<br />

išsamioji ar kitokia licencija. Gerai<br />

patentologijà reikia išmanyti ir tariantis su<br />

licenciatu dël mokesèio uþ licencijà, nes<br />

reikia suprasti kà reiðkia „rojalti“, koks jis<br />

turëtø bûti – ar nuo licenciato pelno, gaunamo<br />

realizavus licencijos objektà, ar nuo<br />

ðio objekto realizavimo metinës apyvartos.<br />

Taip pat reikia mokëti pasirinkti ir mokesèio<br />

uþ licencijà formà (iðankstinæ, periodinæ,<br />

mišriàjà ar kitokià). Daug þiniø reikia norint<br />

parengti gerà licencinæ sutartá. Panaðiø<br />

pramonës nuosavybës teisës þiniø prireikia<br />

norint iðduoti ir ásigyjant licencijas ið uþsienio<br />

firmø. Ásigyti licencijas daugeliu atvejø<br />

taip pat tikslinga, nes galima greièiau<br />

pradëti gaminti naujus gaminius, gauti árengimus<br />

bei paramà ásisavinant jø gamybà.<br />

Reikia gerai išmanyti ir techninæ kûrybà.<br />

Reikia þinoti, kam ir kaip pritaikyti techninës<br />

kûrybos metodus. Pagaliau, nenorint<br />

antrà kartà „išrasti dviraèio“, reikia mokëti<br />

naudotis patentine informacija, t.y. þinoti,<br />

kokie yra patentinës informacijos dokumentai,<br />

kaip jie klasifikuojami ir indeksuojami,<br />

kokie yra patentinës paieðkos<br />

metodai, kas yra ir kokie patentø fondai ir<br />

t.t. Sprendþiant ávairias patentines problemas,<br />

reikia mokëti ekonomiðkai ávertinti iðradimà<br />

ar kità pramonës nuosavybës objektà,<br />

iðduodamà ar ásigyjamà licencijà.<br />

Taip pat reikia þinoti ir kaip sprendþiami<br />

ávairûs iðradybiniai ginèai, kaip organizuojama<br />

ir planuojama iðradybinë veikla.<br />

Taip pat reikia þinoti, kad intelektinës<br />

nuosavybës objektai yra ne tik fizinio, bet<br />

ir juridinio asmens turtas (prekë), priskiriamas<br />

nematerialaus turto kategorijai.<br />

Jo buvimà árodo ávairûs dokumentai: asmeninës<br />

sutartys, galiojantys patentai, registracijos<br />

liudijimai, licencijos, perdavimo<br />

sutartys ir kt. Ðis turtas ágyjamas sukuriant,<br />

perimant pagal licencines ar kitas sutartis<br />

bei su materialiniu turtu ir kitaip. Juo disponuoti<br />

reikia laikantis bendrø ûkinës veiklos<br />

taisykliø. Kaip ir materialus turtas, jis<br />

turi bûti ávertintas vertine iðraiðka – pinigais,<br />

áskaitomas buhalterinëje apskaitoje, numatant<br />

siekiamà pelnà. Já vertinant reikia vadovautis<br />

LR Vyriausybës 1999-05-25 nutarimu,<br />

priimtu „Lietuvos Respublikos turto<br />

ir verslo vertinimo pagrindø ástatymu“.<br />

Nematerialus juridinio asmens turtas nuraðomas<br />

pasibaigus apsaugos dokumentø<br />

galiojimo laikui, iðdavus iðimtinæ licencijà,<br />

perdavus kitam juridiniam asmeniui<br />

kartu su materialiu turtu ir kitais atvejais.<br />

Paþymëtina, kad intelektine nuosavybe<br />

rûpinasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybë.<br />

Tai daroma vadovaujantis ûkio ministro<br />

2005-06-10 ásakymu patvirtintomis „Finansinës<br />

paramos maþø ir vidutiniø ámoniø<br />

inovaciniams projektams teikimo taisyklëmis“<br />

iš Ûkio ministerijos programø lëðø<br />

pagal sutartá, sudarytà su paramos gavëju.<br />

Perþvelgus tik kai kurias su intelektine<br />

nuosavybe susijusias problemas, kurias<br />

tenka spræsti ðiuolaikiniam verslininkui (inþinieriui,<br />

ekonomistui, vadybininkui), darosi<br />

aiðku, kad bûtina bûsimam specialistui<br />

studijuoti intelektinæ nuosavybæ. Taèiau<br />

ar visose, ypaè techniðkosiose mokyklose,<br />

yra disciplinos, susijusios su intelektinës<br />

nuosavybës studijomis<br />

1958 m. Kauno politechnikos institute<br />

á pramonës ekonomikos disciplinà buvo<br />

átraukta patentotyros tema ir 1962 m.<br />

2000 egz. tiraþu išspausdinta Petro Kasperavièiaus<br />

parengta raðytinë paskaita<br />

„Išradybos ir racionalizavimo darbo organizavimas“,<br />

o 1963 m. 2000 egz. tiraþu<br />

buvo išspausdintas jo parengtas 172 p.<br />

paskaitø konspektas „Patentø mokslas“.<br />

1962 m. pasikeitus buv. Sovietø Sàjungos<br />

patentinei politikai, pramonës ámonës<br />

ir mokslinio tyrimo organizacijos buvo ápareigotos<br />

atskleisti ir patentiðkai apsaugoti<br />

Sàjungoje ir uþsienyje svarbiausius pramonës<br />

nuosavybës objektus – iðradimus, o<br />

aukðtosiose mokyklose ávesti fakultatyvinæ<br />

patentologijos disciplinà. Kauno politechnikos<br />

institute buvo nuspræsta vietoj ðios<br />

disciplinos á pramonës ámoniø planavimo<br />

ir organizavimo disciplinà ávesti specialià 2–<br />

4 val. apimties patentologijos temà. 1966<br />

m. 2500 tiraþu buvo išleistas Petro Kasperavièiaus<br />

parengtas vadovëlis „Išradyba ir<br />

patentotyra“. Antrà papildytà 1976 m. iðleistà<br />

ðá vadovëlá Aukðtojo ir specialiojo vidurinio<br />

mokslo ministerija patvirtino vadovëliu<br />

respublikos aukðtøjø mokyklø technikos,<br />

medicinos, þemës ûkio ir pedagogikos specialybëms.<br />

Treèioji ðio vadovëlio laida buvo<br />

iðleista 1985 metais. Atkûrus LR nepriklausomybæ,<br />

1997 m. buvo iðleistas ketvirtasis<br />

rinkos sàlygas atitinkantis vadovëlis,<br />

pavadintas „Patentologija“.<br />

1967 m. spalio 10 d. ásakymu „Dël tolesnio<br />

patentinio-licencinio darbo gerinimo<br />

aukštosiose mokyklose“ Aukðtojo ir specialiojo<br />

vidurinio mokslo ministerija ápareigojo<br />

aukðtøjø mokyklø rektorius vyresniems<br />

kursams dëstomose tam tikrose disciplinose<br />

patentologijos mokymui skirti 8–10 valandø.<br />

Tuo pat ásakymu aukðtøjø mokyklø<br />

rektorius ir pramonës technikumø direktorius<br />

ápareigojo gerokai sustiprinti studentø<br />

ir moksleiviø patentologijos mokymà.<br />

1971 m. Instituto taryba nutarë jos rezerve<br />

esanèiø valandø sàskaita vietoj buhalterinës<br />

disciplinos ávesti 20 valandø alternatyvias<br />

disciplinas, tarp jø ir patentologijos.<br />

1977 m. Instituto taryba ðá savo<br />

nutarimà pakeitë ir vietoj alternatyviosios<br />

patentologijos disciplinos dieninio skyriaus<br />

studentams ávedë 28 valandø fakultatyvinæ<br />

patentologijos disciplinà. Vakarinio<br />

ir neakivaizdinio skyriaus studentams<br />

patentologijos tema liko ámoniø organizavimo<br />

ir planavimo disciplinoje.<br />

Ar dabar LR aukštosiose mokyklose ir<br />

kolegijose ši disciplina dëstoma Pavadinimu<br />

„Patentø ir autoriø teisë“ buvo dëstoma<br />

G.Stulpinienës Vadybos institute ir<br />

Vadybos kolegijoje. Ji kai kuriø specialybiø<br />

studentams dëstoma Klaipëdos universitete,<br />

kurio leidykla 2004 m. išleido Petro<br />

Kasperavièiaus su bendraautoriumi Vytautu<br />

Þilinsku parengtà mokomàjà knygà<br />

„Intelektinë nuosavybë ir jos apsauga”, o<br />

2007 m. su bendraautoriais Mindaugu<br />

Kiškiu ir Vytautu Þilinsku – vadovëlá „Intelektinë<br />

nuosavybë ir jos teisinë apsauga“.<br />

Ðiauliø universitete ji kai kuriø specialybiø<br />

studentams taip pat dëstoma. Jo leidykla<br />

2001 m. iðleido Petro Kasperavièiaus ir Rièardo<br />

Viktoro Ulozo parengtà 103 p. mokomàjà<br />

knygà „Patentø ir autorinës teisës<br />

pagrindai“, 2005 m. – tø paèiø autoriø 194<br />

p. mokomàjà knygà „Intelektinës nuosavybës<br />

pagrindai“ ir 2007 m. – tø paèiø autoriø<br />

234 p. mokomàjà knygà „Intelektinë<br />

nuosavybë“. Ði disciplina dëstoma ir kai<br />

kuriuose kituose universitetuose. Kauno<br />

technologijos universitete, kur studijuoja<br />

daug bûsimø inþinieriø, ekonomistø bei vadybininkø,<br />

intelektinës nuosavybës disciplina<br />

dëstoma tik Ekonomikos ir vadybos<br />

fakultete, kuriame, kaip minëta, 1997 m.<br />

buvo Petro Kasperavièiaus parengtas ir<br />

,,Baltic ECO” leidybos centro išleistas 343<br />

p. vadovëlis „Patentologija“.<br />

Ðià disciplinà turëtø ásivesti visos LR<br />

aukðtosios mokyklos ir kolegijos. Jà bûtina<br />

studijuoti, kad bûtø galima kurti, teisiškai<br />

apsaugoti ir naudingai realizuoti<br />

intelektinæ nuosavybæ.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 29

Ið Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjø savo veikla<br />

ryðkiai iðsiskyrë prof. dr. Vilius Pëteraitis. Liûdna<br />

þinia atëjo ið Kanados ðiemet, kad jis, eidamas<br />

94 metus, mirë kovo 5 dienà<br />

Vilius Pëteraitis buvo nenuilstantis Maþosios<br />

Lietuvos kultûrinio, etninio, gamtinio<br />

ir istorinio paveldo puoselëtojas. Jis<br />

pasiþymëjo kaip to kraðto enciklopedininkas.<br />

Paliko iðsamias, neákainojamos vertës<br />

monografijas. Prof. Vilius Pëteraitis pasiþymëjo<br />

ávairiapuse visuomenine veikla<br />

iðeivijoje ir Lietuvoje. Jis buvo Maþosios<br />

Lietuvos Tarybos narys, Maþosios Lietuvos<br />

bièiuliø draugijos steigëjas, nuo 1952<br />

m. su pertraukomis – pirmininkas, Centro<br />

valdybos narys. Nuo 1954 m. dalyvavo<br />

Maþosios Lietuvos pasiprieðinimo sàjûdþio<br />

veikloje, nuo 1992 m. garbës pirmininkas.<br />

1985–1992 m. ir nuo 1998 m.<br />

Maþosios Lietuvos fondo vicepirmininkas.<br />

1992–1998 m. Maþosios Lietuvos fondo<br />

pirmininkas. Nuo 1956 m. Kanados lietuviø<br />

bendruomenës tarybos narys.<br />

Jaunystëje V.Pëteraitis 1934–1935 m.<br />

suorganizavo sporto draugijà „Þardë“,<br />

1938 m. – Vytauto Didþiojo universiteto<br />

studentø draugijà „Maþoji Lietuva“. Buvo<br />

tø draugijø pirmininkas.<br />

Maþosios Lietuvos sûnus Vilius Pëteraitis<br />

gimë 1914 m. spalio 18 d. Vaidauguose<br />

(dabar Rimkai), Klaipëdos apskrityje.<br />

Tëvas Mikas Pëteraitis buvo stambus<br />

ûkininkas, taèiau nesiðalino nuo Klaipëdos<br />

kraðto lietuviø veiklos, buvo virðaitis,<br />

vienas Klaipëdos kraðto Ðauliø sàjungos<br />

kûrëjø, Klaipëdos kraðto seimelio narys.<br />

Motina Katrina Pëteraitienë – taip pat<br />

klaipëdiðkë lietuvininkë.<br />

Sûnus Vilius 1935 m. baigë Klaipëdos<br />

Vytauto Didþiojo gimnazijà. 1935–1937 m.<br />

mokësi Vytauto Didþiojo universitete Kaune.<br />

1937 m. studijavo anglistikà Southamptono<br />

universitete Anglijoje. 1938 m.<br />

Upsaloje studijavo ðvedø kalbà.<br />

Nuo 1942 m. buvo <strong>Vilniaus</strong> pedagoginio<br />

instituto Germanistikos skyriaus vadovas,<br />

nuo 1941 m. skaitë vokieèiø kalbos<br />

paskaitas <strong>Vilniaus</strong> universitete. Naciams<br />

uþdarius universitetà 1943 m. dirbo<br />

geleþinkelio valdyboje. Prie <strong>Vilniaus</strong><br />

artëjant frontui pasitraukë á Vokietijà. Ten<br />

1945–1949 m. Augsburgo lietuviø gimnazijoje<br />

dirbo mokytoju, o 1948 m. vadovavo<br />

Augsburgo-Hochfeldo emigrantø stovyklai,<br />

kol 1949 m. iðvyko á Kanadà. Joje<br />

visà laikà gyveno Monrealyje. Ið pradþiø<br />

reikëjo Kanadoje ásikurti, pragyvenimui lëðø<br />

teko uþsidirbti nekilnojamojo turto prekybos<br />

kompanijoje. Kanadoje kartu su kitais<br />

savo tautieèiais ákûrë eþerø eksploatavimo<br />

bendrovæ „Dainava“. Ði kompanija<br />

padëjo iðeiviams ið Lietuvos ásirengti<br />

vasarnamius Lauryno kalnuose.<br />

Kanadoje Maþosios Lietuvos iðeivis<br />

laisvalaiká skyrë moksliniams ieðkojimams<br />

ir visuomeninei veiklai. Atkaklaus, sistemingo<br />

ir tikslingo darbo dëka profesorius Vilius<br />

Pëteraitis tapo pripaþintu ne tik Maþosios<br />

Lietuvos visuomenës veikëju, bet ir<br />

lietuviø kalbininku, lingvistu, þodynininku.<br />

Maþosios<br />

Lietuvos<br />

visuomenës<br />

veikëjas ir<br />

tyrinëtojas<br />

Ið pradþiø pasireiðkë kaip þodynininkas.<br />

Parengë kelis þodynus: Lietuviø-anglø<br />

kalbø þodynà (1948); Maþàjá lietuviøanglø<br />

kalbø þodynà (1949); vëliau Lietuviø-anglø<br />

kalbø þodynà (Lithuanian–English<br />

Dictionary). Lietuviðkos knygos klubas,<br />

Ch. 1960; Lithuanian–English Dictionary,<br />

Lietuviø-anglø kalbø þodynà su<br />

tartimi. P.Shalom, NY. 1967. Ðie þodynai<br />

iðeiviams tapo parankine priemone tobulinti<br />

anglø kalbà ir padëjo integruotis á angliðkai<br />

kalbanèiø ðaliø visuomenæ.<br />

V.Pëteraitis daug nuveikë leidþiant „Lietuviø<br />

enciklopedijà“ Bostone ir iðeivijos<br />

spaudoje. Didþiàjà gyvenimo dalá domëjosi<br />

Maþosios Lietuvos vietovardþiais ir istorija.<br />

Ðiai srièiai skirtos kelios knygos. Pirmoji<br />

studija „Maþosios Lietuvos vietovardþiø<br />

susvetimëjimas XX amþiuje“ V.Pëteraièio<br />

buvo paskelbta 1970 metais knygoje<br />

„Studia Lithuanica“, III tome. Lietuvai atgavus<br />

nepriklausomybæ pasirodë V.Pëteraièio<br />

knyga „Maþoji Lietuva ir Tvanksta”<br />

prabaltø ir pralietuviø laikais“. Mokslo ir enciklopedijø<br />

leidykla, V., 1992 m., ir kitas veikalas<br />

„Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardþiai:<br />

jø kilmë ir reikðmë“. Vilnius: Maþosios<br />

Lietuvos fondas. Mokslo ir enciklopedijø<br />

leidybos institutas, 1997.<br />

Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto<br />

1997 m. iðleista kalbininko Viliaus<br />

Pëteraièio 608 puslapiø mokslinë studija<br />

– knyga „Maþosios Lietuvos ir Tvankstos<br />

Vilius<br />

Pëteraitis<br />

1914–2008<br />

vietovardþiai (jø kilmë ir reikðmë)“ yra nelyginant<br />

Maþosios Lietuvos ir Tvankstos<br />

vietovardþiø etimologinis þodynas. Tai autoriaus<br />

nuodugniø studijø rezultatas. Jame<br />

yra daugiau kaip 4000 baltiðkos, daugiausia<br />

prûsø, lietuviø ir kurðiø kilmës vietoviø<br />

pavadinimø ið visos istorinës Maþosios<br />

Lietuvos ir Tvankstos. Priminsime,<br />

kad Maþoji Lietuva yra suprantama kaip<br />

kraðtas, kuris driekiasi nuo Klaipëdos<br />

ðiaurëje iki Galdapës pietuose ir nuo Labguvos<br />

vakaruose iki Lietuvos sienos rytuose.<br />

Tvankstà sudarë Semba ir Notanga<br />

bei ðiaurinës Bartos ir Varmës dalys.<br />

Lietuvininkai gyveno istorinëse Nadruvos,<br />

Skalvos ir Pilsoto þemëse. Jas 1919 metais<br />

Versalio taikos konferencijoje Maþosios<br />

Lietuvos Taryba reikalavo priskirti prie<br />

Lietuvos valstybës.<br />

Reikia ávertinti Mokslo ir enciklopedijø<br />

leidyklos nuopelnà rengiant ir iðleidþiant<br />

pirmuosius didelius V.Pëteraièio veikalus<br />

Lietuvoje. Jo knygose uþfiksuoti per iðtisus<br />

keturis tûkstanèius metø vartoti vietoviø<br />

vardai ir vandenvardþiai visoje dabartinëje<br />

Kaliningrado srityje (Rusija), Klaipëdos<br />

kraðte (Lietuva) ir Galdapës apylinkëse<br />

(Lenkija). Jie lieka kaip kalbos paminklas,<br />

knygø autoriaus mokslininko palikimas<br />

lietuviø tautai. Tai tarsi amþinas atminties<br />

vainikas prûsams ir lietuvininkams.<br />

Deja, iki nepriklausomybës atkûrimo<br />

mûsø visuomenë nedaug þinojo apie Ma-<br />

30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pastangos sugràþino<br />

mums daugiau negu 4000 metø<br />

baltiðkos kultûros raidos vaizdà tame<br />

kraðte, kuris gamtiniu poþiûriu yra nedalinamas<br />

politinëmis ribomis.<br />

Kaip tvirtina akademikas Zigmas Zinkevièius,<br />

Maþoji Lietuva kelis ðimtmeèius<br />

priklausë Vakarø ir Ðiaurës Europos germaniðkai<br />

ir skandinaviðkai kultûroms, tuo<br />

tarpu Didþioji Lietuva siejosi su Rytø, Vidurio<br />

ir Pietø Europos slaviðkomis, ið dalies<br />

romaniðkomis kultûromis. Taigi siena tarp<br />

ðiø Lietuvos daliø ðimtmeèiais yra buvusi<br />

dviejø kultûriniø civilizacijø Europoje riba.<br />

Vietovardþiai, kaip parodë V.Pëteraitis,<br />

yra svarbi kultûros paveldo dalis. Kaip teigia<br />

Marija Razmukaitë, vertindama jø svarbà,<br />

„baltø kraðtai (tarp jø ir Prûsija) – senosios<br />

Europos hidronimijos centras, o baltø<br />

protëviai ir bendroji baltø kalba yra glaudþiai<br />

susijæ su visa Vakarø Europa“. Taigi<br />

V.Pëteraièio darbas yra svarbi Europos kultûros<br />

dalis. Jis leidþia atkurti kuo tikresná<br />

Senosios Europos kultûros vaizdà. M. Razmukaitë<br />

kvieèia ne vien tik þiûrëti á vietovardþius<br />

kaip istorinës praeities faktà.<br />

Prûsijos vietovardþiø tyrinëtojo prof.<br />

V.Pëteraièio mokslinës studijos taip pat sugràþino<br />

dabartinio Kaliningrado senàjá pavadinimà<br />

„Tvankstë“ mûsø sàmonëje. Etimologinio<br />

vietovardþiø þodyno autorius<br />

Tvankstæ apibrëþë kaip senàjá prûsiðkà Karaliauèiaus<br />

miesto Priegliaus pakrantëje pavadinimà.<br />

Jis padarë iðvadà, kad „Tvankstë“<br />

yra vandenvardinis þodis, kilæs ið tokio<br />

pat pavadinimo tvenkinio, ðalia kurio kalva<br />

turëjo taip pat tà patá vardà. Ant Tvankstës<br />

kalno ðalia vandens telkinio stovëjo Vangastës<br />

pilis. V.Pëteraitis baltø areale surado<br />

daugiau pavadinimø su ðaknimi „Vanga“,<br />

„Vanginis“ ir kt. Lietuvai Maþàjà Lietuvà<br />

gràþina dabar baigiama iðleisti Mokslo<br />

ir enciklopedijø leidybos instituto keturiø tomø<br />

„Maþosios Lietuvos enciklopedija“, kurios<br />

leidyba remiama Maþosios Lietuvos<br />

fondo ir daugelio kitø organizacijø bei privaèiø<br />

asmenø. Taèiau ðios iniciatyvos pradþios<br />

taip pat reikia ieðkoti Kanadoje, V.Pëteraièio<br />

aplinkoje, ir jau sugráþus á Lietuvà<br />

po nepriklausomybës atkûrimo.<br />

Kaip prisiminë V.Pëteraitis, mintis iðleisti<br />

didesnës apimties leidiná iðeivijoje sklandë<br />

po karo. Tà mintá skatino leidþiama Bostono<br />

Lietuviø enciklopedija, taèiau tuo metu<br />

„maþalietuviai“ dar neturëjo galimybiø,<br />

jø buvo maþiau negu iðeiviø ið Didþiosios<br />

Lietuvos. Sukûrus Maþosios Lietuvos fondà,<br />

apie 1980 metus buvo gráþta prie tos<br />

minties. Naujai apie didesnio leidinio galimybæ<br />

prisiminë atvykæs ið Lietuvos á Maþosios<br />

Lietuvos fondo suvaþiavimà prof.<br />

Domas Kaunas, kuris, kaip þinome, yra nusipelnæs<br />

ðio kraðto spaudai. Idëja ir situacija<br />

parengti Maþosios Lietuvos enciklopedijà<br />

brendo pamaþu. 1996 metais prof.<br />

V.Pëteraitis atvyko á Lietuvà aiðkinti leidybos<br />

galimybiø èia, Lietuvoje. Man teko dalyvauti<br />

Vilniuje, Kraðtotyros draugijoje Trakø<br />

gatvëje, sukviestame pirmame platesniame<br />

tam klausimui skirtame pasitarime.<br />

Nors buvo daug abejoniø, susirinkusieji<br />

pritarë keliø tomø enciklopedijos leidimo<br />

prasmingumui.<br />

Kaip prisimena dr. Martynas Purvinas,<br />

leidybos idëjà palaikë tuometinis Mokslo<br />

ir enciklopedijø leidyklos direktorius Zigmantas<br />

Pocius. 1996 m. spalio mënesá<br />

buvo pradëtas enciklopedijos rengimas.<br />

Sudarytas enciklopedijos vardynas. Ðio<br />

darbo ëmësi dr. Algirdas Matulevièius, Karaliauèiaus<br />

kraðto istorijos tyrinëtojas.<br />

V.Pëteraitis tëvynëje ir iðeivijoje sutelkë<br />

keturtomës enciklopedijos leidimui sudarytojus.<br />

Jis pats labai aktyviai ásijungë á<br />

ðá darbà, parengë labai daug originaliø<br />

straipsniø. Ðiuo metu jau iðleisti trys tomai,<br />

ketvirtas tomas sparèiai rengiamas.<br />

Keturiuose Maþosios Lietuvos enciklopedijos<br />

tomuose (kiekvienas po 75 leidybos<br />

lankus) bus iðspausdinta daugiau kaip<br />

10 000 straipsniø, paskelbta keli tûkstanèiai<br />

iliustracijø (tarp jø daug retø archyviniø<br />

nuotraukø). 2000 m. iðleistas I tomas<br />

(A–Kar), 2003 m. – II tomas (Kas–Maþ,<br />

2006 m. – III tomas (Mec–Rag). Jie gausiai<br />

iliustruojami Vytauto Kaltenio spaudai<br />

parengtomis iliustracijomis, nuotraukomis.<br />

V.Pëteraièio suorganizuota Maþosios<br />

Lietuvos enciklopedijos leidyba Lietuvoje<br />

vyko rezultatyviai – bendromis labai didelio<br />

skaièiaus dalyviø pastangomis. Pirmajame<br />

jos tome, kuris iðspausdintas<br />

2000 m., yra net 633 Viliaus Pëteraièio paraðyti<br />

straipsniai, antrajame tome – 338,<br />

treèiajame – 256 straipsniai.<br />

Maþosios Lietuvos enciklopedija<br />

(MLE) – išeivijos ir Lietuvos specialistø<br />

rengiama pirmoji tokia pasaulyje enciklopedija,<br />

skirta Karaliauèiaus ir Klaipëdos<br />

kraðtø istorijai bei kultûrai. Iðskirtinë ðio<br />

leidinio svarba – galimybë áamþinti nykstantá<br />

ar jau prarastà lietuvininkø, prûsø kultûros<br />

paveldà, turintá neákainojamos vertës<br />

ne tik lietuviø, baltø, bet ir visos Europos<br />

kultûrai. Tai originali universalioji regioninë<br />

enciklopedija, skiriama visiems<br />

skaitytojams, kurie domisi Maþàja Lietuva,<br />

ypaè akademiniam jaunimui. Ji yra<br />

svarbi Lietuvai ir kaimyniniams kraštams.<br />

Maþosios Lietuvos reikðmæ labai motyvuotai<br />

pagrindë enciklopedijos Redakcinës<br />

kolegijos prezidentas akad. Zigmas<br />

Zinkevièius: „Ðio kraðto reikðmë Lietuvai<br />

– ypatinga ir esminë. Karaliauèiuje buvo<br />

iðleista pirmoji lietuviðka knyga – Martyno<br />

Maþvydo Katekizmas (1547), kurio 450-<br />

àsias metines neseniai iðkilmingai ðventëme.<br />

Èia pasirodë ir pirmoji lietuviø kalbos<br />

gramatika (1653). Karaliauèiaus kraðte<br />

pirmà kartà á lietuviø kalbà buvo iðversta<br />

Biblija (1590), pirmiausia ji èia ir iðspausdinta.<br />

Karaliauèiuje buvo iðleista pirmoji lietuviðka<br />

groþinës literatûros knyga (1706),<br />

ásteigta pirmoji lietuviø kalbos katedra – vadinamasis<br />

lituanistinis seminaras Karaliauèiaus<br />

universitete (1718). Karaliauèiaus<br />

kraðte buvo paraðytas ir iðleistas pirmasis<br />

mokslinis darbas apie lietuviø kalbà (1747),<br />

ásteigta pirmoji lietuviðka mokytojø seminarija<br />

(1811). Pasirodë pirmieji lietuviðki eilëraðèiai<br />

ir buvo sukurtas pasaulinio garso<br />

ðedevras – Kristijono Donelaièio „Metai“.<br />

Èia iðëjo pirmasis periodinis leidinys<br />

lietuviø kalba (1822), buvo iðleistas pirmasis<br />

tautinis lietuviø laikraðtis „Auðra“ (1883).<br />

Ðiame kraðte anksèiausiai pradëta rinkti<br />

tautosaka, ásteigtas pirmasis lietuviø etnografinis<br />

muziejus (1905). Tokiø pirmøjø galima<br />

bûtø nurodyti dar daugiau. Pagaliau<br />

ir dabartinë lietuviø bendrinë kalba gimë<br />

ðiame kraðte, èia jos iðtakos. Ðioje þemëje<br />

gyveno ir dirbo ne tik Martynas Maþvydas,<br />

Kristijonas Donelaitis, bet ir Jonas<br />

Bretkûnas, Liudvikas Rëza, Frydrichas Kurðaitis,<br />

Immanuelis Kantas, Vydûnas, Georgas<br />

Zauerveinas... Ið èia kilo apskritai dabartinës<br />

lietuviø kultûros uþuomazgos. Tad<br />

dràsiai galima teigti, kad be Maþosios Lietuvos<br />

nebûtø ir Didþiosios Lietuvos, kokia<br />

ji yra ðiandien“.<br />

Prof. V.Pëteraièio nuveikti darbai lygiuojasi<br />

ðalia kitø Prûsijos – Maþosios Lietuvos<br />

– Tvankstës tyrinëtojø, tokiø kaip<br />

prof. G.Gerulio, V.Kalvaièio, V.Ðmido,<br />

Ch.Stango, A.Salio, V.Maþiulio ir kitø.<br />

Jo iniciatyva iðeivijoje ásteigta dr. Vydûno<br />

premija, „Maþosios Lietuvos enciklopedijos“<br />

rengëjams ir autoriams teikta<br />

Pëteraièio ðeimos Ariadnos premija. Klaipëdos<br />

universiteto studentai uþ geriausias<br />

studijas apie Maþàjà Lietuvà ir Prûsà nuo<br />

1993 m. buvo apdovanojami V.Pëteraièio<br />

pastangomis ir Maþosios Lietuvos fondo<br />

parama ásteigta Liudviko Rëzos premija.<br />

Turëjo labai turtingà ir vertingà asmeniná<br />

archyvà, kurá 2001 m. perdavë Klaipëdos<br />

universiteto mokslinei bibliotekai.<br />

Prof. Viliaus Pëteraièio iðkili asmenybë<br />

buvo pripaþinta ne tik iðeivijoje, bet ir<br />

Lietuvoje. Jis nuolat lankësi Lietuvoje, rûpindamasis<br />

Enciklopedijos leidyba ir jà<br />

spartindamas. Jo darbas susilaukë pripaþinimo.<br />

Respublikos Prezidentas Viliø<br />

Pëteraitá 2002 m. uþ viso gyvenimo nuopelnus<br />

apdovanojo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio<br />

Gedimino ordino karininko kryþiumi.<br />

Klaipëdos <strong>universitetas</strong> V.Pëteraitá<br />

iðrinko Garbës daktaru.<br />

Prof. Viliaus Pëteraièio mokslo darbai ir<br />

visuomeninë veikla turi ilgalaikæ vertæ. Jo<br />

gyvenimo ir darbø nesavanaudiðkas pavyzdys<br />

yra pamokantis visiems dirbantiems<br />

Lietuvos savimonës supratimo átvirtinimui.<br />

Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALAS<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 31

Visuomenës veikëjo, politiko,<br />

publicisto, teisininko, istoriko, vertëjo,<br />

Lietuvos mokslø akademijos tikrojo<br />

nario (akademiko), teisës mokslø<br />

daktaro Augustino Janulaièio (1878–<br />

1950) plaèiaðakë veikla ir darbai<br />

paliko ryðkø pëdsakà Lietuvos visuomenës<br />

gyvenime, kultûroje ir moksle.<br />

Lietuvos mokslø akademijos<br />

Humanitariniø ir socialiniø mokslø<br />

skyrius ð.m. balandþio 4 d. surengë<br />

Augustino Janulaièio minëjimà-<br />

Augustinas Janulaitis (1878–1950)<br />

buvo kilæs ið Malavënø kaimo, Ðiauliø apskrities,<br />

ûkininkø ðeimos. Jis uþ lietuviðkà<br />

visuomeninæ veiklà jau 1883 m. nukentëjo<br />

kelis kartus, bëgo á uþsiená, gyveno<br />

Prûsijoje, Anglijoje ir Ðveicarijoje.<br />

Vis dëlto po 1905 m. revoliucijos baigë<br />

Maskvos universiteto Teisiø fakultetà.<br />

Paskui Lietuvoje dirbo advokatu, teisëju.<br />

Be to, nuo 1920 m. Kauno aukðtosiose<br />

mokyklose ëjo profesoriaus pareigas.<br />

Jis paraðë daug veikalø apie Lietuvos istorijà<br />

ir teisæ XVII-XIX amþiuje. Jo svarbiausias<br />

darbas buvo Lietuvos bajorai ir<br />

jø seimeliai XIX amþ. (1936). 1941 m. kuriantis<br />

Lietuvos mokslø akademijai, tapo<br />

jos tikruoju nariu. Deja, dël tarybinës<br />

ir naciø valdþiø trukdymø nebeástengë<br />

iðleisti në vieno savo darbo.<br />

Ðiame straipsnyje iðskiriama tik dalis<br />

jo istorijos darbø: politiniø ir kultûriniø Lietuvos<br />

veikëjø biografijos.<br />

Faktas, kad ðámet minima Augustino<br />

Janulaièio 130- øjø metø gimimo sukaktis,<br />

rodo didelæ jo moksliniø darbø paveldo<br />

mokslinæ ir kultûrinæ reikðmæ, biografiniø<br />

kûriniø sampratà ir jos santyká su autoriaus<br />

asmenybe bei jo paþiûromis.<br />

A.Janulaitis 16 savo jaunystës metø<br />

priklausë Lietuvos socialdemokratø partijai,<br />

net redagavo jos periodinius leidinius.<br />

Jau tais laikais ëmë reikðtis kaip<br />

biografas, raðë straipsnius apie Karlà<br />

Marksà, Frydrichà Engelsà, Augustà Bebelá,<br />

Ferdinandà Lasalá (Lassale). Savo<br />

marksistinæ pasaulëþiûrà A.Janulaitis derino<br />

taip pat su Lietuvos tautinio iðsivadavimo<br />

siekimu, niekad nerëmë tø rusø,<br />

þydø partijø, kurios siekë iðlaikyti Rusijos<br />

teritoriná vientisumà, arba lenkø socialistø,<br />

kurie Lietuvà ásivaizdavo kaip bûsimosios<br />

Lenkijos provincijà. A.Janulaitis lai-<br />

Akademiko Augustino Janulaièio mokslinis paveldas<br />

Augustinas<br />

konferencijà, skirtà akademiko 130- Prof. dr. Vytautas Andriulis nagrinëjo<br />

øjø metiniø jubiliejui. Prof. habil. dr. A.Janulaièio Lietuvos teisës istorijos<br />

MA narys ekspertas Antanas Tyla veikalus, domëjosi jo rankraðtiniu<br />

surinko þymiø praneðëjø istorikø ir paveldu, kuris ypaè gausus Lietuvos<br />

teisininkø bûrá. Prof. habil. dr. Ingë MA bibliotekoje. Tai 3963 vienetø<br />

Lukðaitë ryðkiai ir átaigiai apþvelgë fondas (F-267), 1967 m. gautas ið<br />

A.Janulaièio tëvø ir ðeimos vertybines jubiliato þmonos Elenos Janulaitienës<br />

orientacijas, motinos Agotos pasiaukojimà<br />

ir stiprybæ, anksti netekus tës pastangø dëka. Prof. A.Tylos<br />

ir ne kartà papildytas prof. I.Lukðai-<br />

vyro, net keturiolikai iðaugintø vaikø praneðimas buvo skirtas visapusiðkam<br />

padëjusiai suvokti tikràsias vertybes, rankraðtinio palikimo nagrinëjimui ir<br />

siekti mokslo ir prasmingos veiklos. bûtinumui já skelbti. Dr. Vladas<br />

Janulaitisbiografas<br />

Akad. Vytautas MERKYS<br />

kytinas kairiosios lietuviø tautinio iðsivadavimo<br />

sàjûdþio dalies ideologu.<br />

A.Janulaièio socialinio ir tautinio iðsivadavimo<br />

sàsajos motyvacija buvo jo paraðytos<br />

biografijos. Pirmoji ið jø paminëtina<br />

1902 m. Plymute (JAV) iðleista knygelë<br />

Adomas Mickevyèia (1798–1855). Jo<br />

gyvenimas, raðtai ir darbai (40 p.) Po to<br />

sekë Emilijos Pliateraitës (1908), Konstantino<br />

Kalinausko, Zigmanto Sierakausko<br />

ir kun. Antano Mackevièiaus biografijos<br />

(1921). Apie Adomà Mickevièiø A.Janulaitis<br />

raðë savo, kaip socialisto, pragmatiniais<br />

tikslais. A.Mickevièius jam nepalauþiamas<br />

kovotojas prieð Rusijos imperijà<br />

ir dël tautø iðsivadavimo. Taèiau jo raðtuose<br />

áþiûri taip pat socialinio atskirumo<br />

sampratà, sieká duoti visiems þmonëms<br />

pilietines ir politines laisves. Pasak A.Janulaièio,<br />

poetas netgi buvæs anø laikø socialistas.<br />

Dabar brangus Lietuvos socialdemokratø<br />

partijai. Tai buvo maiðtingas<br />

jaunojo A.Janulaièio pragmatizmas.<br />

Kaip A.Janulaitis sakosi, jam mintá raðyti<br />

apie E.Pliateraitæ suþadino jos legendinë<br />

ðlovë, kaþkiek panaði á prancûzø karþygës<br />

Þanos d’Ark (Dark) kultà. Taèiau<br />

biografas realistas, jis E.Pliateraitës þygius<br />

vertina ne legendiniu, o istoriniu poþiûriu<br />

ir nemano, kad nuo jos „bûtø galëjusi priderëti<br />

visa sukilimo klotis“. A.Janulaièio pripaþinimo<br />

E.Pliateraitë susilaukë kaip nematytas<br />

dvarininkaitës pasiryþimas dalyvauti<br />

bendrame sukilime; kad nesiskirtø<br />

nuo vyrø, net vilkëjusi vyriðkus drabuþius.<br />

A.Janulaièio dëmesys radikaliausiems<br />

1863–1864 m. sukilimo vadovams priklausë<br />

nuo jo þavëjimosi jø iðtikimybe Lietuvos<br />

politinio iðsivadavimo idëja. Citavo K.Kalinauskà,<br />

kad negalima „kvailoms Varðuvos<br />

makaulëms pavesti Lietuvà valdyti“.<br />

Antra vertus, K.Kalinauskas ir A.Mackevièius<br />

parodyti kaip ponø engiamø valstieèiø<br />

iðvadavimo kovotojai, tikri demokratai.<br />

Jø nuomone, visuomeniniam gyvenimui<br />

paþadinti valstieèiai turëjo bûti pagrindinë<br />

bajorø vadovaujamo sukilimo jëga.<br />

Z.Sierakausko biografiná portretà pieðë,<br />

sakytum, nusiþiûrëjæs á Adomo Mickevièiaus<br />

Konradà Valenrodà. Bûsimo sukilimo<br />

labui ágijo gerà kariná iðsimokslinimà,<br />

uþsitarnavo karinës þinybos pasitikëjimà.<br />

Oficialiai iðvykæs á Vakarø Europà,<br />

manë ásitikinti, kokios sukilimui galima<br />

laukti paramos ið tenykðtës visuomenës.<br />

32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Selenis koncentravo dëmesá á A.Janulaièio<br />

pedagoginá darbà ugdant<br />

istorikus profesionalus.<br />

Konferencija vyko Lietuvos MA<br />

bibliotekoje, jos darbuotojos Rûta<br />

Kazlauskienë ir Ilona Norkienë<br />

parengë jubiliatui skirtà parodà.<br />

„Mokslo ir gyvenimo“ redakcija<br />

kvieèia susipaþinti su akad. Vytauto<br />

Merkio praneðimu jubiliejinëje<br />

konferencijoje.<br />

Povilas SAUDARGAS<br />

Ryðkø pëdsakà A.Janulaièio biografiniams<br />

darbams paliko priklausymas Lietuviø<br />

mokslo draugijai, kuri savo narius<br />

skatino tyrinëti lietuviø kultûrà ir istorijà.<br />

A.Janulaièio socialdemokratinis angaþuotumas<br />

ëmë blësti. Pasirinko kun. Liudviko<br />

Adomo Jucevièiaus biografijà<br />

(1910 m.). Ji, pasak A.Janulaièio, iðaugo<br />

ið 1909 m. Draugijoje skaityto praneðimo.<br />

Juolab kad aptiko nemaþai naujø ðaltiniø.<br />

Tuomet A.Janulaitis ásipareigojo nesitenkinti<br />

kitø autoriø kompiliacijomis ir interpretacijomis.<br />

A.Janulaièiui L.A.Jucevièius<br />

– aukðtøjø luomø atstumtas kunigas,<br />

nes jis atsigræþë á valstieèius kaip lietuviø<br />

atgimimo atramà, iðaukðtino jø kalbos,<br />

tautosakos ir moralës vertybes. Surinktà<br />

medþiagà platesnei visuomenei populiarino<br />

lenkiðkai raðytose publikacijose.<br />

Manyèiau, kad ankstyvøjø A.Janulaièio<br />

biografiniø veikalø þiedas yra Simono<br />

Daukanto biografija. Jà ëmë raðyti<br />

1908 m., kai <strong>Vilniaus</strong> vieðojoje bibliotekoje<br />

rado mûsø istoriko laiðkus Teodorui Narbutui<br />

ir kitiems adresatams. Svarbu, kad<br />

ðá darbà dirbdamas A.Janulaitis uþmezgë<br />

mokslinius ryðius su iðkiliausiais lietuviø<br />

kultûrininkais ir kai kuriais lenkø istorikais.<br />

A.Janulaitis S.Daukantà iðkëlë kaip<br />

svarbiausià lietuviø tautinio atgimimo ideologà,<br />

raðytojà ir ðvietëjà. Bûdamas istorikas<br />

kitais darbais bent ið dalies norëjo<br />

kompensuoti tautinës inteligentijos stygiø.<br />

Þinoma, parodë ir nemaþà S.Daukanto<br />

bendraminèiø grupæ, fragmentiðkai raðë<br />

apie vyskupà Motiejø Valanèiø ir kt. Kaip<br />

S.Daukanto biografijos tæsiná A.Janulaitis<br />

1922 m. paskelbë svarbiø S.Daukanto<br />

laiðkø rinkiná. Ði publikacija ir minëtoji<br />

S.Daukanto biografija net 50 metø buvo<br />

pagrindinis informacijos apie ðá tautiná veikëjà<br />

ðaltinis.<br />

Po to ëjo ankstyvesnio lietuviø tautinës<br />

raðtijos laikotarpio Kiprijono Zabièio-<br />

Nezabitauskio biografija. Jà sumanë jau<br />

1909 m., tai deklaruodamas atitinkamu<br />

straipsniu Lietuvos þiniose. Tuomet plaèiau<br />

raðyti delsë, nes neturëjo K.Nezabitauskio<br />

rankraðèiø ir kitos svarbios medþiagos<br />

ið Lenkø bibliotekos Paryþiuje. Jà<br />

pasiekë tik 1924 m., kai nuvyko á Prancûzijà.<br />

Be to, gavo medþiagos Vilniuje ið buv.<br />

<strong>Vilniaus</strong> generalgubernatoriaus kanceliarijos<br />

ir Kauno metropolijos kurijos archyvø.<br />

Prie ðios biografijos pridëjo ir K.Nezabitauskio<br />

poezijos lietuviø kalba rinkiná.<br />

Bûdamas Paryþiuje, A.Janulaitis taip<br />

pat daug prisiskaitë apie senuosius politinius<br />

Lietuvos ir Lenkijos emigrantus, jø<br />

organizacijas bei sroves. Visa tai apraðë<br />

minëtoje biografijoje, gerokai ðiame fone<br />

„paskandindamas“ patá herojø.<br />

Po K.Nezabitauskio – lietuviø kultûrininko<br />

S.Daukanto jaunesniojo draugo Mikalojaus<br />

Akelaièio biografija. Jos glaustus<br />

variantus periodinëje spaudoje jau<br />

skelbë 1918–1920 m., 1925 m. papildë<br />

laiðkø Adomui Honorijui Kirkorui, Irenëjui<br />

Oginskiui rinkiniu. Prie platesnës M.Akelaièio<br />

biografijos raðymo prisëdo daugiau<br />

kaip po 10 metø. Paraðë, bet jau buvo<br />

atëjæ Stalino laikai, kuriais A.Janulaièio tyrinëjimai<br />

nebuvo toleruojami. Biografijos<br />

maðinraðtis iðliko. Já 1969 m. Juozas Jurginis<br />

sutrumpino, iðbraukë platesná istoriná<br />

fonà, nes jo apraðymas kirtosi su oficialiàja<br />

istorija. Liko vien faktografinis tekstas<br />

be paties A.Janulaièio visapusiðkos<br />

ir savitos istorinës minties.<br />

A.Janulaitis laikomas daugiau teisës<br />

istoriku nei tikruoju istoriku. Vis dëlto biografiniuose<br />

veikaluose, iðskyrus tik vienà<br />

jø, liko istoriku. Didelá A.Janulaièio dëmesá<br />

bendrajai istorijai liudija taip pat tai, kad<br />

1929 m. jis buvo vienas Lietuvos istorijos<br />

draugijos organizatoriø. Be to, ligi 1935 m.<br />

jis pagrindiná akademiná darbà dirbo VDU<br />

Humanitariniø mokslø fakultete, tik vëliau<br />

tapo Teisiø fakulteto dekanu. A.Janulaitis<br />

savo akademinio darbo metu paraðë senojo<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto teisininko profesoriaus<br />

Igno Danilavièiaus biografijà<br />

(1932 m.). Ðiam darbui labai pravertë<br />

A.Janulaièio, kaip teisës istoriko, kvalifikacijos.<br />

Biografija kone tokios apimties,<br />

kaip visos anksèiau raðytos biografijos<br />

draugën sudëjus. Gausiai panaudojo<br />

Lenkijos, ypaè <strong>Vilniaus</strong> archyvinius ðaltinius.<br />

Èia dar ryðkiau pasireiðkë A.Janulaièio<br />

dëmesys plaèiam istorijos fonui.<br />

Apie patá I.Danilavièiø tëra apie pusæ viso<br />

teksto. A.Janulaitá domino ne tiek pati<br />

I.Danilavièiaus biografija, kiek jo darbai –<br />

Lietuvos Statuto tyrimai, Lietuvos ástatymø<br />

kodifikacija, Rusø teisinës sistemos<br />

ávedimo Lietuvoje apibûdinimas. Bûdinga,<br />

kad ir ðioje biografijoje A.Janulaitis sustojo<br />

ne tik prie Lietuvos teisës genezës<br />

ir jos likimo, bet taip pat prie luominiø<br />

prieðtaravimø, prie privaèios nuosavybës<br />

ásitvirtinimo teisëtumo klausimo.<br />

Pasirodo, kad A.Janulaitis vien XIX a.<br />

nesiribojo, jis leidosi taip pat á viduramþius.<br />

1928 m. paskelbë Enejos Silvio Piccolomini<br />

(vëliau popieþiaus Pijaus II) bei<br />

Jeronimo Pragiðkio gyvenimo apraðymà,<br />

jø þinias apie Lietuvà Vytauto ir Jogailos<br />

laikais. Galbût ðá A.Janulaièio veikalà labiau<br />

derëtø priskirti ne biografiniam þanrui,<br />

bet naratyviniø istorijos ðaltiniø analizei,<br />

jø kritiðkam paþinimui.<br />

Paskutinis ir didþiausios apimties<br />

A.Janulaièio biografinis darbas buvo apie<br />

Kæstutá. Jau 1930 m. ðis autorius paskelbë<br />

moksliná straipsná apie Kæstutá Marienburgo<br />

pilyje ir pabëgimà ið jos á Lietuvà.<br />

1935–1940 m. A.Janulaitis jau paraðo plaèià<br />

biografijà, deja, dël tarybinës okupacijos<br />

sutrukdymo ji mûsø skaitytojus pasiekë<br />

tik 1998 metais. 1932 m. minint Kæstuèio<br />

þûties 550-àsias metines, nemaþà<br />

dëmesá ðiam kunigaikðèiui parodë profesorius<br />

Ignas Jonynas, periodinëje spaudoje<br />

paskelbæs kelias straipsniø serijas.<br />

Be to, 1938 m. apie Kæstutá atskirà monografijà<br />

iðleido Antanas Kuèinskas, uþ<br />

tai gavæs daktaro laipsná. Taèiau A.Janulaitis<br />

savo Kæstuèio biografijoje ðiø istorikø<br />

darbø në nemini. Nemini todël, kad,<br />

pasak biografijos autoriaus, naujausioje<br />

mûsø istoriografijoje Kæstutis sumenkintas<br />

lyginant su Algirdu ir Jogaila. Ðaltiniai<br />

apie Kæstutá esà interpretuojami atsainiai.<br />

Ði A.Janulaièio biografija dëstoma labai<br />

populiaria forma, bandoma aprëpti visà<br />

XIV a. istorijà, ne tik vidaus kovas, santykius<br />

su kaimynais, bet ir grynai ekonomikos<br />

istorijà. Kodël taip raðyta, atsakymà<br />

randame kieno uþsakymu tai daryta. Já<br />

davë Lietuvos karininkø ramovë, keldama<br />

pragmatinius reikalavimus, kad knyga<br />

bûtø patraukli ir reikalinga karininkams.<br />

Reikia pabrëþti, kad A.Janulaitis buvo<br />

vienas iðkiliausiø ano meto lietuviø<br />

biografø. Kone visi jo darbai neprarado<br />

paþintinës vertës ligi ðiol. Kalbant apie<br />

metodologijà, matyti Vasilijaus Kliuèevskio<br />

mokyklos rusø istorikø pozityvistø átaka.<br />

1907 m. A.Janulaitis baigë Maskvos<br />

universiteto Teisiø fakultetà. Jo auditorijos<br />

buvo tame paèiame aukðte kaip ir Istorijos-filologijos<br />

fakulteto, kuriame telkësi<br />

minëtosios mokyklos istorikai. Su vienu<br />

ið jø – profesoriumi Matvejumi Liubavskiu,<br />

kuris daug raðë apie Lietuvos istorijà,<br />

A.Janulaitis netgi tiesiogiai bendravo. Panaðiai<br />

kaip ir jo mokytojai, A.Janulaitis itin<br />

daug dëmesio skyrë istorijos ðaltiniams,<br />

nes manyta, kad mokanèiai juos prakalbinus<br />

praeitis savaime nuðvis. Be to, jie<br />

këlë tyrinëtinas kultûros, socialinës gyventojø<br />

sudëties, valstieèiø, luominiø santykiø<br />

istorijos temas. Kaip matëme, A.Janulaitá,<br />

raðant minëtas biografijas, veikë<br />

taip pat jo socialistinës paþiûros, kurios<br />

autoriui ëmus dirbti akademiná darbà pastebimai<br />

iðblëso.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 33

nusikaltëliø kerðto baimës, vieðumo vengimo<br />

ir kitø. Visa tai leidþia teigti, kad reikalingas<br />

kompleksinis ir ávairiapusis kriminologinis<br />

išmanymas nusikaltimø situacijai<br />

šalyje ir pasaulyje aiškinti.<br />

Nacionalinëje nusikaltimø prevencijos<br />

ir kontrolës programoje sakoma, kad nusikaltimø<br />

maþinimas turi bûti paremtas kriminologijos<br />

mokslu. Europos Sàjungos<br />

valstybës jau seniai skiria ypatingà dëmesá<br />

kriminologijos mokslo plëtrai. Europos<br />

Sàjungos struktûroje veikia institucijos,<br />

specialiai ákurtos skatinti kriminologijos þiniø<br />

plëtrà: Europos nusikaltimø prevencijos<br />

tinklas, Europos organizuoto nusikalstamumo<br />

prevencijos forumas ir kt. Poreikis<br />

stiprinti kriminologiniø tyrimø potencialà<br />

akcentuojamas daugelyje Europos Sàjungos<br />

dokumentø. Europos Sàjungos sutarties<br />

29 straipsnyje nusikaltimø prevencija<br />

ávardijama kaip vienas svarbiausiø Europos<br />

Sàjungos tikslø.<br />

Kriminologijos þiniø plëtros poreikis<br />

nuolat pabrëþiamas Lietuvos Respublikos<br />

nacionaliniuose teisës aktuose: Lietuvos<br />

Respublikos Seimo statute, Lietuvos Respublikos<br />

Vyriausybës darbo reglamente,<br />

Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës<br />

norminiø aktø rengimo tvarkos ástatyme,<br />

Nacionalinëje nusikaltimø prevencijos<br />

ir kontrolës programoje, Nacionalinëje<br />

kovos su korupcija programoje, Organizuoto<br />

nusikalstamumo ir korupcijos<br />

prevencijos programoje, daugelyje kitø<br />

teisës aktø.<br />

Nacionalinëje nusikaltimø prevencijos<br />

ir kontrolës programos situacijos analizëje<br />

teigiama, jog neretai parengtos nusikaltimø<br />

prevencijos ir kontrolës priemonës<br />

nëra pakankamai nuoseklios ir sistemið-<br />

Tarpkryptinës<br />

kriminologijos studijos<br />

Taikomosios dailës<br />

muziejuje paminëta<br />

Pasaulio kultûros<br />

diena<br />

Taikomosios dailës muziejuje<br />

balandþio 15 d. surengtas PA-<br />

SAULIO KULTÛROS DIENOS<br />

minëjimas. Tai progai buvo skirti<br />

prof. Viktorijos Daujotytës ir poeto<br />

Justino Marcinkevièiaus þodþiai.<br />

Koncertavo poeto ir filosofo<br />

Vaidoto Daunio (1958–<br />

1995) ðeima, kompozitorius<br />

Giedrius Kuprevièius, dainavo<br />

Ieva ir Vladimiras, grojo pianistë<br />

Nijolë Prudnikovai.<br />

Pasaulio kultûros diena paskelbta<br />

po to, kai 1935 m. balandþio<br />

15 d. JAV prezidentas<br />

Franklinas Ruzveltas ir dvideðimties<br />

Lotynø Amerikos ðaliø<br />

atstovai Vaðingtone pasiraðë<br />

sutartá dël meno, mokslo, istoriniø<br />

paminklø iðsaugojimo. O<br />

ðià idëjà plaèiai skleidë dailininkas,<br />

keliautojas, màstytojas Nikolajus<br />

Rerichas, iki Pirmojo pasaulinio<br />

karo jau sukûræs serijà<br />

paveikslø, kuriuose ryðkëjo<br />

áspëjimas apie artëjanèià grësmæ<br />

pasaulio intelektualiajam<br />

palikimui. Po keliø niokojanèiø<br />

karø jo kreipimasis kartu su<br />

prancûzø teisininkø Taikos paktu<br />

buvo pamirðtas. Dabar, plaèiai<br />

plëtojantis pasaulio pramonei,<br />

jai skverbiantis á saugotinas<br />

gamtos teritorijas ir augant komercijos<br />

agresijai, ðio pakto<br />

idëjos vël tampa aktualios. Taip<br />

pat ir Lietuvoje, kur inteligentija<br />

skelbia bûtinumà rûpintis nepavydëtina<br />

dvasinës kultûros padëtimi<br />

ðalyje. Tad Lietuvoje Pasaulio<br />

kultûros dienà nuspræsta<br />

minëti balandþio 15-àjà, kartu<br />

primenant ir N.Rericho keltø<br />

idëjø svarbà.<br />

Tarpkryptinë kriminologija – kodël jos<br />

reikia šiandien Lietuvoje ir kas tai yra Tokios<br />

kriminologijos poreiká pirmiausia nusako<br />

kriminologiniai tyrimai bei specialistø<br />

ir „þmoniø ið gatvës“ patirtis ir nuomonë<br />

apie nusikaltimus, negerëjanèià kriminogeninæ<br />

situacijà mûsø ðalyje. Akivaizdu,<br />

kad nusikaltimø problema Lietuvos visuomenëje<br />

itin aktuali. Nusikaltimus, smurtà,<br />

korupcijà ir narkomanijà dauguma Lietuvos<br />

gyventojø laiko labai svarbia ir pakankamai<br />

svarbia problema (Lietuvos korupcijos<br />

þemëlapis 2007). Svarbesnës nei<br />

minëtos, anot gyventojø, yra tik didelës kainos,<br />

infliacija, eismo saugumas keliuose<br />

bei maþi atlyginimai. Nusikaltimø problemos<br />

aktualumà patvirtina ir 2007 m. Eurobarometro<br />

tyrimas, kuriame Lietuvos gyventojai<br />

nusikaltimus kaip svarbiausià problemà<br />

iðkelia á antrà vietà (2007 m. rudená<br />

tai paþymëjo 34 proc. respondentø, 2007<br />

m. pavasará – 44 proc.), pirmoje vietoje tarp<br />

svarbiø problemø buvo kylanèios kainos<br />

ir infliacija. Nusikaltimai Lietuvos gyventojams<br />

nerimà kelia daugiau nei apskritai Europos<br />

Sàjungos pilieèiams.<br />

Per metus specialiosios teisësaugos<br />

ir teisëtvarkos tarnybos uþfiksuoja du, tris<br />

ar net deðimt kartø maþiau nusikaltimø<br />

nei jø atskleidþia viktimologiniai ar kiti specializuoti<br />

tyrimai. Kodël Kai kuriø nusikaltimø<br />

latentiðkumas (smurtas šeimoje,<br />

korupcija ir kt.) arba nekriminalizuoti ávykiai<br />

(pavyzdþiui, tarnybinës padëties naudojimas,<br />

prekyba átaka ir kt.) apsunkina<br />

situacijos atskleidimà ir aiðkinimà. Kaip<br />

apie vienà ið latentiðkø nusikalstamo pobûdþio<br />

veiklø – korupcijà – teigia mokslininkai,<br />

oficialioji teisësaugos statistika<br />

„nusako tik instituciná pajëgumà tirti korupcinius<br />

atvejus vadovaujantis esamais<br />

baudþiamaisiais ástatymais“ (Aliðauskienë<br />

et al. 2005; 113). Nacionalinëje nusikaltimø<br />

prevencijos ir kontrolës programoje<br />

paþymima, kad „oficialioji statistika<br />

tik iš dalies atskleidþia kriminogeninæ situacijà“<br />

(Nacionalinë nusikaltimø prevencijos<br />

ir kontrolës programa. 2003; 5). Dalis<br />

nusikaltimø neuþregistruojami dël nepasitikëjimo<br />

teisësaugos institucijomis,<br />

Mokytojas:<br />

– Kiek metø turës þmogus, gimæs<br />

1970 metais<br />

Petriukas:<br />

– Vyras tai ar moteris<br />

<strong>Vilniaus</strong><br />

Dr. Jolanta ALEKNEVIÈIENË<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Sociologijos<br />

katedros lektorë,<br />

„Transparency International“ Lietuvos<br />

skyriaus projektø vadovë<br />

Apie gyventojus linksmai<br />

– Ponia, kiek vaikø norëtumëte turëti<br />

– Keturis.<br />

– O kaip dël penkto<br />

34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

EUROPOS SÀJUNGA<br />

EUROPOS SOCIALINIS FONDAS<br />

VILNIAUS<br />

UNIVERSITETAS<br />

TEISËS<br />

INSTITUTAS<br />

universitete<br />

Apie gyventojus linksmai<br />

– Jokiu bûdu ! Kaþkur skaièiau, kad<br />

kas penktas gimæs Þemëje kûdikis – kinas...<br />

kos, jos yra vienadienës, neefektyvios ir<br />

neturi ilgalaikio poveikio (Nacionalinë nusikaltimø<br />

prevencijos ir kontrolës programa.<br />

2003; 7). Suprantama, kad nusikaltimø<br />

prevencijos bei maþinimo priemones<br />

ir programas visø pirma efektyviai ágyvendinti<br />

gali tik specialistai, t.y. kriminologai.<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Sociologijos katedra<br />

2004 metø pabaigoje surengë apklausà<br />

apie kriminologø poreiká Lietuvoje<br />

su teisës, kriminologijos srities ekspertais,<br />

atstovaujanèiais valstybinëms institucijoms,<br />

universitetinëms bendruomenëms<br />

bei visuomeninëms organizacijoms.<br />

Tyrime dalyvavæ šiø srièiø teoretikai<br />

bei praktikai vienareikšmiškai pabrëþë<br />

kriminologø poreiká ir svarbà Lietuvos<br />

visuomenëje. Vienas pagrindiniø argumentø,<br />

patvirtinanèiø kriminologo kaip<br />

specialisto poreiká, yra negerëjanti nusikaltimø<br />

situacija Lietuvoje. Šis argumentas<br />

sietinas ne tiek su nusikaltimø skaièiaus<br />

didëjimu, kiek su besikeièianèiomis<br />

nusikaltimø formomis ir bûdais. Todël darbas<br />

ðioje srityje reikalauja ir atitinkamo kriminologinio<br />

išmanymo. Kriminologø poreikis<br />

grindþiamas ir nuosekliu bei sistemingu<br />

darbu nusikaltimø prevencijos srityje.<br />

Ekspertø vertinimu, kompetentingam<br />

kriminologijos specialistui bûtinos tiek teisës,<br />

tiek sociologijos, tiek psichologijos<br />

þinios. Anot ekspertø praktikø, vien teisiniø<br />

þiniø studentams kriminologams nepakanka,<br />

ypaè turint omenyje nusikaltimø<br />

prevencijà. Praktikai pasigenda teisæ<br />

studijuojanèiø studentø sociologinio ir<br />

psichologinio išmanymo ir gilesniø teisiniø<br />

þiniø tarp sociologijos bei psichologijos<br />

specialybiø studentø. Taigi Lietuvoje<br />

stinga kriminologo kvalifikacijà turinèiø<br />

aukðèiausiojo lygio specialistø. Lietuvos<br />

aukštosiose mokyklose iki 2006 metø buvo<br />

sàlygos rengti tik dalinæ (sociologinës<br />

pakraipos ir teisinës pakraipos) kriminologo<br />

kompetencijà turinèius specialistus.<br />

Ne maþiau svarbu pabrëþti, kad kriminologiniø<br />

þiniø trûkumas lemia nepakankamai<br />

racionalià nusikaltimø prevencijos<br />

politikà, kartu ir nepakankamà þmogaus<br />

teisiø ir laisviø apsaugà nuo nusikalstamø<br />

veiksmø, kuria sàlygas plisti korupcijai<br />

bei ðeðëlinei ekonomikai.<br />

Kokia išeitis Kriminologija yra tarpkryptinë<br />

mokslø sandûros disciplina, todël<br />

ekspertø, dalyvavusiø minëtame kriminologø<br />

poreikio Lietuvoje tyrime, nuomone,<br />

tarpdisciplininës kriminologijos<br />

studijos yra tinkamas sprendimas. 2006<br />

metais buvo pradëtas vykdyti projektas 1 ,<br />

kuriuo buvo siekiama sukurti jungtines<br />

tarpkryptines kriminologijos studijas <strong>Vilniaus</strong><br />

universitete – rengti kriminologijos<br />

specialistus, turinèius sociologijos, psichologijos<br />

ir teisës þiniø.<br />

Kuriant jungtines tarpkryptines kriminologijos<br />

studijas <strong>Vilniaus</strong> universitete buvo<br />

patobulintos ir adaptuotos jungtinëms<br />

tarpkryptinëms kriminologijos studijoms<br />

Sociologijos ir kriminologijos magistrantûros<br />

studijø programa, Psichologijos ir kriminologijos<br />

magistrantûros studijø programa<br />

bei vienpakopiø Teisës studijø programos<br />

atðaka „Kriminologija“, parengtos<br />

naujos kriminologinës praktikos programos.<br />

Adaptuojant ir tobulinant jau vykdomas<br />

studijø programas parengti 6 nauji paskaitø<br />

kursai ir patobulinta 16 paskaitø kursø.<br />

Taip pat parengti 4 vadovëliai ir 4 mokomosios<br />

medþiagos rinkiniai/ metodinës<br />

priemonës. Svarbu paþymëti, kad ðiø studijø<br />

studentai ágyja kriminologo kvalifikacijà<br />

ne atsisakydami bazinio iðsilavinimo,<br />

bet kartu su psichologijos, sociologijos ar<br />

teisës magistro mokslo vardu. Taip yra iðpleèiamos<br />

jø ásidarbinimo galimybës, kurias<br />

teikia psichologijos, sociologijos ar teisës<br />

magistro mokslo vardas. Tai plataus<br />

profilio specialistai teisininkai, sociologai,<br />

psichologai, turintys ne vien tik specialøjá<br />

psichologo, sociologo ir teisininko iðsilavinimà,<br />

galintys ásidarbinti tiek vyriausybiniame,<br />

tiek nevyriausybiniame sektoriuose.<br />

Iš pasaulinës praktikos galima pateikti<br />

pavyzdþiø, kad daug studentø, baigusiø<br />

kriminologijos magistro studijas Kembridþe,<br />

lieka ir toliau dirbti universitete, kiti<br />

pradeda teisininko karjerà, dirba probacijos<br />

tarnybose, kalëjimuose, policijoje arba<br />

socialiniø paslaugø sferoje. Apie 400<br />

diplomuotø kriminologø per metus yra iðleidþiami<br />

á darbo rinkà Belgijoje. 150 ið jø<br />

kriminologija yra vienintelis iðsilavinimas.<br />

Šie kriminologai dirba kalëjimø personalo<br />

darbuotojais, teikia ávairias socialines paslaugas,<br />

aktyviai dalyvauja ir dirba nepilnameèiø<br />

teismuose, benamiø ar nepilnameèiø<br />

institucijose, policijos pajëgose, pagalbos<br />

aukoms ir nusikaltimø prevencijos<br />

programose. Vokietijoje studentai, pasirinkæ<br />

kriminologijos studijø kryptá, norëdami<br />

gali tapti baudþiamøjø teismø teisëjais, prokurorais,<br />

policininkais ar ákalinimo ástaigø<br />

vadovaujanèiais darbuotojais (Mikënaitë et<br />

al. 2007; 6).<br />

Taigi tarpkryptiniø kriminologijos studijø<br />

metu ágytas ávairiapusis ir platus poþiûris<br />

specialistams suteikia didesniø<br />

ásidarbinimo galimybiø, o valstybei – kompetentingø<br />

kriminologijos specialistø, iðmananèiø<br />

nusikaltimø prevencijos ir kontrolës<br />

klausimus bei galinèius identifikuoti<br />

socialines deviacijø ir nusikaltimø problemas,<br />

nustatyti jas lëmusius veiksnius ir<br />

juos ðalinti. Kvalifikuotø specialistø kuriamos<br />

efektyvios nusikaltimø prevencijos ir<br />

kontrolës programos visø pirma leidþia<br />

racionaliau ir tikslingiau panaudoti valstybës<br />

pinigus bei veiksmingai ginti ir apsaugoti<br />

šalies gyventojus.<br />

Tarpkryptinë kriminologija <strong>Vilniaus</strong> universitete<br />

yra unikali ne tik Lietuvoje, bet ir<br />

Vidurio bei Rytø Europoje. Panaðaus pobûdþio<br />

programos yra retos ir Vakarø Europos<br />

bei Ðiaurës Amerikos akademiniame<br />

kontekste.<br />

1<br />

„Tarpkryptinës pleèiamosios kriminologijos<br />

studijos <strong>Vilniaus</strong> universitete“. Projekto vykdytojas<br />

– <strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong>, vadovas – prof.<br />

dr. (HP) Aleksandras Dobryninas, projekto partneris<br />

– Teisës institutas, www.teisë.org. Projektà<br />

remia Lietuvos Respublika, ið dalies finansuoja<br />

Europos Sàjunga. Projektas ágyvendinamas pagal<br />

Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo<br />

dokumento 2.5 priemonæ „Þmogiðkøjø iðtekliø<br />

kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø<br />

srityje”. Plaèiau – http://www.krimstud.vu.lt.<br />

– Pasakykite, kur jûs nusipirkote taip<br />

kokybiðkai padirbtà aukðtosios mokyklos<br />

diplomà<br />

– Gatvëje radau.<br />

– Nesàmonë. Kaip galima rasti diplomà<br />

gatvëje ir dar su savo pavarde Tvirtinate,<br />

kad tai sutapimas<br />

– Ne. Tiesiog pasà að pasidirbau vëliau.<br />

Kad pavardë su diplomo pavarde sutaptø.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 35

Naujos knygos puslapiai<br />

Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybës<br />

atkûrimo dienos – proga <strong>Vilniaus</strong><br />

Gedimino technikos universitete<br />

surengtoje popietëje pristatyta Mokslotyros<br />

centro vyresniojo mokslo darbuotojo<br />

doc. dr. ALGIMANTO NAKO knyga<br />

„VARDAN LIETUVOS. PASIPRIEŠINI-<br />

MAS OKUPACIJOMS AUKŠTOSIOSE<br />

MOKYKLOSE 1940-1991 M.“ dalyvaujant<br />

kitø aukðtøjø <strong>Vilniaus</strong> mokyklø ben-<br />

Pasiprieðinimas<br />

okupacijoms aukðtosiose<br />

mokyklose<br />

2008 m. pradþioje VGTU leidykla<br />

„Technika“ iðleido Algimanto Nako knygà<br />

„Vardan Lietuvos“ su paantrašte „Pasipriešinimas<br />

okupacijoms aukštosiose<br />

mokyklose“. Šià nemaþos apimties – 244<br />

p. – knygà sudaro pratarmë, 8 skyriai:<br />

„Pirmoji sovietinë okupacija“, „Karo dienomis“,<br />

„Antitarybinio veikimo citadelës“,<br />

„Politechnikos institute“, „<strong>Vilniaus</strong> universitete“,<br />

„Kitose aukðtosiose mokyklose“,<br />

„Inþineriniame statybos institute“, „Nepriklausomybës<br />

auðroje“ ir „Pabaigos þodis“.<br />

Literatûros ir ðaltiniø sàraðe – 95 pozicijos.<br />

Yra pavardþiø rodyklë.<br />

Pratarmëje apraðomas pokalbis, kuriame<br />

dalyvavo VGTU rektorius prof. habil.<br />

dr. Romualdas Ginevièius, Lietuvos<br />

MA akademikas prof. habil. dr. Antanas<br />

Kudzys ir knygos autorius doc. dr. Algimantas<br />

Nakas. Prof. A. Kudzys, pokariu<br />

studijavæs Kauno (buv. Vytauto Didþiojo)<br />

universitete ir buvæs partizanø ryðininku<br />

bei rëmëju, „apgailestavo, kad ðiø dienø<br />

studijuojantis jaunimas labai maþai þino<br />

apie studentus pogrindininkus, kurie vardan<br />

tautos laisvës ir valstybës nepriklausomybës<br />

paaukojo gyvybæ, kalëjo kalëjimuose,<br />

kentëjo tremtyje, o vëliau buvo<br />

nuolat sekami, persekiojamos elementarios<br />

jø teisës“ [p. 9]. Prof. R.Ginevièius<br />

„pareiðkë nuomonæ, kad nereikëtø studentø<br />

patriotiná ugdymà palikti savieigai,<br />

kad pokario studentø pasiaukojamà herojiðkà<br />

kovà derëtø atskleisti VGTU periodinëje<br />

spaudoje, jaunøjø mokslininkø<br />

mokslo istorikø konferencijose“ [p. 9].<br />

„Apibendrinant pokalbá buvo sumanyta,<br />

– rašo A.Nakas, – kad tikslinga bûtø parengti<br />

publikacijà apie aptariamo laikotarpio<br />

Statybos fakulteto studentus, dëstytojus<br />

– pasiprieðinimo okupacijoms dalyvius“<br />

[p. 10]. Skaitant spausdintus ðaltinius,<br />

susitinkant su nemaþa pogrindinës<br />

veiklos dalyviø, su jø artimaisiais, medþiagos<br />

susikaupë gana daug. Taip gimë mintis<br />

papasakoti apie rezistencinæ veiklà visose<br />

Lietuvos aukðtosiose mokyklose.<br />

Skyriuje „Pirmoji sovietinë okupacija“<br />

pabrëþiama, kad „Bolðevikines nuostatas<br />

valdþia ëmë taikyti mokyklose, universitetuose.<br />

Pasikeitë mokymo turinys. Moksleiviai<br />

ir studentai privalëjo studijuoti sovietinæ<br />

konstitucijà, komunistø partijos istorijà,<br />

marksizmà-leninizmà. Sovietinë<br />

propaganda skelbë apie dideles laisves,<br />

sotø gyvenimà be iðnaudotojø kapitalistø,<br />

vykdavo mitingai naujai tvarkai palaikyti.<br />

Bet þmonës màstë ir suvokë tiesà“<br />

[p. 17]. O ji buvo tokia: ðalinimas ið aukðtøjø<br />

mokyklø, areðtai, kalinimai, trëmimai,<br />

þudynës. Taèiau tai aukðtøjø mokyklø<br />

bendruomeniø neiðgàsdino. Todël 1941<br />

m. priimant á aukðtàsias mokyklas buvo<br />

numatytas „klasinës kilmës” tikrinimas,<br />

o prieð tai, birþelá, – trëmimai,<br />

daugiausia palietæ ryðkiai patriotiðkai<br />

nusiteikusià ðviesuomenæ.<br />

Antrajame skyriuje<br />

„Karo dienomis“ plaèiai<br />

apraðomas Lietuvos aktyvistø<br />

fronto suorganizuotas<br />

pasiprieðinimas besitraukiantiems<br />

ir norintiems<br />

kuo daugiau pakenkti Lietuvai<br />

bolðevikams, pabrëþiant, kad Kaune pasiprieðinimo<br />

branduolá sudarë studentai,<br />

o jiems vadovavo dëstytojai doc. dr. Adolfas<br />

Damuðis, Juozas Milvydas, didvyriðkai<br />

þuvæs gindamas nuo bolðevikiniø gaujø<br />

teroro Noreikiðkiø kaimo þmones, ir kiti.<br />

Apraðomas ir pasiprieðinimas naciø<br />

okupacijai ir bolðevikø gráþimas. Tad treèiasis<br />

skyrius „Antitarybinio veikimo citadelës“<br />

ir skirtas kovai su nelauktais sugráþëliais<br />

aptarti. Apraðoma Lietuvos laisvës<br />

armijos, Lietuvos iðlaisvinimo tarybos<br />

veikla, aptariama studentø Juozo Lukðos,<br />

36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Algimantas Nakas<br />

Alekso JAUNIAUS nuotr.<br />

druomeniø atstovams, kai kuriems knygoje<br />

apraðytiems antibolðevikinio pasiprieðinimo<br />

dalyviams. Knygoje – aukðtøjø<br />

mokyklø studentø ir darbuotojø dalyvavimas<br />

pasiprieðinimo kovose uþ Lietuvos<br />

nepriklausomybæ.<br />

„Siekiau sutelkti jau paskelbtà medþiagà,<br />

papildyti jà kai kuriais faktais ar nedideliais<br />

komentarais, susidarë gana vienpusiðkas<br />

vaizdas, kaip ir kokiu mastu Lietuvos<br />

akademinis VGTU jaunimas, profesûra,<br />

darbuotojai dalyvavo pasiprieðinimo<br />

okupacijoms kovose“, – kalbëjo knygos<br />

autorius doc. dr. Algimantas Nakas.<br />

Popietëje universitete vyko diskusijos,<br />

ið knygos recenzentø lûpø iðgirdome<br />

ne vienà pagiriamàjá þodá autoriui.<br />

Þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ skaitytojams<br />

pateikiame iðtraukas ið atsiliepimø,<br />

recenzijø, nuomones apie knygà.<br />

Kazio Pyplio, Dianos Glemþaitës ir kt., tapusiø<br />

dràsiausiais ir talentingiausias partizanø<br />

vadais ar kovotojais, veikla, jø didvyriðkos<br />

mirtys. Skyriuje „Politechnikos<br />

institute“ raðoma, kad „Daugiausia problemø<br />

sovietinei valdþiai këlë jaunuomenë<br />

ir tada, kai beveik buvo susidorota su<br />

aktyviu pasiprieðinimu, t.y. partizanais“ [p.<br />

109]. Aptariama pozityvi instituto direktoriaus<br />

prof. Kazimiero Barðausko veikla,<br />

priimant studijuoti jaunuolius su „netinkamomis“<br />

biografijomis, slaptø antisovietiniø<br />

organizacijø veikla, 1956–1957 m. Vëlinës<br />

Kaune, Romo Kalantos laidotuvës,<br />

represijos: „Partorgai <br />

teigë, kad parenkant kandidatus<br />

á aspirantûrà (dab. doktorantûrà<br />

– A.A.) reikia kreipti dëmesá<br />

á kandidato socialines-politines savybes,<br />

kad á aspirantûrà patektø tie asmenys,<br />

kurie moksliniu, pedagoginiu ir politiniu<br />

poþiûriu tiktø dirbti aukðtojoje mokykloje“<br />

[p. 120], kova prieð antisovietinius<br />

studentø pasisakymus per seminarus,<br />

prieðinimasis Antano Snieèkaus vardo<br />

suteikimui, pabrëþiant, kad „kai kas ir<br />

dabar priskiria A.Snieèkø idealistams, tik,<br />

deja, jo idealai buvo prieðingi tautos idealams.<br />

Jo padarytø nusikaltimø Lietuvos<br />

valstybei ir lietuviø tautai þmonës niekada<br />

neatleis per amþiø amþius” [p. 125].<br />

Panaðiai aptariama padëtis ir kitose aukðtosiose<br />

mokyklose (skyriai: „<strong>Vilniaus</strong> universitete“,<br />

„Kitose aukðtosiose mokyklose“,<br />

„Inþineriniame statybos institute“):<br />

„Profesûra buvo persekiojama ir átarinëjama<br />

bene visus sovietmeèio metus. Po<br />

karo daugeliui nepripaþinti ágyti mokslo<br />

laipsniai ir pedagoginiai vardai, daug dëstytojø<br />

buvo iðginti ið universiteto, daugelis<br />

buvo puolami ir gàsdinami, kad su jais<br />

bus susidorota, kaltinami esà jie keliaklupsèiauja<br />

reakcinei Vakarø kultûrai,<br />

skleidþia apolitiðkumà, objektyvizmà,<br />

menkina sovietinius laimëjimus“ [p. 141].<br />

Bolðevikai persekiojo ir studentus: ðalino<br />

nepatikimuosius, atimdavo stipendijas,<br />

bendrabuèius, neleisdavo ginti baigiamøjø<br />

darbø ir kt. Aptariamas dëstytojø ir studentø<br />

suaktyvëjimas prasidëjus „perestrojkai“:<br />

demokratinës permainos Dailës<br />

institute, studentø atsisakymai mokytis<br />

marksizmo, sovietinio karinio parengimo<br />

disciplinø. Dëstytojø ir studentø veikla Sàjûdyje,<br />

Sausio 13-osios ir kt. Nepriklausomybës<br />

átvirtinimo ávykiuose aptariama<br />

skyriuje „Nepriklausomybës auðroje“.<br />

„Pabaigos þodyje“ pabrëþiama, kad<br />

„Mes privalome ugdyti lietuviø jaunimà<br />

didvyriðkais netolimos praeities pavyzdþiais,<br />

kad Tëvynës meilë bûtø pats<br />

svarbiausias veiksnys jø gyvenime, kad<br />

kiekvienas jaunuolis bûtø tvirtas ir ryþtingas<br />

patriotas, galintis prireikus visomis iðgalëmis<br />

ginti savo ðalá“ [p. 225]. Cituojami<br />

profesoriaus Vytauto Landsbergio þodþiai,<br />

kad „mûsø ðalyje egzistuoja klaidinanti,<br />

pernelyg paplitusi nuostata esà tapusi<br />

NATO ir ES nare Lietuva yra saugi.<br />

Deja, taip nëra, ir ta saugumo iliuzija yra<br />

pavojinga, nes demobilizuoja“ [p. 225].<br />

Todël kvieèiama bûti budriais: „Dabar, kai<br />

Rusijoje plaèiai plëtojama imperijos atkûrimo<br />

idëja, kai dideli pinigai ir jëgos siekia,<br />

kad visos SSRS respublikos bûtø sugràþintos<br />

á imperijà – „sojuzà“, V.Landsbergio<br />

perspëjimas yra labai laiku. Dera<br />

prisiminti prieðkario istorijà: mums niekas<br />

nepadës apsiginti, jei patys nesiginsime.<br />

Ðtai dar vienas motyvas tam, kad nedelsiant<br />

ir visuotinai – nuo pradinio iki aukðtojo<br />

mokslo – visomis priemonëmis, visais<br />

bûdais ugdytume mûsø jaunimo patriotizmà,<br />

tautinio vieningumo jausmà.<br />

Iðkovota Lietuvos laisvë ir nepriklausomybë<br />

yra pats didþiausias mûsø tautos turtas,<br />

todël svarbiausia kiekvieno lietuvio pareiga<br />

– já iðsaugoti. Tai turi bûti esminis Lietuvos<br />

aukðtojo mokslo uþdavinys“, – baigia<br />

knygà jos autorius, pats pokaryje dël<br />

„netinkamos“ biografijos patyræs dideliø<br />

sunkumø. Dþiugu, kad vienoje stambiausiø<br />

ir paþangiausiø Lietuvos aukðtøjø mokyklø<br />

dràsiai drástama prabilti bûtent taip.<br />

Reikia tikëtis, kad visos Lietuvos aukðtosios<br />

mokyklos supras esminá Lietuvos<br />

aukðtojo mokslo uþdaviná.<br />

Knyga parašyta moksliniu stiliumi, bet<br />

be nereikalingo ámantrumo, todël lengvai<br />

skaitoma. Labai kruopðtus redagavimas<br />

beveik nepaliko ir korektûros klaidø.<br />

Puikiai padirbëta dailininkës ir maketuotojos.<br />

Tai knygà daro estetiðkai patrauklià,<br />

ið saikingai naudojamø juodø akcentø<br />

taip ir trykðta gedulinga pagarba knygoje<br />

apraðytiems ir neapraðytiems pokario<br />

rezistentams.<br />

Prof. habil. dr. Algirdas AÞUBALIS<br />

Generolo Jono Þemaièio Lietuvos<br />

karo akademija<br />

Pastaruoju metu kai kurie mokslininkai<br />

istorikai bei save ávardijantys istorikais<br />

mûsø tautai perða negatyvià praeitá, su<br />

panieka ir nihilizmu þvelgdami á mûsø<br />

valstybës kûrimosi istorijà, á J.Basanavièiø<br />

bei jo aplinkà. Tad bet kuris darbas,<br />

iðkeliantis asmenybes kaip pavyzdþius<br />

nûdienai, yra itin svarbus tautinei savimonei<br />

stiprinti. Vienas tokiø darbø – nauja<br />

doc. A.Nako studija „Vardan Lietuvos. Pasipriešinimas<br />

okupacijoms aukštosiose<br />

mokyklose 1940-1991 metais“. Tà tvirtina<br />

ir knygos tikslas „Mes privalome ugdyti<br />

lietuviø tautos jaunimà didvyriðkais<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 37

netolimos praeities pavyzdþiais, kad Tëvynës<br />

meilë bûtø pats svarbiausias<br />

veiksnys jø gyvenime, kad kiekvienas<br />

jaunuolis bûtø tvirtas ir ryþtingas patriotas,<br />

galintis prireikus visomis iðgalëmis<br />

ginti savo ðalá“.<br />

Knyga liudija Lietuvos aukðtøjø mokyklø<br />

dëstytojø bei studentø meilæ savo<br />

Tëvynei, jos laisvës bei nepriklausomybës<br />

sieká, ávairiø formø kovas ir netektis,<br />

kanèias gestapo ar sovietinio<br />

saugumo gniauþtuose, kalëjimuose ar<br />

Sibiro lageriuose. Meilë Tëvynei, atsakomybë<br />

uþ jà, kova dël jos nepriklausomybës<br />

sklinda ið kiekvieno monografijos<br />

puslapio.<br />

Darbe panaudota ne tik archyvinë<br />

medþiaga, remiamasi ir gausiais spausdintais<br />

darbais Lietuvoje bei išeivijoje.<br />

Be to, ir tai itin svarbu, kad autorius,<br />

surinkæs duomenis ið dar gyvø pasiprieðinimo<br />

okupacijai liudininkø, jø informacijà<br />

áprasmino kaip naujà, pirmàkart<br />

publikuojamà ðaltiná.<br />

Studijoje apþvelgiamas itin platus<br />

laikotarpis – nuo pirmosios sovietinës<br />

okupacijos iki Lietuvos Nepriklausomybës<br />

paskelbimo ir jos átvirtinimo – bei<br />

institucijø gausa – autoriaus planuota<br />

pasiprieðinimo istorija <strong>Vilniaus</strong> Gedimino<br />

technikos universitete iðsiplëtë á kitas<br />

aukðtàsias mokyklas Kaune bei Vilniuje,<br />

vienoms jø skirdamas kiek daugiau<br />

dëmesio, kitas glaustai apþvelgdamas.<br />

Be abejo, detali visø aukðtøjø<br />

mokyklø pasiprieðinimo okupacijoms<br />

istorija reikalautø keliø tomø monografijos.<br />

Galima tikëtis, kad doc. A.Nako<br />

studija „Vardan Lietuvos. Pasipriešinimas<br />

okupacijoms aukštosiose mokyklose<br />

1940-1991 metais“ paskatins tolesniems<br />

tyrinëjimams ne tik ðios knygos<br />

autoriø.<br />

Ši pirmoji tokio pobûdþio mokslininko<br />

A.Nako monografija, liudijanti naujà<br />

kryptá mokslo istorijos tyrinëjimuose,<br />

pasirodo itin prasmingais metais Lietuvai<br />

minint Nepriklausomybes 90-metá.<br />

Tai ir autoriaus pristatytø herojø nepriklausomybës<br />

siekis.<br />

Dera pastebëti, kad per pasiprieðinimo<br />

okupantams istorijà autorius graþiai<br />

pateikë ir VGTU istorijà.<br />

Doc. A.Nakas studijos „Vardan Lietuvos.<br />

Pasipriešinimas okupacijoms<br />

aukštosiose mokyklose 1940-1991 metais“<br />

epiloge pateikia keletà svarbiø iðvadø:<br />

– sovietiniai okupantai nepajëgë palauþti<br />

tautos dvasinës stiprybës, kurià<br />

ákvëpë Lietuvos partizanø aukos;<br />

– nepaisant sovietinio saugumo<br />

susidorojimø pasiprieðinimas nesustojo<br />

– keitësi tik jo formos;<br />

– pasipriešinimo kovoje aktyviai dalyvavo<br />

Lietuvos aukðtosios mokyklos:<br />

dëstytojai, darbuotojai, studentai;<br />

– istorinës praeities þinojimas ir pagarba<br />

kovojusiems dël Lietuvos laisvës<br />

turi tapti svarbia kiekvieno jaunuolio<br />

moralinio bei dvasinio brandumo konstanta.<br />

Doc. A.Nako studija „Vardan Lietuvos.<br />

Pasipriešinimas okupacijoms<br />

aukštosiose mokyklose 1940-1991 metais“<br />

– reikðmingas darbas, atskleidþiantis<br />

mûsø netolimos praeities<br />

mokslo siekusio jaunimo ir jø dëstytojø<br />

istorijà.<br />

Dr. Aldona VASILIAUSKIENË<br />

Ðiauliø <strong>universitetas</strong>,<br />

Lvovo nacionalinis Ivano Franko<br />

<strong>universitetas</strong><br />

Sovietmeèio gyvenimas vyresnës<br />

kartos þmoniø prisimenamas tarsi vakardiena,<br />

labai ryðkiai ir realiai; o jaunimui<br />

– tai visai kita epocha, neátikëtini ir<br />

nesuvokiami faktai. Doc. dr. Algimanto<br />

Nako sumanymas apraðyti akademinio<br />

jaunimo ir profesûros dalyvavimà rezistencinëje<br />

kovoje bei pogrindinëje veikloje,<br />

pradedant nuo pirmosios okupacijos<br />

iki Sàjûdþio iðkovotos nepriklausomybës<br />

atstatymo, yra labai sveikintinas.<br />

Nuðvieèiami tiek ginkluotos partizaninës<br />

kovos, tiek ir dvasinio pasiprieðinimo<br />

sovietiniams ir vokiðkiesiems<br />

okupantams faktai, apraðomos<br />

iðkiliausios tø ávykiø asmenybës. Knyga<br />

neabejotinai bus pravarti visuomenës<br />

pilietiðkumui stiprinti. O ypaè studijuojanèiam<br />

jaunimui, – savosios Alma<br />

Mater istorijai paþinti, patriotiškumo<br />

jausmui ugdyti. Þinotina, kad respublikos<br />

aukštosios mokyklos buvo ypatingoje<br />

represiniø struktûrø prieþiûroje; inteligentijà,<br />

màstanèiàjà visuomenës dalá,<br />

pirmiausia buvo stengiamasi paversti<br />

homo sovieticus. Labai ribotai aukðtàjá<br />

mokslà galëjo ágyti tremtiniø vaikai.<br />

Knyga „Vardan Lietuvos“ – ne vien<br />

dokumentais pagrástø faktø dëstymas,<br />

jà labai pagyvina autentiðkø prisiminimø<br />

intarpai, pokalbiai su rezistencijos<br />

dalyviais. Þinoma, ir paties autoriaus<br />

nelabai linksma sovietmeèio patirtis.<br />

Doc. Algimantas Nakas, surinkdamas<br />

á visumà faktus apie inteligentijos pasiprieðinimà<br />

sovietizacijai bei pateikdamas<br />

juos akademinio gyvenimo kontekste,<br />

atliko vertingà ir aktualø darbà.<br />

Prof. dr. Libertas KLIMKA<br />

<strong>Vilniaus</strong> pedagoginis <strong>universitetas</strong><br />

Parengë Asta VERBICKIENË<br />

Duetas, kurá<br />

Lietuvos<br />

senovë<br />

Atkelta ið 21 p.<br />

Dël to, atsiradus galimybëms pasiekti<br />

Krokuvà ir susipaþinti su ðiuo politiniu dokumentu,<br />

Jûratë Kiaupienë tai ir padarë.<br />

Edmundas Rimða surinko visà medþiagà<br />

apie antspaudus ir pateikë iðvadà: antspaudai<br />

liudija, kad dokumentas yra originalus.<br />

Rûta Èepaitë, nagrinëjanti raðto<br />

grafikà, kiekvienà 560 þodþiø teksto raidæ<br />

iðtyrë, palygino su to meto Europoje raðytais<br />

neabejotinø dokumentø originalais bei<br />

su to laiko lenkiškais originalais ir taip pat<br />

paskelbë argumentuotà iðvadà, kad dokumentas<br />

tikras, kad jis galëjo bûti suraðytas<br />

1385 metais. Ketvirtas knygos „Krëvos<br />

akto“ straipsnis yra jau du deðimtmeèius<br />

dirbanèio Lietuvos istorijos institute<br />

anglø istoriko S.C.Rowello, árodþiusio dokumento<br />

atitikimà XIV a. pabaigos dokumentø<br />

sudarymo tvarkai. Pagaliau dokumentà<br />

ið lotynø kalbos iðvertë <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

Klasikinës filologijos katedros profesorë<br />

Eugenija Ulèinaitë. Taigi, visapusiðkai<br />

iðtyrus dokumentà, paskelbtos išvados:<br />

pirma, dokumentas originalus; antra,<br />

jis nëra unijos dokumentas. Pastaràjà mintá<br />

formulavo jau Zenonas Ivinskis XX a. pradþioje.<br />

Po karo tai skelbë ir profesorius Bronius<br />

Dundulis. 1385 m. Krëvos aktas – ne<br />

unijos dokumentas, bet Lietuvos didþiojo<br />

kunigaikðèio Jogailos paþadai prieš vedybas<br />

su Lenkijos sosto paveldëtoja Jadvyga<br />

jos motinai karalienei Elþbietai bei Lenkijos<br />

politikams. Tà patvirtino ir jau minëtas<br />

S.C.Rowellas. O tikru unijos pagrindu<br />

tapo dviejø dinastijø sàjunga – 1386 m.<br />

Jogailos ir Jadvygos vedybos ir dviejø valstybiø<br />

sujungimas vieno valdovo – Jogai-<br />

ES struktûriniø fondø lëðos<br />

ES-SF BPD 2.5 PRIEMONËS<br />

PROJEKTUI „NANOTECHNOLO-<br />

GIJØ IR MEDÞIAGOTYROS<br />

CENTRO STUDIJØ PROGRAMAI<br />

(NANOSTUDIJOS)“<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Chemijos fakulteto<br />

magistrantai ir doktorantai, tæsdami<br />

studijas universitete, greitai galës pasirinkti<br />

naujas studijø programas: „Meno vertybiø<br />

konservavimo“ ir „Chemijos –<br />

38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

suartino<br />

los – valdþioje. Taèiau valstybës iðliko atskiros<br />

– Lenkijos karalystë ir Lietuvos Didþioji<br />

Kunigaikðtystë.<br />

Pasirodþius Jûratës Kiaupienës parengtai<br />

knygai, Lenkijoje ávyko diskusija.<br />

Jos rezultatas: susilpnëjo nuomonë,<br />

jog Krëvos unija inkorporavo Lietuvà á<br />

Lenkijos karalystës sudëtá. Taèiau tiek<br />

ten, tiek ir Lietuvoje dar yra iðkiliø istorikø,<br />

kurie laikosi senos nuomonës. Jûratë<br />

Kiaupienë sako, kad tai natûralu:<br />

ávairios interpretacijos atskleidþia istorijos<br />

mokslo þavumà.<br />

Taigi „Krëvos akto“ publikacija traktuotina<br />

lygia greta su Jûratës bei Zigmanto<br />

Kiaupø ir jø kolegos Albino Kuncevièiaus<br />

knygos „Lietuvos istorija iki<br />

1795 metø“ vertimu, nuo kurio pristatymo<br />

Varðuvoje mes ir pradëjome vieðnagæ<br />

pas istorikø duetà.<br />

Þinoma, bûtø negerai atsisveikinti nepaminëjus<br />

dviejø Vytauto Didþiojo universiteto<br />

Humanitariniø mokslø fakulteto<br />

pedagogø ugdomosios veiklos pozicijø.<br />

Zigmantas Kiaupa tvirtina, kad lengviausia<br />

dëstytojui á privalomos lektûros<br />

sàraðà studentams áraðyti savo knygas,<br />

taèiau tai panaðu á prievartà.<br />

– Svarbiau sudominti studentijà istoriko<br />

darbu. Istorija yra gyvas procesas.<br />

Visada aiðkinamasi kaþkà neaiðkaus, ieðkoma<br />

sprendimo keliø, árodymø, liudijimø.<br />

Esame prisidëjæ prie to, kad, baigdami<br />

studijas, jaunuoliai nemeta istorijos.<br />

Kaune surengëme jau dvyliktàjà miesto<br />

istorijos konferencijà, kurias organizuoja<br />

jau mûsø buvæ studentai; jau iðleisti aðtuoni<br />

Kauno istorijos metraðèio tomai, laukiame<br />

devintojo. Dþiaugsmas matyti pradëtø<br />

darbø tàsà jaunimo rankose, – sako<br />

mûsø paðnekovai VDU profesorius dr.<br />

Zigmantas Kiaupa ir Lietuvos istorijos instituto<br />

mokslininkë, einanti VDU profesorës<br />

pareigas habil. dr. Jûratë Kiaupienë.<br />

„Fermentas“<br />

ásteigë atstovybæ Kinijoje<br />

Lietuvos biotechnologijos bendrovë<br />

„Fermentas“ ásteigë atstovybæ Kinijoje.<br />

Bendrovës rinkodarà sustiprinsianti atstovybë<br />

padës „Fermentui“ ásitvirtinti sparèiai<br />

auganèioje Kinijos rinkoje, o metø pabaigoje<br />

joje pradës veikti ir logistikos, konsultavimo<br />

bei apskaitos padaliniai.<br />

Bendrovë „Fermentas China“ ákurta<br />

netoli Honkongo esanèiame Šendþeno<br />

(Shenzhen) mieste, kuriame koncentruojasi<br />

didelë dalis ðalies biotechnologijos<br />

pramonës ir moksliniø centrø.<br />

„Praeitais metais mûsø pardavimai<br />

Kinijoje iðaugo 15 procentø. Kurdami atstovybæ<br />

šioje šalyje, visø pirma orientuojamës<br />

á ateitá. Kinija jau šiandien patenka<br />

á didþiausiø pasaulio biotechnologijø<br />

rinkø penketukà, nors tai – tik šios rinkos<br />

augimo pradþia“, – teigë „Fermentas<br />

International Inc.“ vykdomasis direktorius<br />

prof. Viktoras Butkus.<br />

Ekonominio bendradarbiavimo ir<br />

plëtros organizacijos duomenimis, Kinijos<br />

investicijos á mokslinius tyrimus kasmet<br />

iðauga 20 procentø. Pagal ðalies investicijas<br />

á mokslinius tyrimus ji yra pralenkusi<br />

Japonijà ir uþima antràjà vietà pasaulyje,<br />

nusileisdama tik JAV.<br />

Pasak V.Butkaus, „Fermento“ pavyzdys<br />

rodo, kad nedidelës ðalys, plëtodamos<br />

þiniø ekonomikà, gali sëkmingai didinti<br />

eksportà á tokias ekonomikos<br />

milþines kaip Kinija. 2007 m. „Fermento“<br />

pardavimai á Kinijà siekë 3,6 mln. litø<br />

ir sudarë 7 proc. viso Lietuvos eksporto á<br />

ðià ðalá.<br />

Ákûrus naujàjà bendrovæ, „Fermento“<br />

produkcijà visoje Kinijos teritorijoje ir toliau<br />

platins trys vietos kompanijos. Pasak<br />

V.Butkaus, „Fermentas China“ tikslas<br />

yra sustiprinti, labiau koordinuoti ðiø<br />

platintojø veiklà, todël ateityje jø tinklas<br />

bus dar labiau pleèiamas. „Kinijos rinka<br />

išsiskiria savo dydþiu, þmoniø mentalitetu,<br />

verslo specifika, todël siekiant èia<br />

ásitvirtinti yra efektyvu remtis vietos kompanijomis,<br />

jø kompetencija“, – sakë<br />

V.Butkus. Šiuo metu Kinijoje yra platinama<br />

daugiau nei 700 Lietuvoje gaminamø<br />

genø inþinerijos, genominiams tyrimams<br />

ir molekulinei diagnostikai skirtø<br />

biotechnologijø gaminiø.<br />

Netrukus bus išleistas pirmà kartà á<br />

kinø kalbà iðverstas „Fermento“ produkcijos<br />

katalogas, taip pat kinø kalba bus<br />

sukurtas bendrovës tinklapis. Geguþës<br />

mën. „Fermentas“ dalyvaus ir vienoje<br />

didþiausiø Kinijos biotechnologijø parodø<br />

„Biotech China 2008” Šanchajuje.<br />

Naujajai bendrovei vadovauja Nian<br />

Qiang Wen, anksèiau buvæs vienu Kinijos<br />

biotechnologijos bendrovës, kuri platina<br />

„Fermento“ produktus, vadovø. Metø<br />

pabaigoje bendrovëje turëtø dirbti apie<br />

10 darbuotojø.<br />

„Fermentas China“ yra jau aštuntoji<br />

uþ Lietuvos ribø veikianti „Fermentas International<br />

Inc“ bendrovë. Kitos bendrovës<br />

veikia JAV, Kanadoje, Vokietijoje, D.<br />

Britanijoje, Prancûzijoje, Suomijoje, Švedijoje.<br />

99 proc. „Fermento“ produkcijos yra<br />

eksportuojama á daugiau nei 70 pasaulio<br />

ðaliø. Lietuvos aukðtøjø technologijø<br />

bendrovëje dirba daugiau nei 300 aukðtos<br />

kvalifikacijos specialistø, tarp jø – du<br />

profesoriai ir 33 mokslo daktarai. Tyrimø<br />

bendrovës „Bioinformatics“ duomenimis,<br />

„Fermentas“ savo rinkos segmente<br />

yra viena ið penkiø didþiausiø pasaulio<br />

bendroviø, taip pat Europos DNR markeriø<br />

rinkos lyderë.<br />

EUROPOS SÀJUNGA<br />

medþiagotyros“. Šiuo metu projekto vykdytojo<br />

VU Chemijos fakulteto ir projekto<br />

partnerio VU Imunologijos instituto darbuotojai<br />

rengia minëtøjø programø dalis.<br />

Projekto metu (2006-05-18–2008-05-30)<br />

bus sukurti penki anksèiau minëtø studijø<br />

programø moduliai, bus surengtos trys<br />

vasaros mokyklos ir seminarai VU darbuotojams,<br />

rengiantiems mokymo programas,<br />

bei VU magistrantams ir doktorantams.<br />

Be Europos Sàjungos struktûriniø<br />

fondø paramos nei <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

Chemijos fakultete, nei Imunologijos<br />

institute nebûtø galima sukurti prielaidø<br />

aukðtesnës kvalifikacijos specialistams<br />

rengti pagal naujai sukurtas programas,<br />

nes tam nëra pakankamai finansiniø iðtekliø.<br />

Projektui „Nanotechnologijø ir medþiagotyros<br />

centro studijø programa (NanoStudijos)“<br />

realizuoti skirta ES SF BPD<br />

2.5 priemonës paramos suma virðija 1,7<br />

mln. litø. Realizuojant ðá projektà sukurtos<br />

mokymo programos leis iš dalies patenkinti<br />

Lietuvos aukðtøjø technologijø<br />

ámoniø ir moksliniø institutø aukðtos kvalifikacijos<br />

þmogiðkøjø iðtekliø poreikius.<br />

Sukurta „Nanotechnologijø ir medþiagotyros<br />

centro studijø programa (NanoStudijos)“<br />

bus vykdoma naudojant 1.5 projekto<br />

“Nanotechnologijø ir medþiagotyros<br />

centras „NanoTechnas“ sukurtus produktus<br />

(laboratorijos, prestiþinë studijoms ir<br />

moksliniams tyrimams áranga ir kt.).<br />

Projekto vadovas prof. S.TAUTKUS<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 39

Astronomijos ir<br />

astronautikos<br />

naujienos<br />

metai<br />

2007<br />

Pabaiga.<br />

Pradþia Nr. 4<br />

Naujienos ið Marso trumpai<br />

Aplink Marsà skriejantis NASA erdvëlaivis<br />

Mars Odyssey Arsijos kalno ðlaituose<br />

atrado septynis didþiulius áëjimus á planetos<br />

poþemius. Angø á poþemá skersmenys<br />

yra nuo 100 iki 250 metrø. Marso poþemiai<br />

praeityje (o gal ir dabartyje) galëjo<br />

bûti prieglobstis gyvoms bûtybëms, o<br />

ateities astronautai galës ten árengti savo<br />

gyvenvietes.<br />

Mars Reconnaissance Orbiter (MRO)<br />

rado naujø árodymø, kad á Marso pavirðiø<br />

kartais iðsilieja daug vandens. Tai gali<br />

bûti susijæ su periodiðkais klimato atðilimais<br />

praeityje arba su meteoritø smûgiais.<br />

Vandens iðgrauþtos lomos ir vëduoklës<br />

tipo nuosëdiniø uolienø laukai<br />

daþnai pasitaiko arti smûginiø krateriø.<br />

Greièiausiai smûgis iðtirpina ledà, pasislëpusá<br />

po planetos pavirðiumi. Rasta ir<br />

ðvieþia keliø ðimtø metrø ilgio loma, kurios<br />

nebuvo 1999 metø nuotraukose. Galimas<br />

dalykas, jà iðgrauþë ið poþemio iðsiverþæs<br />

vandens srautas. Kità panaðiai<br />

atsiradusá 300 m ilgio „kanalà“ nufotografavo<br />

Mars Global Surveyor 2005 m.<br />

maþo kraterio šlaite.<br />

Europos Mars Express erdvëlaivis<br />

specialiu radaru iðzondavo Marso pietø<br />

aðigalá gaubianèià ledo kepuræ ir nustatë,<br />

kad maþdaug 1000 km skersmens ledyno<br />

gylis vietomis siekia 3,7 kilometro.<br />

Iðtirpinus pietø aðigalio ledà, visà Marsà<br />

padengtø 11 m gylio jûra.<br />

Vytautas STRAIÞYS, Mindaugas MACIJAUSKAS<br />

6 pav. Vaizdas á Marso<br />

Sfinksà ið ,,Mars<br />

Express” orbitos. Ilgà<br />

laikà ðis stalkalnis<br />

Kidonijos rajone buvo<br />

laikomas dirbtine veido<br />

formà primenanèia<br />

skulptûra<br />

Ir dar apie Marso<br />

gyvybæ: britø mokslininkai<br />

apskaièiavo<br />

Saulës ir Galaktikos<br />

kosminiø spinduliø<br />

stiprumà Marso pavirðiuje<br />

ir priëjo iðvadà,<br />

kad per kelis milijardus<br />

metø, kai Marsas netu-<br />

rëjo tankios atmosferos ir stipraus magnetinio<br />

lauko, visa kas gyva turëjo bûti sunaikinta<br />

iki 3–5 m gilumos. Gilesniuose<br />

grunto ar ledo sluoksniuose galëjo iðlikti<br />

jei ne patys gyvi organizmai, tai bent jø<br />

liekanos. Geriausia vieta gyvybës liekanoms<br />

rasti yra 5000 km dydþio Eliziejaus<br />

plokðtikalnë. Árodyta, kad tai buvæs vandenynas,<br />

kuris uþðalo per pastaruosius 5<br />

mln. metø. Kitos perspektyvios vietos yra<br />

ðvieþiai iðmuðti smûginiai krateriai.<br />

Tarpplanetinëse trasose<br />

NASA erdvëlaivis Messenger yra vis<br />

dar pakeliui á Merkurijø, manevruodamas<br />

tarp Þemës ir Veneros. 2007 m. jis antrà<br />

kartà praskriejo pro Venerà 340 km nuo<br />

jos paviršiaus. 2008–2009 m. erdvëlaivis<br />

tris kartus praskries pro Merkurijø maþdaug<br />

200 km aukštyje. Pirmàkart tai ávyko<br />

2008 m. sausio 14 dienà. Tik 2011 m. erdvëlaivio<br />

ir planetos greièiai susilygins ir tada<br />

jis galës tapti Merkurijaus palydovu.<br />

Link Plutono skrieja NASA erdvëlaivis<br />

New Horizons. Paleistas 2006 m. pradþioje,<br />

2007 m. vasario 29 d. praskriejo pro<br />

Jupiterá ir perdavë jo nuotraukø. Plutonà<br />

pasieks 2015 metais.<br />

ESA erdvëlaivis Rosetta nuo 2004 m.<br />

tebeklajoja po vidinæ Saulës sistemà. Tik<br />

2014 m. jis susitiks su ilgos kelionës tikslu<br />

– Èuriumovo-Gerasimenkos kometa.<br />

Saulæ tyrinëja kosminës observatorijos<br />

Ulysses (nuo 1992 m.), SOHO (nuo<br />

1995 m.), Stereo (nuo 2006 m.) ir Hinode<br />

(nuo 2006 m.). Saulës aktyvumas dabar<br />

artëja prie minimumo, kuris laukiamas<br />

2008 metais.<br />

Japonø erdvëlaivis Hayabusa, 2005<br />

m. aplankæs Itokavos asteroidà, yra pakeliui<br />

á Þemæ. Po susidûrimo su asteroidu<br />

tik per stebuklà iðvengë þûties. Su maþomis<br />

kuro sànaudomis erdvëlaivá bandoma<br />

gràþinti á Þemæ 2010 m. vasarà.<br />

Dvi ðviesios kometos<br />

Sausio ir vasario mënesiais pietinio Þemës<br />

pusrutulio gyventojai galëjo groþëtis<br />

ðviesiausia kometa per pastaruosius 40 metø.<br />

Ðià kometà 2006 m. rugpjûèio 7 d. atrado<br />

anglø ir australø astronomas Robertas<br />

Maknotas (McNaught). Kometa buvo atrasta<br />

fotografijoje, gautoje Šmidto sistemos teleskopu<br />

Siding Spring observatorijoje. Atradimo<br />

metu kometa buvo 19-ojo ryškio ir<br />

slinko Gyvatnešio þvaigþdynu.<br />

Nuo rugpjûèio iki lapkrièio Maknoto<br />

kometa vis ðviesëjo, bet taip ir liko neáþiûrima<br />

plika akimi, kol galiausiai gruodá<br />

pradingo Saulës spinduliuose. 2007<br />

m. pirmosiomis dienomis kometa vël pasirodë<br />

ir buvo matoma tiek ryto, tiek vakaro<br />

þaroje. Sausio 12 d. kometa kirto<br />

savo orbitos perihelio taðkà ir kurá laikà<br />

buvo matoma net dienos ðviesoje. Didþiausià<br />

spindesá kometa pasiekë sausio<br />

13–14 dienomis, kai ji buvo maþdaug<br />

minus 6-ojo ryðkio. Nuo sausio 12 iki 16<br />

d. jà fotografavo Saulës observatorija<br />

SOHO, mat tuo laiku kometa pateko á teleskopo<br />

regëjimo laukà.<br />

Sausio 15 d. Maknoto kometa praskriejo<br />

maþdaug 122 mln. km atstumu<br />

nuo Þemës. Toldama nuo Saulës, kometa<br />

buvo vis geriau matoma ið pietinio pusrutulio,<br />

jos uodega darësi vis áspûdingesnë.<br />

Sausio 17 d. kometa buvo maþdaug<br />

minus 3-iojo ryðkio ir turëjo 5 laipsniø ilgio<br />

uodegà. Sausio 25 d., nors ir nusilpusi<br />

iki nulinio ryðkio, taèiau pagerëjus<br />

stebëjimo sàlygoms, kometa buvo matoma<br />

net su 30 laipsniø ilgio uodega. Nuotraukose<br />

kometa atrodë tikrai nuostabiai,<br />

7 pav. Merkurijaus paviršius ið erdvëlaivio<br />

,,Messenger”. Matomas labai ádomus<br />

krateris su C raide viduryje<br />

40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

jos uodegoje buvo matyti daugybë ðviesiø<br />

juostø, vadinamø izochronomis.<br />

Vasario 3 d. kometos uodegà praskriejo<br />

Ulysses – NASA/ESA erdvëlaivis Saulei<br />

tirti. Kovà kometa pradëjo sparèiai blyðkëti<br />

ir greit plika akimi tapo nematoma. Dël<br />

savo áspûdingumo Maknoto kometa pavadinta<br />

Didþiàja 2007 metø kometa.<br />

Spalio 23/24 naktá pasaulá apskriejo þinia,<br />

kad Persëjo þvaigþdyne pasirodë nauja<br />

ðviesi þvaigþdë. Daug kas pamanë, kad<br />

sprogo supernova. Taèiau Tarptautinis astronominiø<br />

atradimø centras ið Kembridþo<br />

praneðë, kad sprogo ne þvaigþdë, o Holmso<br />

kometoidas. Ðá dangaus kûnà 1892 m.<br />

atrado anglø astronomijos mëgëjas Edvinas<br />

Holmsas (E. Holmes) Londone. Tai<br />

periodinis kometoidas, apskriejantis Saulæ<br />

per 7 metus tarp Marso ir Jupiterio orbitø.<br />

Jo perihelis yra uþ 305 mln. km, o afelis<br />

– uþ 772 mln. km nuo Saulës, orbita<br />

palinkusi 19 laipsniø kampu á Þemës orbità.<br />

Sprogimo metu jis buvo uþ 240 mln.<br />

km nuo Þemës. Kaip áprasta, kometoidas<br />

buvo labai silpnas (17-ojo ryðkio), matomas<br />

tik pro didelius teleskopus. Taèiau spalio<br />

23 d. vakare atsitiko kaþkas nepaprasto –<br />

kometoidas staiga ëmë sparèiai ðviesëti ir<br />

per kelias valandas pasiekë treèiàjá ryðká,<br />

t.y. tapo puikiai matomas plika akimi. Kometoido<br />

spindesys iðaugo apie pusæ milijono<br />

kartø! Aplink susidarë apskritos formos<br />

plintanti skraistë, ir kometoidas virto kometa.<br />

Kometos skraistës skersmuo kas naktá<br />

vis didëjo, per mënesá kometa jau buvo tokio<br />

dydþio kaip Mënulis. Skraistës viduryje<br />

buvo matyti ðviesi þvaigþdutë, matyt, kometoidas,<br />

apsuptas sprogimo liekanø – dulkiø,<br />

akmenø ir ledø. Manoma, kad pats kometoidas<br />

yra tik 3,4 km skersmens, taèiau<br />

jo apvalkalo skersmuo greit pasiekë kelis<br />

milijonus kilometrø. Lapkrièio pradþioje kometa<br />

ëmë atrodyti kiek pailga ir pamaþu<br />

ëmë formuotis jos uodega. Ta uodega galëjo<br />

bûti ir anksèiau, bet tuo metu kometa<br />

su Þeme ir Saule buvo beveik vienoje linijoje<br />

(kometos opozicija), todël uodega buvo<br />

nukreipta tolyn nuo mûsø ir jà uþstojo<br />

didþiulë kometos skraistë.<br />

Visame pasaulyje gauta daugybë<br />

Holmso kometos nuotraukø. Astronomai<br />

ir astronomijos mëgëjai jà fotografavo ir<br />

Lietuvoje. Molëtø observatorijoje K.Èernis<br />

vienas pirmøjø pasaulyje lapkrièio 5<br />

d. nufotografavo kometos uodegos atsiradimà.<br />

Kometa pamaþu slenka Persëjo<br />

þvaigþdynu.<br />

Bûsimieji kometoidø tyrimai<br />

2005 m. liepà NASA erdvëlaivis Deep<br />

Impact praskriejo pro Tempelio-1 kometoidà<br />

ir numetë ant jo 370 kg sprogstamàjá<br />

uþtaisà. Nors sprogimo metu buvo gauta<br />

vertingø duomenø apie kometoidà ir iðmestà<br />

medþiagà, taèiau nepavyko nufotografuoti<br />

iðmuðto kraterio, nes kometoidà dar<br />

ilgai gaubë sprogimo sukeltas dujø ir dulkiø<br />

debesis. Kai jis iðsisklaidë, kometoidas<br />

buvo jau per toli. Numatoma link Tempelio-1<br />

kometoido nukreipti erdvëlaivá Stardust,<br />

kuris 2006 metais atgabeno ir numetë á Þemæ<br />

konteinerá su Vildo-2 kometoido dulkëmis.<br />

Stardust susitikimas su Tempelio-1 kometoidu<br />

ávyks 2011 metais. Tada bus galima<br />

gauti sprogimo išmušto kraterio nuotraukas<br />

ir atlikti kitus kometoido tyrimus.<br />

Deep Impact erdvëlaivis taip pat yra<br />

veiklus ir laukia uþduoties. Kitas jo objektas<br />

bus periodinis Hartlio 2 (Hartley 2) kometoidas,<br />

skriejantis aplink Saulæ 6,4 metø<br />

periodu tarp Jupiterio ir Þemës orbitø.<br />

Erdvëlaivio susitikimas su kometoidu<br />

ávyks 2010 m. spalá.<br />

Asteroidø atradimai<br />

K.Èernio vadovaujama grupë 2007 m.<br />

atrado 18 naujø asteroidø, iki ðiol Molëtø<br />

observatorijoje jau atrasti 173 nauji asteroidai.<br />

Apskaièiuotos tikslios orbitos ir suteikti<br />

vardai trims Lietuvoje atrastiems asteroidams:<br />

Molëtai (asteroidas Nr.<br />

124192), Bartkevièius (Nr. 141496) ir<br />

Stromvil (Nr. 95851). Asteroidams vardus<br />

oficialiai suteikë Tarptautinë astronomø<br />

sàjunga, atradëjams pasiûlius. Habil. dr.<br />

A.Bartkevièius yra pasaulyje þinomas Lietuvos<br />

astronomas, daug prisidëjæs prie<br />

Galaktikos sferoido ir nemetalingøjø<br />

þvaigþdþiø tyrimø. Þodis Stromvil yra daugiaspalvës<br />

astrofotometrinës sistemos,<br />

kurià þvaigþdþiø klasifikacijos tikslams pasiûlë<br />

Lietuvos ir JAV astronomai (Stromvil<br />

= Stromgreno ir <strong>Vilniaus</strong> sistema).<br />

Patvirtinta, kad K.Èernis yra vienas ið<br />

labai trumpo periodo kometos atradëjø.<br />

Paaiðkëjo, kad kometa, kurià K.Èernis atrado<br />

2003 m. SOHO kosminës Saulës observatorijos<br />

nuotraukose, yra periodinë<br />

kometa, apskriejanti Saulæ 4 metø periodu,<br />

jos perihelis yra vos uþ 0,054 av nuo<br />

Saulës. Trumpesná uþ jà periodà turi tik<br />

Enkës kometa. Naujoji periodinë kometa<br />

pavadinta P/2007 R5 (SOHO).<br />

Pakeliui á tarpþvaigþdinæ erdvæ<br />

Suëjo 30 metø nuo dviejø NASA erdvëlaiviø<br />

Voyager paleidimo. Voyager 2 buvo<br />

paleistas 1977-08-20, o Voyager 1 –<br />

1977- 09- 05. Pirmasis erdvëlaivis 1979-<br />

07- 09 praskriejo pro Jupiterá, 1981-08-25<br />

– pro Saturnà, 1986-01-24 – pro Uranà ir<br />

1989-08-24 – pro Neptûnà. Antrasis 1979-<br />

03-05 praskriejo pro Jupiterá ir 1980-11-<br />

12 – pro Saturnà. Dabar abu erdvëlaiviai<br />

tolsta á tarpþvaigþdinæ erdvæ. Voyager 1<br />

yra pats tolimiausias dirbtinis objektas –<br />

jo nuotolis nuo Saulës yra 15,5 milijardø<br />

km. Tai 3,4 kartø virðija tolimiausios planetos<br />

Neptûno nuotolá. Voyager 2 yra uþ<br />

12,5 milijardø kilometrø. Abu erdvëlaiviai<br />

8 pav. Maknoto kometa Australijos danguje.<br />

Kometos atradëjo R. Maknoto (McNaught)<br />

nuotrauka<br />

9 pav. Holmso kometa lapkrièio 4 dienà.<br />

Vengrijos astronomijos mëgëjo I.Ederio<br />

nuotraukoje matyti kometos uodegos<br />

formavimasis<br />

10 pav. Holmso kometa lapkrièio 28 dienà.<br />

Henriko Selevièiaus nuotrauka, gauta 35 cm<br />

skersmens teleskopu<br />

vis dar palaiko ryðá su Þeme, jø prietaisai<br />

matuoja fizines sàlygas erdvëje (Saulës vëjà,<br />

kosminius spindulius, magnetiná laukà,<br />

radijo bangas). Erdvëlaiviai turi ilgai veikianèius<br />

termoelektrinius generatorius, kuriuos<br />

maitina radioaktyvûs elementai. Ryðá<br />

su erdvëlaiviais palaiko NASA Deeep<br />

Space Network radioteleskopai, iðdëstyti<br />

aplink pasaulá. Radijo signalas ið Voyager<br />

1 iki Þemës sklinda 14 valandø, ið Voyager<br />

2 – 12 valandø. Pirmasis erdvëlaivis<br />

tolsta 17,25 km/s greièiu link Gyvatneðio<br />

þvaigþdyno, antrasis – 15,74 km/s greièiu<br />

link Teleskopo ir Povo þvaigþdynø.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 41

Valgomøjø<br />

moliuskø<br />

gavyba<br />

ir valgymo paproèiai<br />

Egidijus BACEVIÈIUS<br />

Valgomieji jûrø moliuskai<br />

Pietø ir Vidurio Europos pajûrio ðalyse<br />

moliuskai yra neatsiejama kasdienio maisto<br />

dalis. Moliuskus patogu transportuoti, laikyti,<br />

ið jø galima pagaminti maistingø ir<br />

puošniø valgiø. Be jau aptartø Ðventojo Jokûbo<br />

ðukuèiø (Pecten jacobaeus), á stalà<br />

patiekiami dar bemaþ penkiø rûðiø jûrø moliuskai.<br />

Tai didelëmis sankaupomis ant povandeniniø<br />

daiktø augantys dvigeldþiai moliuskai<br />

su juodu metalo blizgesio kiautu –<br />

valgomosios midijos (Mytilus edulis), dumble<br />

gyvenanèios atlantinës plokðèiosios<br />

(Ostrea edulis) ir Ramiojo vandenyno austrës<br />

(Crassostrea gigas), valgomosios ðirdutës<br />

(Cerastoderma lamarki), dumblinës<br />

ðukutës (Chlamys opercularis). Kai kuriø rûðiø<br />

moliuskø randama ir mûsø Baltijos priekrantëje,<br />

bet jie yra maþi ir dël menkø maistiniø<br />

savybiø nevalgomi. Prancûzijoje vyrauja<br />

nuomonë, kad beveik visi didesni moliuskai<br />

tinka maistui, esà tik reikia mokëti<br />

juos paruoðti.<br />

Midijø sodai pajûrio dumblo dykrose<br />

Siekiant patenkinti vis didëjanèià paklausà,<br />

moliuskai valgomosios midijos<br />

(Mytilus edulis M. trosulus) gausiai rinkti,<br />

o pristigus juos imta auginti austriø fermose<br />

arba vadinamuosiuose midijø soduose.<br />

Pirmieji midijø parkai ákurti 1780 metais.<br />

Vaþiuojant Šarantos upës pakrantëmis<br />

atoslûgiu galima iðvysti ið vandens iðnyranèius<br />

juodus midijomis apaugusius<br />

kuolus, kurie primena tikrus sodus-parkus<br />

dumblo dykrose. Ið èia ir pavadinimas. Midijos<br />

auginamos ant á dumblà ábestø bukmedþiø<br />

kuolø, kurie du kartus per parà atoslûgio<br />

metu išnyra iš vandens. Iškilæ ið vandens<br />

moliuskø kiauteliai susiglaudþia, jø<br />

pavirðius apdþiûva ir tokioje santykinës ramybës<br />

bûklëje jie iðbûna iki vakarinio potvynio.<br />

Pakranèiø dumblo plynëse net ir<br />

saulëtà dienà tvyro drëgmë, o vësià dienà<br />

jas gaubia tirðtas rûkas, tad ir bûdami sausumoje<br />

moliuskai neiðdþiûsta. Pakilus potvynio<br />

vandenims, jau po keliolikos minuèiø<br />

panirusios geldelës atsigauna: jø kiauteliai<br />

prasiveria, išlenda skiautëti sifonai ir<br />

pusdieniui sulëtëjusi gyvybinë veikla vël<br />

atsinaujina. Midijø parkuose nuo kuolø virðaus<br />

karo medþiaginës gijos (virvës), ant<br />

Þalsva moliuskø mësos spalva atsiranda<br />

nuo mikroskopiniø melsvadumbliø<br />

jø vasaros viduryje nusëda mikroskopinës<br />

moliuskø lervos. Sakoma: „kuolai uþsisëja<br />

moliuskais“. Per trejus penkerius metus<br />

moliuskai virves apauga ir tuomet nuo<br />

jø nurenkamas derlius.<br />

Austriø iðtekliø didinimas<br />

Valgomosios austrës išplitusios Atlanto<br />

vandenyno pakraðtinëse jûrose. Iki 25<br />

cm ilgio jø kiautø randama 0,5–5 m gylyje,<br />

potvyniø ir atoslûgiø ruoþe, priekrantës<br />

dumblinguose sekliuose iðilgai Pirënø pusiasalio,<br />

Prancûzijos pakrantëje iki pat Vokietijos,<br />

Norvegijos ir kitapus Atlanto. Didelës<br />

jø santalkos susidaro didesniø upiø deltose,<br />

kur daug maistingø dumblo sànaðø.<br />

Prancûzijoje, Marrenes d’Olerono regione,<br />

per metus surenkama per 50–60 000 t austriø<br />

– tai sudaro 50 nuoðimèiø Prancûzijoje<br />

surenkamø austriø. Ypaè jø paklausa padidëja<br />

prieð Kalëdas ir Naujuosius metus.<br />

Dël intensyvaus vartojimo, taip pat pajûrio<br />

dumblingø lygumø tarðos naftos ir kitokiais<br />

technogeninës kilmës produktais natûralûs<br />

austriø iðtekliai labai sumaþëjo. Atlantiniø<br />

austriø iðtekliai pakirsti apie 1940 metus.<br />

Taigi ðios ir kitos prieþastys lëmë, kad<br />

nuo seno bandyta jø iðteklius atkurti ir net<br />

padidinti. Iš pradþiø austrës rinktos ir laikytos<br />

kûdrose su lietaus vandeniu – „Claire“.<br />

Taip ilgainiui radosi austriø fermø pirmtakai.<br />

Vietiniø plokðèiakiauèiø austriø iðtekliai<br />

buvo pagerinti 1868 m. po nelaimingo atsitikimo.<br />

Tais metais Þirondos (La Gironde)<br />

estuarijoje audros metu buvo apverstas ið<br />

Portugalijos gaubtakiautes austres plukdæs<br />

laivas „La Morlaisien“. Jame buvæ moliuskai<br />

ilgainiui iðplito, pamaþu iðstumdami vietines<br />

plokðèiakiautes austres. Vëliau ðios<br />

rûðies moliuskø perveþta á Japonijos, Kanados<br />

austriø fermas. Mokslininkai paste-<br />

Austriø fermø skersiniai per atoslûgá<br />

bëjo, kad gaubtakiautës austrës, skirtingai<br />

nei vietinë giminaitë, dauginasi išleisdamos<br />

gausybæ kiauðinëliø, ir galbût ði biologinë<br />

savybë lëmë sëkmingà jø iðplitimà naujuose<br />

regionuose. Nuo 1965 m. Europos pakraðèio<br />

jûrose pradëtos veisti Ramiojo vandenyno<br />

austrës (Crassostrea gigas). Jos<br />

auga greièiau ir bûna didesnës bei atsparesnës<br />

ligoms. 1964 m. jø áveista Olandijoje<br />

ties Ostershelde, nuo 1986 m. – Vokietijos<br />

Sylto salos aplinkinëse druskingose<br />

dumblo lygumose.<br />

Tradicinis austriø auginimas fermose<br />

Ir ðiais laikais austriø fermose reikia<br />

daug rankø darbo. Verslas labai priklauso<br />

nuo gamtiniø ritmø. Austrës dauginasi upiø<br />

deltose geguþës–rugpjûèio mën., kai vandens<br />

temperatûra yra aukðtesnë nei 21 o C.<br />

Austrës yra dvilytës: iš pradþiø visos bûna<br />

patinëliai ir tik vëliau tampa patelëmis. Apvaisinti<br />

kiauðinëliai plûduriuoja vandenyje<br />

iki iðsirita lervutës. Jos apie 13–30 dienø<br />

plûduriuoja ir vandens srautø iðneðiojamos<br />

palei priekrantes ir taip iðplinta pajûrio sekliuose.<br />

Vëliau lervos nusëda dumblo sànaðynuose,<br />

jame ásirausia ir ilgainiui apauga<br />

kitais dugno gyvûnais, dumbliais, jaunesnëmis<br />

geldutëmis. Ðiais laikais austriø fermeriai<br />

vandenyje iðstato „lervø surinktuvus“:<br />

plastikinius vamzdþius, senø moliuskø<br />

kiautus. Liepos pabaigoje nuo jø nugramdomi<br />

nusëdæ gleþni moliuskai – „Naissains“.<br />

Po 18 mënesiø, t.y. sausá, geldutës<br />

rûðiuojamos, atskiriamos maþos nuo dideliø.<br />

Dvejø metø austrës pasiekia 7–12 cm<br />

ilgá ir jau tinkamos maistui. Austrës fermose<br />

auginamos dviem bûdais. Surenkami<br />

natûraliai dumblo seklumose augantys moliuskai<br />

arba dalis surinktø austriø auginamos<br />

vieliniuose maišuose. Tai vadinamasis<br />

plokðèiasis metodas. Jo metu austrës<br />

auginamos ant grunto ir visà laikà horizontalioje<br />

padëtyje. Maiðai laikomi ant mediniø<br />

skersiniø pakelti nuo dugno, potvyniø<br />

vanduo juos skalauja ið visø pusiø. Maiðai<br />

kas du mënesius apverèiami ir dël to moliuskø<br />

kiautai ágauna pusapvalæ formà.<br />

Pastaraisiais metais austriø fermose<br />

pradëti selekcijos ir akvakultûros tobulinimo<br />

darbai.<br />

Ðv. Jakûbo ðukutës – ðiaurinës<br />

Bretanës paþiba<br />

Ðventojo Jokûbo ðukuèiø iki šiol ne-<br />

42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, be to, ir<br />

kulinarijos specialistai teigia, kad gamtoje<br />

uþaugæ moliuskai esà gardesni. Ðie lepûs<br />

moliuskai gyvena pavieniui ásirausæ á<br />

smëlá, tad, norint surinkti reikiamà kieká<br />

tinkamo dydþio gyvø gelduèiø, reikia gerokai<br />

papluðëti. Jie renkami tik rankomis,<br />

o rinkimo laikas ribojamas. Leidþiama<br />

rinkti tik þiemà, nuo spalio iki kovo pabaigos,<br />

kai moliuskai nesiveisia ir jø mësa<br />

yra skaniausia. Ðis gyvas turtas prie Europos<br />

pakranèiø renkamas potvyniø atoslûgiø<br />

ruoþe Sent Briu (Saint Brieuc) álankoje<br />

Bretanëje (Nord Bretagne), Ðkotijoje,<br />

Airijoje ir Olandijoje. Grieþtos valgymui<br />

tinkamø moliuskø rinkimo taisyklës: leidþiama<br />

rinkti tik ið licencijas turinèiø laiveliø,<br />

du kartus per savaitæ ir ne ilgiau kaip<br />

45 minutes.<br />

Moliuskø valgymo subtilybës<br />

Midijos patiekiamos su kiautais ar<br />

išgliaudytos, išvirtos kario padaþe – ragu<br />

(pranc. ragout). Labai senas Pajûrio Ðarantos<br />

regiono midijø ruoðimo bûdas vadinamas<br />

éclade arba la terrée. Moliuskø<br />

geldutës sustatomos statmenai á mozaikà,<br />

vienu galu á virðø, apklojamos puðø<br />

spygliais ir padegamos. Spygliams sudegus,<br />

iðkepæ moliukai gliaudomi ir valgomi.<br />

Puoðniosios Ðv. Jokûbo ðukutës<br />

prieð valgant pakaitinamos ant keptuvës,<br />

pagardinamos prieskoniais ir valgomos,<br />

kai tik atsivoþia virðutinis (plokðèiasis)<br />

kiautelis. Blyðkus moliusko kûnelis – raumenys<br />

ir oranþiniai ikreliai, vadinami koralais,<br />

valgomi skyrium; juodas gleivingas<br />

apvadas pašalinamas. Valgant uþsigeriama<br />

baltuoju sausu vynu, galima pagardinti<br />

prieskoniais. Receptø galima rasti<br />

kulinarijos knygose.<br />

Kulinarinio paveldo puoselëjimas<br />

Ne maþiau dëmesio skiriama tradicijø,<br />

susijusiø su valgomaisiais moliuskais,<br />

kurie buvo piligrimø maistas, iðsaugojimui<br />

ir puoselëjimui. Airijos Galway mieste<br />

kasmet vyksta austriø festivalis. Bostone<br />

nuo 1826 m. veikia seniausias Amerikos<br />

nepriklausomybës karus menantis<br />

austriø restoranas. Netoli ðio didmiesèio<br />

Chincotaegue saloje iniciatoriai ákûrë Elderhostel<br />

Oyster&Maritime Museum.<br />

Austriø muziejø yra ir Europoje. Neseniai<br />

Prancûzijos kultûros paveldo saugotojai<br />

Pajûrio Ðarantoje palei Biskajos álankos<br />

vakarinæ pakrantæ ásteigë vadinamàjá<br />

„Austriø kelià“. Juo keliaujant galima aplankyti<br />

austriø fermas ir susipaþinti su daugiaamþëmis<br />

moliuskø auginimo ir valgymo<br />

tradicijomis. Sendro miesto Le Cauenne<br />

restorane yra ekologinis austriø muziejus<br />

(Martene d’Oleron Eco-Musee). Jo<br />

lankytojai gali ne tik pamatyti, bet ir paragauti<br />

kulinariniø eksponatø.<br />

Þurnalo leidimà remia<br />

SPAUDOS, RADIJO<br />

IR TELEVIZIJOS<br />

RËMIMO FONDAS<br />

Lietuvos energetikos institutas,<br />

<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong>,<br />

Lietuvos mokslo istorikø<br />

draugija, Klaipëdos <strong>universitetas</strong>,<br />

Kultûros, filosofijos ir<br />

meno institutas, Lietuvos<br />

gamtos draugija, VGTU<br />

Vyriausiasis redaktorius<br />

JUOZAS BALDAUSKAS<br />

Redakcijos kolegija<br />

VALDAS ADAMKUS<br />

JUOZAS BANIONIS<br />

EDMUNDAS ÈAPAS<br />

ALGIRDAS GAIGALAS<br />

ALGIRDAS GAIÞUTIS<br />

JONAS GRIGAS<br />

GEDIMINAS ILGÛNAS<br />

PAULIUS JURKUS<br />

JUOZAS ALGIMANTAS<br />

KRIKÐTOPAITIS<br />

JONAS KUBILIUS<br />

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS<br />

VYTAUTAS MERKYS<br />

GUIDO MICHELINI<br />

STASYS VAITEKÛNAS<br />

JURGIS VILEMAS<br />

ALEKSANDRAS VITKUS<br />

Redakcijos darbuotojai<br />

Redaktorë<br />

ELENA MICKEVIÈIENË<br />

Meninis redaktorius<br />

VILIUS JAUNIÐKIS<br />

Konsultantë<br />

SAULË MARKELYTË<br />

Rinkëja<br />

VIOLETA SADAUSKIENË<br />

REDAKCIJOS ADRESAS<br />

“Mokslas ir gyvenimas”,<br />

Antakalnio g. 36, LT-10305,<br />

Vilnius<br />

TELEFONAI<br />

vyr. redaktoriaus 2 34 15 72,<br />

redaktoriø 2 34 41 00.<br />

Faksas 2 34 15 72<br />

Elektroninis paðtas<br />

mgredakcija@post.skynet.lt<br />

Pasiraðyta spaudai 2008 05 12.<br />

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.<br />

Popierius ofsetinis.<br />

Kaina 3,95 Lt,<br />

Spausdino AB ,,Spauda”<br />

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius<br />

SCIENCE AND LIFE<br />

Science popular and<br />

historical monthly.<br />

Editor-in Chief J.Baldauskas<br />

“Mokslas ir gyvenimas”,<br />

Antakalnio st. 36,<br />

LT-10305, Vilnius, Lithuania.<br />

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008<br />

Interneto svetainë<br />

http://ausis.gf.vu.lt/mg/<br />

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas<br />

MOKSLAS ir<br />

GYVENIMAS 2008<br />

5<br />

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.5 (595) geguþë<br />

Turinys<br />

I.KONSTANTINAVIÈIÛTË Europos elektros<br />

energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius<br />

energijos iðteklius, paramos schemø<br />

harmonizavimas ir koordinavimas ........................... 2<br />

S.GULBINSKAS, R.DIDÞIOKAS, Z.GASIÛNAITË<br />

Ar reikalingas Lietuvai jûrinis mokslas ................... 4<br />

S.RENÈYS Lietuvos valstybinis mokslo ir<br />

studijø fondas: þingsniai á ateitá ................................ 8<br />

A.PIROÈKINAS Lietuviðki Nemuno uostai ............. 12<br />

A.ÐIDLAUSKAS Ir kraðtotyrininkai raðo istorijà ...... 14<br />

J.BANIONIS „Scientia et historia – 2008“ .............. 16<br />

J.BAUÐYS „Kodël ðveicariukai ðoko ,,Aguonëlæ” .. 18<br />

B.AMBRAZIEJUS Francas Leharas ir kinas ........... 18<br />

J.SKOMSKIS Duetas, kurá suartino Lietuvos<br />

senovë ................................................................... 20<br />

G.TAMULAITIS <strong>Nepalas</strong>. Aukðtis virð jûros<br />

lygio: nuo 60 iki 8848 metrø, apðvietimo<br />

technologijos: nuo balanos iki ðviestuko ............... 22<br />

V.ÞIGAS Moneta su marsieèiu ............................... 26<br />

D.MIKALAUSKAITË Þmogaus mityba ir amþius .... 27<br />

P.KASPERAVIÈIUS Kurkime ir saugokime<br />

intelektinæ nuosavybæ ............................................ 28<br />

A.GAIGALAS Maþosios Lietuvos visuomenës<br />

veikëjas ir tyrinëtojas Vilius Pëteraitis ..................... 30<br />

V.MERKYS Augustinas Janulaitis – biografas ........ 32<br />

Taikomosios dailës muziejuje paminëta Pasaulio<br />

kultûros diena ........................................................ 34<br />

J.ALEKNEVIÈIENË Tarpkryptinës kriminologijos<br />

studijos <strong>Vilniaus</strong> universitete .................................. 34<br />

A.AÞUBALIS, A.VASILIAUSKIENË, L.KLIMKA<br />

Pasiprieðinimas okupacijoms aukðtosiose<br />

mokyklose .............................................................. 36<br />

S.TAUTKUS ES struktûriniø fondø lëðos<br />

ES-SF BPD 2.5 priemonës projektui<br />

,,Nanotechnologijø ir medþiagotyros<br />

centro studijø programai (NanoStudijos) .............. 38<br />

„Fermentas“ ásteigë atstovybæ<br />

Kinijoje ................................................................... 39<br />

V.STRAIÞYS, M.MACIJAUSKAS Astronomijos ir<br />

astronautikos naujienos ......................................... 40<br />

E.BACEVIÈIUS Valgomøjø moliuskø gavyba ir<br />

valgymo paproèiai ................................................. 42<br />

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 43

Vaistinë notra<br />

Ir vël atgijo gamta.<br />

Suþaliavo, suþydo pievos,<br />

parkas, gëlynai <strong>Vilniaus</strong><br />

universiteto botanikos sode.<br />

Geguþæ þydi pirmieji rodolistai.<br />

Ðiemet specialistai<br />

visus dalyvius pakvies<br />

þolynauti á Kairënø pievas.<br />

Juk daugelá pas mus<br />

auganèiø augalø galima<br />

naudoti gydymui, maistui.<br />

Laukiame jûsø VU<br />

botanikos sode.<br />

Dr. Nijolë BALÈIÛNIENË<br />

Seminaro metu<br />

Paprastoji rusmenë<br />

Geltonasis bobramunis<br />

dendrai, narcizai, tulpës,<br />

þydrës, neuþmirðtuolës,<br />

margutës, bergenijos,<br />

vaistuèiai ir kt. Graþus<br />

metas pasidomëti gamta.<br />

Tad tapo tradicija VU<br />

botanikos sode kartu su<br />

Lietuvos aplinkos ministerija<br />

geguþës mënesá paminëti<br />

bioávairovës dienà. Ðiemet á<br />

ðià ðventæ pakviesime<br />

geguþës 24-àjà.<br />

Tapo tradicija birþelio<br />

mënesá (ðiemet birþelio 20<br />

d.) rengti þolynø seminarus.<br />

Susirenka þmonës ið ávairiø<br />

Lietuvos vietoviø pasidomëti,<br />

kas naujo vaistaþoliø,<br />

aromatiniø, prieskoniniø<br />

augalø pasaulyje. Praneðimus<br />

skaito þinomi specia-<br />

,,Þolynø sodelio” iniciatorë ir<br />

ákûrëja dr. Irena Kubilienë<br />

Paprastoji rugiagëlë<br />

Ar jau uþsiprenumeravote ,,Mokslo ir gyvenimo”<br />

þurnalà antram 2008 metø pusmeèiui<br />

Prenumeratà priima visi ryðiø skyriai.<br />

44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5<br />

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.5, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!