Nepalas - Vilniaus universitetas
Nepalas - Vilniaus universitetas
Nepalas - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Astronomijos ir<br />
astronautikos<br />
naujienos<br />
metai<br />
2007<br />
Pabaiga.<br />
Pradþia Nr. 4<br />
Naujienos ið Marso trumpai<br />
Aplink Marsà skriejantis NASA erdvëlaivis<br />
Mars Odyssey Arsijos kalno ðlaituose<br />
atrado septynis didþiulius áëjimus á planetos<br />
poþemius. Angø á poþemá skersmenys<br />
yra nuo 100 iki 250 metrø. Marso poþemiai<br />
praeityje (o gal ir dabartyje) galëjo<br />
bûti prieglobstis gyvoms bûtybëms, o<br />
ateities astronautai galës ten árengti savo<br />
gyvenvietes.<br />
Mars Reconnaissance Orbiter (MRO)<br />
rado naujø árodymø, kad á Marso pavirðiø<br />
kartais iðsilieja daug vandens. Tai gali<br />
bûti susijæ su periodiðkais klimato atðilimais<br />
praeityje arba su meteoritø smûgiais.<br />
Vandens iðgrauþtos lomos ir vëduoklës<br />
tipo nuosëdiniø uolienø laukai<br />
daþnai pasitaiko arti smûginiø krateriø.<br />
Greièiausiai smûgis iðtirpina ledà, pasislëpusá<br />
po planetos pavirðiumi. Rasta ir<br />
ðvieþia keliø ðimtø metrø ilgio loma, kurios<br />
nebuvo 1999 metø nuotraukose. Galimas<br />
dalykas, jà iðgrauþë ið poþemio iðsiverþæs<br />
vandens srautas. Kità panaðiai<br />
atsiradusá 300 m ilgio „kanalà“ nufotografavo<br />
Mars Global Surveyor 2005 m.<br />
maþo kraterio šlaite.<br />
Europos Mars Express erdvëlaivis<br />
specialiu radaru iðzondavo Marso pietø<br />
aðigalá gaubianèià ledo kepuræ ir nustatë,<br />
kad maþdaug 1000 km skersmens ledyno<br />
gylis vietomis siekia 3,7 kilometro.<br />
Iðtirpinus pietø aðigalio ledà, visà Marsà<br />
padengtø 11 m gylio jûra.<br />
Vytautas STRAIÞYS, Mindaugas MACIJAUSKAS<br />
6 pav. Vaizdas á Marso<br />
Sfinksà ið ,,Mars<br />
Express” orbitos. Ilgà<br />
laikà ðis stalkalnis<br />
Kidonijos rajone buvo<br />
laikomas dirbtine veido<br />
formà primenanèia<br />
skulptûra<br />
Ir dar apie Marso<br />
gyvybæ: britø mokslininkai<br />
apskaièiavo<br />
Saulës ir Galaktikos<br />
kosminiø spinduliø<br />
stiprumà Marso pavirðiuje<br />
ir priëjo iðvadà,<br />
kad per kelis milijardus<br />
metø, kai Marsas netu-<br />
rëjo tankios atmosferos ir stipraus magnetinio<br />
lauko, visa kas gyva turëjo bûti sunaikinta<br />
iki 3–5 m gilumos. Gilesniuose<br />
grunto ar ledo sluoksniuose galëjo iðlikti<br />
jei ne patys gyvi organizmai, tai bent jø<br />
liekanos. Geriausia vieta gyvybës liekanoms<br />
rasti yra 5000 km dydþio Eliziejaus<br />
plokðtikalnë. Árodyta, kad tai buvæs vandenynas,<br />
kuris uþðalo per pastaruosius 5<br />
mln. metø. Kitos perspektyvios vietos yra<br />
ðvieþiai iðmuðti smûginiai krateriai.<br />
Tarpplanetinëse trasose<br />
NASA erdvëlaivis Messenger yra vis<br />
dar pakeliui á Merkurijø, manevruodamas<br />
tarp Þemës ir Veneros. 2007 m. jis antrà<br />
kartà praskriejo pro Venerà 340 km nuo<br />
jos paviršiaus. 2008–2009 m. erdvëlaivis<br />
tris kartus praskries pro Merkurijø maþdaug<br />
200 km aukštyje. Pirmàkart tai ávyko<br />
2008 m. sausio 14 dienà. Tik 2011 m. erdvëlaivio<br />
ir planetos greièiai susilygins ir tada<br />
jis galës tapti Merkurijaus palydovu.<br />
Link Plutono skrieja NASA erdvëlaivis<br />
New Horizons. Paleistas 2006 m. pradþioje,<br />
2007 m. vasario 29 d. praskriejo pro<br />
Jupiterá ir perdavë jo nuotraukø. Plutonà<br />
pasieks 2015 metais.<br />
ESA erdvëlaivis Rosetta nuo 2004 m.<br />
tebeklajoja po vidinæ Saulës sistemà. Tik<br />
2014 m. jis susitiks su ilgos kelionës tikslu<br />
– Èuriumovo-Gerasimenkos kometa.<br />
Saulæ tyrinëja kosminës observatorijos<br />
Ulysses (nuo 1992 m.), SOHO (nuo<br />
1995 m.), Stereo (nuo 2006 m.) ir Hinode<br />
(nuo 2006 m.). Saulës aktyvumas dabar<br />
artëja prie minimumo, kuris laukiamas<br />
2008 metais.<br />
Japonø erdvëlaivis Hayabusa, 2005<br />
m. aplankæs Itokavos asteroidà, yra pakeliui<br />
á Þemæ. Po susidûrimo su asteroidu<br />
tik per stebuklà iðvengë þûties. Su maþomis<br />
kuro sànaudomis erdvëlaivá bandoma<br />
gràþinti á Þemæ 2010 m. vasarà.<br />
Dvi ðviesios kometos<br />
Sausio ir vasario mënesiais pietinio Þemës<br />
pusrutulio gyventojai galëjo groþëtis<br />
ðviesiausia kometa per pastaruosius 40 metø.<br />
Ðià kometà 2006 m. rugpjûèio 7 d. atrado<br />
anglø ir australø astronomas Robertas<br />
Maknotas (McNaught). Kometa buvo atrasta<br />
fotografijoje, gautoje Šmidto sistemos teleskopu<br />
Siding Spring observatorijoje. Atradimo<br />
metu kometa buvo 19-ojo ryškio ir<br />
slinko Gyvatnešio þvaigþdynu.<br />
Nuo rugpjûèio iki lapkrièio Maknoto<br />
kometa vis ðviesëjo, bet taip ir liko neáþiûrima<br />
plika akimi, kol galiausiai gruodá<br />
pradingo Saulës spinduliuose. 2007<br />
m. pirmosiomis dienomis kometa vël pasirodë<br />
ir buvo matoma tiek ryto, tiek vakaro<br />
þaroje. Sausio 12 d. kometa kirto<br />
savo orbitos perihelio taðkà ir kurá laikà<br />
buvo matoma net dienos ðviesoje. Didþiausià<br />
spindesá kometa pasiekë sausio<br />
13–14 dienomis, kai ji buvo maþdaug<br />
minus 6-ojo ryðkio. Nuo sausio 12 iki 16<br />
d. jà fotografavo Saulës observatorija<br />
SOHO, mat tuo laiku kometa pateko á teleskopo<br />
regëjimo laukà.<br />
Sausio 15 d. Maknoto kometa praskriejo<br />
maþdaug 122 mln. km atstumu<br />
nuo Þemës. Toldama nuo Saulës, kometa<br />
buvo vis geriau matoma ið pietinio pusrutulio,<br />
jos uodega darësi vis áspûdingesnë.<br />
Sausio 17 d. kometa buvo maþdaug<br />
minus 3-iojo ryðkio ir turëjo 5 laipsniø ilgio<br />
uodegà. Sausio 25 d., nors ir nusilpusi<br />
iki nulinio ryðkio, taèiau pagerëjus<br />
stebëjimo sàlygoms, kometa buvo matoma<br />
net su 30 laipsniø ilgio uodega. Nuotraukose<br />
kometa atrodë tikrai nuostabiai,<br />
7 pav. Merkurijaus paviršius ið erdvëlaivio<br />
,,Messenger”. Matomas labai ádomus<br />
krateris su C raide viduryje<br />
40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Change language