Nepalas - Vilniaus universitetas

Visuomenës veikëjo, politiko,
publicisto, teisininko, istoriko, vertëjo,
Lietuvos mokslø akademijos tikrojo
nario (akademiko), teisës mokslø
daktaro Augustino Janulaièio (1878–
1950) plaèiaðakë veikla ir darbai
paliko ryðkø pëdsakà Lietuvos visuomenës
gyvenime, kultûroje ir moksle.
Lietuvos mokslø akademijos
Humanitariniø ir socialiniø mokslø
skyrius ð.m. balandþio 4 d. surengë
Augustino Janulaièio minëjimà-
Augustinas Janulaitis (1878–1950)
buvo kilæs ið Malavënø kaimo, Ðiauliø apskrities,
ûkininkø ðeimos. Jis uþ lietuviðkà
visuomeninæ veiklà jau 1883 m. nukentëjo
kelis kartus, bëgo á uþsiená, gyveno
Prûsijoje, Anglijoje ir Ðveicarijoje.
Vis dëlto po 1905 m. revoliucijos baigë
Maskvos universiteto Teisiø fakultetà.
Paskui Lietuvoje dirbo advokatu, teisëju.
Be to, nuo 1920 m. Kauno aukðtosiose
mokyklose ëjo profesoriaus pareigas.
Jis paraðë daug veikalø apie Lietuvos istorijà
ir teisæ XVII-XIX amþiuje. Jo svarbiausias
darbas buvo Lietuvos bajorai ir
jø seimeliai XIX amþ. (1936). 1941 m. kuriantis
Lietuvos mokslø akademijai, tapo
jos tikruoju nariu. Deja, dël tarybinës
ir naciø valdþiø trukdymø nebeástengë
iðleisti në vieno savo darbo.
Ðiame straipsnyje iðskiriama tik dalis
jo istorijos darbø: politiniø ir kultûriniø Lietuvos
veikëjø biografijos.
Faktas, kad ðámet minima Augustino
Janulaièio 130- øjø metø gimimo sukaktis,
rodo didelæ jo moksliniø darbø paveldo
mokslinæ ir kultûrinæ reikðmæ, biografiniø
kûriniø sampratà ir jos santyká su autoriaus
asmenybe bei jo paþiûromis.
A.Janulaitis 16 savo jaunystës metø
priklausë Lietuvos socialdemokratø partijai,
net redagavo jos periodinius leidinius.
Jau tais laikais ëmë reikðtis kaip
biografas, raðë straipsnius apie Karlà
Marksà, Frydrichà Engelsà, Augustà Bebelá,
Ferdinandà Lasalá (Lassale). Savo
marksistinæ pasaulëþiûrà A.Janulaitis derino
taip pat su Lietuvos tautinio iðsivadavimo
siekimu, niekad nerëmë tø rusø,
þydø partijø, kurios siekë iðlaikyti Rusijos
teritoriná vientisumà, arba lenkø socialistø,
kurie Lietuvà ásivaizdavo kaip bûsimosios
Lenkijos provincijà. A.Janulaitis lai-
Akademiko Augustino Janulaièio mokslinis paveldas
Augustinas
konferencijà, skirtà akademiko 130- Prof. dr. Vytautas Andriulis nagrinëjo
øjø metiniø jubiliejui. Prof. habil. dr. A.Janulaièio Lietuvos teisës istorijos
MA narys ekspertas Antanas Tyla veikalus, domëjosi jo rankraðtiniu
surinko þymiø praneðëjø istorikø ir paveldu, kuris ypaè gausus Lietuvos
teisininkø bûrá. Prof. habil. dr. Ingë MA bibliotekoje. Tai 3963 vienetø
Lukðaitë ryðkiai ir átaigiai apþvelgë fondas (F-267), 1967 m. gautas ið
A.Janulaièio tëvø ir ðeimos vertybines jubiliato þmonos Elenos Janulaitienës
orientacijas, motinos Agotos pasiaukojimà
ir stiprybæ, anksti netekus tës pastangø dëka. Prof. A.Tylos
ir ne kartà papildytas prof. I.Lukðai-
vyro, net keturiolikai iðaugintø vaikø praneðimas buvo skirtas visapusiðkam
padëjusiai suvokti tikràsias vertybes, rankraðtinio palikimo nagrinëjimui ir
siekti mokslo ir prasmingos veiklos. bûtinumui já skelbti. Dr. Vladas
Janulaitisbiografas
Akad. Vytautas MERKYS
kytinas kairiosios lietuviø tautinio iðsivadavimo
sàjûdþio dalies ideologu.
A.Janulaièio socialinio ir tautinio iðsivadavimo
sàsajos motyvacija buvo jo paraðytos
biografijos. Pirmoji ið jø paminëtina
1902 m. Plymute (JAV) iðleista knygelë
Adomas Mickevyèia (1798–1855). Jo
gyvenimas, raðtai ir darbai (40 p.) Po to
sekë Emilijos Pliateraitës (1908), Konstantino
Kalinausko, Zigmanto Sierakausko
ir kun. Antano Mackevièiaus biografijos
(1921). Apie Adomà Mickevièiø A.Janulaitis
raðë savo, kaip socialisto, pragmatiniais
tikslais. A.Mickevièius jam nepalauþiamas
kovotojas prieð Rusijos imperijà
ir dël tautø iðsivadavimo. Taèiau jo raðtuose
áþiûri taip pat socialinio atskirumo
sampratà, sieká duoti visiems þmonëms
pilietines ir politines laisves. Pasak A.Janulaièio,
poetas netgi buvæs anø laikø socialistas.
Dabar brangus Lietuvos socialdemokratø
partijai. Tai buvo maiðtingas
jaunojo A.Janulaièio pragmatizmas.
Kaip A.Janulaitis sakosi, jam mintá raðyti
apie E.Pliateraitæ suþadino jos legendinë
ðlovë, kaþkiek panaði á prancûzø karþygës
Þanos d’Ark (Dark) kultà. Taèiau
biografas realistas, jis E.Pliateraitës þygius
vertina ne legendiniu, o istoriniu poþiûriu
ir nemano, kad nuo jos „bûtø galëjusi priderëti
visa sukilimo klotis“. A.Janulaièio pripaþinimo
E.Pliateraitë susilaukë kaip nematytas
dvarininkaitës pasiryþimas dalyvauti
bendrame sukilime; kad nesiskirtø
nuo vyrø, net vilkëjusi vyriðkus drabuþius.
A.Janulaièio dëmesys radikaliausiems
1863–1864 m. sukilimo vadovams priklausë
nuo jo þavëjimosi jø iðtikimybe Lietuvos
politinio iðsivadavimo idëja. Citavo K.Kalinauskà,
kad negalima „kvailoms Varðuvos
makaulëms pavesti Lietuvà valdyti“.
Antra vertus, K.Kalinauskas ir A.Mackevièius
parodyti kaip ponø engiamø valstieèiø
iðvadavimo kovotojai, tikri demokratai.
Jø nuomone, visuomeniniam gyvenimui
paþadinti valstieèiai turëjo bûti pagrindinë
bajorø vadovaujamo sukilimo jëga.
Z.Sierakausko biografiná portretà pieðë,
sakytum, nusiþiûrëjæs á Adomo Mickevièiaus
Konradà Valenrodà. Bûsimo sukilimo
labui ágijo gerà kariná iðsimokslinimà,
uþsitarnavo karinës þinybos pasitikëjimà.
Oficialiai iðvykæs á Vakarø Europà,
manë ásitikinti, kokios sukilimui galima
laukti paramos ið tenykðtës visuomenës.
32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5