Nepalas - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Ið Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjø savo veikla ryðkiai iðsiskyrë prof. dr. Vilius Pëteraitis. Liûdna þinia atëjo ið Kanados ðiemet, kad jis, eidamas 94 metus, mirë kovo 5 dienà Vilius Pëteraitis buvo nenuilstantis Maþosios Lietuvos kultûrinio, etninio, gamtinio ir istorinio paveldo puoselëtojas. Jis pasiþymëjo kaip to kraðto enciklopedininkas. Paliko iðsamias, neákainojamos vertës monografijas. Prof. Vilius Pëteraitis pasiþymëjo ávairiapuse visuomenine veikla iðeivijoje ir Lietuvoje. Jis buvo Maþosios Lietuvos Tarybos narys, Maþosios Lietuvos bièiuliø draugijos steigëjas, nuo 1952 m. su pertraukomis – pirmininkas, Centro valdybos narys. Nuo 1954 m. dalyvavo Maþosios Lietuvos pasiprieðinimo sàjûdþio veikloje, nuo 1992 m. garbës pirmininkas. 1985–1992 m. ir nuo 1998 m. Maþosios Lietuvos fondo vicepirmininkas. 1992–1998 m. Maþosios Lietuvos fondo pirmininkas. Nuo 1956 m. Kanados lietuviø bendruomenës tarybos narys. Jaunystëje V.Pëteraitis 1934–1935 m. suorganizavo sporto draugijà „Þardë“, 1938 m. – Vytauto Didþiojo universiteto studentø draugijà „Maþoji Lietuva“. Buvo tø draugijø pirmininkas. Maþosios Lietuvos sûnus Vilius Pëteraitis gimë 1914 m. spalio 18 d. Vaidauguose (dabar Rimkai), Klaipëdos apskrityje. Tëvas Mikas Pëteraitis buvo stambus ûkininkas, taèiau nesiðalino nuo Klaipëdos kraðto lietuviø veiklos, buvo virðaitis, vienas Klaipëdos kraðto Ðauliø sàjungos kûrëjø, Klaipëdos kraðto seimelio narys. Motina Katrina Pëteraitienë – taip pat klaipëdiðkë lietuvininkë. Sûnus Vilius 1935 m. baigë Klaipëdos Vytauto Didþiojo gimnazijà. 1935–1937 m. mokësi Vytauto Didþiojo universitete Kaune. 1937 m. studijavo anglistikà Southamptono universitete Anglijoje. 1938 m. Upsaloje studijavo ðvedø kalbà. Nuo 1942 m. buvo Vilniaus pedagoginio instituto Germanistikos skyriaus vadovas, nuo 1941 m. skaitë vokieèiø kalbos paskaitas Vilniaus universitete. Naciams uþdarius universitetà 1943 m. dirbo geleþinkelio valdyboje. Prie Vilniaus artëjant frontui pasitraukë á Vokietijà. Ten 1945–1949 m. Augsburgo lietuviø gimnazijoje dirbo mokytoju, o 1948 m. vadovavo Augsburgo-Hochfeldo emigrantø stovyklai, kol 1949 m. iðvyko á Kanadà. Joje visà laikà gyveno Monrealyje. Ið pradþiø reikëjo Kanadoje ásikurti, pragyvenimui lëðø teko uþsidirbti nekilnojamojo turto prekybos kompanijoje. Kanadoje kartu su kitais savo tautieèiais ákûrë eþerø eksploatavimo bendrovæ „Dainava“. Ði kompanija padëjo iðeiviams ið Lietuvos ásirengti vasarnamius Lauryno kalnuose. Kanadoje Maþosios Lietuvos iðeivis laisvalaiká skyrë moksliniams ieðkojimams ir visuomeninei veiklai. Atkaklaus, sistemingo ir tikslingo darbo dëka profesorius Vilius Pëteraitis tapo pripaþintu ne tik Maþosios Lietuvos visuomenës veikëju, bet ir lietuviø kalbininku, lingvistu, þodynininku. Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjas ir tyrinëtojas Ið pradþiø pasireiðkë kaip þodynininkas. Parengë kelis þodynus: Lietuviø-anglø kalbø þodynà (1948); Maþàjá lietuviøanglø kalbø þodynà (1949); vëliau Lietuviø-anglø kalbø þodynà (Lithuanian–English Dictionary). Lietuviðkos knygos klubas, Ch. 1960; Lithuanian–English Dictionary, Lietuviø-anglø kalbø þodynà su tartimi. P.Shalom, NY. 1967. Ðie þodynai iðeiviams tapo parankine priemone tobulinti anglø kalbà ir padëjo integruotis á angliðkai kalbanèiø ðaliø visuomenæ. V.Pëteraitis daug nuveikë leidþiant „Lietuviø enciklopedijà“ Bostone ir iðeivijos spaudoje. Didþiàjà gyvenimo dalá domëjosi Maþosios Lietuvos vietovardþiais ir istorija. Ðiai srièiai skirtos kelios knygos. Pirmoji studija „Maþosios Lietuvos vietovardþiø susvetimëjimas XX amþiuje“ V.Pëteraièio buvo paskelbta 1970 metais knygoje „Studia Lithuanica“, III tome. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ pasirodë V.Pëteraièio knyga „Maþoji Lietuva ir Tvanksta” prabaltø ir pralietuviø laikais“. Mokslo ir enciklopedijø leidykla, V., 1992 m., ir kitas veikalas „Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardþiai: jø kilmë ir reikðmë“. Vilnius: Maþosios Lietuvos fondas. Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997. Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto 1997 m. iðleista kalbininko Viliaus Pëteraièio 608 puslapiø mokslinë studija – knyga „Maþosios Lietuvos ir Tvankstos Vilius Pëteraitis 1914–2008 vietovardþiai (jø kilmë ir reikðmë)“ yra nelyginant Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardþiø etimologinis þodynas. Tai autoriaus nuodugniø studijø rezultatas. Jame yra daugiau kaip 4000 baltiðkos, daugiausia prûsø, lietuviø ir kurðiø kilmës vietoviø pavadinimø ið visos istorinës Maþosios Lietuvos ir Tvankstos. Priminsime, kad Maþoji Lietuva yra suprantama kaip kraðtas, kuris driekiasi nuo Klaipëdos ðiaurëje iki Galdapës pietuose ir nuo Labguvos vakaruose iki Lietuvos sienos rytuose. Tvankstà sudarë Semba ir Notanga bei ðiaurinës Bartos ir Varmës dalys. Lietuvininkai gyveno istorinëse Nadruvos, Skalvos ir Pilsoto þemëse. Jas 1919 metais Versalio taikos konferencijoje Maþosios Lietuvos Taryba reikalavo priskirti prie Lietuvos valstybës. Reikia ávertinti Mokslo ir enciklopedijø leidyklos nuopelnà rengiant ir iðleidþiant pirmuosius didelius V.Pëteraièio veikalus Lietuvoje. Jo knygose uþfiksuoti per iðtisus keturis tûkstanèius metø vartoti vietoviø vardai ir vandenvardþiai visoje dabartinëje Kaliningrado srityje (Rusija), Klaipëdos kraðte (Lietuva) ir Galdapës apylinkëse (Lenkija). Jie lieka kaip kalbos paminklas, knygø autoriaus mokslininko palikimas lietuviø tautai. Tai tarsi amþinas atminties vainikas prûsams ir lietuvininkams. Deja, iki nepriklausomybës atkûrimo mûsø visuomenë nedaug þinojo apie Ma- 30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pastangos sugràþino mums daugiau negu 4000 metø baltiðkos kultûros raidos vaizdà tame kraðte, kuris gamtiniu poþiûriu yra nedalinamas politinëmis ribomis. Kaip tvirtina akademikas Zigmas Zinkevièius, Maþoji Lietuva kelis ðimtmeèius priklausë Vakarø ir Ðiaurës Europos germaniðkai ir skandinaviðkai kultûroms, tuo tarpu Didþioji Lietuva siejosi su Rytø, Vidurio ir Pietø Europos slaviðkomis, ið dalies romaniðkomis kultûromis. Taigi siena tarp ðiø Lietuvos daliø ðimtmeèiais yra buvusi dviejø kultûriniø civilizacijø Europoje riba. Vietovardþiai, kaip parodë V.Pëteraitis, yra svarbi kultûros paveldo dalis. Kaip teigia Marija Razmukaitë, vertindama jø svarbà, „baltø kraðtai (tarp jø ir Prûsija) – senosios Europos hidronimijos centras, o baltø protëviai ir bendroji baltø kalba yra glaudþiai susijæ su visa Vakarø Europa“. Taigi V.Pëteraièio darbas yra svarbi Europos kultûros dalis. Jis leidþia atkurti kuo tikresná Senosios Europos kultûros vaizdà. M. Razmukaitë kvieèia ne vien tik þiûrëti á vietovardþius kaip istorinës praeities faktà. Prûsijos vietovardþiø tyrinëtojo prof. V.Pëteraièio mokslinës studijos taip pat sugràþino dabartinio Kaliningrado senàjá pavadinimà „Tvankstë“ mûsø sàmonëje. Etimologinio vietovardþiø þodyno autorius Tvankstæ apibrëþë kaip senàjá prûsiðkà Karaliauèiaus miesto Priegliaus pakrantëje pavadinimà. Jis padarë iðvadà, kad „Tvankstë“ yra vandenvardinis þodis, kilæs ið tokio pat pavadinimo tvenkinio, ðalia kurio kalva turëjo taip pat tà patá vardà. Ant Tvankstës kalno ðalia vandens telkinio stovëjo Vangastës pilis. V.Pëteraitis baltø areale surado daugiau pavadinimø su ðaknimi „Vanga“, „Vanginis“ ir kt. Lietuvai Maþàjà Lietuvà gràþina dabar baigiama iðleisti Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto keturiø tomø „Maþosios Lietuvos enciklopedija“, kurios leidyba remiama Maþosios Lietuvos fondo ir daugelio kitø organizacijø bei privaèiø asmenø. Taèiau ðios iniciatyvos pradþios taip pat reikia ieðkoti Kanadoje, V.Pëteraièio aplinkoje, ir jau sugráþus á Lietuvà po nepriklausomybës atkûrimo. Kaip prisiminë V.Pëteraitis, mintis iðleisti didesnës apimties leidiná iðeivijoje sklandë po karo. Tà mintá skatino leidþiama Bostono Lietuviø enciklopedija, taèiau tuo metu „maþalietuviai“ dar neturëjo galimybiø, jø buvo maþiau negu iðeiviø ið Didþiosios Lietuvos. Sukûrus Maþosios Lietuvos fondà, apie 1980 metus buvo gráþta prie tos minties. Naujai apie didesnio leidinio galimybæ prisiminë atvykæs ið Lietuvos á Maþosios Lietuvos fondo suvaþiavimà prof. Domas Kaunas, kuris, kaip þinome, yra nusipelnæs ðio kraðto spaudai. Idëja ir situacija parengti Maþosios Lietuvos enciklopedijà brendo pamaþu. 1996 metais prof. V.Pëteraitis atvyko á Lietuvà aiðkinti leidybos galimybiø èia, Lietuvoje. Man teko dalyvauti Vilniuje, Kraðtotyros draugijoje Trakø gatvëje, sukviestame pirmame platesniame tam klausimui skirtame pasitarime. Nors buvo daug abejoniø, susirinkusieji pritarë keliø tomø enciklopedijos leidimo prasmingumui. Kaip prisimena dr. Martynas Purvinas, leidybos idëjà palaikë tuometinis Mokslo ir enciklopedijø leidyklos direktorius Zigmantas Pocius. 1996 m. spalio mënesá buvo pradëtas enciklopedijos rengimas. Sudarytas enciklopedijos vardynas. Ðio darbo ëmësi dr. Algirdas Matulevièius, Karaliauèiaus kraðto istorijos tyrinëtojas. V.Pëteraitis tëvynëje ir iðeivijoje sutelkë keturtomës enciklopedijos leidimui sudarytojus. Jis pats labai aktyviai ásijungë á ðá darbà, parengë labai daug originaliø straipsniø. Ðiuo metu jau iðleisti trys tomai, ketvirtas tomas sparèiai rengiamas. Keturiuose Maþosios Lietuvos enciklopedijos tomuose (kiekvienas po 75 leidybos lankus) bus iðspausdinta daugiau kaip 10 000 straipsniø, paskelbta keli tûkstanèiai iliustracijø (tarp jø daug retø archyviniø nuotraukø). 2000 m. iðleistas I tomas (A–Kar), 2003 m. – II tomas (Kas–Maþ, 2006 m. – III tomas (Mec–Rag). Jie gausiai iliustruojami Vytauto Kaltenio spaudai parengtomis iliustracijomis, nuotraukomis. V.Pëteraièio suorganizuota Maþosios Lietuvos enciklopedijos leidyba Lietuvoje vyko rezultatyviai – bendromis labai didelio skaièiaus dalyviø pastangomis. Pirmajame jos tome, kuris iðspausdintas 2000 m., yra net 633 Viliaus Pëteraièio paraðyti straipsniai, antrajame tome – 338, treèiajame – 256 straipsniai. Maþosios Lietuvos enciklopedija (MLE) – išeivijos ir Lietuvos specialistø rengiama pirmoji tokia pasaulyje enciklopedija, skirta Karaliauèiaus ir Klaipëdos kraðtø istorijai bei kultûrai. Iðskirtinë ðio leidinio svarba – galimybë áamþinti nykstantá ar jau prarastà lietuvininkø, prûsø kultûros paveldà, turintá neákainojamos vertës ne tik lietuviø, baltø, bet ir visos Europos kultûrai. Tai originali universalioji regioninë enciklopedija, skiriama visiems skaitytojams, kurie domisi Maþàja Lietuva, ypaè akademiniam jaunimui. Ji yra svarbi Lietuvai ir kaimyniniams kraštams. Maþosios Lietuvos reikðmæ labai motyvuotai pagrindë enciklopedijos Redakcinës kolegijos prezidentas akad. Zigmas Zinkevièius: „Ðio kraðto reikðmë Lietuvai – ypatinga ir esminë. Karaliauèiuje buvo iðleista pirmoji lietuviðka knyga – Martyno Maþvydo Katekizmas (1547), kurio 450- àsias metines neseniai iðkilmingai ðventëme. Èia pasirodë ir pirmoji lietuviø kalbos gramatika (1653). Karaliauèiaus kraðte pirmà kartà á lietuviø kalbà buvo iðversta Biblija (1590), pirmiausia ji èia ir iðspausdinta. Karaliauèiuje buvo iðleista pirmoji lietuviðka groþinës literatûros knyga (1706), ásteigta pirmoji lietuviø kalbos katedra – vadinamasis lituanistinis seminaras Karaliauèiaus universitete (1718). Karaliauèiaus kraðte buvo paraðytas ir iðleistas pirmasis mokslinis darbas apie lietuviø kalbà (1747), ásteigta pirmoji lietuviðka mokytojø seminarija (1811). Pasirodë pirmieji lietuviðki eilëraðèiai ir buvo sukurtas pasaulinio garso ðedevras – Kristijono Donelaièio „Metai“. Èia iðëjo pirmasis periodinis leidinys lietuviø kalba (1822), buvo iðleistas pirmasis tautinis lietuviø laikraðtis „Auðra“ (1883). Ðiame kraðte anksèiausiai pradëta rinkti tautosaka, ásteigtas pirmasis lietuviø etnografinis muziejus (1905). Tokiø pirmøjø galima bûtø nurodyti dar daugiau. Pagaliau ir dabartinë lietuviø bendrinë kalba gimë ðiame kraðte, èia jos iðtakos. Ðioje þemëje gyveno ir dirbo ne tik Martynas Maþvydas, Kristijonas Donelaitis, bet ir Jonas Bretkûnas, Liudvikas Rëza, Frydrichas Kurðaitis, Immanuelis Kantas, Vydûnas, Georgas Zauerveinas... Ið èia kilo apskritai dabartinës lietuviø kultûros uþuomazgos. Tad dràsiai galima teigti, kad be Maþosios Lietuvos nebûtø ir Didþiosios Lietuvos, kokia ji yra ðiandien“. Prof. V.Pëteraièio nuveikti darbai lygiuojasi ðalia kitø Prûsijos – Maþosios Lietuvos – Tvankstës tyrinëtojø, tokiø kaip prof. G.Gerulio, V.Kalvaièio, V.Ðmido, Ch.Stango, A.Salio, V.Maþiulio ir kitø. Jo iniciatyva iðeivijoje ásteigta dr. Vydûno premija, „Maþosios Lietuvos enciklopedijos“ rengëjams ir autoriams teikta Pëteraièio ðeimos Ariadnos premija. Klaipëdos universiteto studentai uþ geriausias studijas apie Maþàjà Lietuvà ir Prûsà nuo 1993 m. buvo apdovanojami V.Pëteraièio pastangomis ir Maþosios Lietuvos fondo parama ásteigta Liudviko Rëzos premija. Turëjo labai turtingà ir vertingà asmeniná archyvà, kurá 2001 m. perdavë Klaipëdos universiteto mokslinei bibliotekai. Prof. Viliaus Pëteraièio iðkili asmenybë buvo pripaþinta ne tik iðeivijoje, bet ir Lietuvoje. Jis nuolat lankësi Lietuvoje, rûpindamasis Enciklopedijos leidyba ir jà spartindamas. Jo darbas susilaukë pripaþinimo. Respublikos Prezidentas Viliø Pëteraitá 2002 m. uþ viso gyvenimo nuopelnus apdovanojo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino karininko kryþiumi. Klaipëdos universitetas V.Pëteraitá iðrinko Garbës daktaru. Prof. Viliaus Pëteraièio mokslo darbai ir visuomeninë veikla turi ilgalaikæ vertæ. Jo gyvenimo ir darbø nesavanaudiðkas pavyzdys yra pamokantis visiems dirbantiems Lietuvos savimonës supratimo átvirtinimui. Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALAS Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 31
Page 1 and 2: 2008 5 Ar reikalingas Lietuvai jûr
Page 3 and 4: Programos „Paþangi energetika -
Page 5 and 6: Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas l
Page 7 and 8: Prof. E.Trimonis ir geologë A.Damu
Page 9 and 10: Lietuvos mokslininkams ir doktorant
Page 11 and 12: , ámokai Sudarytos sàlygos kiekvi
Page 13 and 14: Smalininkø uostas. Schema. Brëþ.
Page 15 and 16: tautosakos tyrinëtojai, kalbininka
Page 17 and 18: entia et historia - 2008“ Doc. dr
Page 19 and 20: Štai kaip recenzavo pirmøjø Lium
Page 21 and 22: atë Kiaupienë. Programoje numatyt
Page 23 and 24: tës. Tai áspûdingi architektûri
Page 25 and 26: Terasos Anapurnos priekalnëse Nepa
Page 27 and 28: Þmogaus Prof. Domicëlë MIKALAUSK
Page 29: domi, priklausomi, patvirtinti ir k
Page 33 and 34: Selenis koncentravo dëmesá á A.J
Page 35 and 36: EUROPOS SÀJUNGA EUROPOS SOCIALINIS
Page 37 and 38: Algimantas Nakas Alekso JAUNIAUS nu
Page 39 and 40: suartino los - valdþioje. Taèiau
Page 41 and 42: jos uodegoje buvo matyti daugybë
Page 43 and 44: pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, b

Nepalas - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?