Nepalas - Vilniaus universitetas

Programos „Paþangi energetika – Europai“ logotipas
Projekto „Elektros energijos gamybos, naudojant
atsinaujinanèius energijos iðteklius, Europos
politikos ateities gairiø nustatymas” logotipas
Supirkimo tarifas
Kvotos sistema
Mokesèiø lengvatos /
Investicijø subsidijos
1 pav. ES ðalyse elektros energijos gamybos, naudojant
atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemos
tekliø direktyvos aspektus. Taip pat paskatino
seminaro dalyvius aktyviai dalyvauti
diskusijose, iðsakyti kiekvienos regiono
ðalies pozicijà aptariamais klausimais,
aptarti galimà bendradarbiavimà ir
koordinavimà tarp Baltijos jûros ðaliø.
Seminare sveèiai perskaitë ádomius
praneðimus. Elektros energijos gamybos,
naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius,
tendencijas bei ðiuo metu taikomas
paramos priemones ir egzistuojanèius barjerus
Ðiaurës Rytø regione pristatë A.Leppimanas
iš Eesti Energijos (Estija), P.Kuuva
iš Suomijos darbo ir ekonomikos ministerijos
(Suomija), D.Bite ið kainø komisijos
(Latvija), L.Uþðilaitytë ið Energetikos
agentûros (Lietuva) bei S.G.Jensen iš RI-
SOE laboratorijos (Danija).
Vienos technikos universiteto Energetikos
ekonomikos grupës atstovas C.Panzeris
perskaitë praneðimà „Analizuotø
BAU (business as usual) ir nacionaliniø
paramos priemoniø plëtotës scenarijø rezultatai
(remiantis GREEN-X modeliu)“,
kuriame pristatë GREEN-X modelá, jame
taikomus pagrindinius modeliavimo principus
bei pateikë skirtingø analizuotø scenarijø
„þaliosios“ elektros energijos gamybos
modeliavimo rezultatus atskiroms
regiono šalims.
Danijos technikos
universiteto RISOE nacionalinës
laboratorijos
atstovë S.G.Jensen pristatë
praneðimà „Politikos
integracija bei sàsajos
su kitais siektinais
politiniais tikslais ir elektros
energijos rinkomis“.
Ðiame praneðime
S.G.Jensen apibûdino
ES vykdomos energetikos
politikos ir ávairiø
siektinø tikslø sàsajas
bei svarbius politikos
integracijos aspektus.
Praneðëja akcentavo
keletà pagrindiniø prieþasèiø,
kurios skatina
ðaliø bendradarbiavimà:
tai optimalus iðtekliø
naudojimas, elektros
energijos rinkos
funkcionavimo gerinimas
bei naðtos pasidalinimas
siekiant ágyvendinti
tikslus. Taip pat
S.G.Jensen atkreipë dëmesá á tai, kad, harmonizuojant
atsinaujinanèiø energijos iðtekliø
paramos schemas, jø visapusiðkà
efektyvumà galima pasiekti tik gerai funkcionuojanèioje
liberalizuotoje elektros
energijos rinkoje.
Fraunhoferio sistemø ir inovacijø mokslinio
tyrimo instituto (FhG-ISI) atstovas
M.Ragwitzas seminaro dalyviams pristatë
2008 m. sausio mën. Europos Komisijos
pasiûlymo dël atsinaujinanèiø energijos iðtekliø
skatinimo direktyvos svarbiausius
aspektus. Praneðëjas akcentavo direktyvos
pasiûlyme pateiktus kilmës garantijø
prekybos aspektus ir pristatë ES kilmës
garantijø prekybos koncepcijos bei galimø
ágyvendinimo variantø ávertinimà. Siekiant
didesnio lankstumo ir maþesniø iðlaidø
visuomenei, pirmenybë turëtø bûti teikiama
kilmës garantijø prekybai ES ðaliø,
o ne privaèiø kompanijø lygiu.
M.Ragwitzas taip pat pristatë praneðimà
„Europos elektros energijos gamybos,
naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius,
paramos schemø harmonizavimo ir
koordinavimo charakteristikos“, kuriame
apibûdino „þaliosios“ elektros energijos
gamybos paramos schemø harmonizavimo
tipus ir laipsnius bei galimus harmonizavimo
kelius ES mastu. Ðiuo metu 19 ES
ðaliø taiko supirkimo tarifo schemà, kaip
pagrindiná paramos mechanizmà, o 5 ðalys
yra ágyvendinusios kvotø sistemà, pagrástà
þaliaisiais sertifikatais (1 pav.).
M.Ragwitzas pabrëþë, kad paramos schemø
harmonizavimas yra árankis, bet ne tikslas.
Harmonizuojant paramos schemas
siekiama suderinti paramos schemas tarpusavyje
ir su vidaus elektros energijos rinka,
padidinti paramos efektyvumà bei pasiekti
uþsibrëþtus „þaliosios“ elektros energijos
gamybos tikslus. Praneðëjas apibrëþë
tris galimus harmonizavimo laipsnius:
„centrinis koordinavimas“, kai nepriklausomai
nuo paramos tipo apibrëþiama
schemos struktûra ar minimalûs paramos
schemos ágyvendinimo kriterijai, remiantis
geriausios patirties pavyzdþiais; „konvergavimas“,
kai taikoma viena paramos
schema, bet išlieka nacionalinis dizainas;
„visiškas harmonizavimas“, kai taikoma
viena paramos schema su tokiu paèiu dizainu
visose ES ðalyse. Visiškà harmonizavimà
galima pasiekti diferencijuojant paramà
atskiroms technologijoms. Pirmoji
technologija, kuria remiantis galima bûtø
harmonizuoti paramos schemas, tai jûrinës
vëjo elektrinës, kadangi ES mastu reikalinga
þenkli infrastruktûros plëtra dël optimalaus
iðtekliø naudojimo.
Vienos technikos universiteto atstovas
C.Panzeris taip pat pristatë praneðimà
„Analizuotø galimo harmonizavimo ir koordinavimo
scenarijø rezultatai (remiantis
GREEN-X modeliu)“, kuriame apibûdino
analizuotus scenarijus bei pateikë modeliavimo
rezultatus ES-25 lygiu. Modeliavimo
rezultatai parodë, kad, siekiant efektyvios
„þaliosios“ elektros energijos gamybos
plëtros, bûtina paramà diferencijuoti
atskiroms technologijoms kartu ágyvendinant
paramos schemà. Taip pat modeliavimo
rezultatai rodo, kad didþiausias efektyvumas
gali bûti pasiektas optimizuojant
nacionalines paramos schemas. O toliau
didinti efektyvumà galima harmonizuojant
paramos schemas ES lygiu esant bendrai
Europos elektros energijos rinkai.
Seminaras jo dalyviams leido geriau suprasti
elektros energijos gamybos, naudojant
atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos
schemø harmonizavimo ir koordinavimo
aspektus bei potencialià koordinavimo
tarp ES ðaliø naudà. Seminaro dalyviai
turëjo galimybæ iðsakyti savo pozicijà
dël galimo Ðiaurës Rytø regiono ðaliø bendradarbiavimo
ir veiksmø koordinavimo.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 3