Nepalas - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

O.Lukoðevièius, L.Pranienë. O teminiø ekspedicijø per ketvirtá (1991–1995 m.) buvo surengta per 175. Pelesa, Punskas ir Seinai taip pat susilaukë Lietuvos kraðtotyrininkø dëmesio. Ðiauliø rajonas pirmasis ðalyje surengë ekspedicijas visose seniûnijose ir nuolat spausdina monografijas. Panaðiu keliu einama Ðilalës rajone. Dþiugina vis didëjantis studentø aktyvumas. Dëmesinga savo regionui Ðiauliø universiteto Etnologijos katedra. Etnoinstrumentologinëse ekspedicijose (jø vadovai muzikai A.Klova ir A.Lunys) susitinkama su senaisiais kaimø muzikantais, daromi áraðai, leidþiamos kasetës ir kompaktiniai diskai. Kraðtotyrininkai jauèia ir opias savo veiklos problemas. Nesinori ðnekëti apie finansinius ir ûkinius sunkumus, apie neapmokamà Draugijos organizatoriø veiklà ar apie nepaprastai sunkius leidybos reikalus. Visa tai nugalima. Ðiandien bûtina atnaujinti etninës medþiagos rinkimo anketas, supaþindinti su naujomis veiklos metodikomis, rengti daugiau seminarø ir konferencijø, fiksuoti kaimo þmoniø gyvensenos pasikeitimus. Be to, gerokai priblëso kolektyvø istorijø raðymas, metraðèiø ir kronikø pildymas. Ádomu bûtø patyrinëti, kaip naujajame amþiuje kinta lietuviø kulinarinis paveldas ir tradiciniai amatai (kalvystë, malûnininkystë, linø apdirbimas, puodininkystë, verbø gaminimas, þûklavimas, medþioklë ir kt.). Visà laikà nepaprastai daug problemø këlë etnografiniø kaimø iðsaugojimas, kaimo medinës architektûros prieþiûra. Juk ir langø bei durø puoðyboje iðliko labai daug bûdingø regioniniø bruoþø, kaip ir audiniø raðtuose, droþybos graþmenose, dainavimo savaimingume. Kraštotyrininkø entuziazmà pakelia jø darbø vertinimas. Didelis ðiø darbðtuoliø bûrys eiliniuose suvaþiavimuose gauna Garbës kraðtotyrininko vardà. Ir J.Basanavièiaus premijos teikëjai nepamirðta kraðtotyros veteranø. Ðiaulieèiai iðsaugojo jaunojo Mikelio mokyklëlæ, ásteigë P.Bugailiðkio premijà. O Joniðkio rajonas atgaivino tautosakos rinkëjo Mato Slanèiausko premijà uþ aktyvø tautosakos rinkimà ir populiarinimà. Kupiðkënai jau senokai turi ásteigæ seserø Glemþaièiø premijà. Anykðtënai bene pirmieji Lietuvoje ávairius rankraðèius ir autorinius tekstus perkelia á elektroninæ laikmenà. Ðvietimo ir mokslo ministerija po ilgos pertraukos pagaliau pripaþino, kad kraðtotyrinë veikla yra itin aktuali pilietiðkumo ir tautiðkumo (patriotizmo) ugdymo mokykla, bûdas paþinti savo vietovæ ir jos þmones, pajausti kraðtotyrinio darbo aistrà. Átraukti jaunà þmogø á ðá darbo barà reiðkia tikëtis, kad ir rytoj bus kam dirbti kraðtotyriná darbà. Juk tai nesibaigiantis procesas. Pastebëtina, kad ir didmiesèiuose bei rajonø centruose vis daugiau atsiranda stropiø mokytojø ir noriai dirbanèiø moksleiviø (Ðiauliuose, Klaipëdoje, Panevëþyje, Vilniuje, Jurbarke, Kaiðiadoryse, Ðvenèionyse, Telðiuose, Tauragëje, Ðilalëje). Senokai yra gyvas posakis, jog ábridus á kraðtotyros upelá niekada nesinorës ið jo iðlipti. Tokios veiklos tradicijos atsiranda per ilgesná laikà. Ypaè paþymëtini maþieji rajonai – Ðilalë, Pakruojis, Kupiðkis, Zarasai, Ðirvintos, Varëna, Lazdijai, Ignalina, Akmenë, kuriuose gausu ir suaugusiøjø, ir moksleiviø folkloro ansambliø. Tiesa, reikëtø paakinti moksleivius labiau domëtis buvusiais mokytojais, ðeimø genealoginiais medþiais. Pirminë medþiaga apie savo gimtàjá kaimà, parapijà, seniûnijà, gatvæ, mikrorajonà, nesvarbu, kokiuose ðaltiniuose ji bus surasta, tai taip pat kraðto savastis, tëvø kraièio skryniø naujoji perþvalga. Ir kultûros paminklø dar esama nepriþiûrimø, ir kapinës laukia talkininkø. Kà fotografuoti ir filmuoti, áraðyti bei apraðyti, visuomet patars mokytojai, jeigu jie nëra abejingi ðiam popamokiniam veiklos barui. Kas jau padaryta, ávertino istorikai ir muziejininkai, kalbininkai ir tautosakininkai, archyvininkai. Taèiau rytdiena nelaukia, o ðiandiena prašyte prašosi suskubti kaupti tai, kas liko ir atmintyje, ir seno namo podëlyje. Dþiugina tai, kad pagausëjo atsiminimø raðymas ir rinkimas, kad domimasi, kaip ðventës ðvæstos, duona auginta, kaip melstasi ir pramogauta. Kol dar gyvena aðtuoniasdeðimtmeèiai seneliai, belskimës á jø duris. Tai paskutinë senojo kaimo karta, gyvenusi jaunystëje natûraliomis patriarchalinëmis sàlygomis. Sodyba, kiemas, sodas, uogynas, kambario áranga, kraðtovaizdis, laukas, vietovardþiai ir pavardës (vardai bei pravardës) – tai vertinga, ilgalaikiðka. Tad kaip neprisiminti garsiojo Balio Buraèo, kuris visà gyvenimà ëjo á kaimus, rinko, uþraðinëjo. Iðliko 11 000 fotonegatyvø – tai unikalus europinës vertës palikimas, kuris praðyte praðosi kuo greièiau iðspausdinamas daugiatomiuose albumuose. Kas tai padarys Jo tautiniø juostø, marguèiø kolekcijos, per 600 straipsniø spaudoje, prisiminimai ir uþraðai, kelioniø áspûdþiai, jo paties medþio droþiniai, knygø iliustracijos – sunkiai ásivaizduojamas darbas. Praeitis praðosi bûti neuþmirðta. Jos darbai turi bûti áamþinti ateisianèioms kartoms. Mûsø þemë ðimtmeèiais buvo grobta, naikinta ir niekinta, bet sugebëjo iðsaugoti didájá turtà – etniná paveldà, kaip savaimingiausià senoliø palikimà, kaip didþiàjà dvasios savastá. „Sci Tokiu tradiciniu pavadinimu Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø metinë konferencija, vykusi paèioje kovo pabaigoje, ðiemet sutraukë per dvi deðimtis praneðëjø ir gausø bûrá klausytojø. Visus juos svetingai priëmë Lietuvos mokslo istorikø ir filosofijos bendrijà globojantis Kultûros, filosofijos ir meno institutas. Todël buvo simboliðka atidarant konferencijà iðgirsti naujosios instituto direktorës dr. Jolantos Ðirkaitës ðiltus linkëjimo þodþius, skirtus šios jau keturioliktà kartà vykstanèios konferencijos dalyviams. Pagal susiklosèiusià tradicijà pirmàjà konferencijos dienà susirinko mokslo filosofijos sekcija, o jos darbà pradëjo Þ.Jackûnas praneðimu „Interpretacija ir tiesa“. Jame autorius, iðdëstæs ávairiø autoriø sampratas ir jø taikomumà skirtingose paþinimo srityse, teigë, jog tikrovë atsiveria tik kaip subjektyvi interpretacija. A.Konickis kalbëjo tema „Antanas Maceina. Jubiliejinës postmodernistinës interpretacijos“ ir plaèiau aptarë kanèios metaforà. Praneðëjo nuomone, filosofija negali bûti mokslas – ji tiktai interpretacija. E.Adomonis parengë praneðimà ,,Apie kuklumo svarbà filosofijoje“. Pasak praneðëjo, stebint pasaulio objektus, pripaþástama, kad jie tokie ir egzistuoja, bet juos paaiðkinti galima tik pasitelkus nestebimus dalykus. G.Vyðniauskas nagrinëjo temà „Pasaulio sandara pagal Tomà Akvinietá“. Autorius – lotyniðkai raðytø T.Akvinieèio darbø vertëjas á lietuviø kalbà, todël praneðimas pasiþymëjo metodiðkumu ir pavyzdingumu. Be to, buvo akcentuoti šio Šventojo nuopelnai viduramþiø mokslui. Aktualià nûdienai temà „Mokslas neturi tëvynës. Ar turi jà mokslininkas“ plëtojo prof. K.Makariûnas. Tai sudëtingi mokslo sociologijos klausimai, sukeliantys asmens dvilypumà, nes jam tenka galvoti apie tapatumà, pareigà darbui, valstybei ir tai sieti su pilietine savimone. D.Dranseika praneðime „Kiek socialinio konstruktyvizmo nëra per daug“ mëgino aptarti mûsø pasaulio vaizdà formuojanèius veiksnius – empirikà, socialines prieþastis, kitas „þmogiðkàsias“ átakas. A.Rimaitë, pristatydama savo naujausius tyrimus, kalbëjo tema „Sociokultûrinis rizikos suvokimo konstravimas: genetiðkai modifikuotø organizmø dis- 16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
entia et historia – 2008“ Doc. dr. Juozas BANIONIS kurso atvejis“ ir áþvelgë didþiuliø pavojø ateièiai. P.Pukelis, nagrinëdamas temà „Wittgensteinas ir mokslas“, siekë paaiðkinti sàsajas tarp þinojimo ir tikrumo. J.Èiurlionis, prieð porà metø apgynæs disertacijà, gvildeno „Tapatybës ir vienalaikiðkumo problemà“. Tam jis pasitelkë filosofijos teiginius ir ðiuolaikinës fizikos faktus. Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø bendrijos pirmininkas prof. J.A.Krikðtopaitis, plëtodamas temà „Kas vienija temø ávairovæ“, originaliai apibendrino sekcijos darbà ir pastebëjo, kad visose temose ryðkiai skambëjo sàvokos: tiesa, paþinimas, interpretacija. Antroji konferencijos diena buvo skirta istoriniams tyrimams. Mokslo istorijos sekcijos darbo pradþia paþymëta R.Juzefovièiaus knygos „Lietuvos humanitarø mokslo organizacijos (1918–1940)“ pristatymu. Tai keleriø metø autoriaus kruopðtaus ir nuoseklaus darbo rezultatas. Monografijoje atskleista daug ádomiø, neskelbtø duomenø apie literatûrologø, filosofø, karo istorikø ir kitø visuomeniniø mokslo institucijø darbuotæ. Kitas praneðëjas – prof. A.Nakas, apþvelgdamas jau antrà deðimtmetá skaièiuojamas mokslo ir technikos istorijos konferencijas, organizuojamas Vilniaus Gedimino technikos universitete, pristatë galimybæ leisti mokslo istorijos þurnalà. Belieka tiktai pasidþiaugti, jog sena mokslo istorikø svajonë turëti Lietuvoje Juozo Algimanto KRIKÐTOPAIÈIO nuotr. moksliná ðios srities þurnalà, regis, tampa realybe. Netikëtà atradimà, padarytà neseniai vieðint Londone, nuðvietë prof. L.Klimka. Jis, lankydamasis Britø muziejuje surengtoje parodoje, atkreipë dëmesá á ten eksponuotà laikrodá, buvusá mûsø Valdovø rûmuose. Tai karaliaus Þygimanto Senojo uþsakymu 1525 m. pagamintas astronominis laikrodis, dedikuotas jo antrajai þmonai Bonai Sforzai. H.Ilgeviè, tæsdama XIX–XX a. Vilniaus kraðto kultûros tyrinëjimus, aptarë Vilniaus mylëtojø draugijos veiklà 1919–1933 metais. Ðios organizacijos rûpesèiu buvo pradëti Gedimino pilies bokðto konservavimo darbai, imtasi istorijos paminklø inventorizavimo, telkta istorinë medþiaga apie miesto gatviø istorinius pavadinimus. J.Olechnovièienë, nuðviesdama ichtiologijos mokslo raidà Lietuvoje, plaèiau apsistojo ties XX amþiumi ir paþymëjo ðio mokslo pradininkà M.Girdvainá bei þymiausià atstovà – J.Virbickà. Kunigas S.Krumpliauskas atskleidë kunigo Stasio Ylos, pasiþymëjusio pastoracine, þurnalistine, moksline veikla, maþai þinomà jo inþinerinæ veiklà JAV. Šiemet sukanka 80 metø nuo Tautinio atgimimo, katalikø visuomenës veikëjo, enciklopedininko prelato Aleksandro Jakðto-Dambrausko mirties. Ta proga A.Vasiliauskienë pristatë prelato nuopelnus kuriant ir puoselëjant Lietuviø katalikø mokslo akademijos veiklà prieðkariu. Ðiø eiluèiø autorius, paþymëjæs ypatingà A.Jakðto domëjimàsi matematikos mokslu, aptarë jo pagrindinius matematinius raðtus, akcentuodamas darbø pripaþinimà, paminëjo prelatui suteiktà Lietuvos universiteto matematikos garbës daktaro titulà. V.Bûda ir A.Ðveistytë, jungdamiesi prie suomiø tyrinëjamos temos, kalbëjo apie È.Darvino evoliucines idëjas Lietuvoje bei jø terpiø ir sklaidos ypatumus. E.Makariûnienë iðkëlë tautosakininko ir pedagogo A.Vireliûno nuopelnus kuriant lietuviðkus fizikos terminus bei plëtojant ðá mokslà. D.Juodis, toliau gilindamasis á sovietinio saugumo veiklos vingius, palietë lietuviø mokslininkø padëtá stalinizmo metais. Likdamas iðtikimas matematikos mokslo senajame Vilniaus universitete tyrimams, E.Geèiauskas pristatë XIX a. pirmosios pusës matematikos profesoriø M.Polkà-Polinská, kuris pasiþymëjo ne tik visuomeninëje veikloje, bet ir tapo þinomu bibliografu. Baigdamas sekcijos darbà, prof. J.A.Krikðtopaitis savo praneðime apþvelgë praëjusio amþiaus antrojoje pusëje nueità Lietuvos mokslo kelià. Šiuo dar daugelio atmintyje neišdilusiu laikotarpiu prelegentas pagal þymesnius istorinius ávykius iðskyrë tam tikrus mokslo raidos etapus ir, lygindamas juos, apibûdino. Visos konferencijos darbà tradiciškai apvainikuoja garbingo sveèio – kviestinio profesoriaus paskaita. Ðákart vieðëjo Lietuvos mokslø akademijos narys korespondentas prof. A.Grigelis, pristatæs geologà, ðvietëjà, filosofà Stanislowà Staszicziø (1755–1826). Jo atlikti Rytø Europos geologiniai tyrinëjimai ir prieð du ðimtus metø sudarytas þemëlapis reikðmingas ir Lietuvai. Ten atspindëta ir mûsø valstybës teritorija. Abiejose konferencijos sekcijose vyravo tolerantiðkas dëmesys iðsakomiems teiginiams, o daþnà praneðimà lydëjo klausimai, kartais sukeliantys ádomias diskusijas. Konferencijà viltingai nuteikë jauni dalyviai. Apskritai, kaip matyti, nagrinëtø temø ratas buvo margas ir tai bylojo Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø ávairialypæ veiklà. Tikëtina, kad per ateinanèius metus ji dar labiau sutvirtës, nes kitàmet Lietuvos mokslo istorikai ir filosofai rinksis á jubiliejinæ – penkioliktàjà konferencijà. Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 17
Page 1 and 2: 2008 5 Ar reikalingas Lietuvai jûr
Page 3 and 4: Programos „Paþangi energetika -
Page 5 and 6: Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas l
Page 7 and 8: Prof. E.Trimonis ir geologë A.Damu
Page 9 and 10: Lietuvos mokslininkams ir doktorant
Page 11 and 12: , ámokai Sudarytos sàlygos kiekvi
Page 13 and 14: Smalininkø uostas. Schema. Brëþ.
Page 15: tautosakos tyrinëtojai, kalbininka
Page 19 and 20: Štai kaip recenzavo pirmøjø Lium
Page 21 and 22: atë Kiaupienë. Programoje numatyt
Page 23 and 24: tës. Tai áspûdingi architektûri
Page 25 and 26: Terasos Anapurnos priekalnëse Nepa
Page 27 and 28: Þmogaus Prof. Domicëlë MIKALAUSK
Page 29 and 30: domi, priklausomi, patvirtinti ir k
Page 31 and 32: þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pa
Page 33 and 34: Selenis koncentravo dëmesá á A.J
Page 35 and 36: EUROPOS SÀJUNGA EUROPOS SOCIALINIS
Page 37 and 38: Algimantas Nakas Alekso JAUNIAUS nu
Page 39 and 40: suartino los - valdþioje. Taèiau
Page 41 and 42: jos uodegoje buvo matyti daugybë
Page 43 and 44: pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, b

Nepalas - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?