Nepalas - Vilniaus universitetas
Nepalas - Vilniaus universitetas
Nepalas - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
entia et historia – 2008“<br />
Doc. dr. Juozas BANIONIS<br />
kurso atvejis“ ir áþvelgë didþiuliø pavojø<br />
ateièiai.<br />
P.Pukelis, nagrinëdamas temà „Wittgensteinas<br />
ir mokslas“, siekë paaiðkinti<br />
sàsajas tarp þinojimo ir tikrumo.<br />
J.Èiurlionis, prieð porà metø apgynæs<br />
disertacijà, gvildeno „Tapatybës ir vienalaikiðkumo<br />
problemà“. Tam jis pasitelkë<br />
filosofijos teiginius ir ðiuolaikinës fizikos<br />
faktus.<br />
Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø<br />
bendrijos pirmininkas prof. J.A.Krikðtopaitis,<br />
plëtodamas temà „Kas vienija temø<br />
ávairovæ“, originaliai apibendrino<br />
sekcijos darbà ir pastebëjo, kad visose<br />
temose ryðkiai skambëjo sàvokos: tiesa,<br />
paþinimas, interpretacija.<br />
Antroji konferencijos diena buvo skirta<br />
istoriniams tyrimams. Mokslo istorijos<br />
sekcijos darbo pradþia paþymëta R.Juzefovièiaus<br />
knygos „Lietuvos humanitarø<br />
mokslo organizacijos (1918–1940)“<br />
pristatymu. Tai keleriø metø autoriaus<br />
kruopðtaus ir nuoseklaus darbo rezultatas.<br />
Monografijoje atskleista daug ádomiø,<br />
neskelbtø duomenø apie literatûrologø,<br />
filosofø, karo istorikø ir kitø visuomeniniø<br />
mokslo institucijø darbuotæ.<br />
Kitas praneðëjas – prof. A.Nakas, apþvelgdamas<br />
jau antrà deðimtmetá skaièiuojamas<br />
mokslo ir technikos istorijos<br />
konferencijas, organizuojamas <strong>Vilniaus</strong><br />
Gedimino technikos universitete, pristatë<br />
galimybæ leisti mokslo istorijos þurnalà.<br />
Belieka tiktai pasidþiaugti, jog sena<br />
mokslo istorikø svajonë turëti Lietuvoje<br />
Juozo Algimanto KRIKÐTOPAIÈIO nuotr.<br />
moksliná ðios srities þurnalà, regis, tampa<br />
realybe.<br />
Netikëtà atradimà, padarytà neseniai<br />
vieðint Londone, nuðvietë prof. L.Klimka.<br />
Jis, lankydamasis Britø muziejuje surengtoje<br />
parodoje, atkreipë dëmesá á ten<br />
eksponuotà laikrodá, buvusá mûsø Valdovø<br />
rûmuose. Tai karaliaus Þygimanto<br />
Senojo uþsakymu 1525 m. pagamintas<br />
astronominis laikrodis, dedikuotas jo antrajai<br />
þmonai Bonai Sforzai.<br />
H.Ilgeviè, tæsdama XIX–XX a. <strong>Vilniaus</strong><br />
kraðto kultûros tyrinëjimus, aptarë <strong>Vilniaus</strong><br />
mylëtojø draugijos veiklà 1919–1933 metais.<br />
Ðios organizacijos rûpesèiu buvo pradëti<br />
Gedimino pilies bokðto konservavimo<br />
darbai, imtasi istorijos paminklø inventorizavimo,<br />
telkta istorinë medþiaga apie miesto<br />
gatviø istorinius pavadinimus.<br />
J.Olechnovièienë, nuðviesdama ichtiologijos<br />
mokslo raidà Lietuvoje, plaèiau<br />
apsistojo ties XX amþiumi ir paþymëjo<br />
ðio mokslo pradininkà M.Girdvainá bei þymiausià<br />
atstovà – J.Virbickà.<br />
Kunigas S.Krumpliauskas atskleidë<br />
kunigo Stasio Ylos, pasiþymëjusio pastoracine,<br />
þurnalistine, moksline veikla,<br />
maþai þinomà jo inþinerinæ veiklà JAV.<br />
Šiemet sukanka 80 metø nuo Tautinio<br />
atgimimo, katalikø visuomenës veikëjo,<br />
enciklopedininko prelato Aleksandro<br />
Jakðto-Dambrausko mirties. Ta proga<br />
A.Vasiliauskienë pristatë prelato nuopelnus<br />
kuriant ir puoselëjant Lietuviø katalikø<br />
mokslo akademijos veiklà prieðkariu.<br />
Ðiø eiluèiø autorius, paþymëjæs ypatingà<br />
A.Jakðto domëjimàsi matematikos<br />
mokslu, aptarë jo pagrindinius matematinius<br />
raðtus, akcentuodamas darbø pripaþinimà,<br />
paminëjo prelatui suteiktà Lietuvos<br />
universiteto matematikos garbës<br />
daktaro titulà.<br />
V.Bûda ir A.Ðveistytë, jungdamiesi<br />
prie suomiø tyrinëjamos temos, kalbëjo<br />
apie È.Darvino evoliucines idëjas Lietuvoje<br />
bei jø terpiø ir sklaidos ypatumus.<br />
E.Makariûnienë iðkëlë tautosakininko<br />
ir pedagogo A.Vireliûno nuopelnus<br />
kuriant lietuviðkus fizikos terminus bei<br />
plëtojant ðá mokslà.<br />
D.Juodis, toliau gilindamasis á sovietinio<br />
saugumo veiklos vingius, palietë lietuviø<br />
mokslininkø padëtá stalinizmo metais.<br />
Likdamas iðtikimas matematikos<br />
mokslo senajame <strong>Vilniaus</strong> universitete tyrimams,<br />
E.Geèiauskas pristatë XIX a. pirmosios<br />
pusës matematikos profesoriø<br />
M.Polkà-Polinská, kuris pasiþymëjo ne tik<br />
visuomeninëje veikloje, bet ir tapo þinomu<br />
bibliografu.<br />
Baigdamas sekcijos darbà, prof.<br />
J.A.Krikðtopaitis savo praneðime apþvelgë<br />
praëjusio amþiaus antrojoje pusëje<br />
nueità Lietuvos mokslo kelià. Šiuo dar<br />
daugelio atmintyje neišdilusiu laikotarpiu<br />
prelegentas pagal þymesnius istorinius<br />
ávykius iðskyrë tam tikrus mokslo raidos<br />
etapus ir, lygindamas juos, apibûdino.<br />
Visos konferencijos darbà tradiciškai<br />
apvainikuoja garbingo sveèio – kviestinio<br />
profesoriaus paskaita. Ðákart vieðëjo<br />
Lietuvos mokslø akademijos narys korespondentas<br />
prof. A.Grigelis, pristatæs<br />
geologà, ðvietëjà, filosofà Stanislowà<br />
Staszicziø (1755–1826). Jo atlikti Rytø<br />
Europos geologiniai tyrinëjimai ir prieð<br />
du ðimtus metø sudarytas þemëlapis<br />
reikðmingas ir Lietuvai. Ten atspindëta ir<br />
mûsø valstybës teritorija.<br />
Abiejose konferencijos sekcijose vyravo<br />
tolerantiðkas dëmesys iðsakomiems<br />
teiginiams, o daþnà praneðimà<br />
lydëjo klausimai, kartais sukeliantys ádomias<br />
diskusijas. Konferencijà viltingai nuteikë<br />
jauni dalyviai. Apskritai, kaip matyti,<br />
nagrinëtø temø ratas buvo margas ir<br />
tai bylojo Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø<br />
ávairialypæ veiklà. Tikëtina, kad per<br />
ateinanèius metus ji dar labiau sutvirtës,<br />
nes kitàmet Lietuvos mokslo istorikai ir<br />
filosofai rinksis á jubiliejinæ – penkioliktàjà<br />
konferencijà.<br />
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 17
Change language