Nepalas - Vilniaus universitetas

jos uodegoje buvo matyti daugybë ðviesiø
juostø, vadinamø izochronomis.
Vasario 3 d. kometos uodegà praskriejo
Ulysses – NASA/ESA erdvëlaivis Saulei
tirti. Kovà kometa pradëjo sparèiai blyðkëti
ir greit plika akimi tapo nematoma. Dël
savo áspûdingumo Maknoto kometa pavadinta
Didþiàja 2007 metø kometa.
Spalio 23/24 naktá pasaulá apskriejo þinia,
kad Persëjo þvaigþdyne pasirodë nauja
ðviesi þvaigþdë. Daug kas pamanë, kad
sprogo supernova. Taèiau Tarptautinis astronominiø
atradimø centras ið Kembridþo
praneðë, kad sprogo ne þvaigþdë, o Holmso
kometoidas. Ðá dangaus kûnà 1892 m.
atrado anglø astronomijos mëgëjas Edvinas
Holmsas (E. Holmes) Londone. Tai
periodinis kometoidas, apskriejantis Saulæ
per 7 metus tarp Marso ir Jupiterio orbitø.
Jo perihelis yra uþ 305 mln. km, o afelis
– uþ 772 mln. km nuo Saulës, orbita
palinkusi 19 laipsniø kampu á Þemës orbità.
Sprogimo metu jis buvo uþ 240 mln.
km nuo Þemës. Kaip áprasta, kometoidas
buvo labai silpnas (17-ojo ryðkio), matomas
tik pro didelius teleskopus. Taèiau spalio
23 d. vakare atsitiko kaþkas nepaprasto –
kometoidas staiga ëmë sparèiai ðviesëti ir
per kelias valandas pasiekë treèiàjá ryðká,
t.y. tapo puikiai matomas plika akimi. Kometoido
spindesys iðaugo apie pusæ milijono
kartø! Aplink susidarë apskritos formos
plintanti skraistë, ir kometoidas virto kometa.
Kometos skraistës skersmuo kas naktá
vis didëjo, per mënesá kometa jau buvo tokio
dydþio kaip Mënulis. Skraistës viduryje
buvo matyti ðviesi þvaigþdutë, matyt, kometoidas,
apsuptas sprogimo liekanø – dulkiø,
akmenø ir ledø. Manoma, kad pats kometoidas
yra tik 3,4 km skersmens, taèiau
jo apvalkalo skersmuo greit pasiekë kelis
milijonus kilometrø. Lapkrièio pradþioje kometa
ëmë atrodyti kiek pailga ir pamaþu
ëmë formuotis jos uodega. Ta uodega galëjo
bûti ir anksèiau, bet tuo metu kometa
su Þeme ir Saule buvo beveik vienoje linijoje
(kometos opozicija), todël uodega buvo
nukreipta tolyn nuo mûsø ir jà uþstojo
didþiulë kometos skraistë.
Visame pasaulyje gauta daugybë
Holmso kometos nuotraukø. Astronomai
ir astronomijos mëgëjai jà fotografavo ir
Lietuvoje. Molëtø observatorijoje K.Èernis
vienas pirmøjø pasaulyje lapkrièio 5
d. nufotografavo kometos uodegos atsiradimà.
Kometa pamaþu slenka Persëjo
þvaigþdynu.
Bûsimieji kometoidø tyrimai
2005 m. liepà NASA erdvëlaivis Deep
Impact praskriejo pro Tempelio-1 kometoidà
ir numetë ant jo 370 kg sprogstamàjá
uþtaisà. Nors sprogimo metu buvo gauta
vertingø duomenø apie kometoidà ir iðmestà
medþiagà, taèiau nepavyko nufotografuoti
iðmuðto kraterio, nes kometoidà dar
ilgai gaubë sprogimo sukeltas dujø ir dulkiø
debesis. Kai jis iðsisklaidë, kometoidas
buvo jau per toli. Numatoma link Tempelio-1
kometoido nukreipti erdvëlaivá Stardust,
kuris 2006 metais atgabeno ir numetë á Þemæ
konteinerá su Vildo-2 kometoido dulkëmis.
Stardust susitikimas su Tempelio-1 kometoidu
ávyks 2011 metais. Tada bus galima
gauti sprogimo išmušto kraterio nuotraukas
ir atlikti kitus kometoido tyrimus.
Deep Impact erdvëlaivis taip pat yra
veiklus ir laukia uþduoties. Kitas jo objektas
bus periodinis Hartlio 2 (Hartley 2) kometoidas,
skriejantis aplink Saulæ 6,4 metø
periodu tarp Jupiterio ir Þemës orbitø.
Erdvëlaivio susitikimas su kometoidu
ávyks 2010 m. spalá.
Asteroidø atradimai
K.Èernio vadovaujama grupë 2007 m.
atrado 18 naujø asteroidø, iki ðiol Molëtø
observatorijoje jau atrasti 173 nauji asteroidai.
Apskaièiuotos tikslios orbitos ir suteikti
vardai trims Lietuvoje atrastiems asteroidams:
Molëtai (asteroidas Nr.
124192), Bartkevièius (Nr. 141496) ir
Stromvil (Nr. 95851). Asteroidams vardus
oficialiai suteikë Tarptautinë astronomø
sàjunga, atradëjams pasiûlius. Habil. dr.
A.Bartkevièius yra pasaulyje þinomas Lietuvos
astronomas, daug prisidëjæs prie
Galaktikos sferoido ir nemetalingøjø
þvaigþdþiø tyrimø. Þodis Stromvil yra daugiaspalvës
astrofotometrinës sistemos,
kurià þvaigþdþiø klasifikacijos tikslams pasiûlë
Lietuvos ir JAV astronomai (Stromvil
= Stromgreno ir Vilniaus sistema).
Patvirtinta, kad K.Èernis yra vienas ið
labai trumpo periodo kometos atradëjø.
Paaiðkëjo, kad kometa, kurià K.Èernis atrado
2003 m. SOHO kosminës Saulës observatorijos
nuotraukose, yra periodinë
kometa, apskriejanti Saulæ 4 metø periodu,
jos perihelis yra vos uþ 0,054 av nuo
Saulës. Trumpesná uþ jà periodà turi tik
Enkës kometa. Naujoji periodinë kometa
pavadinta P/2007 R5 (SOHO).
Pakeliui á tarpþvaigþdinæ erdvæ
Suëjo 30 metø nuo dviejø NASA erdvëlaiviø
Voyager paleidimo. Voyager 2 buvo
paleistas 1977-08-20, o Voyager 1 –
1977- 09- 05. Pirmasis erdvëlaivis 1979-
07- 09 praskriejo pro Jupiterá, 1981-08-25
– pro Saturnà, 1986-01-24 – pro Uranà ir
1989-08-24 – pro Neptûnà. Antrasis 1979-
03-05 praskriejo pro Jupiterá ir 1980-11-
12 – pro Saturnà. Dabar abu erdvëlaiviai
tolsta á tarpþvaigþdinæ erdvæ. Voyager 1
yra pats tolimiausias dirbtinis objektas –
jo nuotolis nuo Saulës yra 15,5 milijardø
km. Tai 3,4 kartø virðija tolimiausios planetos
Neptûno nuotolá. Voyager 2 yra uþ
12,5 milijardø kilometrø. Abu erdvëlaiviai
8 pav. Maknoto kometa Australijos danguje.
Kometos atradëjo R. Maknoto (McNaught)
nuotrauka
9 pav. Holmso kometa lapkrièio 4 dienà.
Vengrijos astronomijos mëgëjo I.Ederio
nuotraukoje matyti kometos uodegos
formavimasis
10 pav. Holmso kometa lapkrièio 28 dienà.
Henriko Selevièiaus nuotrauka, gauta 35 cm
skersmens teleskopu
vis dar palaiko ryðá su Þeme, jø prietaisai
matuoja fizines sàlygas erdvëje (Saulës vëjà,
kosminius spindulius, magnetiná laukà,
radijo bangas). Erdvëlaiviai turi ilgai veikianèius
termoelektrinius generatorius, kuriuos
maitina radioaktyvûs elementai. Ryðá
su erdvëlaiviais palaiko NASA Deeep
Space Network radioteleskopai, iðdëstyti
aplink pasaulá. Radijo signalas ið Voyager
1 iki Þemës sklinda 14 valandø, ið Voyager
2 – 12 valandø. Pirmasis erdvëlaivis
tolsta 17,25 km/s greièiu link Gyvatneðio
þvaigþdyno, antrasis – 15,74 km/s greièiu
link Teleskopo ir Povo þvaigþdynø.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 41