Nepalas - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Atsiliepimas „KODËL ÐVEICARIUKAI ÐOKO „AGUONËLÆ“ Ðito klausëme praëjusiø metø pirmajame numeryje. Ir atsakëme: tai ðveicarës Ursulos Siegg-Suter, kuri, jaunystëje draugës pakviesta, ðoko lietuviðkø ðokiø ratelyje, o vëliau pati ëmë burti ðveicarø vaikuèius mûsø tautiniams ðokiams, nuopelnas. Jos dëmesá Lietuvai stiprino ir mûsø kraðtui, ir savo gimtinei daug nusipelnæs profesorius Juozas Eretas (Joseph Ehret). Raðinyje plaèiau Juozas Eretas supaþindinome su maþai pas mus þinoma jo studija „Apie europieèiø Adomà“, penkiomis kalbomis iðleistà publicistikos kûriná, pasakojusá apie Lietuvà ir lietuvius. Neseniai sulaukëme ádomaus ðio raðinio tæsinio. Ursula ðá mûsø raðiná ðiemet nusineðë á Vasario 16-osios minëjimà, kurá kasmet organizuoja Ðveicarijos Lietuviø bendruomenë. Ten jis susilaukë nemaþo susidomëjimo. Pasirodo, kitais metais ketinama áamþinti profesoriaus atminimà, kuriuo ypaè susirûpinæ mûsø tautieèiai. Ðia prasme raðinys „Moksle ir gyvenime“ jiems yra labai aktualus. Juozas BAUŠYS Francas Bronius AMBRAZIEJUSkinas Leharas ir Naujosios Vienos operetës pradininko, šio þanro reformatoriaus ir klasiko, kompozitoriaus ir dirigento Franco Leharo (1870–1948) muzikinës sceninës veiklos pradþia beveik sutapo su kinematografo gimimu bei jo pirmaisiais dar labai naiviais kûrybiniais bandymais ir pastangomis atsikratyti jam perðamo „judanèios“, „gyvos fotografijos“ ávaizdþio. 1895 metø pradþioje kompozitorius intensyviai kûrë savo pirmàjá (neskaitant kitø dviejø, tik pradëtø, bet nebaigtø ankstyvøjø – „Kirasiras“ ir „Rodrigas“ – operø) stambø sceniná muzikiná dramatiná kûriná – 3-jø veiksmø operà „Ge- Kino iðradëjai broliai Luji ir Ogiustas Liumjerai gutë“ (ið caro Nikalojaus I laikø rusø Sibiro tremtiniø gyvenimo), kurios klavyrà jis baigë jau geguþës mënesá. O kiek anksèiau, tø paèiø metø vasario 13 dienà, du ið Liono kilæ prancûzai iðradëjai broliai Luji (1864–1948) ir Ogiustas (1862–1954) Liumjerai Paryþiuje uþpatentavo savo sensacingà, labai originalø iðradimà, kurá pavadino kinematografu (ilgà laikà jis buvo vadinamas sinematografu), ir jau kovo 22 dienà Nacionalinës industrijos rëmimo sàjungos susirinkime gausiai auditorijai (tarp jos dalyviø buvo ir þymus iðradëjas, prancûzø kino industrijos pionierius L.Gomonas (1864–1946), vëliau ákûræs kino studijà, veikianèià iki ðiol) padarë praneðimà šia tema ir pademonstravo naujàjá išradimà – projekciná kino aparatà ir vienà trumpà parodomàjá filmukà. Vieðà kinematografo pristatymà plaèiajai publikai bei komercinæ jo eksploatacijà Liumjerai nusprendë pradëti tø paèiø 1895 metø gruodþio 28 dienà, ðeðtadiená. Beveik visi istorikai šià datà laiko kino gimimo diena, priskirdami šio išradimo garbæ broliams Liumjerams, nors á jà pretendavo (ir iki ðiol tebepretenduoja) ne vienas ávairiø tautø iðradëjas – kino pionierius: anglai V.Fryz-Grynas (1855–1921) ir Francas Leharas R.V.Polis (1869–1943), amerikieèiai broliai Lathamai ir T.A.Edisonas (1847–1931), italas F.Alberinis (1865–1937), vokietis M.Skladanovskis (1863–1939), lenkas K.Pruðynskis (1875–1945, þuvo vokieèiø koncentracijos stovykloje), rusai J.A.Tymèenka (1852–1924) ir M.F.Freidenbergas (1858–1920) ir daugelis kitø. Kinematografo inauguracija ávyko paties elegantiðkiausio ir madingiausio tuo metu Paryþiaus kvartalo centre, Kapucinø bulvare Nr.14, visai ðalia Operos ásikûrusioje kavinëje „Grand Café“ (ji iðliko iki mûsø dienø), tiksliau – jos rûsyje, kuris dël savo praðmatnaus, pretenzingo rytietiðko dekoro buvo vadinamas „Indiðku salonu“. Palyginti nedidelë, prabangiai árengta, apie 100 sëdimø vietø turinti patalpa buvo skirta biliardui, bet já tuo metu kavinëse buvo draudþiama þaisti, tad „Grand Café“ savininkas M.Volpini, neþinodamas kà daryti su nenaudojamu „Indišku salonu“, mielai perleido já broliams Liumjerams, kurie, neabejodami savo iðradimo finansine sëkme, išsinuomojo patalpà visiems metams. Pats kavinës savininkas ir jo valdytojas M.Borgo tiek á renginá, tiek á patá iðradimà þvelgë gana skeptiðkai, su nepasitikëjimu, ir nuo Liumjerø pasiûlymo kartu organizuoti komercinius kino seansus bei 20 proc. pajamø pelno atsisakë, pasitenkindamas 30- èia frankø dienai nuoma. O Liumjerai kinematografo vieðam pristatymui rengësi labai kruopšèiai, jame dalyvauti buvo pakviesti spaudos atstovai, specialiai pasamdytas þmogus visà dienà stovëjo lauke prie kavinës durø dalindamas praeiviams renginio programas, taèiau, nelaimei, tà dienà oras netikëtai labai atðalo ir suþvarbæ praeiviai skubëjo pro ðalá, visai nesidomëdami ar tik trumpai þvilgtelëdami á kabantá skelbimà su uþraðu „Liumjerø Kinematografas. Áëjimas – 1 frankas“. Matyt, 18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Štai kaip recenzavo pirmøjø Liumjerø filmø seansus Niþnij Novgorode pseudonimu M.Pacatus prisidengæs þymus rusø raðytojas Maksimas Gorkis 1896 m. liepos 16 dienà vietos laikraðtyje: „Vakar að buvau ðeðëliø karalystëje. Kad jûs þinotumëte, kaip keistai jautiesi ten atsidûræs! Ten nëra garsø, nëra spalvø. Ten viskas – þemë, medþiai, þmonës, vanduo ir oras – nuspalvinti pilka, vienoda spalva; pilkam danguj – pilki saulës spinduliai; pilkuose veiduose – pilkos akys. Tai ne gyvenimas, o tik jo ðeðëlis, tai ne judëjimas, o tik begarsis judëjimo ðeðëlis. Ir visa tai taip keista – be garso, tyloje, nesigirdi nei ratø bildëjimo, nei þingsniø ðnarëjimo, nei kalbø – Ðiame turtingo ir elegantiðko Kapucinø bulvaro Paryþiuje pastate Nr. 14 buvo ásikûrusi , madinga kavinë ,,Grand Cafe”, kurios rûsyje istorinæ 1895 m. gruodþio 28 d. ávyko pirmasis vieðas komercinis kino seansas dël tos prieþasties á pirmàjá istorijoje vieðà kino seansà atëjo tik 33 þiûrovai (neskaitant keliø kviestiniø sveèiø ir 9 korespondentø), tad nesunku suskaièiuoti, kad renginio pajamos vos padengë jo iðlaidas. Seansas, prasidëjæs 6 valandà vakare, truko apie 20 minuèiø, jame Liumjerai parodë 10 trumpø 38–49 sekundþiø trukmës filmukø (toká neilgà laiko limità ribojo tik 17 m ilgio tuo metu gaminamos standartinës „Edison-Kodak“ kino juostø ritës bei jø projekcijos greitis), kuriuose buvo natûroje nufilmuotos ávairios buitinës, paprastos gyvenimiðkos scenos („Vaiko maitinimas “, „Kalviai“) ar tiesiog dokumentiniai reportaþai („Darbininkai, po darbo iðeinantys ið fabriko“, „Sienos nugriovimas“, „Aikðtë Lione“, „Maudynës jûroje“) ir net viena vëliau labai iðpopuliarëjusi komiðka scenelë „Aplietas laistytojas“. Visi jie þiûrovus tiesiog apstulbino. Vienas to vakaro dalyviø, kurio pavardë taip pat siejama su prancûziðko kino pradþia, vëliau garsëjæs kaip kino efektø bei triukø meistras-burtininkas, Þorþas Meljesas (1861–1938), po keliolikos metø prisimindamas tà istoriná vakarà, taip apibendrino savo ir visø renginyje buvusiøjø áspûdþius: „Pasibaigus pristatymui mes visi, apimti ekstazës, klausëme save – kaip buvo ámanoma pasiekti tokiø rezultatø, ir iðsivaþinëjome nepaprastai suþavëti, ið karto supratæ, kokios galimybës slypi ðiame naujame atradime“. Tad nenuostabu, kad jau kità dienà Paryþiuje kilo didelis sujudimas ir susidomëjimas renginiu, o vakare prie „Grand Café“ nutáso ilga eilë smalsuoliø, norinèiø savo akimis išvysti tà dar sunkiai prancûzams iðtariamà „kinematografà“ ir jame rodomus stebuklus. Po seanso jie iðeidavo iðsiþiojæ ir nustëræ, apstulbæ ið nustebimo. Ir ðis aþiotaþas truko net keletà metø, beveik nekeièiant rodomø kino filmø programos, o vieno vakaro, kurio metu bûdavo parodoma net 20 seansø, pelnas kartais siekdavo net 2500 frankø. Tai buvo Liumjerø iðradimo triumfas, kuris greit susilaukë ir pasaulinio atgarsio, skelbdamas, kad laboratoriniø tyrinëjimø bei atradimø laikotarpis kine baigësi, o pats kinas, pamaþu iš „gyvos fotografijos“ virsdamas menu, ima vieðpatauti, pradëdamas kino erà. Su dideliu pasisekimu (nors ir ne tokiu stulbinanèiu, kokia buvo Liumjerø kinematografo inauguracija) praëjo ir Leharo operos „Gegutë“ premjera, ávykusi kiek vëliau – 1896 m. lapkrièio 27 dienà Leipcige. Deja, klausytojø dëmesys jai greit iðblëso ir opera repertuare ilgai neiðsilaikë. 1904–1905 metais Leharas parengë naujà jos redakcijà, pavadintà „Tatjana“, taèiau ir jà iðtiko panaði sceninë lemtis. Ádomu, kad ir vëliau ðis Leharo kûrinys, nors ir niekada nebuvo nuðvilptas (ðiuo metu abu operos variantai bei keli pavieniai jø numeriai net yra áraðyti á CD), taèiau tikros sëkmës ir klausytojø pripaþinimo taip ir nesulaukë: laikas parodë, kad Leharo sritis – ne opera, ir prie šio þanro jis daugiau niekada nebegráþo. O per tà laikà kinas kasdien vis labiau populiarëjo, vis labiau ëjo á madà, jo techninës meninës priemonës sparèiai plëtojosi, tobulëjo ir toli paþengë á prieká, deja, neáveikdamos vienos kliûties – garso barjero. Kinas gimë nebylys, ir tai leido skeptikams vis dar vadinti já tik „judanèia fotografija“ (o vëliau ir „didþiuoju nebyliu“). Ekrane rodomi þmogø supanèios tikrovës vaizdai bei scenos ið pradþiø stulbino þiûrovus, bet netrukus pradëjo nemaloniai juos ðokiruoti ir net gàsdinti labai neáprasta, gyvenimui nebûdinga tyla, kuriai, beje, trûko ir spalvø – kinas gimë tik juodai baltas. Matyt, visa tai ir nulëmë, kad tam tikra dalis þiûrovø Liumjerø iðradimà priëmë, nors ir su nuostaba, bet be didesnio susiþavëjimo. F.Leharo pirmojo sceninio kûrinio, 3-jø veiksmø operos ,,Gegutë” (vëliau pavadintos,,Tatjana”) mûsø dienø afiða. Po jos kompozitorius raðë iðimtinai tik operetes bei ávairià lengvàjà, taip pat ir kino filmø, muzikà nieko. Në vienos natos ið tos sudëtingos simfonijos, kuri visada lydi þmoniø judëjimà. Be garso, tarsi ðeðëliai pilka þeme juda pilkos þmoniø figûros, lyg prakeiktos amþino tylëjimo prakeiksmu ir þiauriai nubaustos, atimant ið jø visas gyvenimo spalvas. Kokios negyvos jø ðypsenos, nors judesiai nepaprastai greiti ir kupini energijos, jø juokas – begarsis, nors jûs regite jø pilkø veidø muskulø virpesá. Prieð jus verda gyvenimas – beþodis, pilkas, bespalvis, prislëgtas, nelaimingas, gyvenimas, kurá kaþkas apiplëðë. Kraupu þiûrëti á ðá ðeðëliø – ir tik ðeðëliø – judëjimà. Vaizduotë nukelia jus á kaþkoká nerealø vaiduokliø ir piktø burtininkø, savo burtais uþmigdþiusiø ištisus miestus, pasaulá, ir atrodo, kad prieš jus – piktas Merlino (legendinio britø karaliaus Artûro dvaro burtininko. – B.A.) pokðtas. Ar tai ne uþuomina á gyvenimà ateityje“ Kaip skiriasi ðie kupini abejoniø ir nusivylimo Gorkio þodþiai nuo entuziastingø Meljeso þodþiø, kurie laiko perspektyvoje vis dëlto pasirodë pranaðiðkesni. Nors ir pats Gorkis savo recenzijà vis dëlto baigia optimistiðkai: „Kad ir kaip ten bûtø, ðiam iðradimui, atsiþvelgiant á jo stulbinantá originalumà, galima be abejonës pranaðauti platø pritaikymà“. (Bus daugiau) Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 19
Page 1 and 2: 2008 5 Ar reikalingas Lietuvai jûr
Page 3 and 4: Programos „Paþangi energetika -
Page 5 and 6: Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas l
Page 7 and 8: Prof. E.Trimonis ir geologë A.Damu
Page 9 and 10: Lietuvos mokslininkams ir doktorant
Page 11 and 12: , ámokai Sudarytos sàlygos kiekvi
Page 13 and 14: Smalininkø uostas. Schema. Brëþ.
Page 15 and 16: tautosakos tyrinëtojai, kalbininka
Page 17: entia et historia - 2008“ Doc. dr
Page 21 and 22: atë Kiaupienë. Programoje numatyt
Page 23 and 24: tës. Tai áspûdingi architektûri
Page 25 and 26: Terasos Anapurnos priekalnëse Nepa
Page 27 and 28: Þmogaus Prof. Domicëlë MIKALAUSK
Page 29 and 30: domi, priklausomi, patvirtinti ir k
Page 31 and 32: þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pa
Page 33 and 34: Selenis koncentravo dëmesá á A.J
Page 35 and 36: EUROPOS SÀJUNGA EUROPOS SOCIALINIS
Page 37 and 38: Algimantas Nakas Alekso JAUNIAUS nu
Page 39 and 40: suartino los - valdþioje. Taèiau
Page 41 and 42: jos uodegoje buvo matyti daugybë
Page 43 and 44: pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, b

Nepalas - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?