Nepalas - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Valgomøjø moliuskø gavyba ir valgymo paproèiai Egidijus BACEVIÈIUS Valgomieji jûrø moliuskai Pietø ir Vidurio Europos pajûrio ðalyse moliuskai yra neatsiejama kasdienio maisto dalis. Moliuskus patogu transportuoti, laikyti, ið jø galima pagaminti maistingø ir puošniø valgiø. Be jau aptartø Ðventojo Jokûbo ðukuèiø (Pecten jacobaeus), á stalà patiekiami dar bemaþ penkiø rûðiø jûrø moliuskai. Tai didelëmis sankaupomis ant povandeniniø daiktø augantys dvigeldþiai moliuskai su juodu metalo blizgesio kiautu – valgomosios midijos (Mytilus edulis), dumble gyvenanèios atlantinës plokðèiosios (Ostrea edulis) ir Ramiojo vandenyno austrës (Crassostrea gigas), valgomosios ðirdutës (Cerastoderma lamarki), dumblinës ðukutës (Chlamys opercularis). Kai kuriø rûðiø moliuskø randama ir mûsø Baltijos priekrantëje, bet jie yra maþi ir dël menkø maistiniø savybiø nevalgomi. Prancûzijoje vyrauja nuomonë, kad beveik visi didesni moliuskai tinka maistui, esà tik reikia mokëti juos paruoðti. Midijø sodai pajûrio dumblo dykrose Siekiant patenkinti vis didëjanèià paklausà, moliuskai valgomosios midijos (Mytilus edulis M. trosulus) gausiai rinkti, o pristigus juos imta auginti austriø fermose arba vadinamuosiuose midijø soduose. Pirmieji midijø parkai ákurti 1780 metais. Vaþiuojant Šarantos upës pakrantëmis atoslûgiu galima iðvysti ið vandens iðnyranèius juodus midijomis apaugusius kuolus, kurie primena tikrus sodus-parkus dumblo dykrose. Ið èia ir pavadinimas. Midijos auginamos ant á dumblà ábestø bukmedþiø kuolø, kurie du kartus per parà atoslûgio metu išnyra iš vandens. Iškilæ ið vandens moliuskø kiauteliai susiglaudþia, jø pavirðius apdþiûva ir tokioje santykinës ramybës bûklëje jie iðbûna iki vakarinio potvynio. Pakranèiø dumblo plynëse net ir saulëtà dienà tvyro drëgmë, o vësià dienà jas gaubia tirðtas rûkas, tad ir bûdami sausumoje moliuskai neiðdþiûsta. Pakilus potvynio vandenims, jau po keliolikos minuèiø panirusios geldelës atsigauna: jø kiauteliai prasiveria, išlenda skiautëti sifonai ir pusdieniui sulëtëjusi gyvybinë veikla vël atsinaujina. Midijø parkuose nuo kuolø virðaus karo medþiaginës gijos (virvës), ant Þalsva moliuskø mësos spalva atsiranda nuo mikroskopiniø melsvadumbliø jø vasaros viduryje nusëda mikroskopinës moliuskø lervos. Sakoma: „kuolai uþsisëja moliuskais“. Per trejus penkerius metus moliuskai virves apauga ir tuomet nuo jø nurenkamas derlius. Austriø iðtekliø didinimas Valgomosios austrës išplitusios Atlanto vandenyno pakraðtinëse jûrose. Iki 25 cm ilgio jø kiautø randama 0,5–5 m gylyje, potvyniø ir atoslûgiø ruoþe, priekrantës dumblinguose sekliuose iðilgai Pirënø pusiasalio, Prancûzijos pakrantëje iki pat Vokietijos, Norvegijos ir kitapus Atlanto. Didelës jø santalkos susidaro didesniø upiø deltose, kur daug maistingø dumblo sànaðø. Prancûzijoje, Marrenes d’Olerono regione, per metus surenkama per 50–60 000 t austriø – tai sudaro 50 nuoðimèiø Prancûzijoje surenkamø austriø. Ypaè jø paklausa padidëja prieð Kalëdas ir Naujuosius metus. Dël intensyvaus vartojimo, taip pat pajûrio dumblingø lygumø tarðos naftos ir kitokiais technogeninës kilmës produktais natûralûs austriø iðtekliai labai sumaþëjo. Atlantiniø austriø iðtekliai pakirsti apie 1940 metus. Taigi ðios ir kitos prieþastys lëmë, kad nuo seno bandyta jø iðteklius atkurti ir net padidinti. Iš pradþiø austrës rinktos ir laikytos kûdrose su lietaus vandeniu – „Claire“. Taip ilgainiui radosi austriø fermø pirmtakai. Vietiniø plokðèiakiauèiø austriø iðtekliai buvo pagerinti 1868 m. po nelaimingo atsitikimo. Tais metais Þirondos (La Gironde) estuarijoje audros metu buvo apverstas ið Portugalijos gaubtakiautes austres plukdæs laivas „La Morlaisien“. Jame buvæ moliuskai ilgainiui iðplito, pamaþu iðstumdami vietines plokðèiakiautes austres. Vëliau ðios rûðies moliuskø perveþta á Japonijos, Kanados austriø fermas. Mokslininkai paste- Austriø fermø skersiniai per atoslûgá bëjo, kad gaubtakiautës austrës, skirtingai nei vietinë giminaitë, dauginasi išleisdamos gausybæ kiauðinëliø, ir galbût ði biologinë savybë lëmë sëkmingà jø iðplitimà naujuose regionuose. Nuo 1965 m. Europos pakraðèio jûrose pradëtos veisti Ramiojo vandenyno austrës (Crassostrea gigas). Jos auga greièiau ir bûna didesnës bei atsparesnës ligoms. 1964 m. jø áveista Olandijoje ties Ostershelde, nuo 1986 m. – Vokietijos Sylto salos aplinkinëse druskingose dumblo lygumose. Tradicinis austriø auginimas fermose Ir ðiais laikais austriø fermose reikia daug rankø darbo. Verslas labai priklauso nuo gamtiniø ritmø. Austrës dauginasi upiø deltose geguþës–rugpjûèio mën., kai vandens temperatûra yra aukðtesnë nei 21 o C. Austrës yra dvilytës: iš pradþiø visos bûna patinëliai ir tik vëliau tampa patelëmis. Apvaisinti kiauðinëliai plûduriuoja vandenyje iki iðsirita lervutës. Jos apie 13–30 dienø plûduriuoja ir vandens srautø iðneðiojamos palei priekrantes ir taip iðplinta pajûrio sekliuose. Vëliau lervos nusëda dumblo sànaðynuose, jame ásirausia ir ilgainiui apauga kitais dugno gyvûnais, dumbliais, jaunesnëmis geldutëmis. Ðiais laikais austriø fermeriai vandenyje iðstato „lervø surinktuvus“: plastikinius vamzdþius, senø moliuskø kiautus. Liepos pabaigoje nuo jø nugramdomi nusëdæ gleþni moliuskai – „Naissains“. Po 18 mënesiø, t.y. sausá, geldutës rûðiuojamos, atskiriamos maþos nuo dideliø. Dvejø metø austrës pasiekia 7–12 cm ilgá ir jau tinkamos maistui. Austrës fermose auginamos dviem bûdais. Surenkami natûraliai dumblo seklumose augantys moliuskai arba dalis surinktø austriø auginamos vieliniuose maišuose. Tai vadinamasis plokðèiasis metodas. Jo metu austrës auginamos ant grunto ir visà laikà horizontalioje padëtyje. Maiðai laikomi ant mediniø skersiniø pakelti nuo dugno, potvyniø vanduo juos skalauja ið visø pusiø. Maiðai kas du mënesius apverèiami ir dël to moliuskø kiautai ágauna pusapvalæ formà. Pastaraisiais metais austriø fermose pradëti selekcijos ir akvakultûros tobulinimo darbai. Ðv. Jakûbo ðukutës – ðiaurinës Bretanës paþiba Ðventojo Jokûbo ðukuèiø iki šiol ne- 42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, be to, ir kulinarijos specialistai teigia, kad gamtoje uþaugæ moliuskai esà gardesni. Ðie lepûs moliuskai gyvena pavieniui ásirausæ á smëlá, tad, norint surinkti reikiamà kieká tinkamo dydþio gyvø gelduèiø, reikia gerokai papluðëti. Jie renkami tik rankomis, o rinkimo laikas ribojamas. Leidþiama rinkti tik þiemà, nuo spalio iki kovo pabaigos, kai moliuskai nesiveisia ir jø mësa yra skaniausia. Ðis gyvas turtas prie Europos pakranèiø renkamas potvyniø atoslûgiø ruoþe Sent Briu (Saint Brieuc) álankoje Bretanëje (Nord Bretagne), Ðkotijoje, Airijoje ir Olandijoje. Grieþtos valgymui tinkamø moliuskø rinkimo taisyklës: leidþiama rinkti tik ið licencijas turinèiø laiveliø, du kartus per savaitæ ir ne ilgiau kaip 45 minutes. Moliuskø valgymo subtilybës Midijos patiekiamos su kiautais ar išgliaudytos, išvirtos kario padaþe – ragu (pranc. ragout). Labai senas Pajûrio Ðarantos regiono midijø ruoðimo bûdas vadinamas éclade arba la terrée. Moliuskø geldutës sustatomos statmenai á mozaikà, vienu galu á virðø, apklojamos puðø spygliais ir padegamos. Spygliams sudegus, iðkepæ moliukai gliaudomi ir valgomi. Puoðniosios Ðv. Jokûbo ðukutës prieð valgant pakaitinamos ant keptuvës, pagardinamos prieskoniais ir valgomos, kai tik atsivoþia virðutinis (plokðèiasis) kiautelis. Blyðkus moliusko kûnelis – raumenys ir oranþiniai ikreliai, vadinami koralais, valgomi skyrium; juodas gleivingas apvadas pašalinamas. Valgant uþsigeriama baltuoju sausu vynu, galima pagardinti prieskoniais. Receptø galima rasti kulinarijos knygose. Kulinarinio paveldo puoselëjimas Ne maþiau dëmesio skiriama tradicijø, susijusiø su valgomaisiais moliuskais, kurie buvo piligrimø maistas, iðsaugojimui ir puoselëjimui. Airijos Galway mieste kasmet vyksta austriø festivalis. Bostone nuo 1826 m. veikia seniausias Amerikos nepriklausomybës karus menantis austriø restoranas. Netoli ðio didmiesèio Chincotaegue saloje iniciatoriai ákûrë Elderhostel Oyster&Maritime Museum. Austriø muziejø yra ir Europoje. Neseniai Prancûzijos kultûros paveldo saugotojai Pajûrio Ðarantoje palei Biskajos álankos vakarinæ pakrantæ ásteigë vadinamàjá „Austriø kelià“. Juo keliaujant galima aplankyti austriø fermas ir susipaþinti su daugiaamþëmis moliuskø auginimo ir valgymo tradicijomis. Sendro miesto Le Cauenne restorane yra ekologinis austriø muziejus (Martene d’Oleron Eco-Musee). Jo lankytojai gali ne tik pamatyti, bet ir paragauti kulinariniø eksponatø. Þurnalo leidimà remia SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Klaipëdos universitetas, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIGALAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS GEDIMINAS ILGÛNAS PAULIUS JURKUS JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË REDAKCIJOS ADRESAS “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio g. 36, LT-10305, Vilnius TELEFONAI vyr. redaktoriaus 2 34 15 72, redaktoriø 2 34 41 00. Faksas 2 34 15 72 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt Pasiraðyta spaudai 2008 05 12. SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. Popierius ofsetinis. Kaina 3,95 Lt, Spausdino AB ,,Spauda” Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/ Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas MOKSLAS ir GYVENIMAS 2008 5 Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.5 (595) geguþë Turinys I.KONSTANTINAVIÈIÛTË Europos elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemø harmonizavimas ir koordinavimas ........................... 2 S.GULBINSKAS, R.DIDÞIOKAS, Z.GASIÛNAITË Ar reikalingas Lietuvai jûrinis mokslas ................... 4 S.RENÈYS Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas: þingsniai á ateitá ................................ 8 A.PIROÈKINAS Lietuviðki Nemuno uostai ............. 12 A.ÐIDLAUSKAS Ir kraðtotyrininkai raðo istorijà ...... 14 J.BANIONIS „Scientia et historia – 2008“ .............. 16 J.BAUÐYS „Kodël ðveicariukai ðoko ,,Aguonëlæ” .. 18 B.AMBRAZIEJUS Francas Leharas ir kinas ........... 18 J.SKOMSKIS Duetas, kurá suartino Lietuvos senovë ................................................................... 20 G.TAMULAITIS Nepalas. Aukðtis virð jûros lygio: nuo 60 iki 8848 metrø, apðvietimo technologijos: nuo balanos iki ðviestuko ............... 22 V.ÞIGAS Moneta su marsieèiu ............................... 26 D.MIKALAUSKAITË Þmogaus mityba ir amþius .... 27 P.KASPERAVIÈIUS Kurkime ir saugokime intelektinæ nuosavybæ ............................................ 28 A.GAIGALAS Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjas ir tyrinëtojas Vilius Pëteraitis ..................... 30 V.MERKYS Augustinas Janulaitis – biografas ........ 32 Taikomosios dailës muziejuje paminëta Pasaulio kultûros diena ........................................................ 34 J.ALEKNEVIÈIENË Tarpkryptinës kriminologijos studijos Vilniaus universitete .................................. 34 A.AÞUBALIS, A.VASILIAUSKIENË, L.KLIMKA Pasiprieðinimas okupacijoms aukðtosiose mokyklose .............................................................. 36 S.TAUTKUS ES struktûriniø fondø lëðos ES-SF BPD 2.5 priemonës projektui ,,Nanotechnologijø ir medþiagotyros centro studijø programai (NanoStudijos) .............. 38 „Fermentas“ ásteigë atstovybæ Kinijoje ................................................................... 39 V.STRAIÞYS, M.MACIJAUSKAS Astronomijos ir astronautikos naujienos ......................................... 40 E.BACEVIÈIUS Valgomøjø moliuskø gavyba ir valgymo paproèiai ................................................. 42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 43
Page 1 and 2: 2008 5 Ar reikalingas Lietuvai jûr
Page 3 and 4: Programos „Paþangi energetika -
Page 5 and 6: Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas l
Page 7 and 8: Prof. E.Trimonis ir geologë A.Damu
Page 9 and 10: Lietuvos mokslininkams ir doktorant
Page 11 and 12: , ámokai Sudarytos sàlygos kiekvi
Page 13 and 14: Smalininkø uostas. Schema. Brëþ.
Page 15 and 16: tautosakos tyrinëtojai, kalbininka
Page 17 and 18: entia et historia - 2008“ Doc. dr
Page 19 and 20: Štai kaip recenzavo pirmøjø Lium
Page 21 and 22: atë Kiaupienë. Programoje numatyt
Page 23 and 24: tës. Tai áspûdingi architektûri
Page 25 and 26: Terasos Anapurnos priekalnëse Nepa
Page 27 and 28: Þmogaus Prof. Domicëlë MIKALAUSK
Page 29 and 30: domi, priklausomi, patvirtinti ir k
Page 31 and 32: þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pa
Page 33 and 34: Selenis koncentravo dëmesá á A.J
Page 35 and 36: EUROPOS SÀJUNGA EUROPOS SOCIALINIS
Page 37 and 38: Algimantas Nakas Alekso JAUNIAUS nu
Page 39 and 40: suartino los - valdþioje. Taèiau
Page 41: jos uodegoje buvo matyti daugybë

Nepalas - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?