Nepalas - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Istorikas, Vytauto Didþiojo universiteto profesorius Zigmantas Kiaupa, klausiamas, kas juodu su habilituota mokslø daktare Jûrate Kuzmaite-Kiaupiene suartino jaunystës metais, sako, jog tai paslaptis, bet dël to bus kaltas ir darbas, bendri tikslai. Jiedu tada dirbo anuometiniame ne itin valdþios mëgtame, dël to negausiame Istorijos instituto Feodalizmo istorijos skyriuje. Sovietmeèiu senoji Lietuvos (LDK) istorija oficialioje tyrimø erdvëje nebuvo geidþiama. Taèiau ðalia dirbæ Feodalizmo istorijos skyriaus darbuotojai – Antanas Tyla, Feliksas Sliesoriûnas, Ingë Lukðaitë – sugebëjo puoselëti ðiltus, kolegiðkus santykius, átraukti jaunesnius skyriaus kolegas á bendrà darbà. Iki šiol profesorius savo interesø lauko – miestø istorijos tyrimø – archyve saugo per ðimtà korteliø, kurias jam yra áteikæ kolegos. Skyriuje buvo áprasta – dirbant savo darbà radus medþiagos, kuria domisi bendradarbis, visada jà iðraðyti ir atnešti. Tuo Zigmantas Kiaupa iki šiol didþiuojasi, ypaè Antano Tylos, Edmundo Rimðos, Elmanto Meilaus ánaðu, ir sako, kad galbût tiek pat ir jo korteliø turi kolegos. Todël mes pasiteiraujame – ar toje ðimtinëje draugiðkos pagalbos yra ir Jûratës Kuzmaitës korteliø Arba ji savo archyve saugo Zigmanto iðtiestà rankà Gal èia bus tos paslapties raktas Duetas, kurá suartino Lietuvos senovë O konkretø pokalbá apie Jûratës ir Zigmanto Kiaupø dueto darbus mes pradedame nuo savotiðkos sensacijos: neseniai jiedu gráþo ið Lenkijos, kur buvo suorganizuota tarptautinë „Lietuvos istorijos iki 1795 metø“, parengtos prieð trylika metø, pirmiausia iðverstos á anglø kalbà, dabar pasirodþiusios ir lenkiðkai, pristatymo ceremonija. Kodël ðis leidinys sukëlë toká susidomëjimà, komentuoja Jûratë Kiaupienë, pirmaisiais atkurtojo valstybingumo metais Lietuvos istorijos instituto direktoriaus prof. Vytauto Merkio dëka tapusi knygos organizatore. Tai buvo pirma posovietinë senosios Lietuvos istorijos sintezë. Jos autoriai – dr. Albinas Kuncevièius bei Jûratë ir Zigmantas Kiaupos – galëjo raðyti nebevarþomi cenzûros, skaitytojams pateikti savà Lietuvos proistorës ir istorijos iki XVIII a. pabaigos interpretacijà. Lenkijos skaitytojams ði, kad Juozas SKOMSKIS ir po trylikos metø nuo pirmojo lietuviðko leidimo pasirodymo iðleista, knyga tapo naujiena. Iki tol lenkai paþinojo tik savàjà, lenkiðkà Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorijos interpretacijà. Lenkijos ir Lietuvos istorikø poþiûris á glaudþiai susipynusià dviejø valstybiø ir tautø praeitá gerokai skiriasi. Todël nenuostabu, kad „Lietuvos istorija iki 1795 metø“, išleista Lenkijoje gerai þinomos leidyklos PWN lenkø kalba, patraukë ne tik profesionalø, bet ir plaèiosios visuomenës dëmesá. Zigmantas Kiaupa pasakoja, jog vertinio pristatymà suorganizavo Lietuvos ambasada ir jos Kultûros centro vadovas Jurgis Giedrys, dalyvavo ir áþangos þodá tarë Lietuvos ambasadorius Egidijus Meilûnas. Ceremonijà vedë Varðuvos universiteto profesorë, keliø knygø apie Lenkijos ir Lietuvos istorijà, tarp jø ir apie Radvilas, autorë Urszuùa Augustyniak. Pokalbio atmosfera buvo palanki, konstruktyvi, dalyvaujant daugeliui jaunimo, istorijos mëgëjø bei kitø mokslø arba ðiaip inteligentijos atstovø. Kadangi lietuviø ir lenkø istorikø poþiûriø kampai á kai kuriuos LDK procesus pasirodë skirtingi, diskusijose buvo išsakyta mintis, kad toliau plëtojant temà bûtø pravartu kai kà ryðkinti, pavyzdþiui, plaèiau pateikti kaimynø – baltarusiø, ukrainieèiø, rusënø – ánaðà á bendros valstybës – LDK – istorijà. Pastaba visiðkai teisinga, jei kalbama apie LDK, valstybæ, kurioje gyveno keliø tautø, skirtingø tikybø ir kultûrø þmonës. Aptariamoje knygoje pagrindinis dëmesys sutelktas á lietuviø tautos vietà LDK istorijoje. Visuminis ðio savito visuomeninio-valstybinio darinio vaizdas, jo interpretacija iðryðkës Lietuvos istorijos instituto suburtø autoriø kolektyvo raðomoje naujoje daugiatomëje Lietuvos istorijoje, – sako Jû- 20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
atë Kiaupienë. Programoje numatyti penki tomai, skirti LDK laikotarpiui, kuriuose keliamas uþdavinys aprëpti ne vien lietuviðkàjà, bet ir rusëniðkàjà visuomenës dalis. O baigiant kalbà apie Varðuvoje iðleistà senosios Lietuvos istorijos sintezæ, pokalbininkai linkæ pasidþiaugti susidomëjimu ðia knyga (á pristatymà leidyklos atveþtos knygos buvo beveik visos nupirktos, neuþsiguli ji ir knygynuose), liudijanèiu ðiuolaikinës Lenkijos visuomenës norà paþinti Lietuvos istorikø darbus. Toliau mûsø paðnekovai atidengs tiek atskiras savo knygø lentynas, tiek bendrà darbà. Pirmoji Jûratës Kiaupienës knyga buvo apie agrarinius santykius – „Kaimas ir dvaras Þemaitijoje XVI–XVIII a.“. Autorë sako, kad ûkio istorijos tema, parinkta mokslø daktarës disertacijai, nekëlë ano meto sovietiniø politiniø, ideologiniø problemø, nereikëjo per daug dangstytis ir ideologiniais ðtampais. Tuo tarpu kita jos monografija – „Mes, Lietuva“, Lietuvos Didþiosios Kunigaikštystës bajorija XVI a. (vieðasis ir privatus gyvenimas) („Kronta“, 2003) nagrinëja XVI a. LDK bajorijos luomà. Jie taip save ir vadino: mes, Lietuva, arba – mes, lietuviø tauta. Knygoje aiðkinama, jog tai reikia suprasti taip: mes, Lietuvos tauta. Nors toji bajorija buvo ir lietuviai, ir bræstanèios Baltarusijos þmonës, ir ukrainieèiai, ir rusënai, gyvenæ netoli Okos. Taigi to meto bajorija buvusi miðri. Taèiau, vadindami save Lietuva arba Lietuvos tauta, norëjo pasakyti, jog jie yra Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës þmonës, kad jie sudaro kunigaikðtystës valdantá luomà ir jauèia atsakomybæ uþ tà valstybæ. Jiems Lietuva buvo jø valstybë. Dël to kai kam buvo nesuprantama, kaip staèiatikis rusënas kovoja prieð Maskvos staèiatiká karo lauke ir dþiaugiasi pastarojo pralaimëjimu. Toks buvo kunigaikðtis Konstantinas Ostrogiðkis. Tai buvo dviejø valstybiø – Lietuvos ir Rusijos – susidûrimas. Ávairiø tautø Lietuvos þmonës XVI a. tapatinosi su Lietuvos Didþiàja Kunigaikštyste kaip valstybe. Kai XIX a. bei XX a. pradþioje pamëginta juos ástatyti á tautinius rëmus, tada atsirado ir prieðtaravimø, nesusikalbëjimo. Bajorija nekëlë klausimo, kaip kaimynai kalba namie, jie vieðajame valstybiø valdyme bendravo viena kalba, ir valstybë buvo bendra jø visø vertybë.Tai ir sudaro LDK, kaip daugiatautës, daugiakonfesinës, daugiakultûrinës valstybës, ypatumà, – aiðkina autorë. „Lietuvos kultûros vertybiø kelionës iki 1990 m.“ („Versus Aureus“, 2006). Jos atsiradimo istorija Zigmanto Kiaupos lentynoje uþima ypatingà vietà. Sàjûdþio metais istorikai bei atkurtoji Lietuvos istorijos draugija këlë klausimà dël Lietuvos kultûros vertybiø, atsidûrusiø uþsienyje, gràþinimo. Po Kovo 11-osios, kai jau buvo pradëtos derybos su Sovietø sàjunga, vienas derybø delegacijos uþdaviniø buvo derëtis dël ten iðveþtø vertybiø. Jam teko dalyvauti parengiamuosiuose darbuose. 1991 m. vasarà Vilniuje ávyko pirmasis ekspertø posëdis, nagrinëjæs kultûros klausimus. Sutarta rugsëjo mën. suðaukti specialø posëdá dël vertybiø gràþinimo. Taèiau Maskvos puèas já nubraukë. Puèas ir jo þlugimas buvo naudingas Lietuvos nepriklausomybei politine prasme, bet kultûros vertybiø gràþinimui jis sudavë mirtinà smûgá: griuvus TSRS, ið naujo buvo formuojamas derybø klausimynas su Rusija. Ir mûsø valstybës tuometë vadovybë nepasirûpino, kad ir ðis klausimas liktø ant derybø stalo. Nors sàlygos, kaip teigia paðnekovas, buvusios palankios. Nuo to laiko problemà daugiausia judino Zigmantas Kiaupa ir su kolegomis istorikais, ir kaip Valstybinës kultûros paveldo komisijos narys. Pagaliau á Vyriausybës strategines programas buvo áraðytos Lietuvai reikðmingo kultûros paveldo tyrimø bei derybø dël vertybiø gràþinimo nuostatos. Deja, ir ðis reikalas daugiau priminë proceso imitacijà, bet ne konkreèius veiksmus. Bet vis dëlto buvo uþsakyta parengti informacinës medþiagos politikams ir valdininkams. Ta informacija ir tapo pagrindu minimos Zigmanto Kiaupos knygos, kurioje apybraiþos metodu apþvelgtas kilnojamøjø kultûros vertybiø judëjimas ið Lietuvos ir retais atvejais á Lietuvà. Ypaè akcentuotas jø prievartinis iðveþimas bei pastangos susigràþinti. Kai kà ir pavyko susigràþinti, pavyzdþiui, <strong>Vilniaus</strong> viešosios bibliotekos pergamentø kolekcijas, <strong>Vilniaus</strong> universiteto privilegijas. Taèiau garsiausia ið likusiø svetur vertybiø yra Lietuvos Metrika, kuri á gràþintinø tautos turtø sàraðus áraðytina pirmuoju punktu. Kartais kai kà galima prikelti ir ið þûties, – kalba paðnekovas. Ir deda ant stalo jau bendro ðeimos darbo rezultatà – knygelæ, kuri ið paþiûros nedaro solidaus áspûdþio. Tai „Praeitis” (t. III). Paaiškindamas sako, jog tai Lietuvos istorijos draugijos reliktas. Prieškario metais parengtas draugijos leidinio „Praeitis“ treèiasis tomas 1940 m. nebuvo iðleistas. 1989 m., atkûrus draugijà, kuruojant profesoriui Broniui Dunduliui, kuris buvo tarsi gyva skirtingø istorikø kartø jungtis, nutarta surinkti nepaskelbtà medþiagà ir jà iðleisti. Pavyko surasti Adolfo Ðapokos, Zenono Ivinskio, Konstantino Aviþonio, Konstantino Jablonskio, Elijo Borðèako straipsnius ir kità medþiagà. Be to, reiškiant pagarbà pirmtakams, pateiktos visø praeityje iðleistø Draugijos tomø autoriø biogramos. Tai buvo tarsi Lietuvos istorikø biografijø þodyno pradþia, padaryta 1992 metais. Gaila, ir vël sustojusi. Taèiau kiekviena pradþia visada iðlieka brangi – net knygelës virðelyje pakartotas prieðkarinis pieðinys. „Lietuvos valstybës istorija“ bei jos vertimas á anglø kalbà – viena didþiausiø ir reikðmingiausiø Zigmanto Kiaupos knygø. Pirmasis jos leidimas pasirodë 2004 metais. Rankraštis iš karto buvo verèiamas á anglø kalbà ir knyga iðsiøsta á Frankfurto knygø mugæ. Kaip autoriui pasakojo knygos uþsakovas ir leidëjas Saulius Þukas, jau pirmàjà dienà knyga ið parodos stendø buvo pavogta. Nuostolis. Bet galbût dþiugus.. Zigmantas Kiaupa sako, jog jam mieliausia raðyti ne knygas, o straipsnius. Pripaþásta, jog knygose daþnai pasitaiko spragø, nes tenka rašyti ir apie nepakankamai iðtirtus dalykus, stinga vietos analizei, kai kas paèiam autoriui dar bûna neaiðku. Tuo tarpu straipsnyje tokiø pavojø maþiau. O iðskirtinæ vietà tarp Jûratës Kiaupienës knygø, be abejonës, uþima publikacija „1385 m. rugpjûèio 14 d. Krëvos aktas“. Ji svarbi ir Lietuvos, ir Lenkijos istorikams, kadangi daugiau kaip ðimtmetá Lenkijos ir daugelio Europos ðaliø istoriografijoje buvo suformuota Krëvos unijos koncepcija, teigianti, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir kiti Gediminaièiø dinastijos nariai inkorporavo Lietuvos valstybæ á Lenkijos karalystës sudëtá.Tos koncepcijos ðalininkø ir propaguotojø ir ðiandien yra gana daug. Krëvos sutarties originalas yra iðlikæs. Jis guli Krokuvos kapitulos archyve, Vavelio pilyje. Knygoje skelbiamas dokumento tekstas bei tyrinëjimai. Jûratë Kiaupienë apraðo dokumento tyrimø ir vertinimø istorijà. Ji ádomi tuo, kad èia pateikiama diskusija su JAV istoriku Jonu Dainausku, teigusiu, kad Krëvos aktas yra falsifikatas. Skandalingas teiginys istorikø ið pradþiø sutiktas santûriai. Juo ypatingai nesusidomëta tol, kol profesorius Jeþis Ochmanskis ið Poznanës paskelbë Jono Dainausko versijos vertimà á lenkø kalbà, pridëdamas raginimà Lietuvos istorikams ásiterpti á ginèà ir iðsiaiðkinti, kaip yra su tuo aktu. Nukelta á 38 p. Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 21
Page 1 and 2: 2008 5 Ar reikalingas Lietuvai jûr
Page 3 and 4: Programos „Paþangi energetika -
Page 5 and 6: Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas l
Page 7 and 8: Prof. E.Trimonis ir geologë A.Damu
Page 9 and 10: Lietuvos mokslininkams ir doktorant
Page 11 and 12: , ámokai Sudarytos sàlygos kiekvi
Page 13 and 14: Smalininkø uostas. Schema. Brëþ.
Page 15 and 16: tautosakos tyrinëtojai, kalbininka
Page 17 and 18: entia et historia - 2008“ Doc. dr
Page 19: Štai kaip recenzavo pirmøjø Lium
Page 23 and 24: tës. Tai áspûdingi architektûri
Page 25 and 26: Terasos Anapurnos priekalnëse Nepa
Page 27 and 28: Þmogaus Prof. Domicëlë MIKALAUSK
Page 29 and 30: domi, priklausomi, patvirtinti ir k
Page 31 and 32: þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pa
Page 33 and 34: Selenis koncentravo dëmesá á A.J
Page 35 and 36: EUROPOS SÀJUNGA EUROPOS SOCIALINIS
Page 37 and 38: Algimantas Nakas Alekso JAUNIAUS nu
Page 39 and 40: suartino los - valdþioje. Taèiau
Page 41 and 42: jos uodegoje buvo matyti daugybë
Page 43 and 44: pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, b

Nepalas - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?