Nepalas - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Viena svarbiausiø þmogaus savybiø – kûrybingumas ir protinë, t.y. intelektinë, veikla, o jos rezultatas – intelektinë nuosavybë. Kurdami ugdome savo intelektà ir kûrybinius sugebëjimus, todël domëkimës ir intelektine nuosavybe. Doc. Petras KASPERAVIÈIUS Kurkime ir saugokime intelektinæ nuosavybæ Intelektinë nuosavybë teisiðkai saugoma valstybiø ástatymais. Lietuvos Respublikos (toliau LR) Konstitucijos 42 straipsniu deklaruota, kad „dvasinius ir materialius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultûros ir meno kûryba, saugo ástatymas“. Balandþio 26-oji yra paskelbta Pasauline intelektinës nuosavybës diena. LR ji pradëta minëti 2000 metais. Pasaulinës intelektinës organizacijos PINO (WIPO) Generalinis direktorius ðià dienà apibûdino taip: „Pasaulinë intelektinës nuosavybës diena – tai galimybë paskatinti þmones susimàstyti apie intelektinës nuosavybës vaidmená kasdieniame gyvenime, jos svarbà skatinant ir uþtikrinant inovacijas ir kûrybiðkumà“. Taigi kas yra ta intelektinë nuosavybë 1967 m. Stokholme pasiraðytoje konvencijoje, ákûrusioje Pasaulinæ intelektinës nuosavybës organizacijà – PINO (WIPO), intelektinës nuosavybës apibrëþimas yra taip suformuluotas: „Intelektinë nuosavybë apima teises, susijusias su literatûros, meno ir mokslo kûriniais, artistø vaidyba, garso áraðais, radijo ir televizijos programomis, iðradimais visose þmogaus veiklos srityse, mokslo atradimais, pramonës dizainu, prekiø ir paslaugø þenklais, firmø vardais, komerciniais þymëjimais, apsauga nuo nesàþiningos konkurencijos, taip pat kitas teises, susijusias su intelektine veikla gamybos, mokslo, literatûros ir meno srityse“. LR Pasaulinës intelektinës nuosavybës organizacijos narë nuo 1962 m. balandþio 30 dienos. Svarbiausi šios organizacijos tikslai – tai kûrybinës veiklos skatinimas ir ðios veiklos rezultatø apsaugos gerinimas bei vadovavimas sàjungoms, sudarytoms intelektinei nuosavybei saugoti. Teisës normos, kurios teisiškai reguliuoja intelektinæ veiklà, skirstomos á: autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø normas bei pramonës nuosavybës (patentø) teisës normas. Taip ðios normos sugrupuotos ir pavadintos pagal pirmàsias tarptautines konvencijas, kurios ákûrë dabar veikianèias tarptautines sàjungas. Tai 1883 m., pasirašius Paryþiaus konvencijà, ákurta Tarptautinë sàjunga pramonës nuosavybei saugoti (LR jos narë nuo 1994-05-22) ir 1886 m., pasirašius Berno konvencijà, – Tarptautinë sàjunga literatûros ir meno kûriniams saugoti (LR jos narë nuo 1964-12-14). 1952 m. Þenevoje buvo pasiraðyta Pasaulinë autoriø teisës konvencija, 1961 m. – Tarptautinë Romos konvencija, skirta gretutiniø teisiø apsaugai (LR jos narë nuo 1999-06-22), 1971 m. – Þenevos konvencija dël fonogramø gamintojø apsaugos nuo neteisëto jø fonogramø kopijavimo (LR jos narë nuo 2000-01-27), 1996 m. – Pasaulinës intelektinës nuosavybës autoriø teisiø sutartis (LR jos narë nuo 2002-03-06). Autoriø teisës normomis reguliuojami visuomeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai, atsirandà sukûrus mokslo, literatûros ir meno kûrinius. Autoriø neturtinës teisës saugomos neterminuotai, o turtinës – valstybëje nustatytà laikà (pvz., iki autoriaus mirties ir 70 metø po jo mirties). Gretutiniø teisiø normomis reguliuojami visuomeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai, atsirandà atlikus kûriná (tiek tiesiogiai, tiek áraðytà á garso ar vaizdo laikmenà), padarius audiovizualinio kûrinio pirmàjá áraðà, fonogramà, sukûrus duomenø bazæ, televizijos laidà bei programà. Gretutiniø teisiø subjektø turtinës teisës galioja ávairø valstybëje nustatytà laikà (pvz., 50 metø). Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø subjektø teisës saugomos be jø registracijos valstybës tarnybose. Pramonës nuosavybës (patentø) teisës normomis reguliuojami neturtiniai ir turtiniai visuomeniniai santykiai, atsirandà, padarius iðradimà ar naudingàjá modelá, sukûrus pramonës dizainà, prekiø ar paslaugø þenklà, firmos vardà ar kità pramonës nuosavybës objektà. Pagal ðias normas pramonës nuosavybës objektai teisiðkai saugomi ribotà laikà (15–20 metø), ir ði teisinë apsauga uþtikrinama tik po to, kai jie nustatyta tvarka áregistruojami valstybës patentø tarnyboje (LR – Valstybiniame patentø biure, kuris yra Vilniuje, Kalvarijø g. 3), paskelbiami oficialiuose ðiø tarnybø biuleteniuose ir autoriams iðduodami apsaugos dokumentai – patentai arba liudijimai. Norint pramonës nuosavybës objektus teisiðkai apsaugoti uþsienyje, reikia kiekvienoje valstybëje ar valstybiø patentinëje sàjungoje pateikti patentines paraiðkas jø patentø tarnyboms ir gauti apsaugos dokumentus. Autoriø ir pareiðkëjø teisës saugomos, jei per visà valstybëje galiojantá apsaugos laikà periodiðkai mokamas nustatytas valstybinis mokestis. Dabar LR pramonës ámonës, mokslinio tyrimo institutai, aukðtosios mokyklos ir verslininkai vis daugiau bendradarbiauja su ávairiomis uþsienio organizacijomis bei firmomis, steigia bendras ámones. Tariantis yra sudaromos sutartys, kuriomis aptariamos ávairios sàlygos, tarp jø ir patentinës. Taigi ðiais laikais efektyvi uþsienio prekyba ir bendradarbiavimas neámanomi be patentø ir licencinës veiklos. Kaip þinoma, visose valstybëse viena komercinës veiklos srièiø yra visapusiðka pramonës nuosavybës objektø, t.y. iðradimø, naudingøjø modeliø, pramonës dizaino, prekiø ir paslaugø þenklø, firmø vardø, puslaidininkiniø gaminiø topografijø, geografiniø nuorodø teisinë apsauga, t.y. patentavimas ir licencinë prekyba. Taigi, tariantis bendradarbiauti verslo srityje ar steigiant bendras ámones, firmas ir sudarant dël to sutartis, o paskui gaminant ir vidaus bei uþsienio rinkose realizuojant gaminius, reikia gerai þinoti, kas kiekvienoje valstybëje, su kurios ámonëmis ar firmomis bendradarbiaujama arba kurios rinkoje realizuojami pramonës gaminiai, gali bûti pripaþástama iðradimais, naudingaisiais modeliais, pramonës dizainu ir kitais pramonës nuosavybës objektais. Reikia þinoti, kokie reikalavimai keliami patentinëms paraiðkoms, kaip jos svarstomos, kokios yra patentinës ekspertizës sistemos (pareikðtinë, neatidëtoji ar atidëtoji ekspertizinë, miðri ir kt.). Taip pat reikia þinoti, kokias teises ágyja patentø ar liudijimø savininkai, kokios sankcijos taikomos ðiø apsaugos dokumentø savininkø teisiø paþeidimams, kaip galima atskleisti tuos paþeidimus, á kokius valstybës organus kreiptis dël tokiø paþeidimø, kaip apskaièiuoti paþeidëjams pateikiamø ieðkiniø dydþius. Taip pat reikia þinoti, kokias teises suteikia iðimtiniø ar neiðimtiniø teisiø papil- 28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
domi, priklausomi, patvirtinti ir kitokie patentai bei liudijimai, kiek laiko jie gali galioti, nuo kokio momento (nuo patentinës paraiškos pateikimo, nuo jos paskelbimo, nuo apsaugos dokumento išdavimo ir t.t.) pradedamas skaièiuoti tas jø galiojimo terminas. Taip pat reikia þinoti, kaip pramonës nuosavybës objektus teisiðkai apsaugoti Lietuvos Respublikoje bei uþsienyje, kà tikslinga ir ko neverta patentuoti. Svarbu teisingai pasirinkti ir patentavimo ar registravimo tikslà (eksportas, licencijø prekyba, demonstravimas tarptautinëse parodose, prestiþas ir kt.). Pagaliau reikia tinkamai pasirinkti ir valstybes, kuriose norima gauti apsaugos dokumentus. Kuriant naujus gaminius, prieð juos eksportuojant, siunèiant á tarptautines parodas ar rengiantis iðduoti licencijas, konstruktoriai turi patikrinti jø patentiná grynumà, t.y. išsiaiškinti, ar tie gaminiai nëra kitø tose valstybëse uþpatentuoti. Tai darant, vël reikia gerai þinoti pramonës nuosavybës teisës normas. Daug tokiø þiniø reikia ir tariantis dël licencijø iðdavimo. Reikia þinoti, kokias teises apsaugos dokumento savininkas (licenciaras) perduoda licencijos gavëjui (licenciatui), jei yra iðduodama paprastoji, iðimtinë, išsamioji ar kitokia licencija. Gerai patentologijà reikia išmanyti ir tariantis su licenciatu dël mokesèio uþ licencijà, nes reikia suprasti kà reiðkia „rojalti“, koks jis turëtø bûti – ar nuo licenciato pelno, gaunamo realizavus licencijos objektà, ar nuo ðio objekto realizavimo metinës apyvartos. Taip pat reikia mokëti pasirinkti ir mokesèio uþ licencijà formà (iðankstinæ, periodinæ, mišriàjà ar kitokià). Daug þiniø reikia norint parengti gerà licencinæ sutartá. Panaðiø pramonës nuosavybës teisës þiniø prireikia norint iðduoti ir ásigyjant licencijas ið uþsienio firmø. Ásigyti licencijas daugeliu atvejø taip pat tikslinga, nes galima greièiau pradëti gaminti naujus gaminius, gauti árengimus bei paramà ásisavinant jø gamybà. Reikia gerai išmanyti ir techninæ kûrybà. Reikia þinoti, kam ir kaip pritaikyti techninës kûrybos metodus. Pagaliau, nenorint antrà kartà „išrasti dviraèio“, reikia mokëti naudotis patentine informacija, t.y. þinoti, kokie yra patentinës informacijos dokumentai, kaip jie klasifikuojami ir indeksuojami, kokie yra patentinës paieðkos metodai, kas yra ir kokie patentø fondai ir t.t. Sprendþiant ávairias patentines problemas, reikia mokëti ekonomiðkai ávertinti iðradimà ar kità pramonës nuosavybës objektà, iðduodamà ar ásigyjamà licencijà. Taip pat reikia þinoti ir kaip sprendþiami ávairûs iðradybiniai ginèai, kaip organizuojama ir planuojama iðradybinë veikla. Taip pat reikia þinoti, kad intelektinës nuosavybës objektai yra ne tik fizinio, bet ir juridinio asmens turtas (prekë), priskiriamas nematerialaus turto kategorijai. Jo buvimà árodo ávairûs dokumentai: asmeninës sutartys, galiojantys patentai, registracijos liudijimai, licencijos, perdavimo sutartys ir kt. Ðis turtas ágyjamas sukuriant, perimant pagal licencines ar kitas sutartis bei su materialiniu turtu ir kitaip. Juo disponuoti reikia laikantis bendrø ûkinës veiklos taisykliø. Kaip ir materialus turtas, jis turi bûti ávertintas vertine iðraiðka – pinigais, áskaitomas buhalterinëje apskaitoje, numatant siekiamà pelnà. Já vertinant reikia vadovautis LR Vyriausybës 1999-05-25 nutarimu, priimtu „Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindø ástatymu“. Nematerialus juridinio asmens turtas nuraðomas pasibaigus apsaugos dokumentø galiojimo laikui, iðdavus iðimtinæ licencijà, perdavus kitam juridiniam asmeniui kartu su materialiu turtu ir kitais atvejais. Paþymëtina, kad intelektine nuosavybe rûpinasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybë. Tai daroma vadovaujantis ûkio ministro 2005-06-10 ásakymu patvirtintomis „Finansinës paramos maþø ir vidutiniø ámoniø inovaciniams projektams teikimo taisyklëmis“ iš Ûkio ministerijos programø lëðø pagal sutartá, sudarytà su paramos gavëju. Perþvelgus tik kai kurias su intelektine nuosavybe susijusias problemas, kurias tenka spræsti ðiuolaikiniam verslininkui (inþinieriui, ekonomistui, vadybininkui), darosi aiðku, kad bûtina bûsimam specialistui studijuoti intelektinæ nuosavybæ. Taèiau ar visose, ypaè techniðkosiose mokyklose, yra disciplinos, susijusios su intelektinës nuosavybës studijomis 1958 m. Kauno politechnikos institute á pramonës ekonomikos disciplinà buvo átraukta patentotyros tema ir 1962 m. 2000 egz. tiraþu išspausdinta Petro Kasperavièiaus parengta raðytinë paskaita „Išradybos ir racionalizavimo darbo organizavimas“, o 1963 m. 2000 egz. tiraþu buvo išspausdintas jo parengtas 172 p. paskaitø konspektas „Patentø mokslas“. 1962 m. pasikeitus buv. Sovietø Sàjungos patentinei politikai, pramonës ámonës ir mokslinio tyrimo organizacijos buvo ápareigotos atskleisti ir patentiðkai apsaugoti Sàjungoje ir uþsienyje svarbiausius pramonës nuosavybës objektus – iðradimus, o aukðtosiose mokyklose ávesti fakultatyvinæ patentologijos disciplinà. Kauno politechnikos institute buvo nuspræsta vietoj ðios disciplinos á pramonës ámoniø planavimo ir organizavimo disciplinà ávesti specialià 2– 4 val. apimties patentologijos temà. 1966 m. 2500 tiraþu buvo išleistas Petro Kasperavièiaus parengtas vadovëlis „Išradyba ir patentotyra“. Antrà papildytà 1976 m. iðleistà ðá vadovëlá Aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija patvirtino vadovëliu respublikos aukðtøjø mokyklø technikos, medicinos, þemës ûkio ir pedagogikos specialybëms. Treèioji ðio vadovëlio laida buvo iðleista 1985 metais. Atkûrus LR nepriklausomybæ, 1997 m. buvo iðleistas ketvirtasis rinkos sàlygas atitinkantis vadovëlis, pavadintas „Patentologija“. 1967 m. spalio 10 d. ásakymu „Dël tolesnio patentinio-licencinio darbo gerinimo aukštosiose mokyklose“ Aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija ápareigojo aukðtøjø mokyklø rektorius vyresniems kursams dëstomose tam tikrose disciplinose patentologijos mokymui skirti 8–10 valandø. Tuo pat ásakymu aukðtøjø mokyklø rektorius ir pramonës technikumø direktorius ápareigojo gerokai sustiprinti studentø ir moksleiviø patentologijos mokymà. 1971 m. Instituto taryba nutarë jos rezerve esanèiø valandø sàskaita vietoj buhalterinës disciplinos ávesti 20 valandø alternatyvias disciplinas, tarp jø ir patentologijos. 1977 m. Instituto taryba ðá savo nutarimà pakeitë ir vietoj alternatyviosios patentologijos disciplinos dieninio skyriaus studentams ávedë 28 valandø fakultatyvinæ patentologijos disciplinà. Vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentams patentologijos tema liko ámoniø organizavimo ir planavimo disciplinoje. Ar dabar LR aukštosiose mokyklose ir kolegijose ši disciplina dëstoma Pavadinimu „Patentø ir autoriø teisë“ buvo dëstoma G.Stulpinienës Vadybos institute ir Vadybos kolegijoje. Ji kai kuriø specialybiø studentams dëstoma Klaipëdos universitete, kurio leidykla 2004 m. išleido Petro Kasperavièiaus su bendraautoriumi Vytautu Þilinsku parengtà mokomàjà knygà „Intelektinë nuosavybë ir jos apsauga”, o 2007 m. su bendraautoriais Mindaugu Kiškiu ir Vytautu Þilinsku – vadovëlá „Intelektinë nuosavybë ir jos teisinë apsauga“. Ðiauliø universitete ji kai kuriø specialybiø studentams taip pat dëstoma. Jo leidykla 2001 m. iðleido Petro Kasperavièiaus ir Rièardo Viktoro Ulozo parengtà 103 p. mokomàjà knygà „Patentø ir autorinës teisës pagrindai“, 2005 m. – tø paèiø autoriø 194 p. mokomàjà knygà „Intelektinës nuosavybës pagrindai“ ir 2007 m. – tø paèiø autoriø 234 p. mokomàjà knygà „Intelektinë nuosavybë“. Ði disciplina dëstoma ir kai kuriuose kituose universitetuose. Kauno technologijos universitete, kur studijuoja daug bûsimø inþinieriø, ekonomistø bei vadybininkø, intelektinës nuosavybës disciplina dëstoma tik Ekonomikos ir vadybos fakultete, kuriame, kaip minëta, 1997 m. buvo Petro Kasperavièiaus parengtas ir ,,Baltic ECO” leidybos centro išleistas 343 p. vadovëlis „Patentologija“. Ðià disciplinà turëtø ásivesti visos LR aukðtosios mokyklos ir kolegijos. Jà bûtina studijuoti, kad bûtø galima kurti, teisiškai apsaugoti ir naudingai realizuoti intelektinæ nuosavybæ. Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 29
Page 1 and 2: 2008 5 Ar reikalingas Lietuvai jûr
Page 3 and 4: Programos „Paþangi energetika -
Page 5 and 6: Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas l
Page 7 and 8: Prof. E.Trimonis ir geologë A.Damu
Page 9 and 10: Lietuvos mokslininkams ir doktorant
Page 11 and 12: , ámokai Sudarytos sàlygos kiekvi
Page 13 and 14: Smalininkø uostas. Schema. Brëþ.
Page 15 and 16: tautosakos tyrinëtojai, kalbininka
Page 17 and 18: entia et historia - 2008“ Doc. dr
Page 19 and 20: Štai kaip recenzavo pirmøjø Lium
Page 21 and 22: atë Kiaupienë. Programoje numatyt
Page 23 and 24: tës. Tai áspûdingi architektûri
Page 25 and 26: Terasos Anapurnos priekalnëse Nepa
Page 27: Þmogaus Prof. Domicëlë MIKALAUSK
Page 31 and 32: þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pa
Page 33 and 34: Selenis koncentravo dëmesá á A.J
Page 35 and 36: EUROPOS SÀJUNGA EUROPOS SOCIALINIS
Page 37 and 38: Algimantas Nakas Alekso JAUNIAUS nu
Page 39 and 40: suartino los - valdþioje. Taèiau
Page 41 and 42: jos uodegoje buvo matyti daugybë
Page 43 and 44: pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, b

Nepalas - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?