Nepalas - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Naujos knygos puslapiai Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienos – proga Vilniaus Gedimino technikos universitete surengtoje popietëje pristatyta Mokslotyros centro vyresniojo mokslo darbuotojo doc. dr. ALGIMANTO NAKO knyga „VARDAN LIETUVOS. PASIPRIEŠINI- MAS OKUPACIJOMS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE 1940-1991 M.“ dalyvaujant kitø aukðtøjø Vilniaus mokyklø ben- Pasiprieðinimas okupacijoms aukðtosiose mokyklose 2008 m. pradþioje VGTU leidykla „Technika“ iðleido Algimanto Nako knygà „Vardan Lietuvos“ su paantrašte „Pasipriešinimas okupacijoms aukštosiose mokyklose“. Šià nemaþos apimties – 244 p. – knygà sudaro pratarmë, 8 skyriai: „Pirmoji sovietinë okupacija“, „Karo dienomis“, „Antitarybinio veikimo citadelës“, „Politechnikos institute“, „Vilniaus universitete“, „Kitose aukðtosiose mokyklose“, „Inþineriniame statybos institute“, „Nepriklausomybës auðroje“ ir „Pabaigos þodis“. Literatûros ir ðaltiniø sàraðe – 95 pozicijos. Yra pavardþiø rodyklë. Pratarmëje apraðomas pokalbis, kuriame dalyvavo VGTU rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius, Lietuvos MA akademikas prof. habil. dr. Antanas Kudzys ir knygos autorius doc. dr. Algimantas Nakas. Prof. A. Kudzys, pokariu studijavæs Kauno (buv. Vytauto Didþiojo) universitete ir buvæs partizanø ryðininku bei rëmëju, „apgailestavo, kad ðiø dienø studijuojantis jaunimas labai maþai þino apie studentus pogrindininkus, kurie vardan tautos laisvës ir valstybës nepriklausomybës paaukojo gyvybæ, kalëjo kalëjimuose, kentëjo tremtyje, o vëliau buvo nuolat sekami, persekiojamos elementarios jø teisës“ [p. 9]. Prof. R.Ginevièius „pareiðkë nuomonæ, kad nereikëtø studentø patriotiná ugdymà palikti savieigai, kad pokario studentø pasiaukojamà herojiðkà kovà derëtø atskleisti VGTU periodinëje spaudoje, jaunøjø mokslininkø mokslo istorikø konferencijose“ [p. 9]. „Apibendrinant pokalbá buvo sumanyta, – rašo A.Nakas, – kad tikslinga bûtø parengti publikacijà apie aptariamo laikotarpio Statybos fakulteto studentus, dëstytojus – pasiprieðinimo okupacijoms dalyvius“ [p. 10]. Skaitant spausdintus ðaltinius, susitinkant su nemaþa pogrindinës veiklos dalyviø, su jø artimaisiais, medþiagos susikaupë gana daug. Taip gimë mintis papasakoti apie rezistencinæ veiklà visose Lietuvos aukðtosiose mokyklose. Skyriuje „Pirmoji sovietinë okupacija“ pabrëþiama, kad „Bolðevikines nuostatas valdþia ëmë taikyti mokyklose, universitetuose. Pasikeitë mokymo turinys. Moksleiviai ir studentai privalëjo studijuoti sovietinæ konstitucijà, komunistø partijos istorijà, marksizmà-leninizmà. Sovietinë propaganda skelbë apie dideles laisves, sotø gyvenimà be iðnaudotojø kapitalistø, vykdavo mitingai naujai tvarkai palaikyti. Bet þmonës màstë ir suvokë tiesà“ [p. 17]. O ji buvo tokia: ðalinimas ið aukðtøjø mokyklø, areðtai, kalinimai, trëmimai, þudynës. Taèiau tai aukðtøjø mokyklø bendruomeniø neiðgàsdino. Todël 1941 m. priimant á aukðtàsias mokyklas buvo numatytas „klasinës kilmës” tikrinimas, o prieð tai, birþelá, – trëmimai, daugiausia palietæ ryðkiai patriotiðkai nusiteikusià ðviesuomenæ. Antrajame skyriuje „Karo dienomis“ plaèiai apraðomas Lietuvos aktyvistø fronto suorganizuotas pasiprieðinimas besitraukiantiems ir norintiems kuo daugiau pakenkti Lietuvai bolðevikams, pabrëþiant, kad Kaune pasiprieðinimo branduolá sudarë studentai, o jiems vadovavo dëstytojai doc. dr. Adolfas Damuðis, Juozas Milvydas, didvyriðkai þuvæs gindamas nuo bolðevikiniø gaujø teroro Noreikiðkiø kaimo þmones, ir kiti. Apraðomas ir pasiprieðinimas naciø okupacijai ir bolðevikø gráþimas. Tad treèiasis skyrius „Antitarybinio veikimo citadelës“ ir skirtas kovai su nelauktais sugráþëliais aptarti. Apraðoma Lietuvos laisvës armijos, Lietuvos iðlaisvinimo tarybos veikla, aptariama studentø Juozo Lukðos, 36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Algimantas Nakas Alekso JAUNIAUS nuotr. druomeniø atstovams, kai kuriems knygoje apraðytiems antibolðevikinio pasiprieðinimo dalyviams. Knygoje – aukðtøjø mokyklø studentø ir darbuotojø dalyvavimas pasiprieðinimo kovose uþ Lietuvos nepriklausomybæ. „Siekiau sutelkti jau paskelbtà medþiagà, papildyti jà kai kuriais faktais ar nedideliais komentarais, susidarë gana vienpusiðkas vaizdas, kaip ir kokiu mastu Lietuvos akademinis VGTU jaunimas, profesûra, darbuotojai dalyvavo pasiprieðinimo okupacijoms kovose“, – kalbëjo knygos autorius doc. dr. Algimantas Nakas. Popietëje universitete vyko diskusijos, ið knygos recenzentø lûpø iðgirdome ne vienà pagiriamàjá þodá autoriui. Þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ skaitytojams pateikiame iðtraukas ið atsiliepimø, recenzijø, nuomones apie knygà. Kazio Pyplio, Dianos Glemþaitës ir kt., tapusiø dràsiausiais ir talentingiausias partizanø vadais ar kovotojais, veikla, jø didvyriðkos mirtys. Skyriuje „Politechnikos institute“ raðoma, kad „Daugiausia problemø sovietinei valdþiai këlë jaunuomenë ir tada, kai beveik buvo susidorota su aktyviu pasiprieðinimu, t.y. partizanais“ [p. 109]. Aptariama pozityvi instituto direktoriaus prof. Kazimiero Barðausko veikla, priimant studijuoti jaunuolius su „netinkamomis“ biografijomis, slaptø antisovietiniø organizacijø veikla, 1956–1957 m. Vëlinës Kaune, Romo Kalantos laidotuvës, represijos: „Partorgai teigë, kad parenkant kandidatus á aspirantûrà (dab. doktorantûrà – A.A.) reikia kreipti dëmesá á kandidato socialines-politines savybes, kad á aspirantûrà patektø tie asmenys, kurie moksliniu, pedagoginiu ir politiniu poþiûriu tiktø dirbti aukðtojoje mokykloje“ [p. 120], kova prieð antisovietinius studentø pasisakymus per seminarus, prieðinimasis Antano Snieèkaus vardo suteikimui, pabrëþiant, kad „kai kas ir dabar priskiria A.Snieèkø idealistams, tik, deja, jo idealai buvo prieðingi tautos idealams. Jo padarytø nusikaltimø Lietuvos valstybei ir lietuviø tautai þmonës niekada neatleis per amþiø amþius” [p. 125]. Panaðiai aptariama padëtis ir kitose aukðtosiose mokyklose (skyriai: „Vilniaus universitete“, „Kitose aukðtosiose mokyklose“, „Inþineriniame statybos institute“): „Profesûra buvo persekiojama ir átarinëjama bene visus sovietmeèio metus. Po karo daugeliui nepripaþinti ágyti mokslo laipsniai ir pedagoginiai vardai, daug dëstytojø buvo iðginti ið universiteto, daugelis buvo puolami ir gàsdinami, kad su jais bus susidorota, kaltinami esà jie keliaklupsèiauja reakcinei Vakarø kultûrai, skleidþia apolitiðkumà, objektyvizmà, menkina sovietinius laimëjimus“ [p. 141]. Bolðevikai persekiojo ir studentus: ðalino nepatikimuosius, atimdavo stipendijas, bendrabuèius, neleisdavo ginti baigiamøjø darbø ir kt. Aptariamas dëstytojø ir studentø suaktyvëjimas prasidëjus „perestrojkai“: demokratinës permainos Dailës institute, studentø atsisakymai mokytis marksizmo, sovietinio karinio parengimo disciplinø. Dëstytojø ir studentø veikla Sàjûdyje, Sausio 13-osios ir kt. Nepriklausomybës átvirtinimo ávykiuose aptariama skyriuje „Nepriklausomybës auðroje“. „Pabaigos þodyje“ pabrëþiama, kad „Mes privalome ugdyti lietuviø jaunimà didvyriðkais netolimos praeities pavyzdþiais, kad Tëvynës meilë bûtø pats svarbiausias veiksnys jø gyvenime, kad kiekvienas jaunuolis bûtø tvirtas ir ryþtingas patriotas, galintis prireikus visomis iðgalëmis ginti savo ðalá“ [p. 225]. Cituojami profesoriaus Vytauto Landsbergio þodþiai, kad „mûsø ðalyje egzistuoja klaidinanti, pernelyg paplitusi nuostata esà tapusi NATO ir ES nare Lietuva yra saugi. Deja, taip nëra, ir ta saugumo iliuzija yra pavojinga, nes demobilizuoja“ [p. 225]. Todël kvieèiama bûti budriais: „Dabar, kai Rusijoje plaèiai plëtojama imperijos atkûrimo idëja, kai dideli pinigai ir jëgos siekia, kad visos SSRS respublikos bûtø sugràþintos á imperijà – „sojuzà“, V.Landsbergio perspëjimas yra labai laiku. Dera prisiminti prieðkario istorijà: mums niekas nepadës apsiginti, jei patys nesiginsime. Ðtai dar vienas motyvas tam, kad nedelsiant ir visuotinai – nuo pradinio iki aukðtojo mokslo – visomis priemonëmis, visais bûdais ugdytume mûsø jaunimo patriotizmà, tautinio vieningumo jausmà. Iðkovota Lietuvos laisvë ir nepriklausomybë yra pats didþiausias mûsø tautos turtas, todël svarbiausia kiekvieno lietuvio pareiga – já iðsaugoti. Tai turi bûti esminis Lietuvos aukðtojo mokslo uþdavinys“, – baigia knygà jos autorius, pats pokaryje dël „netinkamos“ biografijos patyræs dideliø sunkumø. Dþiugu, kad vienoje stambiausiø ir paþangiausiø Lietuvos aukðtøjø mokyklø dràsiai drástama prabilti bûtent taip. Reikia tikëtis, kad visos Lietuvos aukðtosios mokyklos supras esminá Lietuvos aukðtojo mokslo uþdaviná. Knyga parašyta moksliniu stiliumi, bet be nereikalingo ámantrumo, todël lengvai skaitoma. Labai kruopðtus redagavimas beveik nepaliko ir korektûros klaidø. Puikiai padirbëta dailininkës ir maketuotojos. Tai knygà daro estetiðkai patrauklià, ið saikingai naudojamø juodø akcentø taip ir trykðta gedulinga pagarba knygoje apraðytiems ir neapraðytiems pokario rezistentams. Prof. habil. dr. Algirdas AÞUBALIS Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija Pastaruoju metu kai kurie mokslininkai istorikai bei save ávardijantys istorikais mûsø tautai perða negatyvià praeitá, su panieka ir nihilizmu þvelgdami á mûsø valstybës kûrimosi istorijà, á J.Basanavièiø bei jo aplinkà. Tad bet kuris darbas, iðkeliantis asmenybes kaip pavyzdþius nûdienai, yra itin svarbus tautinei savimonei stiprinti. Vienas tokiø darbø – nauja doc. A.Nako studija „Vardan Lietuvos. Pasipriešinimas okupacijoms aukštosiose mokyklose 1940-1991 metais“. Tà tvirtina ir knygos tikslas „Mes privalome ugdyti lietuviø tautos jaunimà didvyriðkais Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 37
Page 1 and 2: 2008 5 Ar reikalingas Lietuvai jûr
Page 3 and 4: Programos „Paþangi energetika -
Page 5 and 6: Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas l
Page 7 and 8: Prof. E.Trimonis ir geologë A.Damu
Page 9 and 10: Lietuvos mokslininkams ir doktorant
Page 11 and 12: , ámokai Sudarytos sàlygos kiekvi
Page 13 and 14: Smalininkø uostas. Schema. Brëþ.
Page 15 and 16: tautosakos tyrinëtojai, kalbininka
Page 17 and 18: entia et historia - 2008“ Doc. dr
Page 19 and 20: Štai kaip recenzavo pirmøjø Lium
Page 21 and 22: atë Kiaupienë. Programoje numatyt
Page 23 and 24: tës. Tai áspûdingi architektûri
Page 25 and 26: Terasos Anapurnos priekalnëse Nepa
Page 27 and 28: Þmogaus Prof. Domicëlë MIKALAUSK
Page 29 and 30: domi, priklausomi, patvirtinti ir k
Page 31 and 32: þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pa
Page 33 and 34: Selenis koncentravo dëmesá á A.J
Page 35: EUROPOS SÀJUNGA EUROPOS SOCIALINIS
Page 39 and 40: suartino los - valdþioje. Taèiau
Page 41 and 42: jos uodegoje buvo matyti daugybë
Page 43 and 44: pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, b

Nepalas - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?