Nepalas - Vilniaus universitetas
Nepalas - Vilniaus universitetas
Nepalas - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Moneta su<br />
marsieèiu<br />
tyrimais<br />
Vidas ÞIGAS<br />
Dizaineris<br />
Liberijà Europai 1461 m. atrado portugalø<br />
navigatorius P.Cintra (Pedro de Cintra).<br />
Ði valstybë yra ásikûrusi Afrikos þemyno<br />
pietvakariø teritorijoje prie Atlanto vandenyno.<br />
Liberija yra pirmoji Afrikos respublika.<br />
1847 m., talkinant JAV vyriausybei, Liberija<br />
buvo paskelbta respublika. Ðiandien<br />
èia gyvena 2,2 mln. gyventojø.<br />
1996 m. gausià ir margà temø poþiûriu<br />
Liberijos numizmatikà papildë nauja 50<br />
doleriø vertës vario-nikelio lydinio kolekcinë-apyvartinë<br />
moneta su vadinamuoju<br />
Marso veidu. Monetos<br />
reverse pavaizduotas<br />
Amerikos kosminës<br />
stoties 1976<br />
m. nufotografuotas<br />
objektas, primenantis<br />
milþiniðkà<br />
þmogaus veidà.<br />
Moneta turi dvi<br />
atmainas. Vienoje<br />
„veidas“ nukaltas su<br />
ðiurkðèia tekstûra , kitoje<br />
– su ðvelnia tekstûra.<br />
Aplink „veidà“ lanku iðkaltas tekstas<br />
anglø kalba FIGHT HUNGER THROUGH<br />
SPACE EXPLORATION (troðkimø lenktynës<br />
dël visatos tyrinëjimo). Po „veidu“ horizontalia<br />
eilute smulkesniu ðriftu iðkaltas<br />
antras tekstas – THE „FACE“ OF MARS<br />
(Marso „veidas“).<br />
Kosminë stotis Viking I Orbiter 1976<br />
m. liepos 25 d. fotografuodama Marso pavirðiø<br />
Cidonijos teritorijoje, ið 1873 km<br />
aukðèio uþfiksavo objektà, turintá þmogaus<br />
veidà. Ðis objektas daugybæ metø<br />
riogso Marso pavirðiuje.<br />
Kosminio aparato atsiøstos fotonuotraukos<br />
sukëlë daugybæ spëliojimø, teorijø ir<br />
ginèø. Kartais literatûroje ðis objektas yra<br />
vadinamas MARSO SFINKSU. Vëlesniais<br />
nustatyta, kad „veido“ plotas yra<br />
1,5x3,0 km, o aukðtis siekia 330 metrø.<br />
„Lyginamosios planetologijos specialistas,<br />
geografijos mokslø kandidatas<br />
R.Kuzminas net neabejoja, kad sfinkso<br />
„veidas“ Marso nuotraukose áþiûrimas tik<br />
dël atsitiktinio ðviesos ir ðeðëliø þaismo,<br />
panaðaus á tà, kai Mënulio pilnatyje regime<br />
kaþkà panaðø á þmogaus veidà. Ði optinë<br />
iliuzija pastebima, kai Saulës spinduliai<br />
gana nuoþulniai krinta á Marso pavirðiø.<br />
Iliuzijà sustiprina meteoritinis krateris<br />
Marso kalvoje. Savo kontûru jis primena<br />
þmogaus akies, nosies ir burnos linijas“, –<br />
raðë Saulius Kaniðauskas savo knygoje<br />
„Kur jûs, ateiviai ið Kosmoso“ (1988).<br />
2001 m. balandá „veidas“ buvo fiksuojamas<br />
ið naujo. Ðá kartà esant kitam<br />
apðvietimui statmenai ið virðaus áamþintas<br />
objektas visai neprimena þmogaus<br />
portreto.<br />
Vëliausiai Marso „veidas“ buvo nufotografuotas<br />
2006 metais. Þemai skrendantis<br />
kosminis fotografas uþfiksavo erozijos<br />
apgadintà kalvà, kurios aksonometrija<br />
greièiau primena piliakalná.<br />
Amerikieèiø NASA planuose yra numatytas<br />
ir astronautø ekspedicijos iðlaipinimas<br />
Marse. Tai turëtø ávykti apie 2016<br />
metus. Gal bûsimoji ekspedicija uþsuks<br />
ir á Cidonijà Kad ir kaip ten bûtø, Marso<br />
„veidas“ laukia savo istorijos tæsinio.<br />
natûraliai. Beje, ta pati ir apšvietimo fluorescencinëmis<br />
lempomis problema.<br />
Taèiau nedidelis spalvø iðkraipymas<br />
yra visiðkai nesvarbus atokiuose Nepalo<br />
kaimuose, kur iki ðiol apðvietimui yra<br />
naudojamos „dþaro“ – specialiai paruoðtos<br />
himalajinës puðies balanos. Puðies<br />
kamiene padarius horizontalià ákirtà, medienoje<br />
virð ðios ákirtos susikaupia daug<br />
sakø. Ið ðios sakingos kamieno dalies ir<br />
skeliamos balanos. Þibalinës lempos<br />
ðiems þmonëms yra per didelë prabanga.<br />
Kol kas per brangus ir ðviestukinis<br />
apðvietimas. Taèiau jo eksploatacijos<br />
kaðtai yra visiðkai menki, o visos sistemos<br />
kaina turi realiø perspektyvø dar gerokai<br />
atpigti. Labiausiai pasiteisina šviestukinës<br />
sistemos visam kaimui ar nemaþai<br />
jo daliai. Energija gaunama ið Saulës<br />
elementø (<strong>Nepalas</strong> – labai saulëtas<br />
kraðtas), vëjo turbinø ar maþø hidroelektriniø.<br />
Tiek elektros energijos, kiek mes<br />
sunaudojame vienam kambariui<br />
apšviesti nenaðiomis kaitrinëmis lemputëmis,<br />
pakanka apðviesti ðviestukais visus<br />
bûstus nemaþame kaime. Þinoma,<br />
apðviestumas tokiose pirkiose toli graþu<br />
neprilygsta pas mus priimtiems standartams,<br />
bet yra daug geresnis nei naudojant<br />
„dþaro“. Ádiegus ðviestukiná apðvietimà,<br />
pailgëja kaimieèiø aktyvaus<br />
Katmandu firmos Pico Power Nepal vadovas<br />
ir produkcijos pavyzdþiai<br />
26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5