Nepalas - Vilniaus universitetas

tautosakos tyrinëtojai, kalbininkai,
muziejininkai. Per tris tûkstanèius
ávairios apimties kraðtotyrininkø
darbø yra sukaupta Kraðtotyros
darbø saugykloje.
raðo
nografiniø ansambliø atgaiva. Jø programose
daþnàsyk buvo naudojama kraðtotyrininkø
surinkta ir uþraðyta tautosaka,
paproèiai, apeigos. Kai tik prasidëjo didysis
Lietuvos kaimø nykimas (dël masinës
melioracijos), suskubta kas ámanoma
surinkti ir uþraðyti. Kiek sukaupta fotonuotraukø,
laiðkø, prisiminimø, uþraðø
apie gamtà, aplinkà, savo ðeimà, giminæ,
tremtá. Nuoðaliuose kaimuose ne vienà
syká buvo surasti senø laikø dienoraðèiai,
gyvensenos apraðai, mëgëjø literatûrinës
kûrybos.
Bûta nemaþai rajonø, kuriø ðvietimo ir
kultûros skyriai suteikdavo kraðtotyrininkams
didþià paramà (transportas, nakvynë,
mityba). Bûtina paminëti Radviliðkio,
Ðiauliø, Ðilalës, Kelmës, Utenos, Ignalinos,
Lazdijø, Panevëþio, Ðilutës, Pakruojo, Jurbarko
ðviesuomenæ, taip pat ðiø miestø
muziejus, kurie visuomet talkino ekspedicijose.
Ir patys kraðtø muziejai nuolat rengë
ir rengia maþàsias ekspedicijas. Periodiniai
leidiniai „Muziejininkystë“, „Kultûros
aktualijos“, „Kultûros paminklai“
spausdina paèià naujausià medþiagà ið
ekspedicijø, raðo apie aktyvius gimtosios
þemës tyrëjus. Kokios gausios ir turiningos
yra Lietuvos rajonø kraðtotyros muziejø
ekspozicijos, kaip daþnai èia lankosi
jaunieji kraštotyrininkai!
Kraðtotyros judëjimo iðtakos Lietuvoje
– XX a. 3-iasis deðimtmetis. „Kraðtotyrininko“
terminas bene pirmà kartà buvo
pavartotas Antano Vireliûno apie 1919
metus. O pirmieji duomenys apie mokyklinæ
kraðtotyrà yra tokie: 1920 m. Panevëþio
gimnazistai tyrinëjo gamtà, domëjosi
tautosaka ir kalba. Kaune Pranas Dovydaitis
tais metais suburia moksleiviø
kraðtotyrininkø bûrelá. Ilgainiui visa tai ágavo
organizuotà, nebe stichiná pobûdá.
Apie 1925 metus ëmë garsëti Alytaus, Këdainiø,
Rokiðkio, Ðakiø, Telðiø, Ukmergës
kraðto tyrinëtojai. Taèiau pati veikliausia
buvo Ðiauliø miesto kraðtotyros draugija,
ásteigta 1927 metais. Jos pirmininku
tapo ðviesuolis Feliksas Bugailiðkis, þinomas
kultûros ir spaudos darbuotojas, teisininkas.
Jis tvarkë „Auðros“ muziejø, redagavo
leidinius „Ðiauliø metraðtis“ ir
„Gimtasai kraðtas“ (1934–1943). Pastarasis
þurnalas skelbë daug archeologijos,
istorijos, tautosakos, muziejininkystës
straipsniø. Buvo iðleistas 31 numeris.
Daug gerø þodþiø galima pasakyti
apie radviliðkënà Balá Buraèà, kuris su fotoaparatu
ir uþraðø knygele pësèiomis ir
dviraèiu apkeliavo kone visà Lietuvà ir sukaupë
unikalø etniná palikimà.
Tarpukario istorijos ir kraðtotyros bûreliø
tikslai buvo labai artimi istorijos mokymo
tikslams. Mokytojai kartu su moksleiviais
rengdavo ekskursijas, domëjosi
piliakalniais, pilimis, gynybiniais átvirtinimais,
senamiesèiais, muziejø ekspozicijomis,
áþymiø istoriniø ir politiniø veikëjø
memorialinëmis vietomis ir paminklais.
Nebuvo pamirðtos ir kaimyninës valstybës
– Latvija ir Estija, diskutuota Vilniaus
ir Klaipëdos kraðto temomis. Steigiamuose
mokyklø ar miesteliø muziejuose buvo
kaupiama papildoma informacija ir
eksponatai.
1925 m. Þagarës mokytojai ir moksleiviai
keliavo po Lietuvà pësèiomis, susipaþino
su kaimo þmoniø gyvensena, rinko
senienas, uþraðinëjo tautosakos kûrinius.
Panaðiai darbuotasi Marijampolëje.
Pokariu dël ideologinës represijos kraðtotyrininkø
veikla buvo visiðkai nuslopinta,
taèiau vienas kitas þidinëlis vis surusendavo.
Ðtai Tolkiðkiø pradinës mokyklos
mokytojai (Trakø r.) rinko valstieèiø
darbo árankius. Varëniðkiai apie 1952 m.
surinko per 700 eksponatø ir ásteigë mokyklos
muziejëlá. Ávairiais bûdais pokaryje
dirbo þymûs ðviesuoliai (vieðai ir slaptomis)
– Marijona Èilvinaitë, Jurgis Dovydaitis,
Juozas Petrulis, Mikalina Glemþaitë,
Paulius Galaunë ir kiti.
XI Kraðtotyros draugijos suvaþiavime
(2005 m. gruodþio 2 d.) buvo apibendrintas
pastarøjø metø kraðtotyrininkø darbas.
Draugijos bûstinë ið Trakø gatvës persikëlë
á Lietuvos liaudies kultûros centrà
(B.Radvilaitës g. 8), o darbø saugykla su
gausiais rinkiniais – á Lietuvos nacionaliná
muziejø.
Daug gerai dirbanèiø, nemaþai pastangø
dedanèiø, kad kraðtotyrinis judëjimas
nenusloptø. Tie rajonai, kurie iki to
meto turëjo aktyvius atsakingus asmenis,
áregistravo savo juridinius kraðtotyrinius
subjektus (pagal naujus teisinius reikalavimus).
Naujai ir kûrybingai pradëjo dirbti
Kelmës, Skuodo, Anykðèiø, Ðilalës, Kauno,
Jurbarko, Ðiauliø ir Këdainiø padaliniai.
Kaip ir ankstesniais metais, pastaràjá
laikotarpá iðryðkëjo trijø ðvietimo ir kultûros
ástaigø darbuotojø entuziazmas. Tai
mokyklos, bibliotekos ir muziejai. Mokyklø
kraðtotyrininkus buria ir jiems itin sëkmingai
vadovauja Lietuvos jaunimo turizmo
centras (Ðvietimo ir mokslo ministerijos
padalinys). Itin graþiø rezultatø pasiekia
Akmenës, Panevëþio, Radviliðkio, Rokiðkio,
Ðilutës, Ukmergës bibliotekininkai.
Draugijoje iðaugo nemaþai tautamyliø,
etninio kultûros paveldo þinovø ir mokovø.
Jø triûso vaisiai puoðë daþnas
(1964–1984 m.) respublikines kraðtotyros
darbø parodas. Ðalia mëgëjø tyrinëtojø
visuomet Draugijos veikloje pasireiðkë þymûs
mokslo þmonës – A.Vyðniauskaitë,
V.Milius, N.Vëlius (deja, jau iðkeliavæ Anapilin),
tautosakos þinovës B.Stundþienë,
G.Kadþytë. Ir kitø srièiø specialistai yra
daþni sveèiai ekspedicijose. Èia bûtina
paminëti garsø Vilniaus universiteto dëstytojà
ekonomistà Venantà Maèiekø, kuris
ketvirtà deðimtmetá ugdo studentø pamainà,
bûsimus kraðto tyrëjus. Pirmosios
vietoviø monografijos (Zervynos, Merkinë,
Dieveniðkës, Erþvilkas, Ignalina, Dubièiai)
buvo gaivus oro gurkðnis tiems,
kurie domëjosi senàja ir naujàja Lietuva.
Apytikrë statistika rodo, kad ðalyje apie
2500 kraðtotyrininkø dirba nuolatos ir produktyviai,
o mokyklose yra apie 4000 jaunøjø
kraðtotyrininkø. Daugelis kraðtotyrininkø
yra vienos temos autoriai, po kruopelytæ
kasmet renkantys etninio paveldo
medþiagà, kaimø istorijos faktus, pedagogikos
pradmenis. Tai prof. L.Klimka, doc.
I.Èepienë, I.Seliukaitë, P.Spurgevièius,
K.Misius, R.Jasudienë, E.Prascevièius,
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 15