Nepalas - Vilniaus universitetas
Nepalas - Vilniaus universitetas
Nepalas - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Lietuviðki<br />
Nemuno uostai<br />
Pabaiga. Pradþia Nr. 4<br />
1919–1940 metai<br />
ið pradþiø uostas turëtø bûti 11 000 kv.<br />
metrø ploto (dugnas), kad jame tilptø iki<br />
25 laivø. Paskui jis galësiàs bûti iðplëstas<br />
iki 19 125 kv. m ploto. Iš viso reikësià<br />
iškasti 88 000 m 3 þemiø, ið kuriø 35 000<br />
bûsià plento pylimui (tuo metu buvo baigiamas<br />
tiesti Smalininkø–Jurbarko plentas<br />
ir statomas tiltas per Mituvà). Reikia<br />
pasakyti, kad ðis projektas nebuvo iki galo<br />
ágyvendintas, nors ir buvo skubama.<br />
Skubëti rengti uostà paskatino 1935 m.<br />
pavasará Mituvos iðkrëstas pokðtas: pakilæ<br />
upës vandenys ir gausûs ledai paskandino<br />
èia þiemojantá garlaivá „Algirdas“. Vandens<br />
keliø direkcija, baimindamasi panaðiø<br />
nelaimiø ateityje, ëmë drausti statyti laivus<br />
Mituvoje ir reikalavo naudotis nebaigtu<br />
uostu. Taèiau 1937 m. pavasará ypaè<br />
didelis potvynis iðneðë kelis garlaivius ir<br />
baidokus ið Jurbarko uosto – ðiaip taip pavyko<br />
juos iðgelbëti. Vandens keliø direkcija,<br />
turëdama galvoje, kad Jurbarko uosto<br />
apsauginë damba nesanti galutinai baigta<br />
ir ne visai tinkamai saugojanti laivus nuo<br />
ledø (ji nesiekë projekte numatyto aukðèio),<br />
atsiþvelgdama á laivininkø atkaklias<br />
pastangas ir toliau laikyti laivus Mituvoje,<br />
1937 m. gruodá nusileido: „Ðiais metais<br />
leisti statyti laivus þiemoti ir Mituvos upëje,<br />
bet neimant jokios atsakomybës, jei pavasará<br />
laike ledø ejimø bûtø apgadinti“ (kalba<br />
netaisyta; b. 477, lp. 435). Tais 1937–<br />
1938 m., kaip matyti primityvioje schemoje<br />
(b. 473, lp. 15), uoste buvo uþimta 14<br />
vietø, o Mituvoje – 18. Tà kartà Jurbarke<br />
þiemojo 13 baidokø, 14 garlaiviø, 3 moniojoje<br />
jos pusëje. 1934 m. kovo 14 d.<br />
Plentø ir vandens keliø direktorius pasiraðë<br />
ðio varianto sàmatà, prie kurios pridëtas<br />
„Paaiðkinamasis raðtas prie Jurbarko<br />
þiemos uosto projekto III a varianto“ (b.<br />
341, lp. 2 ir 1), taip pat „Jurbarko þiemos<br />
uosto situacijos planas“ (ten pat, lp. 10).<br />
„Paaiðkinamajame raðte“ sakoma, jog<br />
Prof. habil. dr.<br />
Arnoldas PIROÈKINAS<br />
Vandens keliø direkcija, galiausiai ásitikinusi,<br />
kad Kalnënø uostas neduoda jokiø<br />
pajamø, o prieþiûrai vis dëlto reikia lëðø,<br />
1939 m. balandþio 18 d. su ðio kaimo<br />
ûkininku Antanu Babiliumi sudarë nuomos<br />
sutartá, kuria jam iðnuomojo patá uostà (plotas<br />
4,480 ha) þvejybai ir uostui priklausanèià<br />
1,325 ha ploto pievà ðienauti. Nuomininkas<br />
uþ viskà moka per metus 85 litus<br />
nuomos ir ásipareigoja taip pat sumokëti<br />
Garlaiviai Mituvoje (Jurbarko<br />
uoste). Apie 1930 m. Fotografas<br />
neþinomas. Iš Jurbarko krašto<br />
istorijos muziejaus fondø<br />
Jurbarko þiemos uosto<br />
projekto IIIa variantas.<br />
Pradëtas ágyvendinti<br />
1934 m. Originalas yra<br />
LCVA, f. 1059, ap. 1, b.<br />
341, lp. 10<br />
priklausanèius valstybës bei savivaldybës<br />
mokesèius. Jis privalo priþiûrëti, kad uosto<br />
pylime nebûtø ganomi þolëdþiai gyvuliai.<br />
Sutartis sudaryta vienø metø laikui, iki<br />
1940 m. balandþio 23 d. (b. 543, lp. 10).<br />
Kalnënø uostas vël atgijo po Antrojo<br />
pasaulinio karo, kai èia kurá laikà veikë<br />
laivø remonto dirbtuvë.<br />
Jurbarko uostas<br />
Jurbarkas nuo neatmenamø laikø buvo<br />
þymus Nemuno laivininkystës punktas.<br />
Dar nepasibaigus karams su kryþiuoèiais,<br />
XIV a. pabaigoje, per Jurbarkà Nemunu<br />
veþta á Lietuvà ir ið Lietuvos ávairiø<br />
prekiø. Taèiau iki pat XX a. ketvirtojo deðimtmeèio<br />
vidurio Jurbarke nebûta uosto.<br />
Navigacijos metu prekes kraudavo laikinose<br />
prieplaukose, o þiemà negausius<br />
laivus laikydavo Mituvoje, kiek toliau nuo<br />
jos þioèiø. Èia laivams stovëti per potvynius<br />
pavasará, kai Nemunu grësmingai<br />
plûsdavo ledai, bûdavo gana saugu: paèios<br />
Mituvos ledø bûdavo maþai.<br />
Neturint visø duomenø, kiek kuriais metais<br />
Jurbarke þiemodavo laivø, reikia tenkintis<br />
vienu kitu pavyzdþiu. Antai 1931–<br />
1932 m. þiemà, „Lietuvos aido“(1932, Nr.56<br />
(1431), p.7) þiniomis, Jurbarke, Mituvoje,<br />
stovëjæ 12 garlaiviø, 2 motorlaiviai ir 7 baidokai.<br />
1933–1934 m. þiemà „Jurbarko natûraliame<br />
uoste“, kaip informavo Vandens<br />
keliø tarnybà Kauno vandens keliø rajonas<br />
raðtu Nr.57 (1934 01 15), þiemojà 18 garlaiviø<br />
ir 4 baidokai (b. 346, lp. 1). Taèiau gamta<br />
daþnai iðkreèia nelauktø netikëtumø. Antai<br />
laivininkystës prievaizdas Smalininkuose,<br />
buvæs atsakingas ir uþ Jurbarko ruoþà,<br />
raðtu Nr.216 1934 m. gruodþio 14 d. praneðë<br />
Kauno vandens keliø rajono virðininkui,<br />
kad á Mituvà þiemoti áplaukæ 16 garlaiviø,<br />
10 baidokø ir 4 motorlaiviai. Vanduo upëje<br />
labai nusekæs, ir pusë laivø stovi ant þemës.<br />
Ið to kylàs pavojus, jog laivas, atsidûræs ant<br />
akmens, galás sugesti.<br />
Vandens keliø direkcija jau 1933 metais<br />
ar dar anksèiau ëmë svarstyti reikalà<br />
statyti Jurbarke tinkamà uostà. Bene<br />
1933 m. prasidëjo jo projektavimas. Projektø<br />
bûta ne vieno. Antai minëtoje V.Merkio<br />
knygoje „Vandens keliai“ (p. 255) ádëtas<br />
brëþinys projekto, kuris numatë árengti<br />
71 000 kv. metrø baseinà á rytus nuo Mituvos<br />
ir Imsrës santakos. Uostas bûtø prasidëjæs<br />
ten, kur Mituva áteka á Nemunà, ir<br />
bûtø tæsæsis 585 m á ðiauræ beveik iki pat<br />
Kauno gatvës. Galiausiai pasirinktas racionalesnis<br />
III a variantas, pagal kurá uostà<br />
ketinta statyti ne prie pat Nemuno, bet<br />
toliau nuo jo á vakarus nuo Mituvos, deði-<br />
12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Change language