„SPECTRUM“ Nr. 15 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

iotikams genai, dėl kurių jos ir tampapavojingos. Neretai tokios bakterijospasižymi atsparumu net kelių klasiųantibiotikams (vadinamasis dauginisatsparumas), todėl infekcijoms gydytilieka labai mažai galimybių. Įdomutai, kad pasaulyje plinta keli naujausiemsantibiotikams atsparūs Acinetobacterbakterijų klonai. Juos nustatomeir Lietuvos ligoninėse išskirtoseAcinetobacter bakterijose. Kodėl būtentšie klonai tokie „sėkmingi“, darnėra išaiškinta. Nuolatinė hospitaliniųinfekcijų kontrolė pasitelkiant įvairiaspriemones – nuo griežtos medicinospersonalo higienos iki ligoninėse vartojamųantibiotikų politikos – duodarezultatų, tačiau, deja, visiškai problemosneišsprendžia, nes nuolat atsirandanaujų atsparių bakterijų atmainų.Kokiose dar aplinkose gimsta pavojingosžmogaus organizmui bakterijos?Ko reikėtų saugotis?Atsparių antibiotikams bakterijųatranka, kaip minėta, greitai vykstaaplinkose, kur gausu antibiotikų:ligoninėse, žemės ūkyje, tačiau galivykti ir kitose gamtinėse terpėse, kurvienų organizmų sintetinami antibiotikaiskatina kituose atsirasti apsaugosnuo jų mechanizmus, kurie toliau galiplisti į aplinką. Manoma, kad aplinkostarša, pvz., sunkiaisiais metalais, detergentais,taip pat skatina kai kuriųatsparumą lemiančių genų raišką, taigiir atsparumo išsilaikymą.Kokios naujausios bakterijų plitimotendencijos pasaulyje?Pasaulyje plinta dauginiu atsparumuantibiotikams pasižyminčios bakterijos.Dar viena pastarųjų dešimtmečiųtendencijų – atsparių bakterijų plitimasvisuomenėje, kai jų nešiotojaistampa sveiki žmonės, kurie, pakliuvę įligonines dėl kitų priežasčių, nenustačiusatsparių bakterijų nešiojimo fakto,gali tapti pavojingu infekcijos šaltiniujautriems ligoninių pacientams:kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms,pacientams su nusilpusia imunine sistema.Ką naujo žada mokslas bakterijų,jų išplitimo, atsparumo antibiotikamssrityje? Kas ką greičiau aplenks– bakterijos mokslą ar mokslasvis dėlto įveiks bakterijas?Pagrindinių antibiotikų klasių atradimoir jų įdiegimo į kliniką auksoamžius truko porą praėjusio amžiausdešimtmečių (apie 1945–1960 m.).G. Beinoravičiūtės nuotr.4 pav. Acinetobacter – gamtoje (dirvožemyje, vandenyje) plačiai paplitusios bakterijos.Šiuo laikotarpiu buvo atrasta ar chemiškaisusintetinta dauguma antibiotikųklasių, susintetinta šimtai jų darinių.Nuo 1960-ųjų šis procesas labaisulėtėjo. Per pastaruosius dešimtįmetų į kliniką įvesti tik keli nauji antibiotikai,o didžiosios vaistus gaminančioskompanijos labai sumažino naujųantibiotikų paieškos ir kūrimo moksliniųtyrimų finansavimą. Tokią politikąlėmė kelios priežastys. Viena iš jų yrair ta, kad greitai (per kelerius metus)atsiranda bakterijų, atsparių naujamantibiotikui, todėl naujų antimikrobiniųagentų, kurie galėtų išvengti tokiolikimo, paieška ar kūrimas yra didžiulisiššūkis, jis gali ir nepasiteisinti. Yrair ekonominių priežasčių: baigėsi daugeliopigių antibiotikų, kurie vis darsėkmingai vartojami infekcijoms gydyti,patentų galiojimo laikas. Be to,naujų antibiotikų, kaip ir visų vaistų,įvedimas į kliniką yra labai reglamentuotas,sudėtingas, ilgas ir brangiaikainuojantis procesas. Akivaizdu, kadpasirenkama didesnį pelną atnešančiųvaistų, skirtų gydyti lėtines ligas,paieška ir kūrimas.Tiesa, išaugus mokslo ir technologijųgalimybėms, nestokojama ambicijųatrasti naujų priešmikrobiniųjunginių. Štai neseniai JAV paskelbtavadinamoji „10x20 iniciatyva“, kuriostikslas – iki 2020 m. atrasti 10 esmingainaujų antibiotikų. Mes kol kaspažįstame tik nepaprastai mažą biosferojeegzistuojančių mikroorganizmųdalį. Tai teikia vilties, kad gamtos„cheminėse laboratorijose“ bus rastinauji veiksmingi antimikrobiniai junginiaiar jų prototipai, pagal kuriuosbus sukurti sintetiniai dariniai, taippat bus suprasta, kodėl vienų genčiųar rūšių bakterijos greitai tampa atsparios,o kitų – ne, kodėl tos pačios rūšiesatsparios antibiotikams padermėsišplinta visame pasaulyje, o kitos – ne,ir pan.Svarstomos ir alternatyvios kovossu antibiotikams atspariomis bakterijomisstrategijos, kai kurios jų – „užmirštos“antibiotikų aukso amžiuje,pavyzdžiui, bakteriofagų – bakterijųvirusų, naikinančių bakterijas, panaudojimas.Tiesa, jos kol kas tiriamos tikmokslinėse laboratorijose.Racionalus antibiotikų vartojimas– reglamentuojant jį valstybiniulygiu – yra taip pat labai svarbus: taipsukuriamos prielaidos ilgiau pratęstiveiksmingo antibiotikų vartojimo laiką.Paprasčiausias pavyzdys – gydytojas,prieš skirdamas antibiotiką, turibūti tikras, kad infekciją sukėlė bakterija,o jei taip – kad ji jautri skiriamamantibiotikui.Tenka konstatuoti, kad antibiotikųaukso amžius baigėsi. Šiandien, žinodamiatsparumo situaciją ir vartodamiantibiotikus, kurie vis dar yra pakankamaiveiksmingi antimikrobiniaivaistai ir gelbsti milijonus gyvybių,negalime negalvoti apie padarinius.Tam turi būti sutelktos ir koordinuojamosmokslo, visuomenės, verslo pastangos.Nuo to laiko, kai gydymui buvopradėtas vartoti pirmasis antibiotikas(apie 1940 m.), pasaulyjesuvartota daugiau nei milijonastonų įvairių antibiotikų.Atsparių antibiotikams bakterijųrasta Nepale, Arktyje, kitoselabai retai žmonių gyvenamosevietovėse ar uždarose pirmykštėsebendruomenėse, kurios netneturi sąlyčio su antibiotikais.Taigi gamtiniai veiksniai (vėjai,lietus, vandenynų srovės, gyvūnųmigracija ir pan.) taip pat daroįtaką atsparių bakterijų plitimui.SPECTRUM 2011/211