„SPECTRUM“ Nr. 15 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

pažangaSlėniai – investicija į ateitįM. Pelakausko nuotr.Saulėtekio slėnyje sparčiai kyla naujas VU bibliotekos pastatas – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC)Viktoras DenisenkoPenkiems slėniams – daugiaunei milijardas litųSlėniai įsteigti trijuose Lietuvos miestuose.Vilniuje kuriasi Saulėtekio ir Santaros slėniai,Kaune – Santakos ir Nemuno, Klaipėdoje –Jūrinis slėnis. Vienas iš sostinėje įsikūrusiųdviejų slėnių steigėjų yra Vilniaus universitetas.Dalyvavimas integruotų centrų projektuoseleidžia universitetui tikėtis kokybinioproveržio ne tik mokslo, bet ir studijų srityje.Bendra investicijų į minėtus penkis slėniussuma viršija vieną milijardą litų. PasakLietuvos mokslo tarybos pirmininko habil.dr. Eugenijaus Butkaus, mūsų šalyje iki šioldar nėra buvę panašaus masto investicijų įmokslą. „Slėnis – tai kompleksinė struktūra.Labiausiai pastebima yra infrastruktūros plėtra,tačiau svarbesnis yra žmogiškųjų ištekliųstiprinimas. Svarbu, kad daugiau mokslininkų,tyrėjų pradės dirbti vienoje vietoje – vienišalia kitų. Be to, vyks jų kompetencijų ugdymasir augimas“, – sakė E. Butkus.Kaip vieną iš svarbiausių slėnių uždaviniųLietuvos mokslo tarybos pirmininkasįvardijo mokslo ir verslo sąveiką. „Idėja yrapaprasta – slėniuose turi bendradarbiautimokslas ir verslas. Verslas čia turėtų gautiatvirą prieigą prie naujausių mokslo laimėjimų“,– pažymėjo E. Butkus. Jis tikisi, kad slėniųprojektų įgyvendinimas padės sustabdytijaunimo emigraciją iš Lietuvos. „Jauniemsžmonėms reikia tiesiog parodyti, kad jie galičia realizuoti savo potencialą“, – yra įsitikinęsE. Butkus.Lietuva yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – per kelerius artimiausius metus šalyjeturėtų pradėti visu pajėgumu veikti penki integruoti mokslo, studijų ir versloslėniai. Šio projekto įgyvendinimas turėtų padėti sutelkti mokslinius šaliespajėgumus, sudaryti sąlygas glaudesniems verslo ir mokslo santykiams. Apieslėnių koncepciją, jų plėtros ir veiklos perspektyvas šių metų liepos pradžiojebuvo kalbama Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, vykusiame Lietuvos parodųir kongresų centre „Litexpo“.Globalių ambicijų atspindysVilniaus universiteto strateginės plėtrosprorektorius prof. habil. dr. Juozas RimantasLazutka pažymėjo, kad kalbėti apie tokių integruotųmokslo, studijų ir verslo centrų atsiradimobūtinybę pradėta jau prieš vienuolikametų. „2000 m. skirtingos politinės jėgos pasiekėNacionalinį susitarimą, kuriame buvoišsakyta mintis, kad Lietuva galėtų remtisunrisevalley.lt nuotr.„Saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijųparkassavo ateitį mokslu. Nuo to laiko pradėjo rutuliotisir slėnių idėja“, – sakė J. R. Lazutka.VU strateginės plėtros prorektorius optimistiškaižiūri į slėnių suteikiamas galimybes.„Mokslininkams tai bus puiki vieta, kur galimavykdyti mokslinius tyrimus, studentams – vietastudijuoti, verslininkams – vieta pasisemtiidėjų, o išvykusiam gabiam jaunimui – vieta,kur grįžti“, – teigė J. R. Lazutka. Pasakjo, kurdama integruotus mokslo, studijų irverslo centrus Lietuva tikisi, kad jos mokslinispotencialas pasieks aukštą konkurencingąlygį. „Jei nesi pasaulinio lygmens, tai tavęs lygir nėra. Mūsų ambicijos gali būti tik tokios –globalios“, – tvirtino J. R. Lazutka.Panašią mintį Pasaulio lietuvių ekonomikosforume išsakė ir Europos Komisijosregioninės politikos generalinis direktoriusJohanas Magnussonas. Pasak jo, mokslinis irdalykinis bendradarbiavimas turi plėtotis netik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygiu. Lietuvojekuriami slėniai turi tapti centrais, kuriuosegalėtų būti įgyvendinamas toks tarptautinisbendradarbiavimas. J. Magnussonas24 SPECTRUM 2011/2