„SPECTRUM“ Nr. 15 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

istorijosŠiandieninis Šv. Jonų bažnyčios interjerasR. Malaiškos nuotr.tinės, kitas iš šiaurinės pusės. Tomo Makovskiograviūrose vaizduojamas bokštas– ne dabartinė varpinė, o šoninisbokštelis. Varpinės bokštas susiformavogotikos laikotarpiu, bet nebuvo aukštas,paaukštintas baroko laikotarpiu.Nemenkas atradimas buvo ir sieninėtapyba. Nors dokumentuose apie jąbuvo užsimenama, bet nebuvo žinoma,kokie dailininkai kur ir kada dirbo. Atliktaszondavimas Stanislovo Kostkoskoplyčioje ir atidengtas vertingas barokoepochos dekoras.Ar buvo suvaržymų, juk dirbote bažnyčioje?Ar kas nors kišosi į Jūsų darbus?Suvaržymų buvo, kai tik prasidėjo bažnyčiųir vienuolynų restauravimas. Mūsųdarbas buvo prižiūrimas ir vertinamaslabai atidžiai. Centro komiteto įsakymuKultūros ministerija net sudarė specialiąkomisiją, kad prižiūrėtų kulto objektųrestauravimą. Ir aš į ją buvau įtrauktas.Už Šv. Jonų bažnyčios restauravimą reikiaypač dėkoti rektoriui Jonui Kubiliui.Iš esmės tyrimo ir restauravimo darbamsniekas netrukdė. Kai jau buvo rengiamasiprieš jubiliejų viską atidaryti, trestoviršininkas Kaminskas gavo pylos, nesapsilankiusiems CK atstovams užkliuvorestauruoti kryžiai, visų pirma jų atvaizdaiant restauruotų klausyklų. Mediniųpuošnių suolų atkaltėse – dideli kryžiai,o jos stovėjo pačiame priekyje. Tuo metumuziejaus direktorius buvo Vincas Žilėnas.Su juo susitarę mes greit tas klausyklasnunešėme už altoriaus, o kitas palikome.Dar kliuvo žvakidės, kuriose taippat buvo kryžių. Tiesiog sugalvojomepasukti jas šonu, kad nebūtų matyti. Taigispecialaus spaudimo nebuvo, bet reikėdavoprisitaikyti. Tuo metu buvo šiokstoks atšilimo laikotarpis, nors, žinoma,visų freskų dar negalėjome atidengti. Tonegalėjome padaryti ir dėl lėšų trūkumo.Tai buvo įdomus laikotarpis, bet noriupasakyti, kad tuo metu mes, architektai,galėjome įgyvendinti savo idėjas kultopastatuose, skirtingai negu dabar. Dabarbažnyčia kelia savo reikalavimus, tenkasu jais ginčytis, ne visada atsižvelgiama įpaveldosaugos reikalavimus.Gal per tą laiką atsirado kokių norsnaujų duomenų?Kai pradėjome darbus, buvo sudarytasąmata, kiek lėšų skirti istoriniams, architektūriniamstyrimams. PasirodžiusiVlado Drėmos knyga atskleidė daugiaufaktų, bet ją skaitydamas pasidžiaugiau,kad nepadarėme didesnių klaidų.Tuo metu V. Drėma dar su mumis nedirbo.Kai prasidėjo bažnyčios interjerorestauravimo darbai, baldų, freskų,tada įsitraukė ir V. Drėma. Tuo metu tamedžiaga būtų labai pravertusi. Daugdar liko nepadarytų darbų. Po KarolioPodčašinskio rekonstrukcijos, atliktosXIX a. pirmajame ketvirtyje, kai jis pašalino10 altorių, nieko daugiau apie juosnebuvo girdima. Žinodami, kad tiek altoriųnugriauta ir turėdami gražų išlikusįpagrindinių altorių ansamblį, tikėjomės,kad ir anie buvo panašūs, tokie pat puošnūs.Tyrinėdami, kasinėdami visą laikąieškojome, gal rasime kokių lipdybosdalelių ar dirbtinio marmuro fragmentų,bet nieko neradome. Turbūt jieviską išvežė. Vienas rūsys rastas pilnaskeramikinių plytų, iš kurių mūrytosaltorių kolonos. Bet dekoro elementųneradome, todėl manau, kad greičiausiaitie altoriai nebuvo tokie puošnūs.Ir dabartinėje kompozicijoje tik tryscentriniai altoriai iš tauriųjų medžiagų,šoniniuose naudotos dirbtinės. Galbūtbūtų galima atlikti tyrimus ir paieškotiten, kur stovėjo tie altoriai: ten, kurMickevičiaus, Odynieco, Sirokomlėspaminklai. Tuo metu negalėjome atliktipolichrominių sienų tyrimų, tikzondavimą sienose po langais.42SPECTRUM 2011/2