„SPECTRUM“ Nr. 15 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

paveldasJoniškio dvaras –Vilniaus akademijosežeringasis perlasVytautas Gricius,VU muziejaus rinkinių skyriaus vedėjasIš privačių rinkinių man į rankas pateko labai įdomus aktas apie teisinį ginčą dėl žvejybosteisių Žeimenos upėje, teisės naudotis per Žeimenos upę nutiestu tiltu ir ganiavosservituto Karkažiškės dvaro (Švenčionių r.) žemėse. Dokumento savininkui maloniaileidus, norėčiau jį paskelbti ir pakomentuoti, nes šis raštas kaip universiteto paveldodalis tiesiogiai susijęs su Vilniaus akademijos turtiniais ir ūkiniais interesais XVII a.Vilniaus katedros kapitulos rezoliucija dėlp. Šveikovskos prašymo patenkinimo galimybių.Vilnius, 1649 m. lapkričio 26 d.Anno Millesimo Sexcentesimo Quadragesimo Nono. Die Vigesima sexta Mensis Novembris.Instantia Dominae SzweykowskaNobilis Domina Szweykowska gravi cum querela proposuit contra Perillustrem DominumGeorgium Wołłowicz Canonicum, et Bonorum Seminarii Provisorem, quod ipse praefataeDominae liberam piscationem in fluvio Źeymiana exercere non permittat, liberum transitumper pontem in fluvio eodem exaedificatum gregibus tum suis, quam suorum subditorum,et liberum pabulum in pascuis; et fundis Korkożyscensibus non concedat. Et Perillustres etAdmodum Rndi Domini re bene considerata et perpensa, liberum transitum per pontem,et liberum pabuli usum in pascuis Korkożyscensibus cum plerumque his artibus occupari,et alienari Bona soleant, gregibus dictae instantis omnino negandum esse decreverunt, piscationemautem in dicto fluvio illam habere posse, si juribus suis dicto Domino Canonicoinformationis causa exhibitis eam sibi competere docuerit, responderunt.Jöannes Gaspar GrudzińskiNotarius Rn’dmi Capit. Cath. Vilnen. mpp.Toliau pateikiamas dokumento vertimas į lietuvių kalbą.Tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt devintų metų lapkričio mėnesio dvidešimt šeštą dieną.Ponios Šveikovskos prašymasKilmingoji ponia Šveikovska [Pabradės dvaro savininkė] kreipėsi [į Vilniaus kapitulą] sunemaloniu skundu prieš šviesųjį poną Jurgį Valavičių – kanauninką ir [Vilniaus kunigų]seminarijos valdų provizorių, esą jis neleidžia minėtai poniai laisvai žvejoti Žeimenos upėje,laisvai pereiti per tiltą, pastatytą per tą pačią upę, tiek jos pačios, tiek ir jos valdinių kaimenėms,nepripažįsta laisvos ganiavos ganyklose ir Karkažiškės žemėse. Tad prakilnieji ir didžiaigerbtini ponai [kapitulos nariai], reikalą gerai apgalvoję ir pasvėrę, patvirtino, kad dėl minėtoprašymo kaimenėms visiškai neigiamai reikia atsakyti. Ir uždrausti laisvą perėjimą pertiltą ir laisvą ganiavą Karkažiškės ganyklose, kadangi dažniausiai šiomis gudrybėmis valdasįprasta užgrobti ir pasisavinti, o žvejoti minėtoje upėje ji galėtų, jei savas teises minėtamponui kanauninkui dokumentais įrodyti sugebėtų, – [taip kapitulos nariai poniai] atsakė.Jonas Gasparas Grudzinskis,garbingiausiosios Vilniaus katedros kapitulos notaras, savo ranka [pasirašo].(Dokumentą išvertė Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkėIrena Katilienė.)Vilniaus jėzuitų (Vilniaus akademijos)valdos ežeringojoje Aukštaitijos „Šveicarijoje“tęsėsi nuo Stirnių ežero ir Stirniųdvaro iki Bebrusų ežero ir to paties pavadinimodvaro, toliau Arnionis supančiųežerų (Arino ežeras ir gretimi ežerai taippat priklausė Vilniaus akademijai) linkir piečiau Pabradės kirto Žeimenos upę.1611 m. anapus Žeimenos upės esantįKarkažiškių dvarą jo savininkas VaitiekusJarčevskis testamentu paliko 1582 m.įkurtai Vilniaus kunigų seminarijai, antraipagal senumą aukštajai mokyklaiLietuvoje. Kaip ir Vilniaus universitetui,seminarijai vadovavo jėzuitai.Karkažiškių dvarą kaip Vilniaus kunigųseminarijos valdą taip pat administravojėzuitai. Nors formaliai žvejybos teisėŽeimenoje ir tiltas per upę priklausė akademijai,o Karkažiškių dvaras – Vilniauskunigų seminarijai, skundas buvo nagrinėjamasbendru nutarimu. Kiek piečiau,palei Nerį, stovėjo didžiulis akademijaipriklausęs Nemenčinės dvaras.Jėzuitų valdų centras buvo Joniškiomiestelis ir to paties pavadinimo dvaras,išsidėstęs ant vaizdingo Arino ežero kranto.Jėzuitai Joniškyje pastatė bažnyčią,kurią visokeriopai rėmė ir puoselėjo. IšJoniškio vedė vienintelis šiose apylinkėsekelias į Vilnių. Šiuo keliu buvo pristatomosžuvys į Vilniaus akademijos virtuvę.O kelias per Inturkę į Molėtus buvo pagrindinėuniversiteto valdų jungiamojiarterija. Abu kelius eksploatavo ir tvarkėakademijos valdų administratoriai.36 SPECTRUM 2011/2