žvilgsnis<strong>Vilniaus</strong> miestas, būdamas periferinis, tapo centriniu visiems, kurių periferijoje jis buvo. <strong>Vilniaus</strong> miesto planas iš <strong>VU</strong> bibliotekos archyvųBe to, čia yra ir dar vienas keistumas – tai,kas artimiausia, ką dar mena gyvi liudininkai– apie tai sunkiausia kalbėti, sunkiausiaįvardyti. Bet reikia tai padaryti,nes tik tuomet mes Lietuvoje sugebėsimesuvokti ir žydų, ir lenkų požiūrį į Vilnių,jų šio miesto interpretaciją. Manau, kadsugebėsime kartu su jais kalbėti apie Vilniųtik tada, kai „pereisime“ tą dešimtmetįir suvoksime jį.Koks, Jūsų manymu, buvo <strong>Vilniaus</strong>universiteto vaidmuo <strong>Vilniaus</strong> istorijoje?Aišku, kad tas vaidmuo buvo milžiniškas,bet nesiimčiau vertinti, koks jis buvo– teigiamas ar neigiamas. Kaip ir kiekvienainstitucija, <strong>universitetas</strong> atspindėjoir teigiamas, ir neigiamas <strong>Vilniaus</strong>ypatybes.Manau, galima teigti, kad jėzuitiškauniversiteto pradžia Europos kontekstebuvo ne pats pažangiausias startas švietėjiškaiveiklai. Šio universiteto studentaiir profesoriai nebūtinai buvo tolerantiškikitų atžvilgiu. Be to, ir caro laikotarpiu<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong> transformavosi labaiįdomiai. Jis pasidarė lenkų kultūrosžidiniu, tai irgi turėjo visokiausių įtakų<strong>Vilniaus</strong> pažangai.Lygiai taip pat nevienareikšmiai yratarpukario ir Antrojo pasaulinio karometai. Galima paminėti stiprų antisemitizmąStepono Batoro universitete, opo to aiškų antilenkiškumą, kai <strong>Vilniaus</strong><strong>universitetas</strong> buvo sulietuvintas. Tad<strong>universitetas</strong> atliko ne vien tik švietėjiškąmisiją.Nevienareikšmis yra ir sovietinis laikotarpis.Viena vertus, universitete buvonemažai rezistencijos apraiškų, bet kitavertus, <strong>universitetas</strong> buvo sovietinės santvarkosįrankis. Trečia vertus – būtentsovietiniais metais <strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong>plėtėsi ir pasiekė dabartinę būklę. Mesvis dar gyvename to „sovietinio universiteto“šešėlyje.Braižant literatūrinį miestožemėlapįJūs dalyvaujate projekte „Literatūrinis<strong>Vilniaus</strong> žemėlapis“. Gal galėtumėtetrumpai apibūdinti, koks tai žemėlapis?Kokios linijos per jį eina?Mes su kolege dr. Inga Vidugiryte-Pakeriene dar tik pradėjome vykdyti šįprojektą. Buvo nuspręsta ištirti, kaipVilniuje susikerta daugiakultūriškumolinijos ir pagal tai padaryti elektroninius,virtualius, gal net, sakyčiau, „gyvuosius“<strong>Vilniaus</strong> žemėlapius. Jie galėtų būti sudarytipagal skirtingų kultūrų ir kalbųautorius – lenkų, lietuvių, rusų, žydų.Arba pagal atskirą laikotarpį – romantinio,tarpukario, pokario <strong>Vilniaus</strong>. Norėtumepadaryti tokius žemėlapius ir juossugretinti. Būtų labai įdomu taip išskirtirealius susikirtimo taškus.Mes taip pat tikimės, kad šiame projektemums pavyks sėkmingai suderintidu dalykus, kuriuos dažniausiai nelengvasuderinti – humanitarinius ir technologiniusmokslus. Projektas yra iš esmėshumanitarinis, bet kuriamas informaciniųtechnologijų pagrindu. Deja, šiandienvis dar pasitaiko nesusipratimų tarpskirtingų mokslų atstovų. Visur karaliaujakompiuterinės technologijos, o22SPECTRUM 2011/2
humanitarams jos vis dar kartais atrodosvetimos. Nors tai netiesa. Jauni studentaihumanitarai šiandien jau puikiai susitvarkosu kompiuterine technika.Koks turėtų būti galutinis Jūsų projekto„produktas“?Apie tai dar sunku tiksliai kalbėti. Primityviausiasvariantas būtų koks norsvirtualus žemėlapis, kuris leistų keliautitekstu. Kaip pavyzdį būtų galima pateiktikelionę Česlavo Milošo poezijos <strong>Vilniaus</strong>tekstais. Bet tai labai grubus pavyzdys.Aš manau, kad galutinis rezultatas turėtųbūti rafinuotesnis. Tai turėtų būti interaktyvausskaitymo galimybė, kai skaitytojasar vartotojas keliauja skirtingais keliais.Tarkim, pradeda keliauti su Č. Milošu,bet turi galimybę peršokti į Abraomo Suckeverio– jidiš poeto – pasaulį. Šie poetaiaugo tame pačiame Vilniuje, gyveno tojepačioje erdvėje, bet jų <strong>Vilniaus</strong> suvokimaskardinaliai skiriasi, nors ir aprašomos tospačios vietos. Jų dialogas, poetinių pasauliųsusipynimas formuoja naujas reikšmes.Projektas numatytas ketveriems metams.Mes visi žinome, kaip sparčiaikeičiasi naujos technologijos, todėl taipsunku numatyti galutinį rezultatą, apibrėžti,koks bus tas mūsų „produktas“.Iš esmės projektas yra susijęs su tekstu irvaizdu. Tai netgi gali būti koks nors virtualusžaidimas. Kas gali žinoti? Bet svarbiausiasdalykas, mano manymu, – kadprojektas nepasibaigtų po ketverių metų,kai baigsis jam skirtas finansavimas. Šisprojektas turi potencialą augti, norėtųsisukurti vieningą <strong>Vilniaus</strong> literatūrinį pasaulį,o tada galbūt į jį galėtų įsitrauktiir šiuolaikiniai autoriai, rašytojai. Bet kolkas turime kitą aktualų uždavinį – mesdabar ieškome, nes norime pritraukti įprojektą, informacinių technologijų specialistų,kurie padėtų sukurti techninębazę mūsų žemėlapiui.Bet ar įmanomas toks vieningas literatūrinis<strong>Vilniaus</strong> žemėlapis, neslaikui einant gana smarkiai keitėsi irmiesto veidas, o skirtingų laikotarpiųautoriai rašė apie skirtingus Vilnius?Aišku, kad didžiausias mūsų laukiantissunkumas susijęs su bandymu realų,topografinį Vilnių sugretinti su įsivaizduojamuVilniumi. Šių dviejų žemėlapiųneįmanoma sudėti adekvačiai, nes jieegzistuoja skirtingose terpėse. Mūsų uždavinysyra gana sudėtingas. Panašiai irrežisierius turi pjesę ir turi sceną. Scenayra scena – jos nei praplatinsi, nei susiaurinsi.Mūsų scena yra Vilnius ir jo žemėlapis,o pjesė – visi tie tekstai, su kuriaismes dirbsime. Tai labai įdomu, nes visasprojektas yra tam tikras iššūkis mums.Čia ir mokslinis, ir kūrybinis darbas.Žinoma, problemų yra ir daugiau, tačiaujos labiau techninės. Viena jų – kas irkaip sukurs mums tą terpę, kurią galėsimepildyti? Kita problema susijusi su biurokratiniaissuvaržymais, kurių egzistuojakiekviename projekte.Kas iš rašytojų paliko didžiausią„įspaudą“ literatūriniame <strong>Vilniaus</strong> žemėlapyje?Tokių autorių yra nemažai. Pirmiausiatai visuotinai pripažinti korifėjai.Kalbant apie XX a., reikėtų paminėtiČ. Milošą ir A. Suckeverį, hebrajų rašytojąAbba Kovnerį, jidiš rašytoją Chaimą Gradė,kurio visa literatūra apie Vilnių yra labaikartografiška. Taip pat lenkų rašytojąJozefą Mackevičių. Įdomu, kad beveik visijie iš to mano minėto karo ir pokario dešimtmečio,iš tos istorinės <strong>Vilniaus</strong> duobės.Jų tekstai gali padėti suvokti ir visustuos sudėtingus istorinius procesus. Čia,mano manymu, slypi modernios <strong>Vilniaus</strong>literatūros pamatai.Be to, yra kitų autorių, kitų liudijimų.Nereikia manyti, kad mes apsiribosimevien grožinės literatūros tekstais. Šiuoatveju nėra skirtumo tarp literatūrinioteksto – ar tai romanas, ar poema, ar rašytojolaiškas, ar jo dienoraštis. Mes kaip tiksieksime sukurti skirtingų tekstų paralelesir paralelinio <strong>Vilniaus</strong> pasaulio vaizdą. Tailabai didelis užmojis, bet mes sieksime jįįgyvendinti.Laimonas Briedis: “Still apprehensive about Vilnius history”Although born and raised in Vilnius,Dr Laimonas Briedis entered the academicworld while living abroad. He defendedhis doctoral thesis at the Universityof British Columbia, later on worked atthe University of Toronto in Canada. DrBriedis appeared in the academic and culturallife of Lithuania with his interestingand intriguing/provocative book on themain city of the country entitled “VilniusCity of Strangers”. At present he is workingon the project promising new possibilitiesof getting acquainted with Vilnius.Dr Briedis is also a senior researcher at A.J. Greimas Centre of Semiotics and LiteraryTheory of the Faculty of Philology,Vilnius University. Vilnius remains to bethe focus of his research. From L. Briedis’spoint of view, Vilnius has remained anunknown quantity even for the presentcitizens of Vilnius.L. Briedis is concerned about Vilniusmetamorphoses: he has been observingthe transformation of the city with interest.Vilnius, that was considered to bea province for a long time, has becomethe centre of attraction for different nationalitiesand cultures. According to theresearcher’s insights, sometimes peopleare apprehensive about the history ofVilnius: they avoid talking about it, sincethey find it too complicated and painful.L. Briedis encourages our people toovercome this “fear”. Open and unconditionaldiscussion of the history of thecity can help different national minoritieswho have been residing in Vilniusto reach mutual understanding. The researcherpoints out that it is high time wecrossed over the boundary of dividing thehistory of the city into “ours” and “theirs”.The project “Literary Map of Vilnius”,conducted at Vilnius University, happensto be one step forward towards getting toknow Vilnius. The researcher’s idea is toimplement the project that will providepeople with an interactive journey aroundVilnius via literary texts and he suggests“sightseeing Vilnius via the poetry by CzeslawMilosz, and then, wandering awayinto the world of Jewish poet AbrahamSutzkever and many others.“ L. Briedisexpects that in the “Literary Map of Vilnius”there will be some place not onlyfor the recognized creators of the previouscenturies but for modern Lithuanianwriters and poets as well.Translated by Loreta ChodzkienėSPECTRUM 2011/223
Change language