„SPECTRUM“ Nr. 15 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

tyrinėjimaiAr teisinga patarlė„žilas plaukas – sveikas protas“?Doc. dr. Sigita Girdzijauskienė,VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedraVyriausybei ilginant pensinį amžių, paskaitęs studentų atsiliepimus apie vissenstančius dėstytojus ir jų dėstymo metodus dažnas susimąsto – kiek ilgaižmogus gali išlikti darbingas, kiek jo fizinės ir protinės jėgos leis išlaikyti didėjantįgyvenimo tempą, įsisavinti sparčiai tvinstančią informaciją? Daugelisvadovaujamės stereotipais, kad vyresnio amžiaus žmogaus pažintinės funkcijossilpnėja. Todėl tam tikro amžiaus sulaukęs žmogus tarsi ir nebegalėtųsėkmingai atlikti savo darbo. Kaip yra iš tiesų?Skirtingos mokslininkųnuomonės apie intelektąžmogui senstantPsichologai, neuropsichologai visamepasaulyje stengiasi atsakyti į klausimą,kas gi vyksta su mūsų intelektu mumssenstant. Prieš kelerius metus šioje srityjepradėjo dirbti ir Lietuvos specialistai.Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijoslaboratorijos mokslininkamsstandartizavus pirmąjį Lietuvoje intelektotestą suaugusiesiems (Wechsleriosuaugusiųjų intelekto skalės trečiąjį leidimą– WAIS-III), atsirado galimybė ištirtiir Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių populiacijosintelektinius gebėjimus.Pirmas klausimas, kurį kelia psichologai:ar žmogui augant, o paskui ir senstantintelektinių gebėjimų struktūra keičiasi?Kitaip tariant, ar jaunas poetas metamsbėgant pasidarytų geras matematikas arbaarchitektas, ir atvirkščiai? Kasdienio gyvenimopavyzdžiai paneigtų tokią galimybę.O mokslininkai kalba apie intelektiniųgebėjimų diferenciacijos ir dediferenciacijosteorijas. Dar 1987 m. RaymondasCattellas iškėlė hipotezę, kad gyvenimoA. Bulotos nuotr.pradžioje kiekvienas turime vieną bendrąsuvokimo gebėjimą, kuris turtinamas permokymąsi, patirtį ir kultūrines galimybes.Individui augant, didėja jo kognityviniųgebėjimų skaičius. Tokie intelekto struktūrospasikeitimai vadinami diferenciacijair vyksta iki ankstyvosios brandos. Tačiaunuo ankstyvosios brandos iki senatvėsvyksta atvirkštinis procesas (vadinamasamžiaus dediferenciacija). Tai reiškia, kadvėl pradeda dominuoti bendrieji intelektiniaigebėjimai. Kiti mokslininkai teigia,kad nuo vėlyvojo suaugusiojo amžiaus(per 65 metų) intelekto struktūra vėl diferencijuojasi,mažėja bendrųjų intelektiniųgebėjimų svarba ir išskiriama daugiauskirtingų gebėjimų grupių. Trečia mokslininkųgrupė teigia, kad amžiaus dediferenciacijosprocesas žmogui senstantnevyksta ir intelekto struktūra išlieka tapati visą gyvenimą. Manuelis Juan-Espinosataikliai pateikia šios teorijos anatominęmetaforą: nuo pat gimimo žmogusturi tam tikrą intelekto struktūrą, kaipir skeletą; pagrindinė struktūra iš esmėsnesikeičia, tačiau, kaip ir kaulai, intelektiniaigebėjimai auga, o vėliau nyksta suamžiumi.Darbinės atminties limitas suamžiumi mažėjaAntrasis klausimas: kurie gebėjimai patiriadidžiausias metamorfozes? Teigiama,kad intelektinių gebėjimų piką žmoguspasiekia 30–40 gyvenimo metais. Vertinantintelektą testais, iki 50–60 metųintelekto koeficientų įverčiai, palyginti sujaunesniais individais, nesikeičia, o nežymūspakitimai stebimi tik nuo 70 metų.4 SPECTRUM 2011/2