„SPECTRUM“ Nr. 15 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

etos kalbosJuodojo žemyno kaukės ir skulptūros atskleidžia savitus estetinius principus: formos vientisumąir glaustumą, rimtį ir vidinę harmonijąNegali neatkreipti dėmesio į suahelių kalbosgrožį; ši mergaitė priėjusi pasakė: „Hujambo,bwana“ („Laba diena, pone“)Arabų pirkliai, apsistodami tolimesniuosenuo jūros kraštuose, sudarė sąlygassuahelių kalbai skverbtis į žemyno gilumą.Didžiausius atstumus nuo pajūriojuostos suahelių kalba nukeliavo XIX a.Viena vertus, prekybos vergais ir drambliokaulu plėtojimasis, sujungdamaspakrančių miestus su žemyno gilumojeplytinčiomis gyvenvietėmis, nutiesėkaravanams kelius. Kita vertus, Omanosultonas Sayyidas Saïdas, susižavėjęspakrančių ir ypač Zanzibaro grožiu beiteikiamomis galimybėmis, nutarė sostinęperkelti į Zanzibarą. Šis įvykis ženklinaitin sparčių prekybinių santykių tarp pajūrioruožo ir žemyno gilumos plėtrosTikriausiai visiems jau girdėtas suahelių kalbosžodis simba, kuris reiškia „liūtas“pradžią. Zanzibaras tapo šios prekybosvaromąja jėga.Dabartinės Tanzanijos regione prekybostinklas buvo kur kas labiau išplėtotasnegu Kenijos teritorijoje, nes priešaisplūduriavo Zanzibaro sala. Todėl suaheliųkalba ir islamas plito labiau į Afrikosgilumą, o ne į šiaurę.Palei karavanų kelius kūrėsi miestai,nuolat priglaudžiantys pavargusius keliautojus.Tokios suaheliškai kalbančiosir islamą praktikuojančios oazės padėjoplisti kalbai ir tuose kraštuose, kurie ikitol neturėjo jokio ryšio su išoriniu pasauliu.Geriausi to pavyzdžiai – miestaiTabora ir Ujiji.Kaukės – vienas iš įdomiausių ir unikaliausiųAfrikos meno reiškiniųSuahelių kalbos, kaip privalomo dalyko, mokoma daugelyje Juodojo žemyno mokyklų34 SPECTRUM 2011/2