tyrinėjimaiKietakūnis gatvių apšvietimas:mada ar nauda?Prof. habil. dr. Artūras Žukauskas,dr. Pranciškus Vitta,<strong>VU</strong> Taikomųjų mokslų institutasPastaruoju metu (2008 m. duomenimis) gatvių apšvietimui kasmet vienEuropos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra suvartojama daugiaukaip 700 milijardų kilovatvalandžių elektros energijos per metus. Tai reiškia, kadmaždaug 80 branduolinių arba iškastinio kuro elektrinių blokų (vidutiniškai 1GW galios) nuolat dirba tik tam, kad patenkintų šį poreikį. Tokiomis sąlygomisnet santykinai nedidelis energijos taupymas tampa reikšmingas.Gatvių apšvietimas – tarp madosir taupumoPirmosios žinios apie gatvių ir aikščiųapšvietimą siekia IV a. Jeruzalę, tačiaumanoma, kad tuomet gatvės būdavo apšviečiamostik per šventes, taupant medinesbalanas. Plėtojantis šviesos šaltiniųtechnologijai, naujovės nedelsiant buvopritaikomos ir gatvių apšvietimui. Tokiemiestai kaip Londonas maždaug nuoXVII a. išgyveno žvakių, vėliau – dujinių,žibalinių ir pirmųjų elektrinių lempųepochas, o per pastaruosius 30 metųpasaulio gatvėse įsivyravo gelsvą šviesąskleidžiančios aukšto slėgio natrio garųišlydžio (HPS) lempos, pasižyminčiossantykinai prasta spalvine kokybe, betdideliu šviesiniu našumu (~120 lm/W)ir patenkinamu ilgaamžiškumu (20–24tūkst. val.). Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti,kad HPS lempos yra vienas išekonomiškiausių gatvių apšvietimuitinkamų šaltinių ir kad kol kas nevertajų keisti modernesniais kietakūniaisšaltiniais – puslaidininkiniais šviesosdiodais (šviestukais; angliškai – LED),kurie serijinėje gamyboje šiuo metu tikpradeda pasiekti 120–140 lm/W šviesinįnašumą (tiesa, laboratorinėmis sąlygomisjau viršyta 200 lm/W riba). Norintišlaikyti tą patį grindinio skaistį, dabartiniaišviestukai leistų taupyti ne daugiaukaip 10–<strong>15</strong> proc. elektros energijos. Tuotarpu vienas didžiausių šviestukų privalumų– ilgaamžiškumas – šiuo atveju neteikiaekonominės naudos dėl jų didelės,palyginti su HPS lempomis, kainos. Tačiauar daugelio pasaulio miestų gatvėsepasirodę šie kietakūniai šviesos šaltiniaiteliks tik mados dalykas? Siekdami ištirtimodernaus kietakūnio gatvių apšvietimoekonominio naudingumo aspektus,<strong>Vilniaus</strong> universiteto Taikomųjų mokslųinstituto ir Filosofijos fakulteto Bendrosiospsichologijos katedros mokslininkaikartu su partneriais iš Kauno technologijosuniversiteto nuo 2010 m. vasarosvykdo nacionalinės mokslo programos„Ateities energetika“ projektą, finansuojamąLietuvos mokslo tarybos (sut. <strong>Nr</strong>.ATE-09/2010).Šviestukų spektro optimizavimas,pritaikant jį mezopineiregaiŠiuo metu naudojamus HPS šviestuvusgatvėse pakeisdami kietakūne apšvietimosistema, energijos taupymo galimetikėtis panaudodami tris vienas kitą papildančiusmetodus. Pirmas metodasgali būti įvardytas kaip šviestukų spektrooptimizavimas, pritaikant jį mezopineiregai. Nacionaliniai ir tarptautiniaistandartai, atsižvelgiant į gatvės klasę,reglamentuoja minimalų važiuojamosiosdalies skaistį nuo 0,3 iki 3 cd/m2. Tokioapšvietimo sąlygomis akies spektrinisjautris priklauso nuo aplinkos skaisčioir balansuoja tarp grynai fotopinio(vadinamojo „dieninio“, kuris vyraujaesant >10 cd/m2 skaisčiui) ir skotopinio(„naktinio“;
1 pav. Respondentų reakcijos trukmės priklausomybėnuo foninio skaisčio, esant skirtingiemsšviesos šaltiniamsmenimis, grindinio skaistis nepakinta sumažinusapšvietą 1,36 ir 2,5 karto, esantatitinkamai šlapiai ir apsnigtai (apledėjusiai)kelio dangai. Lietuvoje, kur sniegodanga išlieka 90 dienų, o lyja maždaug750 val. per metus, atitinkamas gatviųšviestuvų temdymas leistų sutaupyti apie20 proc. elektros energijos. Dar daugiauelektros energijos galima būtų sutaupytitaikant temdymą esant mažam eismo intensyvumui.Toks energijos taupymo būdasyra gerai žinomas ir dažnai taikomasnaudojant kalendorinį gatvių šviestuvų(tiek HPS, tiek kietakūnių) veikimo programavimą,kuriuo apšvieta sumažinamatam tikromis vėlyvos nakties valandomis.Kita vertus, išankstinis programavimasneatsižvelgia į realias sąlygas ir gali būtinesaugus „neplanuotiems“ eismo dalyviamseismo įvykių ar kriminogeniniupožiūriu. Daug pranašesnė yra dinamiškai(realiu laiku) valdoma gatvių apšvie-<strong>VU</strong> mokslininkų bandomasis tyrimųpoligonas – Saulėtekio slėnyjeSiekdami išsamiau ištirti išmaniosiosgatvių apšvietimo sistemos galimybes iroptimizuoti jos valdymo algoritmus, <strong>Vilniaus</strong>universiteto mokslininkai įrengėbandomąjį tyrimų poligoną Saulėtekioslėnyje. 300 metrų ilgio skersgatvyje tarpSaulėtekio alėjos ir statomo Mokslinės komunikacijosir informacijos centro įrengta12 gatvės apšvietimo atramų, ant kiekvienosjų sumontuoti du – HPS ir kietakūnis– šviestuvai (2 pav.). Nesant valdymojie yra lygiaverčiai našumo požiūriu, norsdėl tobulesnės konstrukcijos kietakūniaišviestuvai lemia didesnį grindinio skaisčiotolygumą, kuris yra svarbus eismo saugumui(žr. 3 pav.). Kiekvienas kietakūnisšviestuvas yra valdomas įmontuotu mikrokontroleriusu mikrobangų eismo jutikliuir komunikacijos per elektros tinklą (PLC)ryšio sąsaja. PLC ryšio technologija leidžiašviestuvus sujungti į bendrą Ethernet val-kvienas subjektas atliko po 80 bandymųsu penkiais skirtingais šviesos šaltiniais)parodyti 1 pav. Paveiksle matome, kadnaudojant šviesos šaltinį, sudarytą iš raudonų,žalių ir mėlynų (RGB) šviestukų(tokio telkinio spinduliuotėje vyraujažalia ir mėlyna komponentės), reakcijostrukmė buvo gerokai trumpesnė neiHPS lempos ar įprasto balto fosforiniošviestuko atvejais. Konkrečiau, buvo parodyta,kad naudojant specifinės spektrinėssudėties šviesos šaltinį žmogaus regosfunkcionalumas mezopinėmis sąlygomisgali būti išlaikytas esant tris kartusmažesnei apšvietai nei naudojant HPSlempą. Atitinkamai tokių šaltinių naudojimasgatvių apšvietimui leistų iki trijųkartų sumažinti elektros energijos vartojimą.Šį rodiklį numatoma dar padidintitaikant šviesos šaltinių spektrinio skirstiniokompiuterinį optimizavimą.Išmanioji apšvietimo sistema:taupymas neprarandant kokybėsKiti vartojamos energijos taupymometodai yra susiję su išmaniuoju gatviųapšvietimo sistemos valdymu. Paprastomispriemonėmis (keičiant vidutinęmaitinimo srovę) akimirksniu temdomišviestukai šiuo požiūriu yra daug parankesninei išlydžio lempos, kurios ilgaišyla ir aušta. Pavyzdžiui, Helsinkio technologijosuniversiteto mokslininkų duo-2 pav. Kietakūnis (apatinis) ir HPS šviestuvaitimo sistema, savais jutikliais aptinkantieismo dalyvius arba gaunanti informacijąiš centrinio valdymo pulto. Tokia išmaniapšvietimo sistema gali „lydėti“ pavienįeismo dalyvį, išlaikydama vardinę apšvietąjo matomumo zonoje ir temdydamatolimus šviestuvus. Priklausomai nuoeismo intensyvumo ir valdymo parametrų,dinamiškai temdoma gatvių apšvietimosistema gali taupyti mažiausiai 25proc. elektros energijos, neprarandantgatvių apšvietimo kokybės.dymo tinklą nenaudojant papildomų laidų(tai yra svarbu renovuojant esamas apšvietimosistemas). Šiame poligone pradedamivykdyti psichofizikiniai tyrimai, kuriųmetu respondentai apklausos būdu įvertinsapšvietimo kokybę ir savo saugumo pojūtįesant skirtingiems valdymo parametrams(vardinės apšvietos zonos matmenims,skaisčiui temdytoje zonoje ir pan.). Panašiustyrimus neseniai pradėjo užsienio šalių(JAV, Olandijos) mokslininkai, su jais užmegztiryšiai ir dalijamasi informacija.SPECTRUM 2011/217