kaip praktiškai įgyvendinti strateginius planus - Radviliškio rajono ...

INSTITUCIJOS STRATEGINIO PLANAVIMO ETAPAI
Institucija – tai savivaldybės padalinys: departamentas, skyrius. Pirminius savivaldybės
institucinius veiklos planus su biudžeto paraiška rengia skyriai, apibendrina (jeigu egzistuoja)
departamentai, o vėliau apibendrina savivaldybės padalinys, atsakingas už strateginį
planavimą. Bendrą strateginį veiklos planą kartu su biudžetu tvirtina savivaldybės taryba.
Išskiriami šie strateginio planavimo etapai institucijoje:
1. Planavimas:
1.1. aplinkos (išorės ir vidaus veiksnių) analizė;
1.2. institucijos misijos formulavimas;
1.3. institucijos strateginių tikslų nustatymas;
1.4. institucijos strateginio veiklos plano parengimas.
2. Institucijos programų rengimas.
3. Biudžeto paraiškų formavimas.
4. Monitoringas ir atsiskaitymas už rezultatus.
5. Programų rezultatų vertinimas.
1. PLANAVIMAS
1.1. Aplinkos (išorės ir vidaus veiksnių) analizė
Aplinkos įvertinimas prasideda išsamia padėties analize, kuri leidžia institucijai nustatyti
veiklos pranašumus, trūkumus, galimybes ir kliūtis.
Išorės veiksnių analizės metu nustatomi ir ištiriami institucijos išorės veiksniai ir
įvertinamas jų galimas poveikis institucijos veiklai bei prognozuojamos institucijos galimybės ir
kliūtys. Išorinius veiksnius sudaro šios veiksnių grupės:
Bendrieji išorės veiksniai:
- ekonominiai;
- socialiniai;
- politiniai;
- technologiniai;
- ekologiniai ir kiti.
Veiklos aplinkos veiksniai:
- darbo ištekliai;
- finansiniai ištekliai.
Bendrųjų išorės veiksnių analizės rezultatai leidžia susidaryti tam tikros šakos ir institucijos
kelerių metų veiklos viziją ir suformuluoti institucijos misiją.
Ekonominiai veiksniai, susiję su šalies ūkio raida, turi nemažą įtaką institucijos
reguliuojamai sričiai, o tai tiesiogiai atsiliepia institucijos strateginiams tikslams ir veiklai.
Socialiniai veiksniai - demografiniai, vertybių, gyvensenos, visuotinių įsitikinimų ir kiti
pokyčiai, būdingi tam tikram visuomeninės raidos etapui.
Politiniai veiksniai nubrėžia institucijos veiklos reguliavimo ribas ir apibrėžia teisinius
pagrindus. Tai Vyriausybės politikos, reguliavimo, įstatymų raidos, interesų grupių elgesio
pokyčiai, kurie gali priversti instituciją patikrinti ir pertvarkyti strateginius veiklos planus.
Strateginio planavimo veiklos pavyzdžiai pateikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto
apsaugos ministerijos pateiktais pavyzdžiais. Taip gali būti todėl, kad LR krašto ministerijoje
Strateginis planavimas yra įgyvendinimas bene sėkmingiausiai todėl, kad ten, besirengiant
narystei NATO, jau seniai buvo iškeltas reikalavimas strategiškai planuoti savo veiklą.
Veiksniai išorinės analizės atveju turėtų būti traktuojami panašiai, kaip ir pateikiamame
variante, tik įstatyminę bazę reikia priskirti išoriniams, nepriklausantiems nuo savivaldybės