lietuvos vaikų brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos

2. VAIKØ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO
REZULTATAI
2.1. BENDRAS VAIKØ BRANDUMO MOKYKLAI LYGIS
Tyrimas parodë, kad dauguma tirtø vaikø daugiau ar maþiau subrendæ mokyklai.
Puikiu ir labai geru fiziniu brandumu pasiþymi apie 80 proc. vaikø.
Puikø ir labai gerà intelektinës brandos lygá yra pasiekæ apie 40 proc. vaikø.
4,6 proc. vaikø intelektinë branda nepakankama. Atskirø intelektinës bei praktinës
brandos komponentø brandumo lygis skiriasi. Pavyzdþiui, gera sakytine
kalba pasiþymi tik pusë (48 proc.) tirtø vaikø, raðytine – apie 80 proc. tirtø
vaikø. 7,5 proc. vaikø kalba nepakankamai susiformavusi. Vaikø socialinis
brandumas taip pat nëra prastas. Apie 70 proc. vaikø pasiþymi labai gera mokymosi
motyvacija bei labai gera ir gera savikontrole (14 proc. vaikø ugdymosi
motyvacija ir 14 proc. vaikø savikontrolë nepakankama). 71 proc. tirtø vaikø
savigarba aukðto lygio, o praktiniai ágûdþiai geri. Socialiniai gebëjimai
(bendravimas ir elgesys ávairiose situacijose) yra prasti: labai geri ir geri gebëjimai
bûdingi 37 proc. vaikø, blogi – 12 proc. vaikø. Problemiðka vaikø adaptacija:
pusës vaikø adaptacija gera, o 11 proc. vaikø patiria nemaþø prisitaikymo
prie mokyklos gyvenimo sunkumø.
Lyginant skirtingo amþiaus vaikø brandumo lygá, nustatyta, kad labai gerà
brandumo lygá pasiekæ 60–70 proc. ðeðeriø metø vaikø. Taèiau yra vaikø,
kuriø 7 m. brandumo rodikliai beveik nesikeièia. Vaikai nebræsta, o daugumos
jø brandumo rodikliai netgi prastesni nei jaunesniø vaikø. Jei delsiama vaikà
leisti á mokyklà, jam tai nëra naudinga.
Palyginus ugdymo ástaigas lankiusiø ir ðeimose ugdytø vaikø bendrà brandumo
lygá, galima teigti, kad ugdymo ástaigø nelankiusiø vaikø bendras brandumo
lygis yra þemesnis. Skirtumas tarp ugdymo ástaigas lankiusiø ir nelankiusiø
vaikø aukðto brandumo lygio yra apie 11 proc. Kai kuriose atskirose
srityse ryðys tarp vaiko ugdymosi sàlygø bei jo brandumo yra nemaþas (pvz.:
skaitymo, raðymo c = 0,20; p < 0,005; sakytinës kalbos raðymo c = 0,22; p <
0,0005).
Palyginus miestuose, miesteliuose bei kaimuose gyvenanèiø vaikø brandumo
lygá, paaiðkëjo, kad kaimo vaikø brandumo mokyklai rodikliai yra prastesni.
Labiausiai skiriasi kalbos iðlavëjimas. Gerai iðlavëjusi tik treèdalio kaime
gyvenanèiø vaikø kalba, o mieste – dviejø treèdaliø.
Lyginant skirtingà iðsilavinimà turinèiø tëvø vaikus, nustatyta, kad vaikø
bendram brandumo lygiui tëvø iðsilavinimas turi reikðmingà átakà. Visi labai
gerà brandumo lygá pasiekusiø vaikø tëvai turi aukðtesnájá arba aukðtàjá iðsilavinimà.
12