lietuvos vaikų brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos

15. Kaimo vaikø raðtingumo lygis yra þemesnis nei miesto vaikø (skaitymo
aukðèiausias lygis bûdingas 58,4 proc. kaimo ir 74,2 proc. miesto vaikø; raidþiø
paþinimo aukðèiausias lygis – 63,7 proc. kaimo ir 74,2 proc. miesto vaikø;
garsinës analizës aukðèiausias lygis – 61,1 proc. kaimo ir 79 proc. miesto
vaikø; raðymo ágûdþiø aukðèiausias lygis – 32,7 proc. kaimo ir 58,7 proc.
miesto vaikø; riðlios kalbos ir klausymo aukðèiausias lygis – 32,7 proc. kaimo
ir 58,7 proc. miesto vaikø).
16. Tëvø iðsilavinimas daro labai didelá poveiká vaikø riðliai kalbai (labai
aukðtas riðlios kalbos lygis bûdingas 63,4 proc. vaikø, kuriø tëvai turi aukðtàjá
iðsilavinimà ir tik 35,5 proc. vaikø, kuriø tëvø iðsilavinimas vidurinis); vaikø
garsinës analizës (labai aukðtas lygis bûdingas 78,2 proc. vaikø, kuriø tëvai
turi aukðtàjá ir 62,2 proc. vaikø, kuriø tëvai turi viduriná iðsilavinimà); skaitymo
(labai aukðtas lygis bûdingas 85,1 proc. vaikø, kuriø tëvai turi aukðtàjá, ir
50 proc. vaikø, kuriø tëvai turi viduriná iðsilavinimà); raðymo (labai aukðtas
lygis bûdingas 89,1 proc. aukðtàjá iðsilavinimà turinèiø tëvø vaikams ir 65,5
proc. viduriná); raidþiø paþinimo (labai aukðtas lygis – 82,1 proc. vaikø, kuriø
tëvø iðsilavinimas aukðtasis, ir 61,1 proc. vaikø, kuriø tëvø iðsilavinimas vidurinis)
ágûdþiø lygiui.
17. Lytis daugiausia átakos turi vaikø riðliai kalbai ir skaitymui. Mergaièiø
gebëjimo pasakoti ir skaityti rezultatai yra þymiai geresni nei berniukø (labai
aukðtas skaitymo lygis bûdingas 74,3 proc. mergaièiø ir 66,4 proc. berniukø;
labai aukðtas riðlaus pasakojimo lygis bûdingas 57,8 proc. mergaièiø ir 37,8
proc. berniukø).
18. Ðeðiø metø vaikø smulkiosios motorikos lygis pakankamas ugdymuisi
mokykloje. Já sàlygoja ugdymo ástaigos lankymas, gyvenamoji vieta, tëvø
iðsilavinimas, lytis.
19. Socialinis-emocinis vaikø brandumas mokyklai geras, taèiau netolygus.
Daugumos vaikø savæs vertinimas, savikontrolës gebëjimai bei praktiniai
ágûdþiai yra geri ir labai geri, problematiðkos sritys – socialiniai gebëjimai ir
adaptyvumas.
20. Beveik keturiø penktadaliø vaikø, pradedanèiø lankyti mokyklà, savæs
vertinimas yra aukðtas, 5 proc. vaikø – þemas. Geriausiai vaikai vertina ðias
savo savybes: protingas ir draugiðkas.
21. Savikontrolës ágûdþiai, atliekant konkreèià uþduotá, geri ir labai geri
71 proc. vaikø. Dalis vaikø turi ávairiø problemø: 11–12 proc. neiðklauso nuorodos
iki galo ir spontaniðkai plepa, 4–7 proc. nesulaukia savo eilës kalbëti,
nutraukinëja kalbanèius, norëdami ásiterpti; 9 proc. nuolat juda ir yra nedëmesingi;
5 proc. labai jautrûs nesëkmei; 7 proc. negali neþiûrëti televizoriaus.
22. Bendras vaikø praktiniø gebëjimø lygis labai aukðtas – net 37 proc.
45