lietuvos vaikų brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos

More documents

Recommendations

Info

jø draugø; 43 proc. vaikø nedrásta pirmieji prakalbinti kito vaiko; 41 proc. niekada nereiðkia arba reiðkia retai uþuojautà kitam; 53 proc. vaikø niekada arba retai padeda kitam atlikti uþduotá (16 lentelë). Apklausiant tëvus nustatyta, kad 33 proc. vaikø nepadeda namø ruoðoje (visada padeda tik 19 proc. vaikø); 57 proc. visai nesugeba tvardytis konfliktinëse situacijose arba tvardosi retai (tai gerai sugeba tik 9 proc. vaikø); 64 proc. vaikø nedrásta patys prisistatyti nepaþástamiems þmonëms arba tai daro labai retai (tik 12 proc. tai gali padaryti bet kada). Ðeimos aplinkoje apie pusë tirtø vaikø yra empatiðki; iðtikus bëdai reiðkia uþuojautà ðeimos nariams; pasako, kai mano, jog su jais netinkamai elgiamasi. Praktiniai ágûdþiai. Praktiniai ágûdþiai buvo vertinami stebint, ar vaikai sugeba apsiauti batus ir susivarstyti raiðtelius, ar moka uþsisegti ir atsisegti sagas, nusivilkti megztiná, atrakinti ir uþrakinti duris, pasiruoðti pamokai. Tyrimas parodë, kad bendras vaikø praktiniø gebëjimø lygis labai aukðtas – net 37 proc. vaikø visus minëtus ágûdþius atlieka puikiai, 35 proc. – gerai. Taèiau net 13 proc. vaikø praktiniai ágûdþiai yra blogi (17 lentelë). 28 17 lentelë Vaikų praktinių įgūdžių lygis (pagal stebėjimo duomenis) Labai aukštas Geras Vidutinis Žemas Sk. 103 97 24 36 % 37 35 9 13 Adaptyvumas. Vaikø elgesio praktinëse situacijose stebëjimas parodë, kad 13 % vaikø adaptyvumas labai aukðtas: jie su dþiaugsmu priima naujoves, pvz.: naujo þaislo atsiradimas grupëje, galimybë trumpam persësti á kità suolà, pamokos metu atneðti knygà nuo palangës koridoriuje. 41 proc. vaikø adaptyvumas geras. Apie 11 proc. vaikø sunkiai priima pokyèius ir naujoves, jø adaptyvumas þemas. 5–7 proc. vaikø prieðtarauja ir nesiryþta iðeiti ið klasës ar persësti á kità vietà. 12–15 proc. vaikø tai daro labai nedràsiai arba labai nusiminæ (18 ir 19 lentelës). Mokytojø nuomonës tyrimo rezultatai panaðûs á gyvenimiðkø situacijø stebëjimo rezultatus – kas treèias vaikas teigiamai vertina naujus ugdymo bûdus ir aplinkos pasikeitimus, bet 15–18 proc. vaikø naujoves vertina kritiðkai. Daug problemø vaikams sudaro ásitraukimas á klasës gyvenimà po ligos ir klasës taisykliø laikymasis. Taèiau sunkiausiai vaikai priima nesëkmæ – net 36 proc. vaikø nusimena ir nebando ið naujo. Tik kas ketvirtas vaikas, patyræs nesëkmæ, nepraranda iniciatyvos bandyti vël.
18 lentelë Vaikų adaptyvumo lygis (pagal kriterinio stebėjimo duomenis) Labai aukštas Geras Vidutinis Žemas Sk. 37 115 96 32 % 13 41 34 11 Atskirų adaptyvumo savybių stebėjimo rezultatai Naujo žaislo priėmimas Reakcija, paprašius persėsti į kitą suolą Neprieina Nori paliesti Nori žaisti Tyrinėja Prieštarauja Nusiminęs Ramus Džiu- gus 19 lentelë Reakcija, paprašius vienam atnešti priemones iš koridoriaus į klasę Nei -na Eina nenoriai Eina ramiai Eina džiugiai Sk. 40 64 129 47 13 43 156 68 19 33 150 78 % 14 23 46 17 5 15 56 24 7 12 53 27 Ðeðiameèiø Ðeðiameèiø ir ir septynmeèiø septynmeèiø brandumo brandumo mokyklai mokyklai lygis lygis Tëvai ir pedagogai ðiuo metu daug diskutuoja, nuo keliø metø – ðeðeriø ar septyneriø – vaikas turëtø pradëti eiti á mokyklà. Lentelëse pateikiami duomenys, rodantys ðeðiameèiø ir septynmeèiø vaikø savikontrolës, socialiniø ir praktiniø ágûdþiø bei adaptacijos lygius. Savikontrolë. Remiantis tyrimo duomenimis (20 lentelë) nustatyta, kad lûþis vaikø savikontrolës raidoje ávyksta apie 6,5 m. – labai gerus savikontrolës ágûdþius turinèiø vaikø padaugëja nuo 26 proc. iki 48 proc., blogus savikontrolës ágûdþius turinèiø vaikø sumaþëja nuo 26 proc. iki 17 proc. Nuo 6,5 m. iki 7,5 m. stebima ne tokia intensyvi á mokyklà neiðëjusiø vaikø savikontrolës raida. Vyresnio amþiaus (beveik aðtuntuoneriø metø) á mokyklà neiðëjusiø vaikø savikontrolës ágûdþiai regresuoja (labai gerus ágûdþius turinèiø vaikø sumaþëja nuo 50 iki 36 proc.). Daþniausiai vaikai susiduria su judëjimo ir nedëmesingumo problemomis. Spontaniðkas kalbëjimas bûdingas tik jaunesniems vaikams. Kai kuriems vaikams (apie 6–15 proc.) savikontrolës problemos, matyt, yra individuali elgesio problema, nes savikontrolës ágûdþiai vaikui augant negerëja, o kai kada regresuoja, t. y. vël padidëja spontaniðkas judrumas, nedëmesingumas. 29
Page 1 and 2: VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
Page 3: Turinys Įvadinės pastabos .......
Page 6 and 7: ypatumai ir brandumas mokyklai, ugd
Page 8 and 9: ávairià vaiko patirtá, jei gali
Page 10 and 11: 10 Pagal tėvų išsilavinimą Paga
Page 12 and 13: 2. VAIKØ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO
Page 14 and 15: iðsilavinimas, lytis. Ðeðiameèi
Page 16 and 17: 16 5 lentelë 6-7 m. tiriamųjų fi
Page 18 and 19: 7 lentelë 6-7 m. tiriamųjų intel
Page 20 and 21: ðeimose (71 proc.). Pastebëtas ne
Page 22 and 23: Vaikø Vaikø Vaikø amþius amþiu
Page 24 and 25: 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 24 0% 6
Page 26 and 27: 26 2.4. VAIKØ SOCIALINIO BRANDUMO
Page 30 and 31: 20 lentelë Įvairaus amžiaus vaik
Page 32 and 33: jie labai nori eiti á mokyklà ir
Page 34 and 35: 34 26 lentelë Miesto ir kaimo vaik
Page 36 and 37: Miestas Kaimas 36 Vaikų atskirų a
Page 38 and 39: 38 31 lentelë Ugdymo įstaigas lan
Page 40 and 41: ai gerai gyvenanèias ðeimas); lie
Page 42 and 43: 42 2.5. VAIKØ UGDYMOSI MOTYVACIJOS
Page 44 and 45: 4. Konstatuotas statistiðkai reik
Page 46 and 47: vaikø puikiai ir 35 proc. susitvar
Page 48 and 49: Literatûra 1. Adaðkevièienë E.
Page 50 and 51: 1 priedas 50 1 lentelė. Sakytinės
Page 52 and 53: 3 priedas 52 3 lentelė. Vaiko rað
Page 54 and 55: 5 priedas 54 Matematinės kalbos va
Page 56 and 57: 8 priedas 56 Vaikų adaptyvumo steb
Page 58 and 59: 10 priedas 58 Vaikų ugdymosi motyv
Page 60: 60 Lietuvos vaikų brandumas mokykl

lietuvos vaikų brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?