lietuvos vaikų brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos

Skirtingo amþiaus tëvø vaikø brandumas mokyklai rodo, kad brandþiausi
yra vidutinio amþiaus tëvø vaikai: visø vaikø, kuriø tëvai yra 41–50 m. ir 90
proc. vaikø, kuriø tëvams yra 31–40 m., brandumo lygis yra labai geras. Labiausiai
nesubrendæ yra gana senø tëvø vaikai: tik pusë jø yra pasiekæ gerà
brandumo lygá. Jaunesniø nei 30 m. tëvø vaikai brandumu nelabai skiriasi nuo
savo bendraamþiø.
Skirtingø tautybiø berniukø ir mergaièiø brandumo mokyklai lygis beveik
nesiskiria. Taèiau atlikto tyrimo duomenys rodo, kad didesnë dalis mergaièiø
yra pasiekusi labai gerà brandumo lygá.
Nepalankiomis sàlygomis gyvenanèiø vaikø brandumas mokyklai yra prastesnis.
2.2. VAIKØ FIZINIO BRANDUMO YPATUMAI
Vaikø fizinis brandumas buvo vertinamas taikant ðeðeriø-septyneriø metø
vaikams adaptuotà Eurofito testà. Buvo vertinami antropometriniai vaikø duomenys,
jø statika ir statinë pusiausvyra, dinamika ir dinaminë pusiausvyra bei
vikrumas ir orientavimasis erdvëje judant, rankos pasirengimas raðymui.
Tirtø septynmeèiø vaikø ûgis ir svoris atitinka Respublikos vaikø augimo
vidurkius. Bûtina paminëti, kad mokyklà pradeda lankyti ðeðiameèiai, kuriø
antropometriniai duomenys panaðûs á septynmeèiø augimo duomenis.
Sëkmingam ugdymuisi mokykloje labai svarbi smulkioji vaiko motorika, t.
y. tikslûs, sudëtingi rieðo, rankø pirðtø judesiai. Tyrimai parodë, kad labai aukðtas
smulkiosios motorikos iðlavëjimo lygis bûdingas 36 proc. vaikø, aukðtas –
48 proc. vaikø, þemas – 3 proc. vaikø. Daugiausiai nustatyta aukðèiausio ir vidutinio
smulkiosios motorikos iðlavëjimo lygio vaikø, kuriø amþius nuo 6,6 iki 7,6
m. (atitinkamai 39 proc. ir 31 proc.). Ugdymo ástaigos lankymas teigiamai veikia
smulkiàjà motorikà. Lankiusiø ugdymo ástaigas vaikø smulkioji motorika iðlavëjusi
geriau (labai aukðtas lygis bûdingas 40 proc. lankiusiø ir tik 28 proc.
nelankiusiø). Geresnë ir miesto vaikø smulkioji motorika (labai aukðtas lygis
bûdingas 38 proc. miesto ir 29 proc. kaimo vaikø). Ji susijusi su tëvø iðsilavinimu
(labai aukðtas lygis bûdingas 41 proc. vaikø, kuriø tëvai turi aukðtàjá iðsilavinimà,
30 proc. – aukðtesnájá bei viduriná). Koreliacija tarp tëvø iðsilavinimo ir
vaiko smulkiosios motorikos iðlavëjimo lygio statistiðkai reikðminga (c = 0,13;
p < 0,05). Nepalankios aplinkybës ðeimoje didelës reikðmës vaikø smulkiosios
motorikos iðlavëjimui neturi. Mergaièiø smulkioji motorika iðlavëjusi geriau
nei berniukø (labai aukðtà lygá turi 40 proc. mergaièiø ir 31 proc. berniukø).
Taigi ðeðeriø metø vaikø smulkiosios motorikos lygis pakankamas ugdymuisi
mokykloje. Já lemia ugdymo ástaigos lankymas, gyvenamoji vieta, tëvø
13