lietuvos vaikų brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos

42
2.5. VAIKØ UGDYMOSI MOTYVACIJOS YPATUMAI
Bendras Bendras Bendras ugdymosi ugdymosi motyvacijos motyvacijos motyvacijos lygis lygis. lygis lygis Tyrimo metu nustatyta, kad 82 proc.
apklaustø vaikø, pradedanèiø lankyti mokyklà, atsakë, jog nori eiti á mokyklà
(36 lentelë). Taigi pirmokø ugdymosi motyvacija susiformavusi gerai. Bûtina
paþymëti, kad 6–7 proc. vaikø á mokyklà eiti nenori. Tëvø nuomonës tyrimas
parodë, kad tik 65 proc. vaikø nuotaika einant á mokyklà – dþiugi, 14 proc.
vaikø – nerimastinga, o dar 7 proc. protestuoja arba gudrauja, siekdami iðvengti
ëjimo á mokyklà. Ðiø vaikø nuostatos mokyklai ir mokymuisi neigiamos.
Beveik treèdalis vaikø mokykloje dar nori þaisti, tik 14 proc. pirmokø nusiteikæ
„rimtoms mokyklinëms uþduotims“. Tëvai pastebi vienà neigiamà tendencijà
– rugsëjo, spalio mënesiais sumaþëja norinèiø eiti á mokyklà skaièius (nuo
46 proc. iki 27 proc.). Vadinasi, mokykla nepateisina pirmokø vilèiø, netenkina
poreikio ugdytis þaismingai, kelia daug nerimo ir átampos.
Vaikų ugdymosi motyvacijos ypatumai
36 lentelë
Vaikų noras eiti į mokyklą Motyvai Pasirinkimas
Taip Nelabai Ne Nežino PažinSocia- Emo- Neaiškūs EinanŽaidžiantiniailiniai ciniai
tis į mokyklątis
Sk. 230 29 18 3 150 38 58 22 244 36
% 82 10 6 1 53 14 21 8 87 13
Ávairaus Ávairaus amþiaus amþiaus vaikø vaikø ugdymosi ugdymosi motyvacijos motyvacijos lygis. lygis. Kaip rodo tyrimai,
du treèdaliai vaikø jau nuo ðeðeriø metø labai nori eiti á mokyklà (37 lentelë).
Jeigu vaikas iki septyneriø metø ir keliø mënesiø nepradëjo lankyti mokyklos,
jis „perdega“ ir nebenori eiti á mokyklà. Nuo ðeðeriø su puse metø sustiprëja
paþintiniai noro lankyti mokyklà motyvai. Jei vaikai iki septyneriø metø neiðeina
á mokyklà, sustiprëja socialinio statuso motyvacija – noras uþimti mokinio
padëtá. Nuo gyvenamos vietos ir augimo ðeimoje aplinkybiø noras eiti á
mokyklà priklauso maþiau.