lietuvos vaikų brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos

More documents

Recommendations

Info

vaikø puikiai ir 35 proc. susitvarko gerai (apsiauna batus ir apsirengia, susivarsto batø raiðtelius ir uþsisega sagas, rakina duris). 13 proc. vaikø praktiniai ágûdþiai blogi, apsitarnavimas jiems yra didelë problema. 23. Pradedanèiø lankyti mokyklà vaikø socialiniai gebëjimai nepakankami. Geri arba labai geri socialiniai gebëjimai tik kas treèio vaiko. Kiti vaikai turi ávairiø problemø: prastos su asmeniniu saugumu siejamos þinios, t. y. 26 proc. visai neþino savo namø adreso, 75 proc. neþino në vieno ið tëvø darbo telefono; vaikai stokoja svarbiausiø bendravimo gebëjimø – 64 proc. retai iðdrásta patys prisistatyti nepaþástamiems þmonëms; 43 proc. varþosi pirmieji prakalbinti kità vaikà; 35 proc. sunkiai susiranda naujø draugø; 57 proc. beveik nesitvardo konfliktinëse situacijose; 41 proc. retai parodo uþuojautà kitam; 33–53 proc. retai padeda kitam ðeimoje ir klasëje. 24. Vaikø adaptyvumo gebëjimai vidutiniðki: 13 proc. labai aukðti (vaikai dþiaugsmingai priima naujoves, pvz.: naujo þaislo atsiradimas grupëje, galimybë laikinai persësti á kità suolà, pamokos metu atneðti knygà nuo palangës koridoriuje). Apie 11 proc. vaikø sunkiai priima pokyèius ir naujoves, jø adaptyvumas þemas (vaikai nedrásta pamokos metu vieni iðeiti á koridoriø; nusimena, jei laikinai reikia sëdëti ne su suolo draugu; sunkiau ásitraukia á klasës gyvenimà po ligos, nesugeba laikytis klasës taisykliø). Ypaè sunkiai vaikai priima nesëkmæ – net 36 proc. vaikø nusimena ir nebando áveikti kliûtá. 25. Socialinis vaiko brandumas labiausiai priklauso nuo vaiko augimo ðeimoje sàlygø ir ugdymo ástaigos lankymo. Nuo vaiko gyvenimo vietos ir amþiaus socialiniai gebëjimai priklauso tik ið dalies. 26. Ðeðiameèiø ir septynmeèiø vaikø savæs vertinimo lygis beveik nesiskiria. Socialiniai gebëjimai tolygiai formuojasi nuo ðeðeriø metø, taèiau maþai priklauso nuo amþiaus. Tëvai, kuriø vaikai pradëjo lankyti mokyklà nuo ðeðeriø metø, jø socialinius gebëjimus vertina kaip pakankamus. Vaikø savikontrolës ir praktiniø ágûdþiø raidos lûþis ávyksta ápusëjus septintuosius. Á mokyklà neiðëjusiø septyneriø su puse metø vaikø savikontrolës ágûdþiai tarsi regresuoja. Adaptyvesni yra tik kà sulaukæ ðeðeriø (jie labai nori eiti á mokyklà ir dël to lengviau prie jos pritampa), ir vyresni – sulaukæ septyneriø (jau ágijæ pakankamai socialiniø ágûdþiø, svarbiø prisitaikymui prie mokyklos gyvenimo). 27. Vaikø savivertës, socialiniø ágûdþiø bei savikontrolës lygis panaðus ir mieste, ir kaime. Kaime yra ðiek tiek maþiau vaikø, kuriø savikontrolë bloga (mieste – 17 proc., kaime – 12 proc.). Kaimo vaikai ðiek tiek maþiau spontaniðkai juda, reèiau spontaniðkai plepa, maþiau blaðkosi, labiau tvardosi konfliktinëse situacijose. Praktiniai ágûdþiai geresni kaimo nei miesto vaikø – 45 proc. kaimo ir tik 31 proc. miesto vaikø turi labai gerus savitvarkos ágûdþius; blogus ágûdþius turi ðiek tiek maþesnis procentas kaimo vaikø. Kaimo vaikai leng- 46
viau adaptuojasi mokykloje nei miesto vaikai. Kaime þymiai daugiau prie mokyklos labai lengvai ir lengvai prisitaikanèiø vaikø (14 proc. ir 47 proc. kaime ir 10 proc. ir 37 proc. mieste) bei du kartus maþiau blogai prisitaikanèiø (atitinkamai 7 proc. ir 14 proc.) . 28. Prieðmokyklinës grupës lankymas turi didelá poveiká vaikø savikontrolës, praktiniø ir adaptacijos gebëjimø; ðiek tiek maþesná poveiká bendravimo gebëjimø raidai bei problemø ðalinimui. Tuo tarpu darþelio lankymas daþniau tik maþina esamas savikontrolës, socialiniø gebëjimø, savitvarkos bei adaptacijos problemas. 29. Vaiko augimo ðeimoje sàlygos turi didelá poveiká socialiniam brandumui. Tyrimo metu iðryðkëjo ðios tendencijos: kuo aukðtesnis tëvø iðsilavinimas, tuo geresni vaikø savikontrolës gebëjimai, taèiau bendravimo gebëjimø lygis nuo tëvø iðsilavinimo priklauso maþai; kuo geresnës materialinës sàlygos, tuo daugiau vaikø turi labai gerus savikontrolës gebëjimus, taèiau daugëja ir blogus savikontrolës gebëjimus turinèiø vaikø (iðimtis – labai gerai gyvenanèios ðeimos). Bendravimo gebëjimai aukðtesni, kai vaikas auga patenkinamas ir geras materialines sàlygas turinèiose ðeimose, o þemesni labai blogai bei labai gerai gyvenanèiose ðeimose auganèiø vaikø. Lietuviø ir kitø tautybiø ðeimose auganèiø vaikø savikontrolës gebëjimai panaðûs; nelietuviø ðeimose auganèiø vaikø socialiniai gebëjimai neþymiai prastesni. Tëvø bedarbystë maþiau veikia vaikø savikontrolës ir bendravimo gebëjimus nei vaiko augimas nepilnoje ðeimoje. 30. Tëvai ir pedagogai skirtingai vertina vaikø socialinius gebëjimus. Vaikø socialiniø gebëjimø lygis tëvø vertinimu praktiðkai nepriklauso nuo tëvø iðsilavinimo, taèiau pedagogø vertinimu – kuo aukðtesnis tëvø iðsilavinimas, tuo geresni vaikø socialiniai gebëjimai. Tëvø nuomone, kuo geresnë materialinë ðeimos padëtis, tuo geresni vaikø socialiniai gebëjimai; pedagogø vertinimu socialiniai gebëjimai aukðtesni, kai vaikas auga patenkinamas ir geras materialines sàlygas turinèiose ðeimose, ir þemesni, kai vaikas auga labai blogas bei labai geras materialines sàlygas turinèiose ðeimose. Tëvai bedarbiai blogiau vertina savo vaikø socialinius gebëjimus nei vaikà auginantys vieni (tik mama, tik tëtis arba globëjas) suaugusieji. Tuo tarpu pedagogai mano, kad bedarbiø ðeimose auganèiø vaikø socialiniai gebëjimai geresni, nei nepilnø ðeimø vaikø. 31. Daugumos vaikø ugdymosi motyvacija susiformavusi nuo ðeðeriø metø – jie nori lankyti mokyklà ir yra pasiryþæ áveikti visas kliûtis. 47
Page 1 and 2: VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
Page 3: Turinys Įvadinės pastabos .......
Page 6 and 7: ypatumai ir brandumas mokyklai, ugd
Page 8 and 9: ávairià vaiko patirtá, jei gali
Page 10 and 11: 10 Pagal tėvų išsilavinimą Paga
Page 12 and 13: 2. VAIKØ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO
Page 14 and 15: iðsilavinimas, lytis. Ðeðiameèi
Page 16 and 17: 16 5 lentelë 6-7 m. tiriamųjų fi
Page 18 and 19: 7 lentelë 6-7 m. tiriamųjų intel
Page 20 and 21: ðeimose (71 proc.). Pastebëtas ne
Page 22 and 23: Vaikø Vaikø Vaikø amþius amþiu
Page 24 and 25: 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 24 0% 6
Page 26 and 27: 26 2.4. VAIKØ SOCIALINIO BRANDUMO
Page 28 and 29: jø draugø; 43 proc. vaikø nedrá
Page 30 and 31: 20 lentelë Įvairaus amžiaus vaik
Page 32 and 33: jie labai nori eiti á mokyklà ir
Page 34 and 35: 34 26 lentelë Miesto ir kaimo vaik
Page 36 and 37: Miestas Kaimas 36 Vaikų atskirų a
Page 38 and 39: 38 31 lentelë Ugdymo įstaigas lan
Page 40 and 41: ai gerai gyvenanèias ðeimas); lie
Page 42 and 43: 42 2.5. VAIKØ UGDYMOSI MOTYVACIJOS
Page 44 and 45: 4. Konstatuotas statistiðkai reik
Page 48 and 49: Literatûra 1. Adaðkevièienë E.
Page 50 and 51: 1 priedas 50 1 lentelė. Sakytinės
Page 52 and 53: 3 priedas 52 3 lentelė. Vaiko rað
Page 54 and 55: 5 priedas 54 Matematinės kalbos va
Page 56 and 57: 8 priedas 56 Vaikų adaptyvumo steb
Page 58 and 59: 10 priedas 58 Vaikų ugdymosi motyv
Page 60: 60 Lietuvos vaikų brandumas mokykl

lietuvos vaikų brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?