K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
SAUGUMO ZONA<br />
politiką. Pagrindinė problema yra ta, kad politikai, norėdami<br />
iš žvalgų gauti sprendimų receptą, gali įtraukti žvalgybos<br />
tarnybas į politinius procesus ir politizuoti jas. Jeigu iš žvalgybos<br />
tarnybos, teikiančios informaciją apie problemas,<br />
bus reikalaujama, kad ji siūlytų šių problemų sprendimo<br />
būdus, tikėtina, kad tai paveiks žvalgybos veiklos efektyvumą<br />
– tarnyba taps šališka renkant ir teikiant žvalgybinę<br />
informaciją, nes iškėlusi problemą, pati ją turės ir spręsti.<br />
Turner rašo, kad politikams žvalgyba gali būti papildomas<br />
politinis resursas arba, atvirkščiai, kliūtis, priklausomai nuo<br />
to, ar žvalgybinė informacija padeda, ar trukdo pasiekti politinius<br />
tikslus. Autorius, užsimindamas apie žvalgybos galimą<br />
virtimą kliūtimi, turi omenyje pasitaikančią vartotojų ir<br />
žvalgybinės informacijos tiekėjų tarpusavio santykių problemą:<br />
galimą vartotojų – politikų ir sprendimų priėmėjų<br />
– nenorą žinoti tiesą, arba atvirkščiai, pageidavimą gauti<br />
žvalgybinę informaciją, paremiančią išankstinius, nebūtinai<br />
teisingus sprendimus. Todėl kartais gera ir objektyvi žvalgybinė<br />
informacija gali prieštarauti vykdomai politikai ir tai<br />
gali būti politikų bei žvalgybininkų konflikto priežastis. Kaip<br />
žvalgybos tarnybų ir jų vartotojų santykį apibūdino istorikas<br />
W. Laqeur, „[...] žvalgyba turi ne tik treniruoti savo naujokus,<br />
bet ir mokyti savo vartotojus. Tai sunkus uždavinys [...]. Jie<br />
turi žinoti, ką žvalgyba gali ir ko negali atlikti [...]“.<br />
Norint, kad šalies žvalgyba būtų efektyvi, žvalgai ir politikai<br />
privalo suprasti vieni kitų poreikius, tačiau šis supratimas<br />
neturi politizuoti žvalgybos. Aktyvus žvalgo (analitiko)<br />
dalyvavimas priimant sprendimą, kaip ir kitoks jo artimas<br />
buvimas politiniuose procesuose, gali turėti blogų pasekmių<br />
žvalgybos efektyvumui ir būti žvalgybinės informacijos<br />
iškraipymo priežastimi. Vienas iš didesnių iššūkių yra<br />
sukurti deramus saugiklius, apsaugančius žvalgybą nuo<br />
politizavimo, tačiau leidžiančius žvalgybinės informacijos<br />
leidėjui ir politikos formuotojui sąveikauti.<br />
Apžvelgus, kaip žvalgyba yra aiškinama trijų žmonių<br />
grupių požiūriu, baigiant šį skyrių, galima pabandyti atsakyti<br />
į klausimą, kas yra žvalgyba. Žvalgybos aiškinimas<br />
„profesionalų“ požiūriu yra ganėtinai glaustas. Giliau paanalizavus<br />
galima pastebėti, kad net ir senas žvalgybos<br />
tradicijas turinčios valstybės nėra suformulavusios aiškaus<br />
vieno žvalgybos apibrėžimo. Vien Jungtinėse Amerikos<br />
Valstijose yra daugiau nei dešimt žvalgybos apibrėžimų.<br />
Apibendrinant daugelio ekspertų siūlymus tiek strateginiu,<br />
tiek operaciniu taktiniu lygiu žvalgybą galima vadinti nuolat<br />
vykstančią veiklą arba procesą, kurio metu renkama informacija<br />
apie užsienio valstybes ir mus supantį pasaulį ir apdorota<br />
(išanalizavus) pateikiama vartotojams. Kai kalbama<br />
apie nacionalinio, strateginio lygmens slaptąsias tarnybas,<br />
jų pagrindinis uždavinys yra informuoti vyriausybes apie<br />
vidaus ar išorės grėsmes arba teikti kitokias žinias, kurios<br />
padeda įgyvendinti atitinkamus nacionalinius interesus.<br />
ŽVALGYBOS TARNYBŲ VEIKLOS SRITYS<br />
Išsiaiškinę, kas yra žvalgyba, apžvelgsime jos veiklos<br />
sritis. Žvalgyba gali būti skirstoma pagal informacijos rinkimo<br />
būdus (žmogiškoji žvalgyba (HUMINT), techninė (SI-<br />
GINT, MASINT), atvirų šaltinių (OSINT) ir kt.) ir pagal tai,<br />
ar ji skirta vykdyti užsienio žvalgybą, ar vidaus žvalgybą<br />
(saugumo, kontržvalgybos funkcija). Pagal veiklos pobūdį<br />
žvalgybos veikla apima keletą sričių:<br />
1. Slaptosios tarnybos įgyja informaciją apie grėsmes<br />
ir atsiveriančias galimybes, su kuriomis gali susidurti šalis,<br />
ir ją interpretuoja, tokiu būdu sumažina dviprasmybes, neaiškumus<br />
ar užpildo informacijos, žinomos iš atvirų šaltinių,<br />
trūkumus (t. y. vyksta žvalgybos procesas: renkama ir analizuojama<br />
informacija);<br />
2. Slaptosios tarnybos padeda apsaugoti šalies politikų<br />
ar vyriausybės turimą informaciją (vykdoma kontržvalgyba),<br />
taip pat slaptomis manipuliacijomis, išnaudojant<br />
įvykius ar personalijas, paremia vyriausybės interesus (įgyvendinamos<br />
slaptosios operacijos).<br />
Pagal pateiktą slaptųjų tarnybų veiklos pobūdį šios tarnybos<br />
gali vykdyti keturias funkcijas: rinkti informaciją, ją<br />
analizuoti, atlikti kontržvalgybą ir slaptąsias operacijas. Tačiau<br />
toks žvalgybinės veiklos skirstymas yra diskutuotinas.<br />
Jau vien todėl, kad kontržvalgyba, kaip veiklos procesas,<br />
kaip ir žvalgybos procesas, turi turėti informacijos rinkimo<br />
ir analizės komponentus. Beje, kai kurie ekspertai pažymi,<br />
kad šiuolaikiniame pasaulyje ribos tarp žvalgybos ir kontržvalgybos<br />
vis labiau susilieja. Žvalgyba dėl šiuolaikinių iššūkių<br />
turi rinkti ir kontržvalgybinio pobūdžio informaciją apie<br />
terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, prekybą žmonėmis<br />
ir narkotikų kontrabandą bei kitas grėsmes, keliančias<br />
pavojų valstybės ir visuomenės saugumui. Skirtumas tik<br />
toks, kad užsienio žvalgybos tarnyba renka šią informaciją<br />
už savo šalies ribų, o vidaus žvalgybos tarnyba tai daro<br />
savo šalyje. Bet kokia žvalgybos tarnyba savo saugumui<br />
užtikrinti turi turėti kontržvalgybą.<br />
Tolesniame tyrime slaptųjų tarnybų skirstymą klasifikuosime<br />
pagal tai, ar jos atsakingos už užsienio žvalgybą,<br />
ar vidaus žvalgybą (saugumą). Tokį skirstymą siūlo nevyriausybinė<br />
organizacija Ginkluotojų pajėgų demokratinės<br />
12
Change language