K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija

TRADICIJOS
misijoms Balkanuose ar Irake. Kelių kvadratinių metrų
plote eksponuojama kompozicija iš autentiškų daiktų
su paaiškinimais ir trumpa jų istorija.
Interaktyvumas: muziejai bando užmegzti
vienokį ar kitokį grįžtamąjį ryšį su lankytojais ir nedaryti
jų tik pasyviais stebėtojais. Čia galima gauti pagal
autentišką pavyzdį atspausdintą Antrojo pasaulinio
karo laikų pasą, į kurį bus įrašytas lankytojo vardas,
monitoriuje galima išardyti standartinius dabartinius
britų kariuomenės individualius pėstininko ginklus ir
pan. Kariuomenės muziejus kartu su BBC ar Discovery
Civilisation TV kanalu skelbia įvairius konkursus,
skatinančius pilietiškumą – pavyzdžiui, atsiųsti savo
šeimos archyvines nuotraukas, dokumentus ar atsiminimus
iš karo metų. Skatinama bendrauti, siūlant tapti
„muziejaus rėmėjų klubo nariu“, suteikiant galimybę
dalyvauti muziejaus rengiamose edukacinėse ir pažintinėse
programose ir pan.
Tarpdiscipliniškumas: retas muziejus naudos
primityvią schemą „eksponatas + jo aprašymas“.
Į ekspozicijos vaizdą siekiama įterpti ne tik tiesiogiai
su kariniu konfliktu susijusių detalių, bet ir jį atspindinčios
kultūrinės medžiagos – plakatų, dokumentų, kino
medžiagos. Kaip minėta, nevengiama ir meno kūrinių,
kuriuose apmąstoma karo tema. Visa tai atskleidžia
socialinį karų aspektą, rodo ne „karą kaip politiką“, o
„karą kaip karių ir užfrontės kasdienybę“.
Verslumas: muziejų patalpose siūloma rengti
konferencijas ar verslo pietus; norintys pagyvinti
prezentaciją gali „papuošti“ ją istoriniais kostiumais
apsirengusiais „kariais“. Nors muziejai finansuojami
valstybės, įvairūs verslo pasiūlymai leidžia ne vien
gauti papildomų lėšų saviems projektams, bet ir populiarinti
savo vardą ir pritraukti daugiau lankytojų.
Šie ir kiti dėmesio verti aspektai dar kartą patvirtina,
kad kariniai eksponatai ir, svarbiausia, mokėjimas juos
parodyti vaizdžiai ir išradingai gali patraukti ne tik karyba
besidominčių visuomenės narių dėmesį. Žinoma,
imperinis laikotarpis leido sukaupti daugiau kolekcinių
vertybių, Britanijos salos nebuvo okupuotos, galų
gale teisinė ir ekonominė situacija leidžia daug laisviau
domėtis kariniu kolekcionavimu. Visa tai primins
pesimistas, kalbėdamas apie karo relikvijas Lietuvoje.
Ir vis dėlto minėtus principus galima pritaikyti. Prisiminkime,
kad mūsų Karo muziejus buvo įkurtas kone
po metų nuo Nepriklausomybės kovų; jo koncepcija
ir ideologinė programa buvo nepriekaištinga. Ne jo
darbuotojai kalti, kad okupacijų metais netekome
vertingų eksponatų, nors juos norėta išsaugoti visomis
priemonėmis. Kalbant apie ateitį, tikriausiai neteks
pasitenkinti tik esama padėtimi. Dabartinė Lietuvos
kariuomenė jau irgi turi savų istorinių eksponatų, o
jos greita raida reikalauja ją įamžinti jei ne lauke ar
salėse, tai bent naujuose stenduose. Ką reikštų kelių
kvadratinių metrų plote „atkurti“ Afganistano peizažą?
Ar daug vietos ir pinigų pareikalautų nuo sienos virve
besileidžiantis „specialiųjų pajėgų karys“? O gal būtų
galima pasiūlyti lankytojams nusifotografuoti su visa
kario ekipuote? Šie klausimai neatrodo betiksliai, jei
kalbama apie kariuomenės įvaizdžio kūrimą ir bendrą
pilietiškumo ugdymą.
KARINĖS TEMATIKOS MUZIEJAI IR
ŽYMESNĖS KARINIŲ EKSPONATŲ
EKSPOZICIJOS LONDONE:
- Imperial War Museum, Geraldine Mary Harmsworth
Park, Lambeth Road;
- National Army Museum, Royal Hospital road, Chelsea;
- Guards Museum, Birdcage Walk, St. James‘s park;
- Cabinet War Rooms, Birdcage Walk, St. James‘s
Park;
- Britain at War Experience, Tooley St., London Bridge;
- HMS Belfast, Morgan‘s Lane, Tooley St.;
- College of Arms, Queen Victoria St., St. Paul‘s;
- British Museum, Gt. Russell St.;
- Victoria and Albert Museum, Cromwell Road, South
Kensington;
- Tower of London, Tower Bridge App., Tower Hill.
D A R I U S S U T KU S
56