K A R D A S - KraÅ¡to apsaugos ministerija

More documents

Recommendations

Info

Sportas Lietuvos kariuomenėje: organizacija, tradicijos, perspektyva Sportas kariškiams – ne tik laisvalaikio leidimo būdas. Visuomenė karius, nepriklausomai nuo jų karinio laipsnio, įsivaizduoja kaip fiziškai pajėgius tėvynės gynėjus. Kario, kaip stipraus vyro, įvaizdis lydi šios pavojingos profesijos atstovus jau ne vieną šimtmetį. To priežastis aiški: mūšyje, kuriame vyrai grumiasi vienas prieš vieną šaltaisiais ginklais ar plikomis rankomis, fizinis karių pajėgumas yra ne ką mažiau svarbus negu mūšio taktika. Senovės rašytinėse kronikose mūsų žemes puldinėjantys priešai lietuvių karžygius apibūdindavo kaip nepaprastai stiprius ir mylinčius laisvę žmones, šiomis savybėmis lietuviai garsėjo labai toli... 32 DISKUSIJOS Įvykus ginkluotės, karo taktikos pokyčiams tiesioginė fizinio karių pajėgumo reikšmė sėkmingai mūšių ir karų pabaigai sumažėjo. Tačiau tai nepakeitė kario stipruolio įvaizdžio. Tarnybą kariuomenėje vis dar linkę rinktis didesnio fizinio pajėgumo jaunuoliai. Lietuvos kariai ir dabar populiarina savo šalies vardą kaip labai pajėgūs sportininkai: imtynininkai, boksininkai, orientacinio sporto atstovai, krepšininkai, galiūnai ir kitų sporto šakų atstovai dalyvauja ne tik kariškių čempionatuose, bet ir olimpinėse žaidynėse, Pasaulio, Europos ir kituose čempionatuose. Sportinė veikla kariuomenėje buvo ypatingai svarbi ir tarpukariu. Karininkija, kaip viena valstybės elito dalių labai aktyviai dalyvavo šioje veikloje, sportas šiuo atveju buvo labai svarbus plėtojant kariuomenės ir visuomenės ryšius. Dm. kpt. Dizmanas Ilgūnas savo straipsnyje „Kada bus atkurti Kūno kultūros rūmai?“, išspausdintame 2005 m. „Kardo“ žurnale Nr. 6, taip pat mini ir gana gražiai apibūdina Lietuvos karininkijos vaidmenį tarpukario Lietuvos sporte. D. Ilgūnui, kaip galbūt ir kitiems skaitytojams, yra gerai pažįstama tuometinė Lietuvos kariuomenės sporto organizavimo tvarka, be to, kyla klausimų, kaip sportinė veikla yra organizuojama šiandieninėje kariuomenėje. Galbūt šis straipsnis, apžvelgiantis sportinės veiklos organizavimą Lietuvoje ir Lietuvos kariuomenėje, padės atsakyti į ponui D. Ilgūnui ir kitiems skaitytojams iškilusius klausimus. SPORTAS LIETUVOJE IR LIETUVOS KARIUOMENĖJE Lietuvoje, kurios geriausiais ambasadoriais juokais dažnai vadinami sportininkai, atstovaujantys ir garsinantys savo valstybę didžiausiuose ir svarbiausiuose viso pasaulio sporto renginiuose, sportinė veikla yra reglamentuojama įstatymais. Pagrindinis įstatymas, apibrėžiantis sportą, yra Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (Nr. I-1151), įsigaliojęs 1995 m. gruodžio 20 d. Šio įstatymo ketvirtasis straipsnis galėtų pasitarnauti kaip atsakymas į pono D. Ilgūno iškeltą abejonę dėl institucijos, kuruojančios sporto veiklą, pavadintą žodžiu „Klubas“. 4-asis Kūno kultūros ir sporto įstatymo straipsnis „Sporto klubai“ skelbia: „Pagrindinė sporto institucija, vienijanti gyventojus ir sportininkus fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūrai ir sportui plėtoti bei populiarinti, yra sporto klubas“. Sporto klubas pagal šį įstatymą yra juridinio asmens teises turinti sporto organizacija, įsteigta įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Gali būti steigiami mėgėjiški ir profesionalieji sporto klubai. Mėgėjiški sporto klubai steigiami remiantis Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu. Jie savo veiklą grindžia įstatymo nustatyta tvarka įregistruotais įstatais. Profesionaliųjų sporto klubų statusą apibrėžia šio įstatymo 33 straipsnis: „Profesionalusis sporto klubas yra
juridinis asmuo, finansuojantis sportininkų ruošimą varžyboms ir jų dalyvavimą varžybose, organizuojantis sporto renginius, mokantis profesionaliesiems sportininkams atlyginimą pagal su jais sudarytas sporto veiklos sutartis ir gaunantis pajamas iš klubui atstovaujančių sportininkų veiklos ar kitos įstatuose nurodytos veiklos. Profesionaliojo sporto klubo veikloje gali dalyvauti ir neprofesionalieji sportininkai“. Atkurtos Lietuvos kariuomenės sportinės veiklos organizavimas ir jos reglamentavimas žymi labai svarbius pagrindinės gynybinės jėgos formavimosi etapus. 1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įkurtas Krašto apsaugos departamentas, kurio generaliniu direktoriumi paskirtas Audrius Butkevičius. Departamentui buvo pavesta suformuoti krašto apsaugos koncepciją ir sukurti krašto apsaugos sistemą. Atkūrus nepriklausomybę, nors Lietuvoje dar buvo okupacinė sovietinė kariuomenė, reikėjo perimti sienų kontrolę, organizuoti krašto apsaugą, žmonių gynybą. Tuo metu kurti karinius vienetus buvo sudėtinga, todėl buvo kuriami sporto klubai, o jų priedangoje formuojami pirmieji kariniai daliniai. 1990 m. gegužės 1 d. generalinio direktoriaus įsakymu įsteigtas Karinis-techninis sporto klubas, kuris turėjo rengti vyrus Lietuvos gynybai. Šio klubo viršininku paskirtas Česlovas Jezerskas. Po sunkios pradžios šią veiklą Krašto apsaugos sistemoje visų pirma reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (Nr. VIII-723), įsigaliojęs 1998 m. gegužės 5 d. Šio įstatymo devinto straipsnio ketvirta dalis skelbia, kad Krašto apsaugos ministerija turi teisę „steigti karių kultūros ir poilsio įstaigas – karininkų ramoves ir sporto klubus“. Netrukus po šio įstatymo įsigalėjimo 1998 metų liepos 1 dienos įsakymu (Nr. 729) „Dėl Krašto apsaugos sporto klubo įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“ buvo įkurtas Krašto apsaugos sporto klubas, veikiantis prie Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“. Klubo viršininku paskirtas plk. ltn. Valentinas Mizgaitis. 2004 m. sausio 14 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 34 Krašto apsaugos sporto klubas reorganizuotas į Lietuvos kariuomenės sporto klubą. Lietuvos kariuomenės Sporto klubas, kuruojantis visą sportinį judėjimą kariuomenėje, yra savarankiškas Lietuvos kariuomenės struktūrinis padalinys. Kariuomenės sporto klubas rengia net trylikos sporto šakų čempionatus kariuomenėje, vienu pagrindiniu prioritetu laikydamas pasirengimą tarptautinėms kariškių sporto varžyboms. Lietuvos kariai praėjusiais metais prizines vietas iškovojo pasaulio kariškių graikų ir romėnų imtynių, orientavimosi sporto, bokso, maratono, dziudo ir kituose čempionatuose. Lietuvos krepšinio rinktinė praėjusiais metais Pasaulio kariškių krepšinio čempionate Samaroje (Rusija) iškovojo antrąją vietą. Antrąją vietą šalies kariškiai iškovojo ir 42-ajame tarptautiniame NATO kariškių krepšinio turnyre Monse, Belgijoje. 23-iajame Pasaulio kariškių graikų ir romėnų imtynių čempionate Lietuvos kariai skirtingose svorio kategorijose iškovojo tris bronzos medalius. Į klausimus apie kūno kultūrą ir sportą Lietuvos kariuomenėje atsakė krašto apsaugos viceministras Gintautas Šivickas, buvęs profesionalus krepšininkas, žaidęs Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Sakalų“, Marijampolės „Kraitenės“, Alytaus „Alitos“ krepšinio klubuose, dukart Lietuvos krepšinio lygos čempionas, rezultatyviausias Viceministrui G. Šivickui įteiktas Tarptautinės kariškių tarybos apdovanojimas - ordinas „Už nuopelnus“. žaidėjas, Krašto apsaugos ministerijos krepšinio komandos narys. Kaip vertinate sportinę veiklą Lietuvos kariuomenėje, sportinius laimėjimus? Prašyčiau palyginti padalinių ir pavienių asmenų dalyvavimą sportinėje KAS veikloje ir profesionaliajame sporte. Aš kaip profesionalas skiriu kūno kultūros ir sporto sąvokas. Terminu „kūno kultūra“ apibrėžiu sportinės formos palaikymą, mėgėjišką sportavimą savo malonumui, gerai savijautai. „Sportas“ – tikslinis fizinis aktyvumas siekiant įvairių rezultatų, profesionalus pasirengimas ir dalyvavimas varžybose. Mes, kaip kariuomenė, niekada negalėsim turėti visų įmanomų šakų aukščiausio lygio sportininkų ir dalyvauti profesionalų varžybose Europos bei pasaulio mastu. Todėl visų pirma reikėtų nustatyti prioritetus. Tačiau to nereikėtų būtinai sieti su profesionaliu sportu, kariai visų pirma turi būti kariai, tik po to – geri sportininkai. Kariuomenė neturėtų orientuotis į profesionalų ugdymą. Ypač netikslinga „profesionalizuoti“ komandinio sporto. Pvz., kariuomenė turi gerų krepšininkų, tačiau turėti profesionalią komandą, dalyvauti kokioje nors nacionalinėje lygoje ir pirkti profesionalius žaidėjus – nebūtų teisingas požiūris į kariuomenės sporto idėją. Verta pasidžiaugti, kad turime ir nemažai profesionalių aukšto lygio K A R D A S 2 0 0 6 b a l a n d i s n r . 2 ( 4 1 9 ) 33
Page 1 and 2: 2006 m. Nr. 2. (419) K A R D A S K
Page 3 and 4: Pirmasis atkurtos Lietuvos Respubli
Page 5 and 6: pagrindas. Kai mes pirmą kartą da
Page 7 and 8: Goro provincijos Afganistane atkūr
Page 9 and 10: Pamąstymai apie Lietuvos oro erdv
Page 11 and 12: cijos. Taigi, kol egzistuoja valsty
Page 13 and 14: kontrolės Ženevos centras (DCAF).
Page 15 and 16: tosioms žvalgybos tarnyboms turi b
Page 17 and 18: Respublikos Prezidento padėka, Lie
Page 19 and 20: km/h greitį. Šarvuotis išlieka s
Page 21 and 22: Didžiausio keleivinio lėktuvo „
Page 23 and 24: KARINIAI ARSENALAI Šalys Tankai /
Page 25 and 26: ėse. Straipsnio tikslas - pristaty
Page 27 and 28: juos siekti bendrų tikslų, rodyda
Page 29 and 30: Karo akademijos absolventų išleis
Page 31: priešo trikdymas netikėtais veiks
Page 35 and 36: Lietuvos kariuomenės sporto klubo
Page 37 and 38: POPULIARIAUSI KARIUOMENĖS SPORTINI
Page 39 and 40: SALMSON-II A. 2 brėžinys - ekipa
Page 41 and 42: karo specialistus raketų ir artile
Page 43 and 44: Penktasis Lietuvos karininkų metra
Page 45 and 46: Artilerijos brigados 2-oji haubicų
Page 47 and 48: das (ats. plk. Vladas Rėklaitis, d
Page 49 and 50: tų valstybių vadovybės reakcija
Page 51 and 52: VIKTORAS KUBILIUS 1916-2006 Neapsir
Page 53 and 54: vyzdžiai po didžiųjų geografini
Page 55 and 56: - seniausiame viešame Britanijos t

K A R D A S - KraÅ¡to apsaugos ministerija

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?