K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Artilerijos brigados 2-oji haubicų baterija lenkų fronte tarp Rykantų ir Vievio. 1920 m. spalis.<br />
ir oficialiai pripažintas „kaipo istorijos medicinos fakultetą. Dirbo Lietuvos<br />
paminklų žinovas“.<br />
kariuomenės artilerijos ir pėstininkų<br />
Karininkų knygos V tomas išsiskiria<br />
ne tik istorinėmis asmeny-<br />
gydytoju. 1941 m. rugsėjo14 d.<br />
pulkų vyr. sanitarijos karininku ir<br />
bėmis. Jo puslapiuose – ne viena NKVD suimtas įtariant jį dalyvavus<br />
pasikartojanti pavardė, tas pats LAF Vilniaus štabo veikloje. Sovietinio<br />
karinio tribunolo nuteistas 10<br />
kaimas ar miestelis, iš kurio vienas<br />
ar kitas karininkas yra kilęs. Tai metų lagerio ir 5 metams tremties.<br />
– aukštesnio ar žemesnio rango Lietuvos<br />
kariuomenės vadų biografijos, kiek galėdamas stengėsi padėti<br />
Dirbdamas Intos lageryje gydytoju,<br />
kuriems karyba buvo tapusi šeimos nusilpusiems ir prie miško kirtimo<br />
ar giminės profesija.<br />
darbų susižeidusiems lietuviams. Į<br />
Leidinyje skelbiamos keturių tėvynę grįžo 1954 metų pavasarį,<br />
Lietuvos karininkų – Kazio, Antano, dirbo įvairiuose miestuose gydytoju.<br />
Juozo ir Motiejaus (Mato) Nasvyčių Dėkodama karininkų knygos autoriams<br />
ir sudarytojams, prikėlusiems<br />
biografijos. Visi jie kilę iš Margiškių<br />
viensėdžio Sartininkų valsčiuje, iš užmaršties tėvo ir kitų giminaičių<br />
Tauragės apskrityje.<br />
atminimą, U. Nasvytytė sakė, kad<br />
Ilgametės Lietuvos radijo diktorės<br />
Undinės Nasvytytės žodžiais, koševičiūtės-Nasvytienės pusės<br />
jų giminėje iš motinos Elenos Lu-<br />
penktosios karininkų knygos pasirodymas<br />
tapo didele visos jos giminės Lietuvos kariai.<br />
buvo dar septyni nepriklausomos<br />
švente. Plk. ltn. Kazys Nasvytis jos, Daugelio tų, kurių tėvai ar broliai,<br />
Lietuvos karininkai, negrįžo iš<br />
taip pat žinomų architektų Algimanto<br />
ir Vytauto Nasvyčių tėvas, kiti trys sovietinių gulagų ar žuvo tapę partizanais,<br />
nuotaikos ir jausmai išsakyti<br />
Nasvyčiai – artimi giminės.<br />
Plk. ltn. Kazys Nasvytis, kaip Nepriklausomos<br />
Lietuvos KAM stipen-<br />
Sibire kpt. Liudviko Literskio dukros:<br />
Violetos Zabielskienės, nukankinto<br />
dininkas, 1923 m. liepos16 d. baigė „Pyktis ir nuoskauda tebegyvena<br />
Berlyno Humboldto universiteto tamsiausiose širdies kertelėse – tenka<br />
susitelkti, kad visa tai neištrūktų<br />
– niekas mūsų neužjautė, niekas<br />
mūsų neatsiprašė“.<br />
Lietuvos kariuomenės vadas<br />
gen. mjr. Valdas Tutkus dėkojo<br />
knygos „Lietuvos kariuomenės<br />
karininkai 1918–1953“ autoriams,<br />
sudarytojams ir rėmėjams šių dienų<br />
karininkų vardu: „Nors žodžiais visko<br />
čia ir neišreikši, tačiau tie, kurie<br />
išlikę po visų tremčių ir nuoskaudų,<br />
o ir mes kartu galime didžiuotis<br />
jais, pasiaukojusiais dėl Tėvynės...<br />
Tėvynė – tai ne vien žemė, teritorija,<br />
kurioje gyvename. Tėvynė šiandien<br />
– tai mes visi. Ir visa, kas nuoširdaus<br />
daugelio žmonių darbo dėka<br />
surašyta šios karininkų knygos<br />
puslapiuose – tai mūsų šaknys. Ir<br />
jos tebėra gyvos.<br />
Man lankantis Afganistane,<br />
mus lydėdavo būreliai vaikų. Jie<br />
šaukdavo: „Lituanus! Lituanus“! Ten<br />
mūsų karius išskiria iš kitų – danų,<br />
amerikiečių. Todėl, kad mūsų karys<br />
visada suranda žodį paprastam<br />
afganui, išmoksta tarti jį jo gimtąja<br />
kalba, stengiasi kiekvienu atveju geruoju<br />
viską išsiaiškinti: tokios mūsų<br />
tautos, jos karininkijos tradicijos:<br />
ginti savo valstybę, savo tautą ir<br />
esant galimybei padėti kitam“.<br />
KĘSTUTIS STARINSKAS<br />
Nuotr. iš leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai“<br />
1918–1953, V tomo.<br />
K A R D A S 2 0 0 6 b a l a n d i s n r . 2 ( 4 1 9 )<br />
45