K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VIKTORAS KUBILIUS<br />
1916–2006<br />
Neapsiriksime sakydami, kad nuo sovietinės<br />
okupacijos daugiausia nukentėjo patriotiškai<br />
nusiteikusių Lietuvos karininkų korpusas.<br />
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui<br />
Lietuvoje tik po kurio laiko atsirado buvusių<br />
Lietuvos karininkų. Tie, kurie nežuvo, grįžo iš<br />
sovietinių lagerių ir kalėjimų. Tie, kurie nebuvo<br />
pakliuvę į sovietinius lagerius, nebuvo sušaudyti<br />
ar sunaikinti, buvo priversti pasitraukti į<br />
Vakarus: iš pradžių į Vokietiją, vėliau į JAV,<br />
Kanadą, Australiją.<br />
Tarp pasitraukusiųjų buvo ir apie 30 XX<br />
laidos Karo mokyklos atstovų, tarp jų – ir Viktoras<br />
Kubilius.<br />
Viktoras Kubilius gimė 1916 m. gegužės<br />
14 d. Seinų apskr., Punsko valsč., Zavodoje.<br />
1936 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono<br />
gimnaziją, 1939 m. rugsėjo 16 d. – Pirmojo<br />
Lietuvos Prezidento (PLP) karo mokyklą, jam<br />
suteiktas artilerijos spec. jaunesn. ltn. laipsnis.<br />
Sovietams okupavus Lietuvą, išvengė<br />
represijų, prasidėjus vokiečių okupacijai,<br />
pasitraukė iš Raudonosios armijos. Mokėsi<br />
Vytauto Didžiojo universitete, dirbo darbo<br />
inspektoriumi. Raudonajai armijai vėl okupuojant<br />
Lietuvą, su šeima pasitraukė į Vokietiją.<br />
Iki 1949 m. lietuviškose mokyklose dėstė<br />
matematiką.<br />
1949 m. emigravo į JAV, dirbo, mokėsi.<br />
1956 m. įgijo bakalauro laipsnį, 1961 m.<br />
– magistro. 1960–1971 m. Kembridžo technologijos<br />
instituto instrumentų laboratorijos,<br />
1971–1981 Kembridžo laboratorijos projektų<br />
inžinierius, Amerikos inžinierių sąjungos<br />
Bostono skyriaus narys, pirmininkas, kartu<br />
dalyvavo visuomeninėje veikloje. Nuo 1952<br />
m. – Karių veteranų sąjungos Bostono skyriaus<br />
narys, pulkininkas. Jo didelis įnašas į XX<br />
laidos pastatytą paminklą Kauno Šančių karių<br />
kapuose žuvusiems už Lietuvos laisvę.<br />
Su Viktoru Kubiliumi ryšius užmezgėme<br />
dar 1989 m. Po Nepriklausomybės paskelbimo<br />
V. Kubilius daug kartų lankėsi Lietuvoje.<br />
Vilniuje apsigyveno jo duktė Audronė. Visą<br />
laiką bendravome su juo ir laiškais. Pasidalydavome<br />
naujienomis, nuotraukomis.<br />
Pagaliau 2005 m. spalio pabaigoje V. Kubilius<br />
su žmona grįžo į Lietuvą. Jo galva buvo<br />
pilna visokiausių planų. Užmezgė ryšius su<br />
Lietuvos karo akademija. Dovanojo jai didelę<br />
enciklopedijos kolekciją anglų kalba. Žadėjo<br />
bendradarbiauti... Bet, deja!<br />
Š. m. kovo 24 d. Viktoras Kubilius staiga<br />
mirė. Balandžio 2 d. įvyko atsisveikinimas su<br />
juo Šv. Jonų bažnyčioje. Palaikai palaidoti jo<br />
gimimo dieną tėviškėje. Liūdime, gilią užuojautą<br />
reiškiame žmonai, sūnui ir dukroms. Ilsėkis<br />
ramybėje, brangus, mielas ginklo broli!<br />
XX laidos dm. karininkai artileristai: dm.<br />
mjr. Stasys Zaikauskas, dm. kpt. Julius Šidagis,<br />
dm. ltn. Petras Krisnickas<br />
DM. MJR. KAZIMIERAS<br />
ALGIMANTAS SKRINSKA<br />
1934–2006<br />
Po ilgos ir sunkios ligos 2006 m. vasario<br />
5 d. eidamas 72-uosius metus mirė dm.<br />
mjr. Kazimieras Algimantas Skrinska.<br />
Gimė 1934 m. kovo 15 d. Prienuose,<br />
ten baigė vidurinę mokyklą. 1958 m. įgijo<br />
aukštojo mokslo diplomą Valstybiniame<br />
Kauno kūno kultūros institute. Po studijų<br />
mokytojavo įvairiose vidurinėse mokyklose<br />
Kaune. Aktyviai domėjosi aviacijos sportu,<br />
buvo sklandymo sporto meistras, kvalifikuotas<br />
lakūnas buksyruotojas.<br />
1989 m. įsijungė į Lietuvos Sąjūdžio<br />
veiklą Jaunuolių karinės tarnybos komisijoje.<br />
1990 m. pradėjo dirbti dėstytoju Lietuvos<br />
Respublikos karininkų kursuose.<br />
1991 m. sausio įvykių metu gynė Aukščiausiąją<br />
Tarybą. Prisiekė Lietuvos Respublikai<br />
1991 m. sausio 11 d. Sausio 13-<br />
osios naktį aktyviai organizavo Parlamento<br />
gynimą.<br />
1991 m. rugpjūčio pučo metu organizavo<br />
Karininkų kursų gynimą.<br />
1991 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos<br />
Ministrų Tarybos potvarkiu suteiktas<br />
majoro karinis laipsnis.<br />
Karininkų kursus reorganizavus į Puskarininkių<br />
mokyklą, dirbo vyr. dėstytoju.<br />
Puskarininkių mokykloje parengė nemažai<br />
mokymo priemonių – vadovėlių Lietuvos<br />
kariuomenei ginkluotės klausimais.<br />
Dm. mjr. Kazimieras Algimantas Skrinska<br />
nuo 1989 m. buvo LAKS (Lietuvos atsargos<br />
karininkų sąjungos) iniciatyvinės<br />
grupės narys, o nuo 1998 m. iki pat mirties<br />
LAKS Kauno apskrities skyriaus valdybos<br />
narys.<br />
Nuo 1991 m. – Lietuvos kariuomenės<br />
kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) narys.<br />
Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos<br />
narys.<br />
Dm. mjr. Kazimieras Algimantas Skrinska<br />
apdovanotas:<br />
•Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino<br />
ordino III laipsnio medaliu;<br />
•Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių<br />
medaliu;<br />
•Sausio 13-osios atminimo medaliu;<br />
•S. Dariaus ir S. Girėno medaliu;<br />
•Lietuvos atsargos karininkų sąjungos<br />
medaliu.<br />
2004 m. kovo mėn. 70-mečio proga už<br />
visuomenės ir kariuomenės ryšių stiprinimą<br />
ir pasiaukojamą patriotinį darbą Lietuvos<br />
Ministras Pirmininkas pareiškė padėką.<br />
Dm. mjr. K. A. Skrinska buvo be galo<br />
darbštus ir kūrybingas. Išleistas į atsargą,<br />
jis labai aktyviai dalyvavo visų anksčiau<br />
minėtų organizacijų visuomeninėje veikloje.<br />
Tai buvo aktyvus kovotojas už tiesą<br />
ir laisvę.<br />
LAKS Kauno apskrities skyrius<br />
LKKSS Kauno apskrities skyrius<br />
LK Kauno įgulos karininkų ramovė<br />
Div. gen. S. Raštikio puskarininkių mokykla<br />
MYKOLAS DABULEVIČIUS<br />
1916–2005<br />
2005 m. lapkričio mėn. 12 d. eidamas<br />
90-uosius metus staiga mirė LAKS atkuriamosios<br />
konferencijos dalyvis, LAKS Kauno<br />
apskrities skyriaus narys nuo 1989 m.<br />
lapkričio 18 d. dm. kpt. Mykolas Dabulevičius.<br />
Gimė 1916 m. gegužės 1 d. Marijampolės<br />
apskrityje, Igliškėlių valsčiuje, Panausupio<br />
kaime. 1934 m. baigė Marijampolės<br />
Rygiškių Jono gimnaziją, 1936 m. rugsėjo<br />
15 d. baigė PLP karo mokyklą. Buvo būrio,<br />
vėliau kuopos vadas. 1940–1941 m. tarnavo<br />
29 šaulių teritorinio korpuso 184 šaulių<br />
divizijoje, Vilniuje. 1941 m. nuo gegužės<br />
10 d. iki liepos 18 d. gydėsi karo ligoninėje.<br />
Paleistas į atsargą. 1949 m. kovo 25 d.<br />
su šeima ištremtas į Sibirą. 1958 m. grįžo į<br />
Lietuvą, gyveno Kaune, vėliau Rumšiškėse,<br />
Kaišiadorių raj.<br />
LR Vyriausybės 1999 m. lapkričio 22 d.<br />
potvarkiu Nr. 897 suteiktas dimisijos kapitono<br />
karinis laipsnis. 2004 m. apdovanotas<br />
KAM sistemos medaliu „Už nuopelnus“ ir<br />
LAKS medaliu.<br />
Palaidotas Kaune.<br />
K A R D A S 2 0 0 6 b a l a n d i s n r . 2 ( 4 1 9 )<br />
51
Change language