K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
tų valstybių vadovybės reakcija dėl<br />
šiuo projektu, rašė šiuo klausimu<br />
m. priimtame senatoriaus Lodžo<br />
jų piliečių stojimo į legioną. Taip<br />
dienraštyje „Mintis“ ir bandė sudo-<br />
projekte tokių dalinių nebuvo nu-<br />
pat buvo priekaištaujama, kad šis<br />
minti Amerikos lietuvių organizaci-<br />
matyta.<br />
kelias įgyti JAV pilietybę yra per<br />
lengvas, o be to, tokio projekto įgyvendinimas<br />
gali sukelti nepasitenkinimą<br />
amerikiečių visuomenėje, nes<br />
baimintasi tokio didelio skaičiaus<br />
ginkluotų imigrantų Amerikos žemyne.<br />
Į visus šiuos „priekaištus“<br />
dėl projekto buvo surasti savi argumentai:<br />
pirmiausia teigiant, jog<br />
reikėtų gauti sutikimą tų šalių, kurių<br />
piliečiai nori stoti į JAV kariuomenę,<br />
o šalims, kurios neturi šiuo metu<br />
valstybės (Lietuva, Latvija, Estija)<br />
jokio sutikimo gauti nereikėjo.<br />
Bandoma akcentuoti svetimšalių<br />
teigiamas puses: užsienio kalbų<br />
mokėjimą, ankstesnę karinę patirtį,<br />
didelį norą gauti JAV pilietybę. Be<br />
to, kaip jau minėjome, JAV karinė<br />
vadovybė nusprendė Svetimšalių<br />
legioną dislokuoti Tolimuosiuose<br />
Rytuose, Aliaskoje, Karibų srityje.<br />
„...šiomis sąlygomis (tarnaujant<br />
JAV kariuomenėje, siekiant JAV<br />
pilietybės – G. K.) įstoję vyrai bus<br />
visai atsidavę drausmei ir stengsis<br />
išlaikyti gerą savo vardą...“, – teigė<br />
projekto autorius senatorius<br />
Lodžas.<br />
Stojantiems svetimšaliams savanoriams<br />
siūloma galimybė po<br />
geros penkerių metų tarnybos<br />
gauti JAV pilietybę ir po to atsivežti<br />
į JAV savo šeimą. Taip pat buvo<br />
kalbama ir apie galimybę kilti karjeros<br />
laiptais, tapti JAV kariuomenės<br />
karininku.<br />
Tenka pastebėti, kad šis projektas<br />
lietuvių išeivijoje nesusilaukė<br />
ypatingo dėmesio. Lietuvių spauda<br />
šituo klausimu buvo nebyli. Amerikos<br />
lietuvių legiono vadas, tarnavęs<br />
ir nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje,<br />
kpt. P. Jurgėla domėjosi<br />
jas imtis aktyviai dalyvauti projekto<br />
priėmimo ir įgyvendinimo darbe.<br />
Tokiam vaidmeniui buvo pasirinkta<br />
Amerikos Lietuvių Taryba (toliau<br />
– ALT), kuri atstovavo daugiau senajai,<br />
ankstesnei emigrantų kartai.<br />
Karininkai savo organizacijos tuo<br />
metu dar JAV neturėjo, dauguma jų<br />
net nebuvo palikę DP stovyklų.<br />
Senatoriaus Lodžo projektas po<br />
ilgų diskusijų ir didžiulių pastangų<br />
1948 m. birželio 8 d. JAV Senate<br />
buvo svarstomas ir priimtas. Tiesa,<br />
su tam tikrais pakeitimais. Galutinis<br />
variantas priimamų svetimšalių<br />
skaičių sumažino iki 25 tūkst.<br />
Sunku pasakyti, kaip aktyviai<br />
lietuviai dalyvavo įgyvendinant šį<br />
projektą. Aišku viena, DP stovyklose<br />
tebegyvenanti Lietuvos karininkija<br />
apie šią galimybę nekalbėjo,<br />
nediskutavo. Tokį emigracijos kelią<br />
daugiausiai rinkosi jauni nevedę<br />
vyrai. Galimybė emigruoti kitu keliu<br />
buvo labiau viliojanti. Ją pasirinko<br />
didžioji dalis karininkijos ir dauguma<br />
„dipukų“. Svarbu paminėti, kad<br />
6–7 dešimtmetyje išeivių spauda<br />
mini JAV kariuomenėje, tarnaujančius<br />
lietuvius. Vis dėlto jų patirtis<br />
galėtų būti jau kito tyrimo tema.<br />
Kaip ir sargybų kuopos DP<br />
stovyklose, taip ir tarnavimas JAV<br />
kariuomenėje vėliau buvo aiškinamas<br />
kaip lietuviškųjų dalinių<br />
užuomazgos galimybė ir tautinės<br />
pajėgos ateityje. Spaudoje buvo<br />
užsimenama apie galimybę ateityje<br />
turėti atskirą lietuvių pulką, dalinį<br />
(arba kartu su latviais, estais – G.<br />
K.), kuris, palankioms tarptautinėms<br />
aplinkybėms susiklosčius,<br />
būtų panaudotas kovojant už<br />
prarastąją nepriklausomybę. 1948<br />
Lietuvos Laisvės kovų dalyvių suvažiavimas<br />
1948 metai, kalbant apie karininkų<br />
emigraciją ir konkrečiai<br />
jų veiklą DP stovyklose, mums<br />
yra svarbūs ir kaip žymintys šios<br />
grupės pirmąjį bandymą vienytis<br />
bendrai veiklai, organizuotai siekti<br />
užsibrėžto tikslo – ruoštis Lietuvos<br />
laisvės atgavimo darbui. Šio suvažiavimo<br />
svarbą bene geriausiai parodo<br />
JAV 1962 m. išleista karininkų<br />
sąjungos „Ramovė“ veiklos knyga,<br />
kurioje kalbant apie pirmuosius<br />
karininkijos organizacinius bandymus<br />
retrospektyviai sugrįžtama į<br />
1948 m. DP stovyklas. Tais metais<br />
karininkai nutarė Hanau stovykloje<br />
suorganizuoti Lietuvos laisvės<br />
kovų dalyvių suvažiavimą ir tam<br />
neatsitiktinai pasirinko lapkričio 23<br />
dieną. Div. gen. S. Raštikis, skaitęs<br />
paskaitas suvažiavimo dalyviams ir<br />
visai Hanau stovyklai, atsiminimuose<br />
pakankamai detaliai aprašė šį<br />
įvykį. Mums jis svarbus tiek, kiek<br />
leidžia fiksuoti karininkų aktyvumą,<br />
ateities planus bei uždavinius.<br />
Suvažiavime dalyvavo 76 atstovai<br />
iš įvairių lietuvių stovyklų: Vyčio<br />
Kryžiaus kavalieriai, savanoriai<br />
kūrėjai, laisvės kovų dalyviai, Mažosios<br />
Lietuvos kovotojai, Klaipėdos<br />
krašto sukilėliai, politiniai kaliniai<br />
ir kiti kariai. Čia galime matyti<br />
tiek karininkams, tiek visai išeivių<br />
bendruomenei būdingą reiškinį:<br />
dar tarpukario Lietuvoje einamos<br />
vienos ar kitos pareigos, turimi kariniai<br />
ar kiti laipsniai tarsi „išlieka“,<br />
nors realiai atlikti pareigas nėra<br />
galimybės, nes nėra valstybės. Išeiviškąją<br />
visuomenę buvo apėmęs<br />
K A R D A S 2 0 0 6 b a l a n d i s n r . 2 ( 4 1 9 )<br />
49
Change language