K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
26<br />
LYDERIO UGDYMAS<br />
daug dirbti, kad taptų pripažinti lyderiai. Lyderis turi išlaikyti<br />
savo veiklumą pagal vadovavimo principus – t. y. gebėti<br />
suprasti ir nustatyti tikslus, kuriuos būtų galima įgyvendinti<br />
atitinkamai manevruojant turimas pajėgas, kartu išlaikant<br />
paslaptingumą, plano paprastumą, ekonomiškai vartojant<br />
resursus ir gebėti sukoncentruoti savo jėgas pulti, kad tuo<br />
nustebintų priešą ir kartu išlaikytų vadovavimo vientisumą<br />
ir atsakomybę už savo pavaldinių veiksmus. Todėl reikalingas<br />
intelektualus žmogus, galintis paveikti kitus imtis<br />
teisingų sprendimų karo ir taikos metu.<br />
Bėgant laikui vadovavimo principai išlieka tie patys, tik<br />
aplinkybės keičiasi. Nors principai vienodi visiems karinių<br />
organizacijų lygiams, tačiau seržantas, leitenantas, majoras,<br />
pulkininkas juos turi naudoti skirtingai. Plėtojant sistemišką<br />
vadovavimo įgūdžių lavinimą karo akademijoje,<br />
pirmiausia turėtų gilėti vado (lyderio) elgesio ir lyderystės<br />
filosofijos sąveika. Šią teoriją būtina integruoti į bazinio<br />
karininko rengimo, ypač – praktines taktikos lauko pratybų<br />
programas. Karinis vadovavimas pabrėžia tikslus,<br />
kai yra stresinė karo aplinka, kurioje vyrauja smurtas, pavojus,<br />
fizinis išsekimas, neprognozuojamos situacijos,<br />
aplinkybės, kuriose keičiasi šansai ir galimybės, baimė ir<br />
netikrumas, informacijos trūkumas ir sutrikimas dėl karo<br />
miglos. Pagal vokiečių karo strategą C. von Clauzewitz’ą<br />
tai yra: trinties, šanso ir nežinojimo kombinacija, galinti<br />
sugadinti geriausius planus, kurie lengvai pateikiami popieriuje,<br />
tačiau karo metu gali būti įvykdyti tik didžiausiomis<br />
pastangomis.<br />
Vadas turi būti drąsus, intelektualus, valingas, fiziškai<br />
pajėgus ir energingas, puoselėti karinį etiketą ir dorą. Tačiau<br />
nereikia „auginti fiurerio“ ar per daug charizmatiško<br />
lyderio, kuris elgiasi su savo pavaldiniais kaip su objektais<br />
ar įrankiais. Taip pat nereikia tokio lyderio, kuris viską perduoda<br />
kitiems, nes pats mažai išmano ir tampa savo štabo<br />
„belaisviu“, figūra, neturinčia moralinės atspirties daryti<br />
tai, kas teisinga ir ko reikia užduočiai įvykdyti. Kariuomenei<br />
reikia karininkų, puskarininkių ir seržantų, t. y. lyderių, kurie<br />
išlavinti pagal konceptualaus žmogaus sąvoką ir todėl gali<br />
veikti ne tik kaip kariai, bet ir kaip diplomatai, inžinieriai,<br />
patarėjai, pedagogai, psichologai ir vadybininkai. Šių dienų<br />
praktika parodė, kad tokių vadų reikia ne tik Lietuvoje,<br />
bet ir taikdariškų misijų regionuose.<br />
Anglų profesorius Johnas Adairas gebėjimą vadovauti<br />
aiškina trimis lygiais: taktiniu (mažų komandų), operatyviniu<br />
(keletas komandų ar grupių), strateginiu (tai lygis, apimantis<br />
organizacijos visumą). Šie lygiai sudaro natūralią<br />
veikiančių organizacijų hierarchiją, vienas kitą sujungia ir<br />
gali įvairiai įsilieti į vienas kitą, kartais primindami spalvotas<br />
marmuro lenteles, reiškiančias, kad kiekviena situacija gali<br />
turėti strateginių, taktinių ir operacinių komponentų. Taktiniai<br />
nesklandumai ar klaidos gali sužlugdyti geriausią<br />
strategiją, ir atvirkščiai – koordinacijos stygius operaciniu<br />
lygiu gali sugadinti gerai suplanuotą strategiją.<br />
Vadovo lyderio vaidmuo bet kokiu lygiu skyla į tris funkcijas:<br />
bendro tikslo siekis, komandos (grupės) kūrimas ir<br />
išlaikymas, motyvacija ir individualus pavaldinių rengimas.<br />
Kuri funkcija yra svarbiausia, priklauso nuo aplinkybių, bet<br />
paprastai jos išsibalansuoja per ilgesnį laiką.<br />
Karo vadai turi kruopščiai įvertinti situacijos, į kurią jie<br />
pakliūva, pobūdį ir visuomet derinti karines priemones su<br />
politiniais tikslais tam, kad atliktų ir įvykdytų jų strateginę<br />
viziją. Strateginė vizija – strateginio mąstymo apie galutinį<br />
misijos tikslą rezultatas, kurio siekiama, t. y. kuria kryptimi<br />
einama, rikiuojant prioritetus pagal jų svarbą, atskiriant<br />
trumpalaikius nuo ilgalaikių ir visada išsaugant siekių kryptį<br />
į misijos galutinę viziją. Strateginė vizija skiriasi nuo strateginio<br />
plano, kuris nulemia formalius tikslus ir uždavinius,<br />
sprendimus, reikiamų resursų ir laiko paskirstymą tam,<br />
kad vado lyderio vizija virstu realybe.<br />
Visuomet reikia turėti omenyje galutinį misijos tikslą.<br />
Vien tik pranašumo demonstravimas gali paveikti priešą,<br />
kad jis pasiduotų vado valiai ir jo tikslas pagal Sun Tzu<br />
būtų pasiektas be kovos. Nors pagal C. von Clausewitz’ą,<br />
galutinis karo tikslas yra taika, pergalė gali smarkiai pagerinti<br />
taikos aplinkybes. Pateikti viziją yra pati svarbiausia<br />
karinių operacijų vadų funkcija, kurie turi rūpintis kovos<br />
visuma, karinių operacijų tikslais apskritai. Svarbiau „ką<br />
daryti“ negu „kaip daryti“.<br />
Vokiškas terminas Auftragstaktik – vadovavimas pagal<br />
konkrečią užduotį (populiarus NATO sistemoje) turi funkcijas<br />
taktiniu lygiu: nepriklausomų sprendimų priėmimas<br />
ir lyderių iniciatyva priimant taktinius sprendimus. JAV kariuomenės<br />
lyderystės doktrina aiškina, kad vadas turi nurodyti<br />
savo pavaldiniams, ką daryti, o ne kaip daryti. Vadas<br />
turi palikti savo pavaldiniams savarankiškumo laisvę veikti,<br />
bet užtikrinti, kad tai vyktų jo aukštesnio plano rėmuose ir<br />
nepažeistų jo ketinimų.<br />
Koks yra ryšys tarp vadybos ir lyderiavimo? Lyderiavimas<br />
yra veikiamas per vadovo dvasią ir moralę tam, kad<br />
būtų pasiektas efektyvumas, o vadyba nagrinėja daugiau<br />
materialinius klausimus, kurie irgi reikalingi lyderio vizijai<br />
įgyvendinti. Lyderiai vadovauja žmonėms skatindami
Change language