K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Su savo tauta…<br />
Daugiau kaip prieš dešimtį metų grupei buvusių sovietinės kariuomenės<br />
karininkų, pasiryžusių atiduoti savo jėgas ir patirtį kuriamai Lietuvos kariuomenei,<br />
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. gruodžio 30 d. potvarkiu<br />
suteikė pirmuosius krašto <strong>apsaugos</strong> pulkininkų laipsnius. Vienas iš septynių<br />
pirmųjų Lietuvos krašto <strong>apsaugos</strong> pulkininkų buvo Jonas Veselka.<br />
40<br />
LIETUVOS K ARIUOMENĖS ISTORIJA<br />
Jonas Veselka gimė 1953 m. sumanaus ir tvarkingo<br />
ūkininko šeimoje, dabartiniame Jonavos rajone. Tėvai,<br />
Benediktas ir Sofija Veselkos, turėjo rūpestingai prižiūrimą<br />
16 ha žemės ūkį Pasodos kaime ir smulkių prekių parduotuvę<br />
Bukonyse. Tėvas, dar carinės Rusijos laikais baigęs<br />
pradžios mokyklos keturias klases, pats pramokęs rašyti<br />
lietuviškai, jaunystėje su žinomu poetu Petru Vaičiūnu „daraktoriavo“<br />
Jonavos kaimuose. Veselkų namuose lietuviška<br />
spauda ir knyga visada buvo gerbiama, todėl ir mažasis<br />
Jonukas anksti pažino raides ir pamėgo lietuvišką knygą.<br />
Kadangi tarpukaryje Jonavos apylinkėse dažnai vykdavo<br />
Lietuvos kariuomenės manevrai, mokymai, žygiai, mažajam<br />
Jonui didelį įspūdį darė šauni karių apranga, rūstus karių<br />
rikiuotės grožis, griežta kariška tvarka. Tada ir kilo slapta<br />
svajonė būti panašiam į tuos karius. Neretai ir tėvas „pakurstydavo“<br />
– girdi, padarei tvarką kaip kariuomenėje…<br />
1940 m. sovietų okupacija į Veselkų šeimą atnešė<br />
nuoskaudą ir nerimą dėl tolesnio gyvenimo. Namas ir parduotuvė<br />
sovietų valdžios buvo nacionalizuoti. Tvarkinga ir<br />
darbšti Veselkų šeima buvo priskirta „liaudies išnaudotojų“<br />
kategorijai. Antrosios okupacijos metu, 1950 m., Veselkos<br />
buvo išbuožinti ir, siekdami išvengti tremties į Sibirą,<br />
buvo priversti bėgti iš gimtinės kaip nuo potvynio, patirti<br />
benamių dalią, glaustis svetimuose namuose, net slėptis<br />
miškuose. Nuosavą namą Veselkos pasistatė tada, kai<br />
baigėsi trėmimai į Sibirą. Užbėgdami įvykiams už akių paminėsime,<br />
kad Benediktui Veselkai vėliau teko pastatyti ir<br />
trečią namą – tąkart Pakaunėje, Sargėnuose, kur ir gyveno<br />
iki pat mirties.<br />
Jonas mokėsi Panoterių progimnazijoje, po to baigė<br />
Kauno XII vidurinę mokyklą. Pašauktas į privalomąją karo<br />
tarnybą, įstojo į Kijevo artilerijos karo mokyklą. Taip susiklostė,<br />
kad į šią mokyklą 50-aisiais metais įstojo nemažai<br />
lietuvių jaunuolių, kilusių iš kaimo vietovių, kuriuos paveikė<br />
sovietų karinių komisariatų agitacija, girdi, turėsite galimybę<br />
gavę karininkų laipsnį tarnauti 16-ojoje divizijoje Vilniuje.<br />
Suvarius ūkininkus į kolūkius, kaime prasidėjo skurdas,<br />
todėl nuo jo bėgdamas dažnas kaimo jaunuolis, turintis<br />
potraukį karo mokslams, tikėdamasis ateityje nemokamai<br />
įgyti aukštąjį išsilavinimą, ypač pašauktas į privalomąją karo<br />
tarnybą, stodavo į sovietinę karo mokyklą.<br />
Po konkursinių egzaminų priimtas į karo mokyklą, J.<br />
Veselka nelauktai galėjo kasdien bendrauti su lietuviais.<br />
Suskirsčius į būrius, viename būryje, be J. Veselkos, atsidūrė<br />
lietuviai: J. Paužolis, B. Koniušas, H. Daunoravičius,<br />
V. Butkus, A. Pabijanskas ir būrininkas A. Pakalka. Pažymėtina,<br />
kad mokykloje lietuviai turėjo didelį autoritetą kaip<br />
drausmingi, darbštūs, sąžiningi kariūnai. Ne veltui visų<br />
devynių kuopų sandėlininkai („kaptenarmusai“) buvo lietuviai<br />
šauktiniai kariai. Gyvenimas karo mokykloje J. Veselkai<br />
patiko, nes tuo metu „diedovščina“ ten dar nebuvo žinoma,<br />
buvo geras aprūpinimas, pavyzdinga tvarka ir švara, prie<br />
kurios buvo įpratęs tėvų namuose, kur kiekvienas daiktas<br />
buvo savo vietoje, o šiukšlių vieta buvo tik šiukšlyne.<br />
„Artilerija – karo dievas“ – taip kalbėjo dar Napoleonas<br />
– reikalavo daug matematikos, mechanikos, balistikos žinių.<br />
Tai dažnai pabrėždavo karo mokyklos dėstytojai. Lietuviai<br />
kariūnai pasirodė gabūs artilerijos mokslui, vėliau daugelis,<br />
tarp jų ir J.Veselka, garsėjo kaip puikūs artileristai.<br />
Atėjo diena, kai J. Veselka pasidabino auksiniais antpečiais<br />
su emblema – dviem sukryžiuotom patrankom, ir<br />
su karo mokyklos bičiuliu B. Koniušu, ieškodami karinės<br />
romantikos, pareiškė norą tarnauti Sibiro karinėje apygardoje.<br />
„Romantika“ Sibire užsitęsė net šešerius metus.<br />
Sibire teko tarnauti artilerijos daliniuose: iš pradžių būrio<br />
vadu, vėliau baterijos vadu. Iš ten pavyko ištrūkti tik įrodžius<br />
savo pranašumą ir išlaikius konkursinius egzaminus<br />
į Leningrado artilerijos karo akademiją. Ši akademija rengė
Change language